LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR RUSIJOS FEDERACIJOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO KOVOJANT SU BALTIJOS JŪROS TERŠIMU NAFTA IR KIT

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR RUSIJOS FEDERACIJOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO KOVOJANT SU BALTIJOS JŪROS TERŠIMU NAFTA IR KITOMIS KENKSMINGOMIS MEDŽIAGOMIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR RUSIJOS FEDERACIJOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO KOVOJANT SU BALTIJOS JŪROS TERŠIMU NAFTA IR KITOMIS KENKSMINGOMIS MEDŽIAGOMIS Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Rusijos Federacijos Vyriausybė, toliau – Šalys, suvokdamos, kad gamtos išteklių žvalgymas, eksploatavimas ir išgavimas bei jų vežimas jūra kelia potencialų pavojų, kad Baltijos jūra gali būti užteršta nafta ir kitomis kenksmingomis medžiagomis; atsižvelgdamos į tai, kad yra gyvybiškai svarbu imtis apsaugos priemonių, siekiant išvengti taršos; pripažindamos, kad, kilus taršos incidentui ar tokio incidento grėsmei, reikia imtis neatidėliotinų ir veiksmingų priemonių organizuoti ir koordinuoti veiksmus, padedančius išvengti taršos ir kovoti su ja; atsižvelgdamos į 1990 m. Tarptautinės konvencijos dėl parengties, veiksmų ir bendradarbiavimo įvykus taršos nafta incidentams, į 2000 m. Protokolo dėl parengties, reagavimo ir bendradarbiavimo įvykus taršos pavojingomis ir kenksmingomis medžiagomis incidentams nuostatas; būdamos 1992 m. Konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (Helsinkio konvencijos) narės; norėdamos priemonėmis, padedančiomis išvengti taršos ir kovoti su ja, užkirsti kelią žalai, daromai Baltijos jūros aplinkai, s u s i t a r ė: 1 straipsnis Šiame Susitarime vartojamos Helsinkio konvencijos sąvokos ir apibrėžtys. 2 straipsnis

1. Šalies valstybės atsakomybės zona yra Baltijos jūros vandenys, kurie yra Šalies valstybės vidaus vandenys, teritorinė jūra ir jūros rajonas už teritorinės jūros ribų, kuriame tos Šalies valstybė įgyvendina savo suverenias teises ir jurisdikciją pagal tarptautinę teisę.
2. Pagal šį Susitarimą Rusijos Federacijos atsakomybės zona laikoma tik su Rusijos Federacijos Kaliningrado srities pakrante besiribojantys Rusijos Federacijos vidaus vandenys, teritorinė jūra ir už teritorinės jūros ribų esantis jūros rajonas, kuriame ji įgyvendina savo suverenias teises ir jurisdikciją pagal tarptautinę teisę. 3 straipsnis
3. Šalių kompetentingos institucijos, atsakingos už šio Susitarimo įgyvendinimą, yra: Lietuvos Respublikoje – Lietuvos kariuomenė; Rusijos Federacijoje – Rusijos Federacijos transporto ministerija. Šalys diplomatiniais kanalais praneša viena kitai apie savo kompetentingų institucijų pasikeitimus.
4. Tarnybos, atsakingos už jūros taršos likvidavimo operacijų rengimą ir vykdymą (toliau – atsakingos tarnybos), yra: Lietuvos Respublikoje – Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras; Rusijos Federacijoje – federalinė valstybės įstaiga Rusijos Federacijos valstybinė jūrų avarinė ir gelbėjimo bei koordinacinė tarnyba (FVĮ Gosmorspasslužba Rosiji). Atsakingos tarnybos bendradarbiauja tiesiogiai jūros taršos likvidavimo operacijų rengimo ir vykdymo klausimais. 4 straipsnis
5. Šalys padeda viena kitai kovoti su taršos incidentais, kurie gali apimti Šalių valstybių atsakomybės zonas, nepaisant to, kur tokie incidentai gali įvykti. Tokia pagalba teikiama remiantis šio Susitarimo nuostatomis. Tam tikslui Šalių kompetentingos institucijos parengia Bendrą Lietuvos–Rusijos reagavimo į taršos incidentus Baltijos jūroje veiksmų planą (toliau – planas). Šis planas rašytiniu kompetentingų institucijų susitarimu įsigalioja ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo.
6. Už plano įgyvendinimą atsako Šalių kompetentingos institucijos pagal Šalių valstybių teisės aktus. Kompetentingos institucijos gali keisti planą, vadovaudamosi šiuo Susitarimu ir plane išdėstytomis procedūromis.
7. Plane numatytų bendrų reagavimo į taršos incidentą veiksmų gali būti imamasi tik po to, kai Šalių kompetentingos institucijos praneša viena kitai apie savo sutikimą pradėti tokius veiksmus. Šalių kompetentingos institucijos ir atsakingos tarnybos, vadovaudamosi šio Susitarimo ir plano nuostatomis, nustato, kokių veiksmų reikėtų imtis kiekvieno taršos incidento atveju. 5 straipsnis Kiekviena Šalis parengia savo nacionalinę sistemą, leidžiančią kuo veiksmingiau nustatyti taršos incidentus jos valstybės atsakomybės zonoje ir nedelsiant pranešti apie incidentus bei imtis veiksmingų priemonių pašalinti tokių incidentų keliamą grėsmę ir, kiek įmanoma, sumažinti žalingą taršos poveikį jūros aplinkai bei gyventojų sveikatai ir gerovei. 6 straipsnis Vienos Šalies kompetentinga institucija nedelsdama praneša kitos Šalies kompetentingai institucijai apie taršos incidentą, kuris gali turėti įtakos kitos Šalies valstybės atsakomybės zonai. Pranešama pagal plane numatytas procedūras. 7 straipsnis Šalys reguliariai keičiasi informacija ir konsultuoja viena kitą, siekdamos užtikrinti tinkamą jų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą su šiuo Susitarimu susijusios veiklos srityje. 8 straipsnis Reagavimo į taršos incidentą operacijoms vadovauja Šalies, kurios valstybės atsakomybės zonoje vykdomos tokios operacijos, kompetentinga institucija, jei kiekvienu konkrečiu atveju nebus susitarta kitaip. 9 straipsnis Bendros reagavimo į taršos incidentą operacijos gali būti inicijuojamos tais atvejais, kai taršos incidentas apima ar kelia grėsmę apimti abiejų Šalių valstybių atsakomybės zonas arba kuris, apimdamas tiesiogiai tik vienos Šalies valstybės atsakomybės zoną, yra tokio masto, kad pateisinamas pagalbos kreipimasis į kitą Šalį. 10 straipsnis
8. Prašymus suteikti pagalbą ir sutikimo suteikti pagalbą patvirtinimą abiejų Šalių kompetentingos institucijos perduoda plane numatytomis ryšio priemonėmis. Prašymas suteikti pagalbą arba sutikimo suteikti pagalbą patvirtinimas, perduoti telefonu, patvirtinami raštu.
9. Abi Šalys siekia suteikti prašomą pagalbą per kuo trumpesnį laiką. 11 straipsnis Pagalbos prašanti Šalis, kiek įmanoma, palengvina reagavimo priemonių į taršos incidentą, pagalbą teikiančios Šalies suteiktų pagal šį Susitarimą, atvykimą ir išvykimą. 12 straipsnis
10. Pagalbą teikianti Šalis gali visiškai ar iš dalies nutraukti savo pagalbą, jei tai bus reikalinga dėl pagalbą teikiančios Šalies valstybės vidaus aplinkybių ir ji manys, kad būtina tai padaryti. Pranešimas apie pagalbos nutraukimą perduodamas pagalbos prašančios Šalies kompetentingai institucijai. Gavusi tokį pranešimą, pagalbos prašanti Šalis per kuo trumpesnį laiką grąžina jai suteiktas reagavimo priemones.
11. Pagalbos prašanti Šalis nedelsdama praneša pagalbą teikiančiai Šaliai, kai pagalbos nebereikia, ir per kuo trumpesnį laiką grąžina pagalbą teikiančios Šalies suteiktas reagavimo priemones. 13 straipsnis
12. Pagalbos prašanti Šalis atlygina pagalbą teikiančiai Šaliai išlaidas, susijusias su pagalbos suteikimu. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal tokius įkainius ir ta valiuta, kokius nustato pagalbą teikianti Šalis.
13. Šalys, nustatydamos pagalbos teikimo įkainius, užtikrina, kad jie atitiktų realias išlaidas ir kad nebūtų siekiama pelno.
14. Visais kitais atvejais ir kitomis aplinkybėmis, jei nesusitariama kitaip, abi Šalys padengia išlaidas, susijusias su jų veikla pagal šį Susitarimą. 14 straipsnis
15. Šalys imasi veiksmingų priemonių, siekdamos išvengti Baltijos jūros teršimo nafta ir kitomis kenksmingomis medžiagomis, remdamosi tarptautinių susitarimų aplinkos apsaugos srityje nuostatomis.
16. Už žalą, susijusią su jūros aplinkos teršimu nafta ir kitomis kenksmingomis medžiagomis, padarytą kitos Šalies valstybei, abi Šalys atsako pagal galiojančias tarptautinės teisės normas ir principus. 15 straipsnis Šalių kompetentingos institucijos nuolat keičiasi informacija apie jų turimas reagavimo į taršos incidentus priemones bei informacija apie paslaugų įkainius. 16 straipsnis Šalių kompetentingos institucijos bendradarbiauja rengdamos reagavimo į taršos incidentus priemones ir metodus bei mokydamos personalą, dalyvaujantį reagavimo į taršos incidentus operacijose. 17 straipsnis Šalių kompetentingos institucijos ir atsakingos tarnybos, atsižvelgdamos į plano nuostatas, periodiškai rengia bendras reagavimo į taršos incidentus pratybas ir keičiasi patirtimi reagavimo į taršos incidentus srityje. 18 straipsnis
17. Šio Susitarimo nuostatos neapima Šalių teisių ir įsipareigojimų, atsirandančių iš kitų tarptautinių sutarčių ir susitarimų.
18. Šalys įgyvendina šį Susitarimą vadovaudamosi tarptautinės teisės normomis ir principais. 19 straipsnis Ginčai, kylantys dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo, sprendžiami Šalių kompetentingų institucijų tiesioginėmis derybomis. Nepavykus susitarti, ginčai sprendžiami diplomatiniais kanalais. 20 straipsnis
19. Šis Susitarimas įsigalioja po trisdešimties dienų nuo tada, kai gaunamas paskutinis rašytinis pranešimas apie tai, kad Šalys įvykdė visas valstybių vidaus procedūras, reikalingas šiam Susitarimui įsigalioti.
20. Šis Susitarimas galioja neribotą laiką ir nustoja galioti praėjus šešiems mėnesiams nuo tada, kai viena Šalis raštu diplomatiniais kanalais praneša kitai Šaliai apie savo ketinimą nutraukti šį Susitarimą.
21. Šio Susitarimo nutraukimas neturi įtakos reagavimo operacijoms, vykdomoms pagal šį Susitarimą ir nevisiškai užbaigtoms iki jo galiojimo pabaigos, jeigu Šalys nesusitaria kitaip.
22. Šis Susitarimas gali būti keičiamas ir pildomas Šalių susitarimu. Papildymai ir pakeitimai priimami ir įsigalioja šiame Susitarime nustatyta tvarka. Sudaryta 2009 m. spalio 8 d. Vilniuje dviem egzemplioriais lietuvių ir rusų kalbomis. Abu tekstai turi vienodą teisinę galią. Lietuvos Respublikos Rusijos Federacijos Vyriausybės vardu Vyriausybės vardu ____________________