← Lietuva

NUTARIMAS DĖL Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. BIRŽELIO 27 d. nutarimo Nr. 785 „DĖL BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ FINANSAVIMO REFORMOS PRIEMONIŲ Į

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. BIRŽELIO 27 d. nutarimo Nr. 785 „DĖL BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ FINANSAVIMO REFORMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO“ pakeitimo 2009 m. gruodžio 23 d. Nr. 1748 Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos nuostatų įgyvendinimo priemonės“ 1107 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 785 „Dėl Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos priemonių įgyvendinimo“ (Žin., 2001, Nr. 57-2040; 2002, Nr. 119-5339; 2003, Nr. 112-5026, Nr. 119-5434; 2004, Nr. 177-6537; 2005, Nr. 152-5604; 2006, Nr. 144-5476; 2007, Nr. 137-5608; 2008, Nr. 98-3783, Nr. 149-6055; 2009, Nr. 102-4257, Nr. 116-4957) ir išdėstyti jį nauja redakcija: „LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS DĖL MOKINIO KREPŠELIO LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO IR PASKIRSTYMO METODIKOS PATVIRTINIMO Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Patvirtinti Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką (pridedama).“ 2. Šis nutarimas įsigalioja 2010 m. sausio 1 dieną. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS GINTARAS STEPONAVIČIUS Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1748 redakcija) MOKINIO KREPŠELIO LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO IR PASKIRSTYMO METODIKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika (toliau – ši metodika) reglamentuoja mokinio krepšelio dydžio nustatymą, mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimą ir paskirstymą mokinių, besimokančių pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programą (toliau – mokiniai), mokymo reikmėms tenkinti. Ši metodika taikoma skirstant mokinio krepšelio lėšas valstybinėms, savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms, teikiančioms bendrąjį lavinimą ir priešmokyklinį ugdymą (toliau kartu – mokyklos), taip pat pedagoginėms psichologinėms tarnyboms ir neformaliojo švietimo įstaigoms. 2. Šioje metodikoje vartojama sąvoka „mokinio krepšelis“ – lėšos, skiriamos vienam sutartiniam mokiniui vienų metų mokymo reikmėms. Kitos šioje metodikoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853). II. MOKINIO KREPŠELIO LĖŠŲ APSKAIČIAVIMAS 3. Mokinio krepšelis (MK) apskaičiuojamas bazinį mokinio krepšelio koeficientą (Kb) padauginus iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto bazinės mėnesinės algos (BMA) dydžio (

  1. q)ir 12 mėnesių, t. y. MK = Kb x q x 12. 4. Bazinis mokinio krepšelio koeficientas (Kb) – mokinio krepšelio koeficientas (Kn), apskaičiuotas šios metodikos 5 punkte nustatyta tvarka, laikant, kad klasės, klasės komplekto ar grupės (toliau – klasė) pedagoginio darbo valandų skaičius per savaitę lygus 1–10 klasių tarifikuojamų pedagoginio darbo valandų skaičiaus vidurkiui, o klasės mokinių skaičiaus vidurkis (
  2. s)– 25 mokiniai. Bazinio mokinio krepšelio koeficiento (Kb) dydis nurodytas šios metodikos 1 priede. 5. Mokinio krepšelio koeficientas (Kn) apskaičiuojamas sudėjus šiuos koeficientus: 5.1. Koeficientą darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokyklos ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekos darbuotojams išlaikyti, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti (k1). Šį koeficientą sudaro 3 dedamosios: ugdymo programų įgyvendinimo (kug); ugdymo proceso organizavimo ir valdymo, mokyklos bibliotekos darbuotojų išlaikymo, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ir socialinės pedagoginės pagalbos organizavimo (kv); socialinio draudimo (ksoc). Ugdymo programų įgyvendinimo dedamoji (kug) apskaičiuojama vidutinį sąlyginį pedagogo tarifinio atlygio koeficientą (R) padauginus iš pedagoginių normų skaičiaus klasei (
  3. n)ir padalijus iš klasės mokinių skaičiaus vidurkio (s), nustatyto bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 (Žin., 2004, Nr. 95-3510), t. y. kug = Rn/s. Vidutinis sąlyginis pedagogo tarifinio atlygio koeficientas (R) nustatomas apskaičiavus atskirų mokytojų pareigybių (mokytojo, kuriam nesuteikta kvalifikacinė kategorija, mokytojo, kuriam suteikta kvalifikacinė kategorija, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto) tarifinių atlygių koeficientų, nustatytų atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą, vidurkius ir išvedus šių vidurkių svertinį vidurkį pagal statistinę atitinkamų pareigybių mokytojų dalį, tenkančią bendram mokytojų skaičiui. Vidutinio sąlyginio pedagogo tarifinio atlygio koeficiento (R) dydis nurodytas šios metodikos 1 priede. Pedagoginių normų skaičius klasei (
  4. n)apskaičiuojamas klasės pedagoginio darbo valandų skaičių per savaitę padalijus iš 18 valandų. Tam tikrai klasei taikomas pedagoginio darbo valandų (jas sudaro kontaktinės valandos ir kartu pertraukos tarp pamokų bei papildomos valandos) skaičius per savaitę nustatomas atsižvelgiant į kontaktinių ir papildomų valandų skaičių, nustatytą švietimo ir mokslo ministro tvirtinamuose bendruosiuose pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planuose, Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše ir Priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių apraše. Ugdymo proceso organizavimo ir valdymo, mokyklos bibliotekos darbuotojų išlaikymo, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ir socialinės pedagoginės pagalbos organizavimo dedamoji (
  5. kv)sudaro vidutiniškai 14 procentų (nuo 8 iki 20 procentų) ugdymo programų įgyvendinimo dedamosios (kug) dydžio. Socialinio draudimo dedamoji (ksoc) apskaičiuojama dedamosioms kug ir kv taikant teisės aktų nustatytą socialinio draudimo įmokos tarifą. 5.2. Koeficientą kitoms mokymo reikmėms (k2), kurį sudaro šios metodikos 2 priede nurodytų mokymo reikmių koeficientų suma. 6. Mokinio krepšelio lėšų suma, tenkanti tam tikros klasės mokiniui (L), apskaičiuojama tam mokiniui nustatytą sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientą (Ks) padauginus iš mokinio krepšelio dydžio (MK), t. y. L = Ks x MK. 7. Sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientas (Ks) apskaičiuojamas tam tikros klasės mokiniui nustatytą mokinio krepšelio koeficientą (Kn) padalijus iš bazinio mokinio krepšelio koeficiento (Kb), t. y. Ks = Kn/Kb, išskyrus tuos atvejus, kai šio koeficiento dydis tikslinamas siekiant užtikrinti bendrojo lavinimo ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų įvairovę ir prieinamumą. Sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientai nurodyti šios metodikos 1 priede. 8. Bendras mokyklos mokinio krepšelio lėšų poreikis apskaičiuojamas jos sutartinių mokinių skaičių padauginus iš mokinio krepšelio dydžio. Sutartinių mokinių skaičius gaunamas sudėjus mokiniams taikomus sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientus. III. MOKINIO KREPŠELIO LĖŠŲ PASKIRSTYMAS 9. Savivaldybė 5 procentus atitinkamiems metams skirtų mokinio krepšelio lėšų savo nustatyta tvarka naudoja šioms mokymo reikmėms tenkinti: 9.1. pedagoginei psichologinei pagalbai organizuoti; 9.2. brandos egzaminams organizuoti ir vykdyti; 9.3. bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų išorės auditui organizuoti; 9.4. profesinės linkmės moduliams neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti; 9.5. neformaliajam švietimui, papildančiam bendrąsias pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas; 9.6. pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių koeficientų skirtumams išlyginti mokyklose; 9.7. bendrojo lavinimo ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumui užtikrinti. 10. Šios metodikos 9.1 ir 9.2 punktuose nurodytoms mokymo reikmėms tenkinti savivaldybės turi skirti ne mažiau kaip 80 procentų šios metodikos 2 priede atitinkamoms mokymo reikmėms nurodytų rekomenduojamų mokinio krepšelio lėšų sumų, šios metodikos 9.3 punkte nurodytoms mokymo reikmėms tenkinti – ne mažiau kaip 50 procentų šios metodikos 2 priede atitinkamoms mokymo reikmėms nurodytų rekomenduojamų mokinio krepšelio lėšų sumų, kai einamaisiais metais savivaldybėje vykdomas mokyklų išorės auditas, šios metodikos 9.4 ir 9.5 punktuose nurodytoms mokymo reikmėms tenkinti – ne mažiau kaip 50 procentų šios metodikos 2 priede atitinkamoms mokymo reikmėms nurodytų rekomenduojamų mokinio krepšelio lėšų sumų. 11. Savivaldybė 95 procentus atitinkamiems metams jai skirtų mokinio krepšelio lėšų paskirsto savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms proporcingai kiekvienai mokyklai šios metodikos 8 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotam mokinio krepšelio lėšų poreikiui. 12. Mokinio krepšelio lėšos tarp mokyklų perskirstomos dėl pasikeitusio sutartinių mokinių skaičiaus rugsėjo 1 dieną. 13. Mokyklos skirtas mokinio krepšelio lėšas naudoja šioms mokymo reikmėms tenkinti: 13.1. darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokyklos ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekos darbuotojams išlaikyti, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti; ne mažiau kaip 3 procentai šių lėšų turi būti skiriama psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti; 13.2. vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms; 13.3. mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui; 13.4. mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti; 13.5. informacinėms ir komunikacinėms technologijoms (IKT) diegti ir naudoti (internetui diegti ir naudoti, duomenų bazėms, elektroniniams dienynams tvarkyti ir kitoms išlaidoms, susijusioms su IKT). 14. Šios metodikos 13.2–13.5 punktuose nurodytoms mokymo reikmėms tenkinti mokyklos turi skirti ne mažiau kaip 60 procentų šios metodikos 2 priede atitinkamoms mokymo reikmėms nurodytų rekomenduojamų mokinio krepšelio lėšų sumų. IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 15. Mokinio krepšelio lėšos naudojamos laikantis teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymą ir vykdymą, ir atsižvelgiant į švietimo ir mokslo ministro tvirtinamas lėšų naudojimo atitinkamoms mokymo reikmėms tenkinti rekomendacijas. 16. Iš mokinio krepšelio lėšų gali būti mokamos teisės aktų nustatytos privalomos su pedagoginių ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių darbuotojų darbo santykiais susijusios valstybinio socialinio draudimo, sveikatos draudimo įmokos ir išmokos šiems darbuotojams. _________________ Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos 1 priedas SUTARTINIŲ MOKINIŲ APSKAIČIAVIMO KOEFICIENTAI Eil. Nr. Mokyklos apibūdinimas Klasės mokinių skaičiaus vidurkis Sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientai Pastabos 1–4 klasės 5–8 klasės 9–10 (I–II gimnazijos) klasės 11–12 (III–IV gimnazijos) klasės 1. Miestelyje arba kaime: pradinė mokykla (filialas, skyrius), kurioje (kuriame) mokosi iki 40 mokinių 10 1,8264 x x x pagrindinė mokykla (filialas, skyrius), kurioje (kuriame) mokosi iki 80 mokinių 10 1,8264 2,1565 2,7438 x 2. Miestelyje arba kaime: pradinė mokykla (filialas, skyrius), kurioje (kuriame) mokosi nuo 41 iki 50 mokinių 12 1,5644 x x x pagrindinė mokykla, kurioje mokosi nuo 81 iki 120 mokinių 12 1,5644 1,9095 2,4028 x vidurinė mokykla (gimnazija), kurioje mokosi iki 300 mokinių 15 1,2435 1,5276 1,9222 1,9993 3. Miestelyje arba kaime: pradinė mokykla, kurioje mokosi nuo 51 iki 80 mokinių 15 1,2435 x x x pagrindinė mokykla, kurioje mokosi nuo 121 iki 200 mokinių 15 1,2435 1,5276 1,9222 x vidurinė mokykla (gimnazija), kurioje mokosi nuo 301 iki 500 mokinių 20 0,9792 1,3634 1,4417 1,4995 4. Miestelyje arba kaime: 20/22/25 pradinė mokykla, kurioje mokosi 81 ir daugiau mokinių 20 0,9792 x x x pagrindinė mokykla, kurioje mokosi 201 ir daugiau mokinių 25, išskyrus: 1–4 kl. – 20, 5–8 kl. – 22 0,9792 1,2685 1,4077 x vidurinė mokykla (gimnazija), kurioje mokosi 501 ir daugiau mokinių 25, išskyrus: 1–4 kl. – 20, 5–8 kl. – 22 0,9792 1,2685 1,4077 1,4345 5. Mieste: 22/25 pradinė mokykla 22 0,9792 x x x pagrindinė mokykla 25, išskyrus: 1–4 kl. – 22 0,9461 1,1274 1,4077 x vidurinė mokykla ir gimnazija, turinti I–IV gimnazijos klases ir 1–8 arba 5–8 klases 25, išskyrus: 1–4 kl. – 22 0,9461 1,1274 1,4077 1,4345 vidurinės mokyklos tarptautinio bakalaureato klasės 25 x x x 1,6568 gimnazija, turinti tik I–IV gimnazijos klases 25 x x 1,4359 1,4632 6. Jaunimo iki 18 metų mokyklos (klasės), klasės sanatorijose ir ligoninėse 10 1,8264 2,1565 2,7438 1,9993 7. Suaugusiųjų mokykla (klasė, centras), kurioje (kuriame) mokoma: nuosekliuoju būdu 20 0,7174 0,8813 1,1090 1,1535 neakivaizdiniu būdu, yra modulinės klasės, mokomasi savarankiškai 20 0,6217 0,7638 0,9611 0,9997 8. Mokomasi savarankiškai (ne mažiau kaip pusę dalykų), mokoma namuose 15 1,3679 1,6804 2,1144 2,1992 9. Profesinės mokyklos 25 x x 1,2420 0,8694 * kitomis kalbomis 1,3041* 0,9781* 10. Specialiosios mokyklos, specialiojo ugdymo mokinių klasės, išlyginamosios klasės: 10 1,8264 2,1565 2,7438* 1,9993 * 1–3 mokymo metai specialiosios klasės 10 2,2830 2,6956 3,4298 2,4991 specialiosios klasės akliesiems ir kurtiesiems 10 2,7396 3,2348 4,1157 2,9990 lavinamosios klasės 10 4–7 3,2875 3,6163 3,8817 4,2699 4,9388 5,4327 x vaikų socializacijos centrai 4 4,4112 5,2092 6,6279 x 11. Priešmokyklinio ugdymo grupės: darbo laikas 20 val./sav. 30 val./sav.* *priešmokyklinį ugdymą, viršijantį 20 kontaktinių valandų per savaitę, finansuoja steigėjas miestelio arba kaimo pradinė mokykla, kurioje mokosi iki 80 mokinių, ir pagrindinė mokykla, kurioje mokosi iki 130 mokinių 10 1,3529 2,0294 x x miestelio arba kaimo pradinė mokykla, kurioje mokosi 81 ir daugiau mokinių, pagrindinė mokykla, kurioje mokosi 131 ir daugiau mokinių, kito tipo mokykla ir ikimokyklinio ugdymo įstaiga 15 0,9211 1,3817 x x miesto bendrojo lavinimo mokykla ir ikimokyklinio ugdymo įstaiga 20 0,6908 1,0362 x x specialiojo ugdymo vaikų (lavinamosios) grupės 10 2,5326 3,7989 x x 12. Sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientai didinami: 25 integruotų specialiųjų poreikių mokinių ir migrantų 30% specifinių kalbinių poreikių (Vilniaus miesto ir Pietryčių Lietuvos) mokinių 10%, o integruotų specialiųjų poreikių ir migrantų – iš viso 30% tautinių mažumų, mišrių mokyklų mokinių 15%, o integruotų specialiųjų poreikių ir migrantų – iš viso 30% 13. Mokyklose, kuriose mokosi jungtinės klasės, atitinkamo ugdymo turinio koncentro sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientai mažinami, kai koncentre yra: viena jungtinė klasė 15% dvi ir daugiau jungtinių klasių 20% Pastabos: 1. Bazinis mokinio krepšelio koeficientas Kb = 2,2609. 2. Vidutinis sąlyginis pedagogo tarifinio atlygio koeficientas R = 12,75. 3. Mišri mokykla – mokykla, kurioje yra ne mažiau kaip vienas pilnas klasės komplektas, mokomas tautinės mažumos mokomąja kalba. 4. Jeigu mieste yra vienintelė tokio tipo tautinių mažumų, mišri mokykla ar mokykla lietuvių mokomąja kalba, jai taikomi miestelio arba kaimo mokyklų sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientai (klasės vidurkis – 15 mokinių). 5. Jeigu mieste yra vienintelė tokio tipo netradicinio ugdymo mokykla, taip pat Vilniaus „Vilnies“ pagrindinei mokyklai, Vilniaus Panerių pagrindinei mokyklai, Vilniaus Liudvinavo pagrindinei mokyklai, Vilniaus Pavilnio pagrindinei mokyklai, Vilniaus Dvarčionių pradinei mokyklai, Vilniaus „Kregždutės“ pradinei mokyklai, Šiaulių Rėkyvos pagrindinei mokyklai, Tauragės rajono Tarailių pagrindinei mokyklai, Ukmergės Pašilės pagrindinei mokyklai, Palangos Šventosios bendrojo lavinimo pagrindinei mokyklai, Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokyklai, Klaipėdos Tauralaukio pagrindinei mokyklai, Pagėgių savivaldybės Pagėgių pradinei mokyklai, Birštono gimnazijai, Nidos vidurinei mokyklai, Vilniaus Trakų Vokės vidurinei mokyklai, Vilniaus rajono Platiniškių pagrindinei mokyklai taikomi miestelio arba kaimo mokyklų sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientai. _________________ Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos 2 priedas MOKYMO REIKMIŲ KOEFICIENTAI IR REKOMENDUOJAMOS MOKINIO KREPŠELIO LĖŠŲ SUMOS Mokymo reikmės Mokymo reikmių koeficientai (BMA dydžiais) Rekomenduojamos mokinio krepšelio lėšų sumos* 1. Mokymo reikmės, finansuojamos iš savivaldybių skirstomų mokinio krepšelio lėšų (pagal šios metodikos 9.1–9.5 punktus): 1.1. pedagoginei psichologinei pagalbai organizuoti 0,0130 19 Lt/sut.mok./m. 1.2. brandos egzaminams organizuoti ir vykdyti 0,0040 5,8 Lt/mok./m. 1.3. bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų išorės auditui organizuoti 0,0026 3,8 Lt/mok./m. 1.4. profesinės linkmės moduliams neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti 0,0026 3,8 Lt/mok./m. 1.5. neformaliajam švietimui, papildančiam bendrąsias pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas 0,0410 5 Lt/mok./mėn. 2. Mokymo reikmės, finansuojamos iš mokyklų skirstomų mokinio krepšelio lėšų (pagal šios metodikos 13.2–13.5 punktus): 2.1. vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms 0,0478 70 Lt/mok./m. (tautinių mažumų mokyklose – 80 Lt/mok./m.) 2.2. mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui 0,0071 10,4 Lt/mok./m. 2.3. mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti 0,0130 19 Lt/sut. mok./m. 2.4. IKT diegti ir naudoti 0,0137 20 Lt/mok./m. * Lt/mok./mėn. – litai vienam mokiniui per mėnesį; Lt/mok./m. – litai vienam mokiniui per metus; Lt/sut.mok./m. – litai vienam sutartiniam mokiniui per metus. _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.