← Lietuva

NUTARIMAS DĖL Lietuvos Respublikos NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-935(2) 2

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL Lietuvos Respublikos NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-935

(2)2010 m. sausio 20 d. Nr. 55 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-413 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-935
(2)(toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
  1. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983) 2 straipsnio 3 dalyje darbingumo lygis apibrėžiamas kaip asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. To paties įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus. Darbingumo lygis gali būti nustatytas ir jaunesniems kaip 18 metų asmenims, tačiau tik tuo atveju, jeigu jaunesnis kaip 18 metų asmuo teisės aktų nustatyta tvarka yra (buvo) draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 13 straipsnio 2 dalis numato, kad visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sukakusiam šešiolika metų. Taigi asmeniui, kuris neturi (neturėjo) darbo santykių, darbingumo lygis negali būti nustatytas, tokiam asmeniui gali būti nustatytas neįgalumo lygis, t. y. asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas.
  2. Šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo pakanka Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytoms pilnamečio asmens, negalinčio pasirašyti, problemai spręsti. Tokio asmens teisė kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo gali būti įgyvendinama dviem būdais: jeigu asmuo negali pasirašyti dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, toks asmuo teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pripažintas neveiksniu, jam nustatoma globa ir paskiriamas globėjas; jeigu asmuo negali pasirašyti dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitų priežasčių, turėtų būti taikomas negalinčio pasirašyti dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitų priežasčių asmens institutas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262).
  3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad nustatytas darbingumo lygio galiojimo terminas prasidės pasibaigus neįgalumo lygio galiojimo terminui. Pažymėtina, kad asmens neįgalumas ar darbingumo lygis konstatuojami jų nustatymo momentu, todėl toks normos interpretavimas nepriimtinas. MINISTRĄ PIRMININKĄ PAVADUOJANTI FINANSŲ MINISTRĖ, PAVADUOJANTI SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĄ INGRIDA ŠIMONYTĖ _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.