← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. LIEPOS 2 D. ĮSAKYMO Nr. A1-436 „DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS PAGAL EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI METINĘ 2009 M. PROGRAMĄ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2010 m. sausio 20 d. Nr. A1-22 Vilnius Pakeičiu Gaires pareiškėjams pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2009 m. programą, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. A1-436 „Dėl Gairių pareiškėjams pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2009 m. programą patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 86-3647):

  1. Išbraukiu 5 punkto ketvirtojoje pastraipoje žodžius „Paramos fondas“.
  2. Išdėstau 8.1 punktą taip: „8.
  3. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau vadinama – leidimas laikinai gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539) 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos užsieniečių, kuriems gali būti išduodami leidimai laikinai gyventi, kategorijos. EIF programos tikslinei grupei priskiriami trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 1–7, 12–13 punktais, 40 straipsnio 2 dalimi. EIF programos tikslinei grupei nepriskiriami užsieniečiai iš trečiųjų šalių, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8–11 punktais. Leidimus laikinai gyventi turintys komandiruoti darbuotojai taip pat nepatenka į EIF tikslinę grupę.“
  4. Išdėstau 8.2 punktą taip: „8.
  5. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Bendrijoje (toliau vadinama – leidimas nuolat gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalyje nustatytos užsieniečių, kuriems gali būti išduodami leidimai nuolat gyventi, kategorijos. EIF programos tikslinei grupei priskiriami trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leidimai nuolat gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 1–3, 5–6, 8 punktais, 53 straipsnio 2 dalimi. EIF programos tikslinei grupei nepriskiriami užsieniečiai iš trečiųjų šalių, kuriems leidimai nuolat gyventi išduodami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 4, 7, 9 punktais.“
  6. Išdėstau 151 punktą taip: „
  7. Atsakingai institucijai priėmus sprendimą sumažinti paramą projekto vykdytojui, paramos teikimo sutartis laikoma pakeista nuo tokio sprendimo priėmimo dienos. Projekto vykdytojui atsisakius vykdyti pakeistos paramos teikimo sutarties sąlygas, paramos teikimo sutartis nutraukiama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“ Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.