← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL KĖDAINIŲ DVARO SODYBOS (UNIKALUS KODAS KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE: 216) PASKELBIMO VALSTYBĖS SAUGOMU KULTŪROS PAVELDO OBJEKTU 2010 m. sausio 19 d. Nr. ĮV-27 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 10 straipsnio 4, 6 ir 8 dalimis, 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437) 18 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.2 ir 37.5 punktais bei atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2009-12-10 teikimą Nr. (13.1)2-3565:

  1. Skelbiu kompleksinį kultūros paveldo objektą – Kėdainių dvaro sodybą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 216) valstybės saugomu.
  2. Tvirtinu pridedamą Kėdainių dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 216) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą).
  3. Nustatau, kad: 3.
  4. Kėdainių dvaro sodyba saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui; 3.
  5. Kėdainių dvaro sodybos reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis yra architektūrinis-želdynų-kraštovaizdžio; 3.
  6. šis įsakymas tą pačią dieną oficialiai be šio įsakymo 2 punkte nurodyto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiais planais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
  7. Pavedu Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos: 4.
  8. per 15 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Kėdainių dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos tinklalapyje; 4.
  9. Kultūros vertybių registre papildyti kultūros paveldo objekto – Kėdainių dvaro sodybos duomenis. Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis _________________ KĖDAINIŲ DVARO SODYBOS (UNIKALUS KODAS 216) SPECIALUSIS PLANAS (pav.) _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-27 I. ĮVADAS Kėdainių dvaro sodyba įkurta XIX a. pradžioje. XIX a. antroje pusėje – išplėsta ir pertvarkyta. Nepriklausomos Lietuvos metais Kėdainių dvaras buvo išparduotas. Dvaras sunaikintas Antrojo Pasaulinio karo metu. Iki šių dienų išlikęs tik peizažinio stiliaus parkas ir keletas statinių bei jų liekanų. Parko struktūra pakitusi, tačiau dar nėra prarasta – išlikę reljefo formos, medžių alėjų, takų fragmentai, pavieniai medžiai. Tarp išlikusių statinių paminėtini vartai, rūsiai, vazos ir jų fragmentai, minareto bokštas. Pirminė ir istorinė Kėdainių dvaro sodybos paskirtis – reprezentacinė, rekreacinė. Šiuo metu tai – Kėdainių kultūros ir poilsio parkas. Parkas yra lankomas, įrašytas į vietos turizmo programas. Vasaros metu jame vyksta įvairūs renginiai. 1958 m. Kėdainių dvaro parkas paskelbtas saugomu valstybės, o 1986 m. – vietinės reikšmės gamtos paminklu. 2001-09-04 patvirtintas Kėdainių buvusio dvaro sodybos (IP339At) laikinosios apskaitos architektūros komplekso ir vietinės reikšmės gamtos paminklo teritorijos ir reguliuojamo užstatymo planas. 1992-04-02 Kėdainių dvaro sodyba įrašyta į Kultūros vertybių registrą kaip kompleksinis objektas, kurį sudarantys objektai registruojami savarankiškai. Kėdainių dvaro sodybos bei kompleksą sudarančių objektų vertingosios savybės ir vertingųjų savybių pobūdis nustatyti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos patvirtintame Kėdainių dvaro sodybos akte Nr. KPD-RM-
  10. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo pagrindas: Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. Į-258 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“. Planavimo tikslas – specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Kėdainių dvaro sodybos (unikalus kodas 216) ir jos teritorijos išsaugojimą, taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą. Planavimo uždaviniai:
  11. Nustatyti Kėdainių dvaro sodybos (unikalus kodas 216) ir jos teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus;
  12. Nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą Kėdainių dvaro sodybos (unikalus kodas 216) teritorijoje ir apsaugos zonoje, reglamentuoti žemės darbus, statinių ar įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą. Plano tipas: Specialusis planas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens, susidedantis iš Kėdainių dvaro sodybos (unikalus kodas 216) teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano ir paveldotvarkos projekto. Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys. Specialaus plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, Vilnius. Projektavimo eiga: Vadovaujantis Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. Į-258 pradėtas rengti Kėdainių dvaro sodybos (unikalus kodas 216) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Specialaus plano organizatoriaus funkcijas vykdantis KPD Kauno teritorinis padalinys pateikė:
  13. KPD prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. birželio mėn. 13 d. įsakymo Nr. Į-258 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ kopiją (1 lapą);
  14. KPD prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio planavimo sąlygas specialiojo planavimo dokumentams rengti (1 lapą);
  15. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architekto tarnybos planavimo sąlygas specialiojo planavimo dokumentams rengti (5 lapus);
  16. Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 spalio 17 d. raštą Nr. 3R-264-(10.27) „Dėl specialiojo plano“ (1 lapą);
  17. Kėdainių buv. dvaro sodybos (1P399) laikinos apskaitos architektūros komplekso vietinės reikšmės gamtos paminklo teritorijos ir reguliuojamo užstatymo planą (1 lapą);
  18. Aprašą „Kėdainių miesto parkas“ (1 lapą);
  19. Kėdainių buv. dvaro sodybos išaiškinamo architektūros paminklo IP399 vietinės reikšmės gamtos paminklo teritorijos planą (1 lapą);
  20. Aprašą „Kėdainiai, parkas, minaretas“ (1 lapą). Projektavimo darbai buvo vykdomi etapais: I. Esamos būklės analizės stadija • Atlikta Kėdainių dvaro sodybos istorinės raidos, tūrinės-erdvinės kompozicijos kaitos analizė. Analizė papildyta iliustracijomis: istorinių planų bei nuotraukų kopijomis. • Surinkti duomenys apie pastatus, statinius įrašytus į kultūros vertybių registrą. • Susipažinta su esamais bei anksčiau rengtais vertybės apsaugos ir apskaitos dokumentais,. • Įvertinta objekto aplinkos urbanistinė, gamtinė situacija. Susipažinta su patvirtintais ir rengiamais teritorijos planavimo dokumentais. • Atlikta esamos padėties foto-fiksacija. II. Koncepcijos rengimo stadija • Atsižvelgiant į atliktos esamos būklės analizės išvadas: – pasiūlyta patikslinti Kėdainių dvaro sodybos teritorijos ribas – pateikti du ribų koregavimo variantai su povariančiais; – pasiūlyta nustatyti vizualinės apsaugos pozonio ribas; – nutarta, kad apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio nustatyti nereikia; – pasiūlytos parko planavimo kryptys; – pasiūlyti saugojimo, tvarkymo ir naudojimo reikalavimai teritorijos, statinių ir želdinių tvarkymui (paveldotvarkos projekto koncepcija). • 2008-04-24 Kėdainių dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano koncepcija pristatyta Kauno Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio metu. Svarstymo metu nutarta papildomai įvertinti esamą situaciją – išaiškinti išlikusius dvaro sodybos elementus gretimose valdose ir praplėsti NKV teritorijos ribas. • Atlikti papildomi buv. Kėdainių dvaro ūkinės dalies natūriniai tyrimai. Papildyta esamos būklės analizė (žiūrėti: Esamos būklės analizė SP-20

(2007)-A 2 lapą). • 2008-07-30 Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys pritarė Kėdainių dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano koncepcijoje pateiktam II variantui (be povariančių), kuris esminiai NKV ribų nekeičia. Pasirinktas variantas pagrįstas atlikta užstatymo istorinės raidos analize. III. Sprendinių rengimo stadija • Patvirtintos koncepcijos pagrindu konkretizuotos vertybės teritorijos ir apsaugos pozonio ribos, saugojimo ir naudojimo režimai, nustatyti reikalavimai nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui ir numatomai naujai statybai. • Nustatyti Kėdainių dvaro sodybos apsaugos ir naudojimo prioritetai. II. BENDROJI DALIS
  1. KĖDAINIŲ DVARO SODYBOS (UNIKALUS KODAS 216) APIBŪDINIMAS 1.
  2. OBJEKTO CHARAKTERISTIKA Unikalus objekto kodas:
  3. Senasis kodas: IP 339/At, AtV
  4. Adresas: Kėdainiai, Kėdainių r. sav., Kauno apskritis. Geografinė padėtis. Kėdainių dvaro sodybos teritorija yra šiaurinėje Kėdainių miesto dalyje, pietryčiuose ribojama J. Basanavičiaus g., šiaurės rytuose – geležinkelio linijos ir pramoninės teritorijos, pietvakariuose ir šiaurės vakaruose – pramoninių teritorijų ir A. Mickevičiaus gatvės bei buv. karinio aerodromo. Šiaurėje parko teritorija persilieja su natūraliais Dotnuvėlės upės slėnio želdynais. Kėdainių dvaro sodyba įkurta XIX a. pradžioje. XIX a. antroje pusėje – išplėsta ir pertvarkyta. Dvaras sunaikintas Antrojo Pasaulinio karo metu. Iki šių dienų išlikęs tik peizažinio stiliaus parkas. Objekto pirminė ir istorinė paskirtis – reprezentacinė, rekreacinė. Šiuo metu tai – Kėdainių kultūros ir poilsio parkas. Parkas yra lankomas, įrašytas į vietos turizmo programas. Vasaros metu jame vyksta įvairūs renginiai. Parke išlikę senieji įvažiavimo vartai (restauruoti), Minareto bokštas, du buvusios dvaro sodybos rūsiai (konservuoti), išlikę vazos ir vazų fragmentai, įrengti takai, išvalyti du piečiausiai esantys tvenkiniai, saloje įrengta šokių aikštelė. Pastatytos dvi vasaros estrados – mažoji ir didžioji, tačiau renginiai vyksta tik mažojoje, o didžioji ardoma. Kėdainių dvaro sodybos parke vyrauja vietiniai medžiai ir krūmai: mažalapė liepa, paprastasis klevas, ąžuolas, uosis, karpotasis ir plaukuotasis beržai, kalninė guoba, paprastasis skroblas, ieva, Vienapiestė ir grauželinė gudobelės ir kt. Iš gana gausių (37 rūšys ir formos) svetimžemių paminėtini europiniai ir sibiriniai maumedžiai, veimutinės pušys, paprastieji kaštonai, platanalapiai, ginaliniai ir uosialapiai klevai, balzaminės, berlyninės, kanadinės ir pilkosios tuopos, baltojo gluosnio svyruoklinė (Salix alba 'Tristis') ir geltonšakė (Salix alba 'Vitellina') formos, didžialapės liepos, pensilvaniniai uosiai, paprastieji bukai ir kt. Dalis parko aptverta ir tvarkoma konsultuojant kraštovaizdžio architektui. Tvarkoma teritorija sudaro apie 20 % parko. Likusi (didžioji dalis) – apleista: visur gausu menkaverčio trako, vejos nešienaujamos, Dotnuvėlės upelio pakrantės bei salos užžėlusios ir netvarkomos, nuniokoti minaretas, didžioji vasaros estrada, poilsio aikštelės. [2] Kėdainių dvaro sodyba (unikalus kodas 216) įtraukta į Kultūros vertybių registrą kaip kompleksinis objektas, kurį sudaro: - Minaretas (unikalus kodas 1388, senas kodas AtV390, IP339/At, 1); - Pietų rūsys (unikalus kodas 30756, senas kodas IP339/At, 2); - Šiaurės rūsys (unikalus kodas 30757, senas kodas IP339/At, 3); - Vartai (unikalus kodas 30758, senas kodas IP339/At, 4): - Parkas (unikalus kodas 30759, senas kodas IP339/At, 5). Kėdainių dvaro sodybos bei kompleksą sudarančių objektų vertingosios savybės ir vertingųjų savybių pobūdis nustatyti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos patvirtintame Kėdainių dvaro sodybos akte Nr. KPD-RM-
  5. Akte apibrėžtos vertybės teritorijos ribos. Vertybės teritorija, apima dalį sklypo kad. Nr. 53330014014 (J. Basanavičiaus g. 2a, Kėdainiai) ir dalį sklypo kad. Nr. 533300140118 (A. Mickevičiaus g. 34, Kėdainiai), priklausančio kūno kultūros ir sporto VĮ „Sporto gijos“, kurioje įrengti atviri teniso aikštynai. Vertybės teritorijos plotas – 36,97 ha. Apsaugos zona nenustatyta. 1.
  6. OBJEKTO IR JO APLINKOS ISTORINĖ RAIDA Iki XIX a. pr. Kėdainių dvaro savininkais buvo Radvilos. Radvilų dvaras buvo įkurtas vakarinėje miesto pašonėje ant aukštos Nevėžio terasos, šalia Smilgos upelio. XVIII a. pradžioje Kėdainius nuniokojo Siaurės karas. 1701-1704 m. miestas buvo apsuptas švedų kariuomenės. Apsupties metu švedai sugriovė rūmus, kurių liekanos, anot amžininkų, išliko iki XIX a. pabaigos. [1,6] 1811 m. Kėdainiai atiteko grafo Pranciškaus Čapskio nuosavybėn. Jo nurodymu miestui palikta savivalda. Tačiau 1817 m. Raseinių apskrities teismo sprendimu Kėdainių savivalda buvo panaikinta ir miestas tapo valsčiaus centru. [1] Grafas P. Čapskis neatstatė sugriauto Radvilų dvaro, buvusio aukštumoje prie Smilgos upelio, bet įkūrė naują dvaro sodybą su parku į šiaurės vakarus nuo miesto, dešiniajame Dotnuvėlės upės krante buvusio palivarko vietoje[1]. Ši sodyba jau vaizduojama XIX a. pradžios planuose. [6] Ji stovėjo ant kalvos, kurią nuo Nevėžio skyrė vieškelis. 1844 m. Marijonas Čapskis (1816–1875) sodybos vietoje pastatydino mūrinius dvaro rūmus. Rūmuose buvo vertinga paveikslų galerija ir turtinga biblioteka. į šiaurę nuo dvaro rūmų buvo įveistas angliškas parkas, o išplatintoje Dotnuvėlės vagoje įrengti tvenkiniai. Prie šiaurinių parko prieigų pastatyta sūrių gamykla ir alaus darykla. Kaip byloja amžininkų prisiminimai, parkas buvo šeimininko be galo puoselėjamas ir mėgiamas. [2,5] 1831–1863 m. Kėdainių miestas ir jo apylinkės tapo vienu iš sukilimų prieš carinį režimą židinių. Numalšinus 1863 m. sukilimą, Kėdainių dvaras buvo konfiskuotas. M. Čapskis apkaltintas sukilimo rėminiu ir ištremtas į Sibirą. 1866 m. dvaras atiteko rusų armijos generolui, karo inžinieriui grafui Eduardui Totlebenui (1818–1884). Šis iš pagrindų perstatė dvaro rūmus, padidino ir aptvėrė parką, išplėtė gėlynus, parke pastatė antrąjį vandens malūną, greta jo – minareto bokštą. [1, 6] E. Totlebeno iniciatyva Kėdainių dvaro parke buvo pastatyta daug rytietiško stiliaus namelių, senovės graikų ir romėnų dievų bei deivių skulptūrų. Parkas buvo aptvertas mūrine tvora, užtvenktas upelis sudarė tvenkinį su įlankomis, salelėmis, dirbtiniais kriokliais, fontanais, krūmais, medynais. Paprasti žmonės į parką buvo įleidžiami tik ypatingų švenčių metu. Tada parkas būdavo apšviestas, grodavo orkestras. [5] Nepriklausomos Lietuvos metais Kėdainių dvaras buvo išparduotas, o jo centre įkurtas žirgynas. 1923–1927 m. rūmuose veikė mokytojų seminarija. 1927 m. atidaryta aukštesnioji kultūrtechnikos mokykla. [5] Dvaro sodyba labai nukentėjo Antrojo Pasaulinio karo metu. 1944 m. liepą, traukdamiesi nacistinės Vokietijos armijos kariai susprogdino centrinius dvaro rūmus. Sovietinės okupacijos metais, XX a. 6–7 dešimtmečiais, Kėdainiai tapo svarbiu pramonės centru. Kėdainių dvaro sodybos kaimynystėje kūrėsi pramonės įmonės, buvusioje dvaro ūkinėje dalyje – visuomeniniai, ūkiniai objektai, įkurta karinė bazė, laukuose į vakarus nuo jos – karinis Daukšių aerodromas. Kėdainių dvaro parkas virto miesto parku. Šiuo metu tai – Kėdainių kultūros ir poilsio parkas. 1.
  7. TŪRINĖ – ERDVINĖ KOMPOZICIJA Kėdainių dvaro sodybos tūrinė erdvinė struktūra formavosi istorizmo laikotarpiu. Tuo metu dvarų sodybos su laisvai išdėstytais pastatais ir peizažinio tipo parku labiausiai atitiko puoselėtą natūralaus kraštovaizdžio idėją. Buvo atsisakyta geometriškumo, tiesių linijų, keturkampių kiemų, simetrijos. Lyginant su klasicizmu ar romantizmu, istorizmo laikotarpiu pakito dvaro sodybų erdvės kompozicija: atsirado naujų vertikalių akcentų, kurie ėmė ryškiau dominuoti aplinkoje, išsiskirti iš parko želdinių. [3] Kėdainių dvaro rūmai stovėjo pietinėje parko dalyje, tarp partero ir tvenkinio (Dotnuvėlės patvankos), apytikriai dabartinės mažosios vasaros estrados vietoje. Į rytus nuo rūmų, ant tvenkinio kranto, stovėjo belvederio bokštas. Rūmai, kuriuos 1871 m. grafas E. Totlebenas perstatė, atkartojo barokines formas. Pastato tūrių sandara buvo sudėtinga: vidurinė dviaukštė dalis žemesnė, šoninės – aukštesnės. Korpusus dengė mansardinis laužytas stogas su barokinėmis liukarnomis. Rūmų centre stovėjo aukštas bokštas, kurį vainikavo vėlyvojo prancūzų renesanso formų piramidinė viršūnė. Toks pat stogas (tik su kampiniais bokšteliais) dengė ir šalia jo, parko pusėje, stovėjusį belvederio bokštą. [3] Buvusio partero vietą fiksuoja išlikusi vaza (pietrytinėje pusėje) ir vazos fragmentas (šiaurės vakaruose). Kėdainių dvaro parkas pailgos formos, nusitęsęs apie 1,5 km vaizdingais Dotnuvėlės šlaitais. Pagrindinė parko kompozicinė ašis yra Dotnuvėlės upė. Patvenkta upė formuoja keletą tvenkinių su salelėmis. Parkui būdingas išraiškingas reljefas, vietomis dirbinai suformuotas, įrengiant terasas apžvalgos aikštelėms, takus, nedidelius tvenkinius. Išlikęs 1880 m. statytas minareto pavidalo parko apžvalgos bokštas – unikalus objektas Lietuvos istorizmo dvarų architektūroje. E. Totlebenas, rusų-turkų karui atminti, statinyje įmūrijo trofėjines balto marmuro lentas su arabiškais raštmenimis. Minaretas 28 m aukščio ir primena rytietišką koloną su „stalaktitiniu“ kapiteliu, išplatėjančiu į balkonėlį. Prie bokšto buvo priglausti masyvūs, iš skaldytų akmenų ir plytų sumūryti laiptai. Šalia stovėjęs namelis – simbolinė mečetė – neišliko. Neišliko ir parką puošusios skulptūros bei paviljonai, kiti mažosios architektūros elementai. [3] Pagal 1978m. paruoštą projektą, dvaro parkas dalinai performuotas ir pritaikytas rekreacinėms miesto gyventojų ir svečių reikmėms. Pietinė parko dalis dešiniajame Dotnuvėlės krante tapo aktyvaus poilsio ir renginių vieta. Čia nutiesti asfaltuoti takai, gelžbetonio lieptai jungiantys tvenkinio salas. Buvusių rūmų vietoje įkurta vasaros estrada, o į šiaurę – atrakcionai. Dešiniojo Dotnuvėlės kranto aukštutinėje terasoje, išilgai parko suformuotas pasivaikščiojimo takas, vedantis link didžiosios vasaros estrados, įrengtos šlaite. Buvo suformuotos apžvalgos ir poilsio aikštelės, pradėtas, bet taip ir neįrengtas šio tako apšvietimas, restauruotas minaretas. Susisiekimas tarp parko dalių skirtinguose krantuose buvo numatytas ties minaretu. Kairysis Dotnuvėlės krantas tarnavo kaip ekranas skiriantis parką nuo aplinkinių industrinių teritorijų. Kairiajame krante buvo tvarkoma tik minareto aplinka, funkciniai ir vizualiai atsieta nuo parko visumos. Šiaurinė parko dalis tvarkoma nebuvo. Ji ir šiuo metu apleista, užžėlusi menkaverčiais medžiais bei krūmais. Parko struktūra pakitusi, tačiau dar nėra prarasta – išlikę reljefo formos, medžių alėjos, vertingi pavieniai medžiai, takų fragmentai. Senų liepų alėja tęsiasi Dotnuvėlės upės kairiojo kranto aukštutine terasa. Ūkinė dvaro dalis buvo išsidėsčiusi į pietvakarius nuo dvaro rūmų, teritorijoje šiuo metu preliminariai ribojamoje A. Mickevičiaus gatvės pietinės atkarpos, Birutės ir J. Basanavičiaus gatvių. Ši dvaro dalis sunyko Antrojo Pasaulinio karo metu. Pokaryje jos tūrinė-erdvinė struktūra toliau kito. Teritorijoje kūrėsi visuomeninės, ūkinės paskirties pastatai ir statiniai, o vakarinėje dalyje – tarybinės armijos karinė bazė. Spėjama, kad statant karinės bazės statinius naudotos nugriautų dvaro statinių medžiagos ir detalės (plytos, durų, langų fragmentai). Šiuo metu teritorijoje dominuoja visuomeninės, komercinės paskirties pastatai ir statiniai, taškinis užstatytojas. Ši teritorija į vertybės – Kėdainių dvaro sodybos (unikalus kodas 216) – teritoriją neįtraukta. Kauno Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio metu pasiūlyta įvertinti pastatus esančius buvusios dvaro ūkinės dalies teritorijoje, nustatant jų statybos laikotarpį ir autentiškumą. Vertingų, dvaro laikotarpio statinių ir pastatų neaptikta. Manoma, kad visi statiniai teritorijoje statyti jau po 1930-ųjų metų (žiūrėti brėž.: Esamos būklės analizė. Užstatymo istorinės raidos analizė). Brėžinyje išskirti vartai Birutės gatvėje Nr. 4 (teritorija priklauso Kėdainių kelių tarnybai), kurių vertei ir autentiškumui nustatyti siūloma atlikti natūrinius tyrimus.
  8. APSKAITOS IR APSAUGOS DOKUMENTŲ APŽVALGA 1992-04-02 Kėdainių dvaro sodyba buvo įrašyta į kultūros vertybių registrą Nr. LPD-RM-48; unikalus objekto kodas
  9. 2006-06-06 registriniai duomenys patikslinti. 2006-06-13 objektui pradėta procedūra – iniciavimas skelbti saugomu, (dokumento Nr. Į-258). 2006-09-06 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, remdamasi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2005-06-09 įsakymu Nr. Į-259, 2005-09-23 įsakymu Nr. Į-407, 2005-10-24 įsakymu Nr. Į-456 priėmė Kėdainių dvaro sodybos aktą Nr. KPD-RM-
  10. Akte nustatytas kultūros vertybės kompleksiškumas, bei jį sudarantys objektai. Patvirtintos vertybės teritorijos ribos, nustatytos vertingosios savybės. Apibrėžtas vertingųjų savybių pobūdis, objekto reikšmingumo lygmuo. Kėdainių buvusio dvaro sodybos (IP339At), laikinosios apskaitos architektūros komplekso ir vietinės reikšmės gamtos paminklo, teritorijos ir reguliuojamo užstatymo planas parengtas ir patvirtintas 2001-09-
  11. Plane nustatyta parko teritorija, apimanti esamos parko teritorijos dalį iki Dotnuvėlės užtvankos, ir reguliuojamo užstatymo zona, apimantį esamos parko teritorijos dalį tarp užtvankos ir Basanavičiaus gatvės.
  12. PATVIRTINTŲ IR RENGIAMŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ ĮTAKA OBJEKTUI Kėdainių miesto bendrasis planas, patvirtintas LTSR MT 1987 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr.
  13. Vertybė senajame Kėdainių miesto bendrajame plane vaizduojamas kaip Kėdainių parkas ir saugomas objektas, kurio paskirtis – rekreaciniai želdynai. Bendrajame plane taip pat buvo planuojama skersinė jungtis (nauja gatvė) tarp buv. karinio aerodromo teritorijos ir Kėdainių geležinkelio stoties, tačiau įgyvendinta nebuvo. Kėdainių rajono bendrasis planas (rengiamas). Kėdainių rajono bendrojo plano sprendiniuose (rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo plėtojimo brėžinyje, bei žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžiniuose) Kėdainių dvaro parko teritorija priskiriama rekreacinį potencialą turinčioms vietovėms, kurias siūloma plėtoti. Vakarinėje pusėje, už dvaro sodybos teritorijos ribos, buvusio karinio aerodromo teritorijoje numatoma gyvenamosios teritorijos plėtra. Rytinėje pusėje, esančios geležinkelio linijos vietoje, planuojama Rail Baltica geležinkelio trasa.
  14. IŠVADOS
  15. Kėdainių dvaro sodyba įkurta XIX a. pradžioje, XIX a. antroje pusėje – išplėsta ir pertvarkyta.
  16. Pirminė ir istorinė objekto paskirtis – reprezentacinė, rekreacinė. Šiuo metu tai – Kėdainių kultūros ir poilsio parkas.
  17. Dvaras sunaikintas Antrojo Pasaulinio karo metu. Iki šių dienų išlikęs tik peizažinio stiliaus parkas ir keletas statinių bei jų liekanų. Kėdainių dvaro parko struktūra pakitusi, bet nėra prarasta. Parke išlikę senieji įvažiavimo vartai (restauruoti), Minareto bokštas, du buvusios dvaro sodybos rūsiai (konservuoti), išlikę vazos ir jų fragmentai, reljefo formos, medžių alėjos, vertingi pavieniai medžiai. Didžioji dalis Kėdainių dvaro parko šiuo metu yra apleista. Tvarkoma teritorija sudaro ~ 20 %.
  18. Neišlikusi ūkinė dvaro dalis buvo į pietvakarius nuo dvaro rūmų. Ši teritorija į vertybės teritoriją neįtraukta. Spėjama, kad buv. ūkinėje dvaro teritorijos dalyje nėra išlikusių dvaro laikotarpio statinių ar kitų objektų. Išskirti vartai Birutės gatvėje Nr. 4, kurių vertei ir autentiškumui nustatyti siūloma atlikti natūrinius tyrimus.
  19. 1958 m. Kėdainių dvaro parkas paskelbtas saugomu valstybės, o 1986 m. – vietinės reikšmės gamtos paminklu. 2001-09-04 parengtas ir patvirtintas Kėdainių buvusio dvaro sodybos, laikinosios apskaitos architektūros komplekso ir vietinės reikšmės gamtos paminklo teritorijos ir reguliuojamo užstatymo planas.
  20. Kėdainių dvaro sodyba 1992-04-02 įtraukta į Kultūros vertybių registrą kaip kompleksinis objektas. Kėdainių dvaro sodybos kompleksą sudaro: minaretas, pietų rūsys, šiaurės rūsys, vartai ir parkas.
  21. Kėdainių dvaro sodybos bei kompleksą sudarančių objektų vertingosios savybės ir vertingųjų savybių pobūdis apibrėžti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos patvirtintame Kėdainių dvaro sodybos akte Nr. KPD-RM-
  23. Esamos kultūros vertybės teritorijos ribos, nustatytos Kėdainių dvaro sodybos akte Nr. KPD-RM-48, nevisai sutampa su sklypų kadastrinėmis ribomis ar su teritorijos landšafto elementų ribomis, todėl, dėl sklandaus tolimesnio teritorijos vystymo, jas būtina revizuoti. Vizualinės ir fizinės apsaugos pozoniai nenustatyti.
  24. Planavimo dokumentuose (Kėdainių miesto bendrajame plane, patvirtintame LTSR MT 1987 m. gruodžio 7 d. nutarimu, Kėdainių rajono bendrajame plane (rengiamas)) Kėdainių dvaro sodybos teritorija priskiriama rekreacinį potencialą turinčioms vietovėms, kurias siūloma plėtoti. III. SPECIALIOJO PLANO PROJEKTAS
  25. VERTYBĖS TERITORIJOS BEI APSAUGOS ZONŲ RIBŲ PROJEKTAS 1.
  26. VERTYBĖS – KĖDAINIŲ DVARO SODYBOS (UNIKALUS KODAS 216) – TERITORIJOS RIBŲ NUSTATYMAS Vertybės teritorija, nustatyta Kėdainių dvaro sodybos akte Nr. KPD-RM-48[2], apima dalį sklypo Nr. 53330014014 (J, Basanavičiaus g. 2a. Kėdainiai) bei sklypo Nr. 533300140118 (A. Mickevičiaus g. 34, Kėdainiai), priklausančio kūno kultūros ir sporto VI „Sporto gijos“, kurioje įrengti atviri teniso aikštynai. Koordinuotos vertybės ribos nevisiškai tiksliai sutampa su kadastrinio sklypo Nr. 53330014014 ribomis. Veiksniai, įtakoję vertybės teritorijos ribų tikslinimą – tai: a) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin. 2004, Nr. 153-5571) 11 str. nuostatos, pagal kurias kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nustatomos taip, kad sutaptų su sklypų, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis; b) istorinė, ikonografinė medžiaga; c) sklandus tolimesnis teritorijos vystymas. Tuo vadovaujantis, akte Nr. KPD-RM-48 nustatytos Kėdainių dvaro sodybos (unikalus kodas 216) teritorijos ribos patikslintos, prijungta likusi sklypo kad. Nr. 533300140118 teritorijos dalis. Šiaurinė sklypo kad. Nr. 53330014014 dalis nėra istorinė parko teritorija, todėl į vertybės teritorija ji neįjungiama. Kėdainių dvaro sodybos (unikalus kodas 216) vertybės teritorijos plotas – 37,26 ha. 1.
  27. VERTYBĖS – KĖDAINIŲ DVARO SODYBOS (UNIKALUS KODAS 216) – VIZUALINĖS APSAUGOS POZONIO NUSTATYMAS Įvertinus dabartinę teritorijos situaciją bei jos plėtros tendencijas, Kėdainių dvaro sodybos teritorijos vertingųjų savybių puoselėjimui ir išryškinimui nustatytas vizualinės apsaugos pozonis. Nustatant vizualinės apsaugos pozonio ribas vadovautasi Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis LR vyriausybės nutarimu, 2006m. gegužės 29 d. Nr. 486 (Žin., 2006, Nr. 61-2197), objekto aplinkos vizualiniais tyrimais, istorine medžiaga. Vizualinės apsaugos pozonio nustatymo kriterijai: a) pietrytinę teritorijos dalį būtina išsaugoti neužstatytą, nes iš jos atsiveria parko ir buv. reprezentacinės dvaro dalies panorama, yra pagrindinio įvažiavimo trasa; b) pietinė, pietvakarinė nagrinėjamos teritorijos dalis apima istorinę dvaro sodybos ūkinę dalį, kurioje gali būti senųjų statinių ar kultūrinio sluoksnio liekanų; c) už rytinės vertybės ribos numatoma gyvenamųjų teritorijų plėtra (rengiamo Kėdainių raj. bendrojo plano sprendiniuose), todėl svarbu reguliuoti užstatymo charakterį; d) šiaurinė teritorijos dalis apima išraiškingo reljefo Dotnuvėlės slėnio dešinįjį krantą, kuriame vyrauja natūrali upių pakrančių augalija. Rengiamame Kėdainių rajono bendrajame plane šioje teritorijoje siūloma palaikyti ir saugoti slėnio natūralią ekosistemą. Tuo pačiu, sukuriamas natūralus parko tęstinumas, tęsiant istorizmo laikotarpio peizažinių parkų kūrimo tradiciją, kuomet parko teritorija natūraliai persiliedavo su aplinkinėmis natūraliomis gamtinėmis teritorijomis; e) pietrytinė nagrinėjamos teritorijos dalis labai svarbi tuo, kad šiuo metu joje įsikūręs ledų fabrikas, kurio sklypas apima ir nedidelę dalį dvaro parko. Fabriko statiniai ribojasi su vertybės teritorija. Ši fabriko teritorijos dalis prastai prižiūrima: užfiksuoti atvejai, kada ledo atliekos pateko į parko teritoriją. Vizualinės apsaugos pozonio riba tęsiasi J. Basanavičiaus g. Nr. 4, Nr. 2a sklypų pietrytine riba, J. Basanavičiaus gatvės šiaurės vakarų riba iki geležinkelio pylimo, toliau sklypo S.Dariaus ir S.Girėno g. Nr. 1 šiaurrytine riba, geležinkelio linijos sankasa iki J. Basanavičiaus g. Nr. 2a sklypo vakarinės atšakos. Toliau vėl tęsiasi geležinkelio sankasa iki vertybės ir geležinkelio sklypų sankirtos, geležinkelio sklypo (kad. Nr. 533300140003) vakarine riba iki sklypo J. Basanavičiaus g. Nr. 2a šiaurinės dalies. Toliau tęsiasi šiaurrytine, šiaurine ir šiaurės vakarų sklypo J. Basanavičiaus g. Nr. 2a (Nr. 53330014014) riba iki vietinio keliuko, vietinio keliuko pietine kraštine iki A. Mickevičiaus gatvės, leidžiasi pietų kryptimi A. Mickevičiaus gatvės rytine kraštine (apimant vieną kadastrinių sklypų eilę) iki sklypo Nr. 23, šio sklypo vakarine kraštine statmenai iki Birutės gatvės, toliau Birutės gatvės šiaurės rytų kraštine iki pradinio atskaitos taško. Kėdainių dvaro sodybos (unikalus kodas 216) vizualinės apsaugos pozonio plotas – 44,12 ha. APSAUGOS NUO FIZINIO POVEIKIO POZONIS VERTYBĖS TERITORIJAI NENUSTATOMAS, kadangi gretimose teritorijose planuojama veikla fiziškai nepakenks kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms.
  28. PAVELDOTVARKOS PROJEKTO SPRENDINIAI 2.
  29. TERITORIJOS TVARKYMO PRINCIPAI IR PLANAVIMO KRYPTYS Pagrindiniai Kėdainių dvaro sodybos (unikalus kodas 216) tvarkymo principai: - atgaivinti reprezentacinę Kėdainių dvaro sodybos paskirtį; - atkurti pažeistus kompozicinius ir funkcinius ryšius tiek vertybės teritorijos viduje, tiek su aplinkinėmis teritorijomis. Vertybės teritoriją darniai integruoti į Kėdainių miesto urbanistinę struktūrą; - atkurti parko erdvinę struktūrą, pritaikant atvirai visuomeninei funkcijai bei šiuolaikinėms gyventojų reikmėms. Atlikus išsamią vertybės ir ją supančios teritorijos analizę suformuluotos teritorijos planavimo kryptys. Planuojama kultūros paveldo objekto teritorija siūloma skirstyti į tris pagrindines zonas (3.1 pav.): • Reprezentacinė zona – teritorijos pietinė dalis. Ši parko dalis gerai apžvelgiama važiuojant viena pagrindinių Kėdainių miesto arterijų – J. Basanavičiaus gatve. Šioje teritorijos dalyje išlikusi pagrindinė kelio, vedančio į dvaro sodybos buv. centrą, trasa, liepų alėjos fragmentas, restauruoti senieji vartai. Čia stovėjo dvaro rūmai, belvederio bokštas, priešais rūmus buvo įrengtas parteras kurio vietą žymi pietų vaza ir vazos fragmentas. Šiuo metu buv. rūmų vietoje įrengta mažoji vasaros estrada, partero vietoje -- aikštė. Siūloma atkurti teritorijos erdvinę struktūrą, demontuoti mažąją vasaros estradą ir buvusių dvaro rūmų vietoje pastatyti statinį, išlaikantį principinius tūrinius buv. rūmų parametrus, pagrįstus tyrimų duomenimis. Statinį siūloma pritaikyti parko lankytojų aptarnavimui, kultūrinei veiklai, meno kūrinių ekspozicijai ir kt. • Aktyvaus poilsio zona. Ši zona apima centrinę parko dalį nuo lauko teniso aikštynų iki minareto. Į. šią zoną patenkama iš reprezentacinės zonos bei teniso aikštynų teritorijos, taip pat keliu, esančiu rytinėje parko pusėje išilgai geležinkelio linijos. Šiuo metu Dotnuvėlė skaido šią zoną į dvi dalis, todėl siūloma įrengti susisiekimą (tiltus) tarp jų, pagrindines jungtis planuojant ties minaretu ir didžiąja vasaros estrada. Šią teritoriją siūloma pritaikyti aktyviam poilsiui, renginiams. Atkurtą principinį parko takų, kelių tinklą pritaikyti pėstiesiems ir dviratininkams. Naujai įrengti parko apšvietimą demontuojant senąsias šviestuvų dalis. Rytinėje dalyje, istoriškai parkui nepriklausiusioje teritorijoje, įrengti stacionarią automobilių stovėjimo aikštelę. Šioje teritorijos dalyje taip pat galima naujų statinių susijusių su parko priežiūra ir lankymu, laikinų statinių statyba. Numatyti patogų ir saugų pėsčiųjų patekimą į parką iš geležinkelio stoties. Siūloma rekonstruoti didžiąją vasaros estradą, suteikiant jai reljefo formos, o ne statinio charakterį. Šioje zonoje formuojamos dvi skirtingų tvarkymo režimų teritorijos: istorinės parko dalies ir teniso aikštynų teritorijos. • Ramaus poilsio zona – šiaurinė parko dalis persiliejanti su natūraliais Dotnuvėlės pakrantės želdynais. Tai rekreacinį potencialą turinti teritorija, kurioje siūloma plėtoti ramaus poilsio rekreacinę infrastruktūra, palaikant ir saugant natūralią upės pakrantės ekosistema. Šioje zonoje formuojamos dvi skirtingų tvarkymo režimų teritorijos: istorinės parko dalies ir natūralaus Dotnuvėlės slėnio. _________________ TVIRTINU Viršininkė ................................... Laura Nalivaikienė 2009 m. lapkričio 30 d. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO PATIKRINIMO AKTAS NR. TP1-106 Tikrinanti institucija - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius. Tikrinamasis dokumentas - Kėdainių dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 216, buvęs kodas 1P339) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas ir paveldotvarkos projektas. Planavimo rūšis – specialusis planavimas; planavimo lygmuo pagal tvirtinančią instituciją – Vyriausybės įgaliotos institucijos; planavimo lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį vietovės. Planavimo organizatorius - Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Planavimo organizatoriaus funkcijų vykdytojas Kauno teritorinis padalinys, Rotušės a. 29, LT-44033 Kaunas. Dokumento rengėjas - VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius. PV KPD atest. Nr.
  30. Tikrinimui pateikti dokumentai - Kultūros vertybės teritorijos esamos būklės analizė, teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano ir paveldotvarkos projekto sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) bei planavimo procedūrų dokumentai, 1 byla (2 egz.). Patikrinimo apibendrinimas - Dokumento sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Patikrinimo išvada - Teigiama. Siūlymas tvirtinančiai institucijai Kėdainių dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 216, buvęs kodas IP339) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą ir paveldotvarkos projektą siūloma tvirtinti. PASTABA. Patikrinimo aktas galioja vienerius metus nuo jo patvirtinimo dienos. Nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentas tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą. Dokumentą patikrino: Teritorijų planavimo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Čiočienė, tel.
(85)272 81 86 Patikrinimo data: 2009 m. lapkričio 30 d. Parašas ............ _________________ [1] 1818 m. šioje vietoje buvo dar XVIII a. viduryje statytas medinis gyvenamasis namas, keli ūkio pastatai, smuklė ir vandens malūnas su užtvanka ant Dotnuvėlės. [2] Kėdainių dvaro sodybos aktas Nr. KPD-RM-48, patvirtintas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje 2006 rugsėjo 6 d., Vilniuje.

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.