Patvirtinta Lietuvos teisininkų draugijos valdybos 1996 m. spalio 7 d. nutarimu Galioja nuo 1997 m. sausio 1 d. VILNIAUS

Patvirtinta Lietuvos teisininkų draugijos valdybos 1996 m. spalio 7 d. nutarimu Galioja nuo 1997 m. sausio 1 d. VILNIAUS TARPTAUTINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO PROCEDŪROS REGLAMENTAS I skirsnis Bendrosios nuostatos 1 straipsnis. Reglamento taikymo sritis Šis reglamentas reguliuoja santykius, susidarančius nagrinėjant ir sprendžiant tarptautinius komercinius ir deliktinius civilinius teisinius ginčus bei nesutarimus, kylančius iš tarptautinių kontraktų (sutarčių) ir deliktinių įvykių, kai ginčo šalys raštu įsipareigoja perduoti tuos ginčus spręsti Vilniaus tarptautinio komercinio arbitražo (VTKA) arbitražiniam teismui. Šio reglamento taisyklės taikomos visiems komerciniams ir deliktiniams ginčams bei nesutarimams spręsti, jeigu šalys rašytiniu susitarimu nenustato kitokios tvarkos. Šio reglamento taisyklėmis nustatyta ginčų nagrinėjimo ir sprendimo tvarka taikoma visiems atvejams, išskyrus tuos, kai kuri nors jo taisyklė prieštarauja šalių susitarimu pasirinktos taikomosios teisės (įstatymų) nuostatoms, nuo kurių ginčo šalys negali nukrypti. Tokiais atvejais arbitražinis teismas vadovaujasi taikomosios teisės (įstatymų) nuostatomis. Procedūros klausimus, kurių nereguliuoja Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas, šis reglamentas ar šalių susitarimas, sprendžia ginčą nagrinėjantis arbitražinis teismas arba VTKA pirmininkas, kai arbitražinis teismas dar nesudarytas. 2 straipsnis. Atvejai, kai ginčai pripažįstami tarptautiniais Ginčai yra tarptautiniai, jeigu: 1) ginčo šalių komercinės įmonės sudarant arbitražinį susitarimą buvo skirtingose valstybėse; 2) arbitražo vieta, kai ji nurodyta arbitražiniame susitarime ar aptarta kokiu nors kitu jį atitinkančiu būdu, yra už valstybės, kurioje šalys turi savo komercines įmones, ribų; 3) vieta, kurioje turi būti įvykdyta didelė dalis prievolių, kylančių iš šalių komercinių santykių, yra už valstybės, kurioje šalys turi savo komercines įmones, ribų; 4) vieta, labiausiai susijusi su ginčo dalyku, yra už valstybės, kurioje šalys turi savo komercines įmones, ribų; 5) arbitražinio susitarimo dalykas yra susijęs daugiau negu su viena valstybe; 6) viena ar abi ginčo šalys yra Lietuvos ūkio subjektai, į kurių įmones investuotas užsienio kapitalas; 7) jie kyla iš deliktinių prievolių, kai ginčo šalys yra skirtingų valstybių subjektai. 3 straipsnis. Sprendžiamų ginčų pobūdis VTKA arbitražinis teismas nagrinėja ir sprendžia privačius tarptautinius komercinius ir deliktinius ginčus, kylančius iš šių prievolinių santykių: 1) prekių pirkimo ir pardavimo (tiekimo); 2) darbų atlikimo; 3) paslaugų teikimo; 4) krovinių ir keleivių pervežimo; 5) komercinio atstovavimo ir tarpininkavimo; 6) nuomos (lizingo); 7) mokslinio techninio, kultūrinio ir kitokio kūrybinio bendradarbiavimo; 8) gamybinės ir kitokios paskirties objektų statybos; 9) investicijų ir licencinių operacijų vykdymo; 10) kreditavimo ir atsiskaitymo operacijų vykdymo; 11) draudimo; 12) jungtinės veiklos ir kitokių pramoninio bei komercinio bendradarbiavimo formų; 13) turtinės žalos, padarytos deliktų atvejais. 4 straipsnis. Ginčų nagrinėjimo teisinės prielaidos VTKA arbitražinis teismas nagrinėja ir sprendžia ginčus, jeigu: 1) sandorio šalys savo kontraktuose (sutartyse) įrašo tipinę VTKA išlygą; 2) ginčo šalys sudaro atskirą arbitražinį susitarimą dėl konkretaus ginčo perdavimo spręsti VTKA arbitražiniam teismui; 3) bet kurios formos atsakovo rašytiniame atsakyme į VTKA sekretoriato ar ieškovo užklausimą ar pateiktą ieškininį pareiškimą yra išreikštas sutikimas paklusti VTKA arbitražinio teismo jurisdikcijai; 4) yra tarpvalstybinis susitarimas, įgalinantis VTKA nagrinėti bei spręsti tam tikrus ginčus. Arbitražinė išlyga, sudaranti kontrakto (sutarties) dalį, traktuojama kaip atskiras susitarimas, nepriklausantis nuo kitų kontrakto (sutarties) sąlygų. VTKA arbitražinio teismo nutartis pripažinti kontraktą (sutartį) niekiniu ar negaliojančiu nereiškia, kad pripažįstama taip pat negaliojančia ir arbitražinė išlyga. VTKA arbitražinio teismo kompetencijos klausimą konkretaus ginčo atveju sprendžia arbitras arba arbitražinio teismo kolegija, sudaryta tam ginčui spręsti. Nutartį dėl savo kompetencijos nagrinėti ir spręsti ginčą arbitražinis teismas turi priimti prieš pradėdamas iš esmės bylą nagrinėti. 5 straipsnis. Procedūros terminai Ginčo nagrinėjimas VTKA arbitražiniame teisme gali trukti ne ilgiau kaip 180 dienų nuo ieškininio pareiškimo perdavimo atsakovui dienos, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Ypatingais atvejais šis terminas gali būti prailgintas VTKA pirmininko nutartimi. Procedūros terminai pagal šį reglamentą skaičiuojami nuo tos dienos, kai įteikiamas pareiškimas, pranešimas, raginimas ar siūlymas. Jeigu adresato gyvenamojoje ar komercinės įmonės buvimo vietoje paskutinė procedūros termino diena sutampa su šios šalies oficialia švente ar nedarbo diena, tai terminas prailginamas iki artimiausios darbo dienos. Oficialių švenčių ir nedarbo dienos, buvusios termino trukmės metu, jį apskaičiuojant neišskaitomos. 6 straipsnis. Arbitražinės rinkliavos Pateikdamas ieškininį pareiškimą ieškovas privalo sumokėti negrąžinamąją registravimo rinkliavą. Iki registravimo rinkliavos sumokėjimo byla arbitražiniam nagrinėjimui nerengiama. Už kiekvieną pateiktą VTKA ieškininį pareiškimą ieškovas privalo iš anksto (avansu) sumokėti arbitravimo rinkliavą. Iki arbitravimo rinkliavos sumokėjimo byla iš esmės nagrinėti nepradedama. Registravimo ir arbitravimo rinkliavų normas, jų mokėjimo tvarką bei paskirstymą, taip pat kitų arbitražo išlaidų atlyginimo tvarką reguliuoja VTKA arbitražinių rinkliavų taisyklės, kurios yra neatskiriama šio reglamento dalis. II skirsnis Parengiamieji procedūros veiksmai 7 straipsnis. Dokumentų pateikimas VTKA sekretoriatui Visų reikalingų ginčui nagrinėti bei spręsti dokumentų pateikiama VTKA sekretoriatui tiek egzempliorių, kiek jų reikia, kad būtų aprūpinti visi arbitrai, atsakovai ir VTKA sekretoriatas. Jeigu ginčą nagrinėja vienas arbitras ir yra vienas atsakovas – VTKA sekretoriatui pateikiami trys ieškininio pareiškimo ir kitų dokumentų komplektai, jeigu ginčą nagrinėja trys arbitrai -pateikiami penki komplektai. Visi su ginčo nagrinėjimu susiję dokumentai pateikiami ta kalba (ar kalbomis), kurią susitarta vartoti arbitražinio proceso metu. Kitomis kalbomis pateiktų dokumentų vertimą į reikiamą kalbą gali atlikti VTKA sekretoriatas už tam tikrą suinteresuotos šalies mokestį. VTKA sekretoriatas išsiunčia atsakovams ir arbitrams visus dokumentus prieš 30 dienų iki arbitražinio teismo posėdžio pradžios. Ieškininiai pareiškimai, prieštaravimų dėl jų pareiškimai, raginimai atvykti į arbitražinio teismo posėdį, arbitražinio teismo sprendimai ir nutartys, taip pat VTKA pirmininko nutartys siunčiamos adresatams registruotu laišku. Kiti dokumentai gali būti siunčiami neregistruotu laišku, o skubūs pranešimai perduodami techninėmis komunikacijų priemonėmis – telegrafu, teletaipu ar telefaksu. VTKA siunčiami dokumentai laikomi įteiktais ir tais atvejais, kai adresatas atsisako juos priimti arba nepasiima jų iš pašto, nors yra gavęs pastarojo pranešimą. 8 straipsnis. Ieškininio pareiškimo įteikimas atsakovui Gavęs ieškininį pareiškimą VTKA sekretoriatas nedelsdamas įteikia ar išsiunčia atsakovui vieną jo egzempliorių, kartu pridėdamas kitų dokumentų kopijas ir rekomenduojamų arbitrų sąrašą. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, arbitražinio nagrinėjimo procedūra laikoma pradėta tą dieną, kurią atsakovas gavo ieškininį pareiškimą ir rašytinį pranešimą dėl ginčo perdavimo nagrinėti VTKA arbitražiniam teismui. Atsakovui adresuotame pranešime siūloma per 30 dienų nuo ieškininio pareiškimo gavimo dienos pateikti VTKA sekretoriatui prieštaravimų dėl ieškininio pareiškimo, nurodant savo argumentus ir pasirinkto arbitro ar/ir alternatyvių arbitrų pavardes bei vardus, arba pareikšti pageidavimą, kad arbitrą jo vardu skirtų VTKA pirmininkas. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai laikoma, kad ieškininis pareiškimas, kaip ir bet kuris kitas rašytinis pranešimas, yra gautas, jeigu jis įteiktas adresatui asmeniškai, pristatytas į jo komercinę įmonę ar gyvenamąją vietą arba pagal nurodytą pašto adresą. Kai neįmanoma nustatyti nė vienos iš anksčiau išvardytų vietų, laikoma, kad ieškininis pareiškimas, kaip ir kitoks rašytinis pranešimas, atsakovo yra gautas, jeigu jis yra išsiųstas registruotu laišku ar kita atgalinį ryšį turinčia arba faktą fiksuojančia priemone, kad pareiškimas (pranešimas) perduotas į paskutinę žinomą atsakovo komercijos įmonę, gyvenamąją vietą arba pagal pašto adresą. 9 straipsnis. Ieškininio pareiškimo turinys Ieškininiame pareiškime turi būti: 1) įvardytos ginčo šalys ir nurodyti jų adresai; 2) nuoroda į atitinkamą arbitražinę išlygą, arbitražinį susitarimą ar kitą dokumentą, suteikiantį kompetenciją VTKA arbitražiniam teismui spręsti ginčą; 3) nurodyti klausimai (kontrakto ar sutarties straipsniai), dėl kurių kilo ginčas ir kurie turi būti išnagrinėti; 4) išdėstytos aplinkybės bei nurodyti teisiniai pagrindai, kuriais ieškovas grindžia savo ieškininius reikalavimus; 5) keliamų reikalavimų patenkinimo mastai, įskaitant ieškinio kainą; 6) siūlymas dėl arbitražinio teismo sudėties (jeigu šis klausimas anksčiau nebuvo išspręstas), pasirinkto arbitro ar/ir alternatyvių arbitrų pavardės ir vardai arba prašymas, kad ieškovo vardu arbitrą skirtų VTKA pirmininkas; 7) pridedamų dokumentų sąrašas; 8) ieškovo parašas ir data. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai arbitražinio nagrinėjimo metu ieškovas gali pakeisti ar papildyti savo ieškininius reikalavimus, išskyrus atvejus, kai arbitražinis teismas pripažįsta, jog netikslinga tai daryti dėl pavėluoto jų pateikimo ir dėl to galimo nepagrįsto bylos nagrinėjimo užvilkinimo. 10 straipsnis. Ieškinio kainos nustatymas Ieškinio kaina nustatoma: 1) piniginių reikalavimų ieškiniuose – išieškomų pinigų suma; 2) turtinių reikalavimų ieškiniuose – išieškomo turto kaina; 3) teisinio santykio pripažinimo arba pakeitimo ieškiniuose -nurodoma ieškovo interesų piniginė išraiška, susijusi su santykio pripažinimu ar pakeitimu; 4) ieškiniuose dėl tam tikros veiklos ar neveikimo – nurodoma ieškovo interesų piniginė išraiška, paremta turimais įrodymais. Ieškovas privalo nurodyti ieškinio kainą ir tais atvejais, kai visi ar dalis reikalavimų yra nepiniginio pobūdžio. Ieškiniuose, kuriuose yra keli reikalavimai, kiekvieno jų kaina nurodoma atskirai. Tokiais atvejais bendrą ieškinio kainą sudaro visų reikalavimų suma. Jeigu ieškovas nenustato arba netiksliai apskaičiuoja ieškinio kainą, tą darbą jam sutikus gali atlikti VTKA sekretoriatas arba arbitražinis teismas, remdamasis turimais įrodymais. Jeigu ieškininiame pareiškime yra esminių trūkumų, VTKA sekretoriatas grąžina jį (nurodęs pastebėtus trūkumus) ieškovui, o ieškinio nagrinėjimas atidedamas, kol trūkumai bus pašalinti. 11 straipsnis. Ieškininio pareiškimo priedai Prie ieškininio pareiškimo pridedama: 1) kontrakto (sutarties), dėl kurio nuostatų formuluotės ar taikymo kilo ginčas, kopija; 2) arbitražinio susitarimo (jeigu kontrakte ar sutartyje neįrašyta arbitražinė išlyga) kopija; 3) kiti dokumentai, kuriuos ieškovas mano esant susijusius su byla; 4) raštas, nurodantis dokumentus ar kitus įrodymus, kuriuos ieškovas pateiks vėliau; 5) sumokėtos registravimo rinkliavos dokumento kopija. 12 straipsnis. Prieštaravimų pareiškimas Per VTKA nustatytą 30 dienų ar šalių suderintą kitą terminą atsakovas turi pateikti savo prieštaravimų pareiškimą, kuriame turi būti nurodyta: 1) ieškovo reikalavimus paaiškinančios, pateisinančios ar paneigiančios faktinės aplinkybės; 2) teisiniai pagrindai, kuriais atsakovas grindžia savo prieštaravimus; 3) kitos aplinkybės, susijusios su ieškiniu bei ginčijamais klausimais; 4) pridedamų dokumentų sąrašas; 5) atsakovo parašas ir data. Prie prieštaravimų pareiškimo atsakovas gali pridėti dokumentus, kuriais jis remia savo gynybą, ir (arba) jame nurodyti dokumentus bei kitus įrodymų šaltinius, kuriuos jis pateiks vėliau. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai kartu su įteikiamu prieštaravimų pareiškimu arba bet kurioje kitoje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovas gali pakeisti ar papildyti savo prieštaravimus dėl ieškinio, pateikti priešieškinio reikalavimus, susijusius su tuo pačiu ar kitu kontraktu (sutartimi), arba pareikalauti, kad būtų atlikti abiejų pusių prievolinių reikalavimų įskaitymai ir kt., išskyrus atvejus, kai arbitražinis teismas pripažįsta, jog netikslinga tai daryti dėl pavėluoto jų pateikimo ar galimo bylos užvilkinimo. Atsakovo atsisakymas pateikti prieštaravimų dėl ieškinio pareiškimą arba jo nepateikimas per nustatytą terminą nėra arbitražiniam teismui kliūtis pradėti bylos nagrinėjimą, jeigu yra šio reglamento 4 straipsnyje nustatytos sąlygos. Atsakovo atsisakymas pateikti prieštaravimų pareiškimą ar jo nepateikimas nustatytu laiku nelaikoma savaiminiu ieškovo reikalavimų pripažinimu. 13 straipsnis. Arbitražinio teismo sudarymas Šalys gali savo nuožiūra nustatyti arbitrų skaičių ir susitarti dėl jų skyrimo tvarkos. Jeigu jos nenustato arbitrų skaičiaus, skiriami trys arbitrai. Jeigu arbitražinis teismas sudaromas iš vieno arbitro, kiekviena šalis gali siūlyti kitai: 1) kandidatūras vieno ar kelių asmenų, kurie galėtų atlikti vienasmenio arbitro pareigas; 2) siūlyti, kad arbitrą skirtų VTKA pirmininkas. Visais atvejais, kai arbitražinis teismas sudaromas iš vieno arbitro ir šalys negali susitarti dėl jo paskyrimo, bet kurios iš jų prašymu arbitrą skiria VTKA pirmininkas. Vienasmenis arbitras atlieka tas pačias funkcijas, kaip ir kolegialus arbitražinis teismas. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai kai arbitražinis teismas sudaromas iš trijų arbitrų, kiekviena šalis skiria po vieną arbitrą, o šie du skiria trečiąjį arbitrą, kuris pirmininkauja arbitražiniam teismui ir vykdo pranešėjo pareigas. Arbitrų kolegijai pirmininkaujantis arbitras gali spręsti ir kai kuriuos kitus procesinius bylos nagrinėjimo klausimus, jeigu jį tam įgalioja šio reglamento taisyklės, ginčo šalys ar kiti kolegijos arbitrai. Jei viena iš šalių nepaskiria arbitro per 30 dienų nuo to momento, kai gavo atitinkamą VTKA sekretoriato ar kitos šalies prašymą, arba jeigu du šalių paskirti arbitrai per 30 dienų nuo jų paskyrimo negali susitarti dėl trečiojo arbitro skyrimo, tai bet kurios iš šalių prašymu arbitrą skiria VTKA pirmininkas. Esant dviem ar daugiau ieškovų arba dviem ar daugiau atsakovų, ir pirmieji, ir antrieji tarpusavio susitarimu atskirai skiria po vieną arbitrą, kurie savo ruožtu skiria trečiąjį arbitrą. Tiek ieškovams, tiek ir atsakovams prašant arbitrus gali skirti VTKA pirmininkas. Jeigu šalims suderinus arbitrų skyrimo procedūrą: 1) viena iš jų nesilaiko šios procedūros taisyklių; arba 2) šalys arba du jų paskirti arbitrai negali pagal šalių patvirtintą procedūrą susitarti dėl trečiojo arbitro paskyrimo; arba 3) šalių paskirti tretieji asmenys nevykdo kokių nors procedūros taisyklių, susijusių su arbitro skyrimu, – tai bet kuri iš šalių gali kreiptis į VTKA pirmininką su prašymu imtis reikiamų priemonių arbitrui paskirti, jei šalių susitarimu nustatyta arbitrų skyrimo tvarka nenumato kitokių arbitrų paskyrimo būdų. VTKA pirmininko sprendimai, priskirti jo kompetencijai pagal šio straipsnio antrąją, trečiąją, ketvirtąją, penktąją ir šeštąją dalis, yra galutiniai ir neskundžiami. VTKA pirmininkas, skirdamas arbitrą ar arbitrus, turi atsižvelgti į šalių susitarimu arbitrui nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat aplinkybes, užtikrinančias arbitro nepriklausomumą ir nešališkumą. Kai arbitražinis teismas sudaromas iš vieno arbitro arba kai skiriamas trečiasis arbitras, juos pasirenkant pirmenybė teikiama ne ginčo šalių valstybių piliečiams. 14 straipsnis. Arbitro nušalinimo pagrindai Kai kreipiamasi į bet kurį asmenį dėl jo galimo skyrimo arbitru, jis turi pranešti šalims arba VTKA sekretoriatui visas aplinkybes, galinčias kelti abejonių dėl jo nepriklausomumo ar nešališkumo. Apie tokias aplinkybes tas asmuo privalo pranešti ir po paskyrimo ar arbitražinio nagrinėjimo metu, jeigu to nepadarė anksčiau. Apie nušalinimą arbitrui gali būti pareikšta, kai yra šios aplinkybės, keliančios abejonių dėl jo nepriklausomumo ar nešališkumo: 1) arbitras yra tarnybiškai ar kitaip priklausomas nuo vienos iš šalių; 2) yra vienos iš šalių giminaitis; 3) yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi vienos kurios nors šalies naudai; 4) anksčiau buvo tarpininkas šalių taikinimo procedūroje; 5) yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Apie nušalinimą arbitrui taip pat gali būti pareikšta, jei paaiškėja, kad jis neturi šalių susitarime aptartos kvalifikacijos. Apie nušalinimą arbitrui, kurį šalis paskyrė pati arba kartu su kita šalimi, gali būti pareikšta tik dėl tokių aplinkybių, kurias ji sužinojo po jo paskyrimo. 15 straipsnis. Arbitro nušalinimo tvarka Šalys gali susitarti dėl arbitro nušalinimo tvarkos laikydamosi šio straipsnio trečiosios dalies reikalavimų. Kai nesusitariama dėl arbitro nušalinimo tvarkos, šalis, norinti pareikšti arbitrui apie nušalinimą, turi per 15 dienų nuo to momento, kai sužinojo apie arbitražinio teismo sudarymą arba apie aplinkybes, nurodytas šio reglamento 14 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, pranešti raštu VTKA sekretoriatui ir arbitražiniam teismui nušalinimo motyvus. Arbitras visada turi atsistatydinti, jeigu abi ginčo šalys pareiškė jam nušalinimą. Jei arbitras, kuriam pareikšta apie nušalinimą, neatsistatydina pats arba kita šalis nesutinka su jo nušalinimu, nušalinimo klausimą sprendžia arbitražinis teismas. Jeigu šalių susitarime arba šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka nušalinimas atmetamas, šalis, pareiškusi arbitrui nušalinimą, gali per 30 dienų nuo pranešimo apie nušalinimo atmetimą gavimo dienos prašyti VTKA pirmininką priimti galutinį sprendimą dėl nušalinimo. VTKA pirmininko sprendimas šiuo klausimu yra neskundžiamas. Kol tokį šalies prašymą svarsto VTKA pirmininkas, arbitražinis teismas, įskaitant arbitrą, kuriam pareikšta apie nušalinimą, gali tęsti arbitražinį nagrinėjimą, tačiau sprendimas dėl ginčo esmės turi būti priimamas po to, kai VTKA pirmininkas galutinai išsprendžia arbitro nušalinimo klausimą. 16 straipsnis. Arbitro įgaliojimų nutraukimas Jeigu arbitras de jure arba de facto negali atlikti savo funkcijų ar be pateisinamų priežasčių vilkina jų atlikimą, jo įgaliojimai nutrūksta, kai jis pats atsistatydina arba šalys susitaria dėl jo atstatydinimo. Kai nesusitariama dėl arbitro įgaliojimų nutraukimo anksčiau nurodytais pagrindais, bet kuri iš šalių gali kreiptis į VTKA pirmininką dėl šio klausimo išsprendimo. VTKA pirmininko sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. 17 straipsnis. Kito arbitro skyrimas Jeigu arbitro įgaliojimai nutraukiami pagal šio reglamento 15 ar 16 straipsnius arba jis pats dėl kokios nors kitos priežasties atsistatydina, taip pat jeigu jo įgaliojimai panaikinami šalių susitarimu ar kitais pagrindais, kitas arbitras skiriamas tokia pat tvarka, kokia buvo skiriamas keičiamasis arbitras. 18 straipsnis. Bylos parengimas arbitražinio teismo posėdžiui Šio reglamento 13 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtas vienasmenis arbitras arba arbitrų kolegijos pirmininkas tikrina bylos parengties nagrinėjimui būklę, studijuoja joje esamus dokumentus, prireikus išreikalauja iš šalių reikalingus papildomus paaiškinimus, dokumentus bei kitus įrodymus ir imasi reikiamų priemonių, kad byla būtų tinkamai parengta arbitražinio teismo posėdžiui. Rengiant bylą arbitražinio teismo posėdžiui vienasmenis arbitras arba arbitrų kolegijos pirmininkas gali įpareigoti VTKA sekretorių surinkti papildomos informacijos, dokumentus, sukviesti į posėdį nustatytu laiku ginčo šalis bei kitus byloje dalyvaujančius asmenis ir atlikti kitus bylos nagrinėjimui arbitražiniame teisme reikalingus parengtinius veiksmus. Nustatant bylos nagrinėjimo arbitražiniame teisme datą, vietą ir laiką turi būti atsižvelgta į ginčo šalių pageidavimus ir kitas svarbias aplinkybes. Vienasmenio arbitro (arba arbitrų kolegijos pirmininko), ginčo šalių ir VTKA sekretoriaus susitarimu bylos nagrinėjimo arbitražiniame teisme data gali būti paankstinama arba nukeliama vėlesniam laikui. Apie arbitražinio teismo posėdį VTKA sekretoriatas praneša ginčo šalims bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims prieš 15 dienų specialiu raštu (raginimu), kuriame nurodyta posėdžio vieta, data ir laikas. Šių asmenų neatvykimas į arbitražinio teismo posėdį, iš anksto nepranešus apie neatvykimą ir nenurodžius svarbios priežasties, nekliudo nagrinėti bylos, jeigu arbitražinis teismas nenutaria kitaip. III skirsnis Bylos nagrinėjimas arbitražiniame teisme 19 straipsnis. Bylos svarstymo arbitražinio teismo posėdyje pradžia Prasidėjus posėdžiui, vienasmenis arbitras arba arbitrų kolegijos pirmininkas paskelbia, kad arbitražinis bylos svarstymas pradedamas, pristato šalis, kurių ginčas nagrinėjamas, patikrina atvykusių ir dalyvaujančių posėdyje asmenų tapatybę bei atstovų įgalinimus ir referuoja apie bylą bei ginčo esmę. Arbitrų kolegijos pirmininkui pavedus, pranešėjo apie bylą funkciją gali atlikti ir bet kuris kitas ginčą nagrinėjančios kolegijos arbitras. Po pranešimo apie bylą arbitražinis teismas turi priimti sprendimą dėl savo kompetencijos spręsti ginčą ir po to gali pradėti iš esmės bylą nagrinėti: išklausyti ginčo šalių paaiškinimus, apklausti liudytojus, patikrinti ekspertų išvadas ir kt. Visiems šiems proceso dalyviams gali būti pateikiami klausimai. 20 straipsnis. Arbitražinio teismo kompetencija Priimdamas sprendimą dėl savo kompetencijos spręsti ginčą, arbitražinis teismas nagrinėja ir tuos atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo. Tokiais atvejais arbitražinė išlyga, kuri yra kontrakto (sutarties) dalis, turi būti traktuojama kaip atskiras susitarimas, nepriklausantis nuo kitų kontrakto (sutarties) sąlygų. Arbitražinio teismo nutartis dėl kontrakto (sutarties) pripažinimo negaliojančiu nereiškia ipso jure (savaime), kad pripažįstama taip pat negaliojančia ir arbitražinė išlyga. Šalies pareiškimas, kad arbitražinis teismas yra nekompetentingas spręsti ginčą, turi būti padarytas prasidėjus pirmajam posėdžiui ir ne vėliau, negu byla pradedama nagrinėti iš esmės. Šalies dalyvavimas skiriant arbitrą neatima iš jos teisės padaryti tokį pareiškimą. Pareiškimas, kad arbitražinis teismas viršija savo kompetenciją, turi būti padarytas iš karto, kai arbitražinio nagrinėjimo metu iškeliamas klausimas, kuris, šalies nuomone, nepriskirtas arbitražinio teismo kompetencijai. Arbitražinis teismas gali priimti tokį pareiškimą ir vėliau, jei laikys jo pateikimo uždelsimą pateisinamu. Jei arbitražinis teismas priima nutartį dėl šalies pareiškimo, nurodyto šio straipsnio antrojoje ar trečiojoje dalyse, ir joje patvirtina savo kompetenciją nagrinėti ginčą, bet kuri šalis gali per 30 dienų nuo pranešimo apie šią nutartį gavimo dienos prašyti VTKA pirmininko priimti dėl jos atskirą savo sprendimą. VTKA pirmininko sprendimas šiuo klausimu yra galutinis. Kol VTKA pirmininkas nagrinėja šalies prašymą, arbitražinis teismas gali dirbti toliau, bet nepriima galutinio sprendimo dėl ginčo esmės. Jei šalys nesusitarė kitaip, arbitražinis teismas gali bet kurios iš jų prašymu priimti nutartį dėl ieškinio užtikrinimo ir nurodyti užtikrinimo būdą. Arbitražinis teismas gali pareikalauti iš bet kurios ginčo šalies pateikti įrodymų, kad ieškinys užtikrintas reikiamu būdu, jeigu šalių susitarimas nenumato ko kita. 21 straipsnis. Šalių teisės arbitražiniame teisme Ginčo šalių teisės VTKA arbitražiniame teisme yra lygios. Kiekvienai iš jų užtikrintos vienodos galimybės ginti bei pagrįsti savo reikalavimus ar prieštaravimus, teikti papildomų dokumentų ir kitų įrodymų. Savo teises bei interesus arbitražiniame teisme šalys gali ginti pačios arba per savo įgaliotus atstovus. VTKA sekretoriatui ir kitai ginčo šaliai turi būti iš anksto pranešta įgalioto atstovo pavardė, vardas, adresas. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, ginčas nagrinėjamas uždarame arbitražinio teismo posėdyje. Arbitražiniam teismui arba bet kuriai šaliai pageidaujant bylos nagrinėjimo posėdyje gali dalyvauti vertėjai ir gali būti išklausyti liudytojų bei ekspertų parodymai. Siekiant išsaugoti komercines paslaptis kiti asmenys bylos svarstymo posėdyje gali dalyvauti tik ginčo šalims sutikus. Visi arbitražinio proceso dalyviai privalo išsaugoti ginčo šalių komercinės informacijos konfidencialumą. Apie arbitražinį bylos nagrinėjimą ir priimtą sprendimą gali būti skelbiama spaudoje tik abiem ginčo šalims sutikus. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai tais atvejais, kai bet kuri iš šalių, kuriai nustatyta tvarka buvo pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, neatvyksta į bylos nagrinėjimą ir prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios neprašo dėl svarbios priežasties atidėti jo vėlesniam laikui arba nepateikia reikiamų dokumentinių įrodymų, -arbitražinis teismas gali bylą nagrinėti toliau ir priimti sprendimą remdamasis turimais įrodymais. Jeigu šalis, žinodama, kad bet kuri šio reglamento nuostata taikoma netinkamai, dalyvauja arbitražiniame nagrinėjime ir be pateisinamos priežasties tuojau pat arba per tam skirtą terminą nepareiškia savo nesutikimo ar savo prieštaravimo, laikoma, kad ji atsisako savo teisės į prieštaravimą. 22 straipsnis. Arbitražinio nagrinėjimo tvarkos nustatymas Ginčai VTKA arbitražiniame teisme nagrinėjami vadovaujantis šio reglamento nuostatomis. Kartu ginčo šalims suteikiama teisė susitarti dėl šio reglamento nustatytos tvarkos pakeitimo ar papildymo nagrinėjant jų ginčą. Jei šalys nėra susitarusios dėl ginčo nagrinėjimo tvarkos pakeitimo, arbitražinis teismas, nenukrypdamas nuo šio reglamento nustatytos tvarkos, gali priimti tokius sprendimus, kokius laiko tinkamais. Arbitražiniam teismui suteikti įgaliojimai apima jo teisę nustatyti bet kurių įrodymų leistinumą, liečiamumą, svarbumą ir svarumą. 23 straipsnis. Arbitražinio nagrinėjimo vieta Šalys gali susitarti dėl arbitražinio nagrinėjimo vietos. Jei tokio susitarimo nėra, arbitražinio nagrinėjimo vietą nustato arbitrų kolegijos pirmininkas (arba vienasmenis arbitras) kartu su VTKA sekretoriumi, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir patogumą šalims. Arbitražinis teismas gali, jeigu šalys nesusitaria kitaip, susirinkti bet kurioje vietoje (bet kuriame mieste ar gyvenvietėje, bet kurios valstybės teritorijoje), kurią laiko tinkama konsultuotis arbitrams, išklausyti liudytojus, ekspertus, apžiūrėti dokumentus, prekes ar kitokį turtą. Nepaisant to, kurios valstybės teritorijoje buvo baigtas arbitražinis nagrinėjimas, VTKA arbitražinio teismo sprendimas laikomas priimtu Lietuvos Respublikoje, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. 24 straipsnis. Arbitražinio nagrinėjimo kalba Ginčo šalys gali pačios susitarti dėl kalbos arba kalbų, kurios bus vartojamos arbitražinio nagrinėjimo metu. Jei nėra tokio susitarimo, arbitražinio proceso kalbą nustato arbitražinis teismas. Šalių susitarimas arba arbitražinio teismo nutartis šiuo klausimu, jeigu juose nenustatyta kitaip, taikomi visiems rašytiniams šalių pareiškimams, arbitražinio nagrinėjimo posėdžiams, taip pat arbitražinio teismo sprendimams, nutartims arba kitokiems arbitražinio teismo priimtiems dokumentams. Arbitražinis teismas gali pareikalauti, kad bet kuris rašytinis dokumentas būtų išverstas į tą kalbą ar kalbas, dėl kurių vartojimo susitarė šalys arba kurias vartoti nustatė arbitražinis teismas. 25 straipsnis. Arbitražinio nagrinėjimo būdai Šalys visada gali susitarti dėl ginčo nagrinėjimo būdo. Laikydamasis bet kokio šalių susitarimo, arbitražinis teismas gali nagrinėti bylą šalims asmeniškai dalyvaujant posėdyje (išklausyti žodinį jų ginčą bei žodžiu pateikiamus įrodymus) arba atlikti tyrimus tik pagal šalių pateiktus dokumentus ir kitokią medžiagą. Tuo atveju, jei šalys susitaria, kad byla bus nagrinėjama joms tiesiogiai nedalyvaujant, arbitražinis teismas bet kuriame dokumentinio bylos nagrinėjimo etape turi pereiti prie žodinio jos nagrinėjimo, jeigu to reikalauja kuri nors iš ginčo šalių. 26 straipsnis. Įrodymų pateikimas Ginčo šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus arba prieštaravimus. Įrodymai gali būti bet kokie duomenys, kuriais remdamasis arbitražinis teismas gali nustatyti tų aplinkybių tikrumą ir priimti teisingą sprendimą. Arbitražinis teismas gali pareikalauti, kad šalis pateiktų tas aplinkybes patvirtinančius dokumentinius ar kitokius įrodymus, kad rašytinių įrodymų būtų pateikti originalai arba nustatyta tvarka patvirtinti jų nuorašai ir kad jie būtų išversti į arbitražinio proceso kalbą. Jis taip pat turi teisę savo nuožiūra skirti ekspertizę, kviesti ir išklausyti trečiųjų asmenų parodymus. Visi pareiškimai, dokumentai ir kiti žinių bei įrodymų šaltiniai, kuriuos viena iš šalių pateikia arbitražiniam teismui ar VTKA sekretoriatui, turi būti perduoti kitai šaliai. Šalims taip pat turi būti perduotos visos ekspertų išvados ir kiti įrodomąją galią turintys dokumentai, kuriais arbitražinis teismas gali remtis priimdamas savo sprendimą. 27 straipsnis. Ekspertų skyrimas Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, arbitražinis teismas gali: 1) paskirti vieną ar kelis ekspertus, kad pateiktų išvadas konkrečiais arbitražinio teismo iškeltais klausimais; 2) pareikalauti, kad šalis pateiktų ekspertui bet kokią su byla susijusią informaciją, pristatytų arba sudarytų sąlygas apžiūrėti su byla susijusius dokumentus ar turtą. Jeigu nėra kitokio šalių susitarimo ir kuri nors šalis reikalauja arba arbitražinis teismas taip nusprendžia, posėdyje privalo dalyvauti pats ekspertas ir žodžiu ar raštu pateikti savo išvadas bei atsakyti į šalių jam pateiktus klausimus. Gavusios arbitražinio teismo pritarimą, į posėdį šalys taip pat gali pakviesti savo asmeninius ekspertus ir liudytojus, kad jie duotų parodymus ginčijamais klausimais. Ekspertų nušalinimas galimas tais pačiais kaip ir arbitrų nušalinimo pagrindais, išvardytais šio reglamento 14 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse. Jų nušalinimo pagrįstumą sprendžia ginčą nagrinėjantis arbitražinis teismas. 28 straipsnis. Posėdžio protokolavimas Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, arbitražinio teismo posėdžiai protokoluojami. Protokolą rašo posėdžio sekretorius. Jame nurodoma: 1) posėdžio vieta ir data; 2) ginčo šalių ar ir jų atstovų pavardės, vardai, firmų pavadinimai; 3) arbitrų, ekspertų, vertėjų bei kitų posėdžio dalyvių pavardės ir vardai; 4) trumpa nagrinėjimo eigos charakteristika; 5) šalių reikalavimai, prieštaravimai ir kiti svarbesni pareiškimai; 6) nagrinėjimo atidėjimo arba baigimo pagrindai. Protokolą pasirašo posėdžio sekretorius ir arbitrų kolegijos pirmininkas arba vienasmenis arbitras. Kiekviena ginčo šalis turi teisę susipažinti su protokolo turiniu ir gauti jo nuorašą. Bet kuriai ginčo šaliai pareikalavus bei arbitražiniam teismui priėmus teigiamą nutartį, protokole gali būti padaryti pataisymai bei papildymai, kad būtų pašalinti netikslumai ar kitokie trūkumai. 29 straipsnis. Galima valstybinių teismų parama arbitražinėse bylose Arbitražinis teismas arba arbitražinio teismo paskatinta ginčo šalis gali kreiptis (iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba jo metu) į bet kurios šalies kompetentingą valstybės teismą dėl paramos renkant įrodymus. Remdamasis tos valstybės įstatymuose nustatyta įrodymų rinkimo tvarka, teismas prašymą gali patenkinti. Arbitražinis teismas ar arbitražinio teismo paskatinta ginčo šalis gali kreiptis į bet kurios šalies kompetentingą valstybės teismą dėl paramos ieškiniui užtikrinti. Valstybinio teismo nutartis dėl ieškinį užtikrinančių priemonių taikymo arbitražinėse bylose atitinka UNCITRAL Tarptautinio komercinio arbitražo modelinio įstatymo 27 straipsnio nuostatas ir teisminės praktikos tradicijas. IV skirsnis Nagrinėjimo procedūros baigimas.Sprendimo priėmimas ir vykdymas 30 straipsnis. Taikomoji teisė Arbitražinis teismas nagrinėja ir sprendžia ginčus remdamasis šalių tarpusavio susitarimu pasirinktais įstatymais (teisės sistema). Bet koks nurodymas kontrakte (sutartyje) į teisę, įstatymus ar kurios nors valstybės teisės sistemą, jeigu vėliau šalių susitarimu nenustatyta kitaip, turi būti traktuojamas kaip tiesioginė nuoroda į tos valstybės materialinę teisę, o ne į jos kolizines normas. Jei nėra konkretaus šalių nurodymo į taikomąją teisę, arbitražinis teismas taiko teisę, nustatytą kolizinių teisės normų, kurios taikytinos konkrečiam ginčui spręsti. Principais ex aequo et bono (pagal teisingumą) arba amiable compositeur (draugiško tarpininkavimo) arbitražinis teismas vadovaujasi tik tada, kai šalys tiesiogiai įgalioja jį tai daryti. Visais atvejais arbitražinis teismas priima sprendimą atsižvelgdamas į kontrakto (sutarties) sąlygas ir prekybos papročius, taikytinus konkrečiam sandoriui. 31 straipsnis. Arbitražinio nagrinėjimo baigimas Arbitražinio nagrinėjimo baigimas įforminamas arbitražinio teismo sprendimu ar nutartimi. Arbitražinio teismo sprendimas priimamas, kai ginčas išsprendžiamas iš esmės. Kitais arbitražinio nagrinėjimo baigimo atvejais bei procedūros klausimais priimamos arbitražinio teismo nutartys. Po to, kai arbitražinis teismas prieina prie išvados, kad visos su ginču susijusios aplinkybės pakankamai atskleistos, vienasmenis arbitras arba arbitrų kolegijos pirmininkas skelbia bylos nagrinėjimą baigtą ir išeina priimti sprendimo. Sprendimas taip pat priimamas, kai arbitražinis bylos nagrinėjimas baigiasi susitaikymo sutartimi ir šalys prašo, kad ta sutartis būtų įforminta arbitražo sprendimu. Arbitražinis nagrinėjimas nutraukiamas, o nutraukimas įforminamas arbitražinio teismo nutartimi, kai: 1) ieškovas atsisako savo reikalavimų; 2) šalys susitaria nagrinėjimą nutraukti; 3) arbitražinis teismas prieina prie išvados, kad tolesnis nagrinėjimas dėl kokių nors priežasčių tampa nereikalingas arba nebeįmanomas. Nuo sprendimo dėl ginčo išsprendimo iš esmės ar nutarties dėl arbitražinio nagrinėjimo nutraukimo priėmimo momento baigiasi ir arbitražinio teismo įgaliojimai, išskyrus šio reglamento 36 straipsnyje ir 37 straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. 32 straipsnis. Sprendimo priėmimo tvarka Arbitrų kolegijos sprendimas priimamas balsų dauguma uždarame jos posėdyje. Sprendimo rezoliucija suformuluojama ir priimama nedelsiant, o galutinis (motyvuotas) jo tekstas turi būti parengtas ir priimtas per 10 dienų baigus nagrinėti bylą. Sprendimą pasirašo visi jį priėmę arbitrai. Jo nepasirašo tik arbitras, nesutinkantis su priimtu sprendimu. Savo atskirąją nuomonę jis išdėsto pareiškime, kuris pridedamas prie sprendimo. Sprendimas vizuojamas VTKA pirmininko parašu ir tvirtinamas VTKA antspaudu. Kai ginčo šalys sutinka ar pageidauja, arbitražinis teismas gali atidėti sprendimo priėmimą ir pakviesti šalis papildomam nagrinėjimui, jeigu tai gali padėti ginčą tinkamai sureguliuoti. 33 straipsnis. Sprendimo priėmimas kompromiso sutarties pagrindu Bet kurioje ginčo nagrinėjimo stadijoje šalys gali baigti ginčą kompromiso sutartimi. Tokiu atveju arbitražinis teismas bylos nagrinėjimą nutraukia ir šalių prašymu ginčo sureguliavimą įformina arbitražo sprendimu, priimtu kompromiso sutarties pagrindu bei šalių sutartomis sąlygomis. Arbitražinis teismas gali atsisakyti tvirtinti kompromiso sutartį, jeigu jos sąlygos prieštarauja šalių pasirinktos (taikomos) teisės sistemos materialinės teisės normoms, nustatančioms sandorių galiojimą. Sprendimas, priimtas ginčo šalių sutartomis sąlygomis, turi atitikti šio reglamento 34 straipsnio nuostatas. Be to, jame turi būti nurodyta, kad sprendimas priimtas šalių sutartomis sąlygomis. Šis sprendimas turi tokią pat galią ir privalomas vykdyti kaip ir bet kuris kitas arbitražinio teismo sprendimas, priimtas išsprendus ginčą iš esmės. 34 straipsnis. Sprendimo forma ir turinys Arbitražinio teismo sprendimas įforminamas raštu ir pasirašoma tiek jo originalių egzempliorių, kiek reikia aprūpinti ginčo šalis ir VTKA sekretoriatą. Sprendime turi būti nurodyta: 1) arbitražinio teismo pavadinimas; 2) sprendimo priėmimo vieta ir data; 3) arbitražinio teismo sudėtis; 4) posėdžio sekretorius (jeigu buvo protokoluojama); 5) šalių, jų atstovų ir kitų arbitražinio proceso dalyvių vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta bei firmų pavadinimai ir jų buveinių adresai; 6) bylos aplinkybių ir ieškinio reikalavimų trumpas apibūdinimas; 7) arbitražinio teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimai, turintys reikšmės bylos esmei; 8) motyvai, kuriais remdamasis arbitražinis teismas padarė savo išvadas, ir teisės aktai, kuriais jis vadovavosi; 9) sprendimo rezoliucija; 10) arbitražinių rinkliavų suma ir jų bei kitų bylos nagrinėjimo išlaidų paskirstymas ginčo šalims. Sprendimas nemotyvuojamas, jeigu to pageidauja ginčo šalys arba jis priimtas šalių susitaikymo sutarties pagrindu pagal šio reglamento 33 straipsnio nuostatas. 35 straipsnis. Sprendimo paskelbimas Sprendimo rezoliucija žodžiu paskelbiama ginčo šalims tuojau pat ją priėmus. Motyvuotas galutinis (rašytinis) arbitražinio teismo sprendimas išsiunčiamas ginčo šalims ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo priėmimo. Priėmęs galutinį sprendimą, arbitražinis teismas grąžina bylą VTKA sekretoriatui, kur ji saugoma vienerius metus. 36 straipsnis. Sprendimo tikslinimas, aiškinimas ir papildomo sprendimo priėmimas Per 30 dienų po sprendimo gavimo, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitoks terminas: 1) bet kuri šalis, pranešusi kitai šaliai, gali prašyti arbitražinį teismą ištaisyti sprendimo rašybos ar aritmetines klaidas; 2) kiekviena iš šalių, pranešusi kitai šaliai, gali prašyti arbitražinį teismą išaiškinti priimtą sprendimą arba kurią nors jo dalį ar punktą. Jeigu arbitražinis teismas prašymą laiko pagrįstu, jis turi padaryti reikiamą pataisą arba pateikti išaiškinimą per 30 dienų nuo prašymo gavimo. Toks išaiškinimas laikomas sudedamąja arbitražinio sprendimo dalimi. Per 30 dienų po sprendimo priėmimo arbitražinis teismas gali ir savo iniciatyva ištaisyti klaidas, nurodytas šio straipsnio pirmosios dalies 1 punkte. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, bet kuri iš jų, pranešusi kitai šaliai, per 30 dienų po sprendimo gavimo gali prašyti arbitražinį teismą priimti papildomą sprendimą dėl reikalavimų, kurie buvo pareikšti arbitražinio nagrinėjimo metu, bet neatsispindi ar reikiamai neatsižvelgta į juos priimtame sprendime. Jeigu arbitražinis teismas pripažįsta prašymą pagrįstu, jis per 60 dienų turi išnagrinėti šiuos reikalavimus ir priimti dėl jų papildomą sprendimą. Toks sprendimas priimamas po naujo arbitražinio nagrinėjimo posėdžio, į kurį kviečiamos ginčo šalys. Prireikus arbitražinis teismas gali pratęsti terminą, per kurį jis turi ištaisyti klaidas, pateikti išaiškinimą ar priimti papildomą sprendimą pagal šio straipsnio pirmosios, antrosios ar ketvirtosios dalių nuostatas. Taisant klaidas, aiškinant priimtą ar priimant papildomą arbitražinio teismo sprendimą, turi būti nenukrypstama nuo šio reglamento 34 straipsnyje nustatytos tvarkos. 37 straipsnis. Sprendimo apskundimas VTKA arbitražinio teismo sprendimas, nepaisant to, kurios valstybės teritorijoje buvo baigtas arbitražinis nagrinėjimas ir tas sprendimas priimtas, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui šio straipsnio trečiojoje ir penktojoje dalyse išvardytais pagrindais. Lietuvos apeliacinis teismas, priėmęs skundą, gali vienos iš šalių prašymu sustabdyti sprendimo vykdymą. Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražinio teismo sprendimą, kai padavusi prašymą šalis pateikia įrodymus, kad: 1) viena iš arbitražinio susitarimo šalių, sudarant arbitražinį susitarimą, buvo tam tikru mastu neveiksni arba susitarimas negalioja pagal įstatymus, kuriuos šalys susitarė taikyti, o jei nuorodos į taikomąją teisę susitarime nėra, – pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 2) šalis nebuvo tinkamai informuota apie arbitro paskyrimą ar arbitražinį nagrinėjimą arba dėl kitų svarbių priežasčių ji negalėjo pateikti arbitražiniam teismui savo paaiškinimų; 3) sprendimas priimtas dėl ginčo, nenumatyto arbitražiniame susitarime ar neatitinkančio jo sąlygų, arba tame sprendime yra nuostatų tais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas; 4) arbitražinio teismo sudėtis arba arbitražinio nagrinėjimo procedūra neatitiko šalių susitarimo. Jeigu arbitražinio teismo sprendimo dalys klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas, gali būti atskirtos nuo tų sprendimo dalių ar tų klausimų, kurių jis neapima, tai gali būti panaikintos tik tos arbitražinio teismo sprendimo dalys, kurių nuostatos neatitinka arbitražinio susitarimo sąlygų. Lietuvos apeliacinis teismas naikina VTKA arbitražinio teismo sprendimą, jei nustato, kad: 1) ginčo objektas negalėjo būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba 2) arbitražinio teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintai viešajai tvarkai. Lietuvos apeliacinis teismas atsisako priimti skundą, jeigu jis paduotas praėjus trims mėnesiams po arbitražinio teismo sprendimo priėmimo. Lietuvos apeliacinis teismas, gavęs prašymą dėl VTKA arbitražinio teismo sprendimo panaikinimo, gali, jeigu to pageidauja ginčo šalis, sustabdyti nustatytam laikui naikinamojo sprendimo priėmimą, kad arbitražinis teismas galėtų atnaujinti nagrinėjimą arba imtis kitų veiksmų, kurie, Apeliacinio teismo nuomone, pašalintų šio arbitražinio sprendimo naikinimo pagrindą. 38 straipsnis. Sprendimų įsiteisėjimas ir vykdymas VTKA arbitražinio teismo sprendimai, dėl kurių šalys susitaria neteikti apeliacinių skundų, įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos ir turi būti nedelsiant ar nustatytu laiku gera valia įvykdyti. VTKA arbitražinio teismo sprendimai, apskųsti šio reglamento 37 straipsnio nustatytais pagrindais ir tvarka, įsiteisėja tada, kai skundą išsprendžia Lietuvos apeliacinis teismas. Vienai iš šalių atsisakius vykdyti įsiteisėjusį VTKA arbitražinio teismo sprendimą, kita šalis turi teisę kreiptis į atsakovo šalies kompetentingą valstybinį teismą ir pateikusi tinkamai įformintą arbitražinio teismo sprendimo nuorašą bei kitus reikiamus dokumentus prašyti, kad sprendimas būtų įvykdytas tos šalies įstatymų nustatyta tvarka. VTKA arbitražinio teismo sprendimų pripažinimas ir vykdymas remiasi Niujorko 1958 m. konvencijos „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ galia. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo šią konvenciją 1995 m. sausio 17 d. Visose valstybėse – šios Konvencijos dalyvėse VTKA arbitražinio teismo sprendimai įgyvendinami tų valstybių įstatymuose nustatyta tvarka. ______________