← Lietuva

INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS KOMITETO

INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS KOMITETO INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS KOMITETO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DIREKTORIAUS ĮSAKYMAS DĖL ELEKTRONINIŲ PASLAUGŲ INTERNETE, TEIKIAMŲ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ, STEBĖJIMO METODIKOS PATVIRTINIMO 2010 m. vasario 25 d. Nr. T-33 Vilnius Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės 541 punktą, tvirtinu Elektroninių paslaugų internete, teikiamų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, stebėjimo metodiką (pridedama). Direktorius Aurimas Matulis _________________ PATVIRTINTA Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. T-33 ELEKTRONINIŲ PASLAUGŲ INTERNETE, TEIKIAMŲ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ, STEBĖJIMO METODIKA I. BENDROS NUOSTATOS 1. Ši Elektroninių paslaugų internete, teikiamų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, stebėjimo metodika (toliau – Metodika) parengta siekiant vertinti elektroniniu būdu teikiamų viešųjų ar administracinių paslaugų (toliau – elektroninių paslaugų) teikimą Lietuvoje, elektronines paslaugas naudojančių gyventojų ir verslo subjektų (toliau – elektroninių paslaugų naudotojai) pasitenkinimo lygį teikiamomis elektroninėmis paslaugomis, sekti informacinės visuomenės plėtros srities strateginių tikslų ir elektroninės valdžios politikos įgyvendinimą. 2. Metodika skirta valstybės institucijoms ir įstaigoms, dalyvaujančioms formuojant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros politiką Lietuvoje, taip pat juridiniams asmenims, teikiantiems ir (

  1. ar)administruojantiems elektronines paslaugas (toliau – elektroninių paslaugų teikėjai). 3. Valstybės institucijoms ir įstaigoms, dalyvaujančioms formuojant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros politiką Lietuvoje, siūloma atlikti Metodikos V, VI, VII ir IX skyriuose nurodytus tyrimus. Elektroninių paslaugų teikėjams, siekiantiems atlikti savo teikiamų ir (
  2. ar)administruojamų elektroninių paslaugų naudojimo vertinimą, siūloma atlikti Metodikos VIII skyriuje nurodytą tyrimą. II. ŠALTINIAI, NAUDOJAMI ĮGYVENDINANT METODIKĄ 4. Įgyvendinant Metodiką / renkant reikiamus duomenis, gali būti naudojami šie šaltiniai: 4.1. oficiali statistika; 4.2. vidiniai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (toliau – įstaigų) dokumentai; 4.3. savianalizės metu gauti duomenys; 4.4. standartinio išlaidų modelio vertinimo duomenys; 4.5. elektroninių paslaugų naudotojų pasitenkinimo tyrimai; 4.6. išoriniai žiniatinklio pagrindu atliekami vertinimai; 4.7. apklausos; 4.8. interneto tinklalapių metrikos (interneto svetainę aplankiusių lankytojų skaičius, interneto svetainės puslapių peržiūros skaičius, interneto svetainėje praleistas laikas, lankytojų veiksmai naršant interneto svetainėje ir kita) ir interneto svetainių agentai (angl. web robots); 4.9. kiti. 5. Pasirenkant duomenų šaltinius, ypatingai svarbu vertinti šių šaltinių aktualumą, duomenų surinkimo kaštus bei galimybes lyginti skirtingu metu surinktus duomenis. III. METODIKOS TYRIMŲ KRYPTYS IR PAGAL JAS ATLIEKAMI TYRIMAI 6. Europos Komisijos komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „i2010 e. valdžios veiksmų planas: e. valdžios plėtros spartinimas Europoje visų labui“ (KOM

(2006)173 galutinis, 8688/06) nustatyti šie pagrindiniai elektroninės valdžios tikslai: 6.
  1. socialinės įtraukties skatinimas pasitelkus elektroninę Vyriausybę; 6.
  2. vartotojų pasitenkinimo, skaidrumo ir atsakomybės didinimas; 6.
  3. pagrindinių plataus poveikio paslaugų gyventojams ir verslui suteikimas; 6.
  4. sąlygų piliečiams ir verslo atstovams naudotis patogia, saugia ir suderinta prieiga prie viešųjų paslaugų visoje Europoje sudarymas; 6.
  5. dalyvavimo ir demokratiško sprendimų priėmimo skatinimas.
  6. Atsižvelgus į šiuos tikslus, Metodikoje nustatytos pagrindinės tyrimų kryptys: 7.
  7. Europos Sąjungos Bendrajame pagrindinių viešųjų paslaugų sąraše (angl. Common list of basic public services) nurodytų 20 pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų (toliau – Pagrindinės viešosios ar administracinės paslaugos) perkėlimo į elektroninę erdvę vertinimas. Pagal šią tyrimų kryptį atliekamas Pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę tyrimas, kurio tikslas įvertinti 20 viešųjų ar administracinių paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę lygį. 7.
  8. Elektroninių paslaugų naudojimo ir pasitenkinimo jomis vertinimas. Pagal šią tyrimų kryptį atliekami trys tyrimai: 7.2.
  9. elektroninių paslaugų, skirtų gyventojams, tyrimas. Šio tyrimo tikslas – įvertinti gyventojams skirtų elektroninių paslaugų naudojimo, pasitenkinimo lygio jomis rodiklius Lietuvoje; 7.2.
  10. elektroninių paslaugų, skirtų verslo subjektams, tyrimas. Tyrimo tikslas – įvertinti verslo subjektams skirtų elektroninių paslaugų naudojimo, pasitenkinimo lygio jomis rodiklius Lietuvoje; 7.2.
  11. atskirų elektroninių paslaugų vertinimo tyrimas (konkretaus atvejo studija). Šio tyrimo tikslas – įvertinti atskirų elektroninių paslaugų rodiklius, kurie parodo šių elektroninių paslaugų naudojimą, kokybę, elektroninių paslaugų naudotojų pasitenkinimo lygį jomis. 7.
  12. Elektroninės demokratijos paslaugų vertinimas. Pagal šią tyrimų kryptį atliekamas Elektroninės demokratijos paslaugų tyrimas, kurio tikslas – įvertinti elektroninių paslaugų naudotojų galimybes internetu stebėti elektroninių paslaugų teikimą, teisėkūros procesą, interaktyviai bendrauti su įstaigomis, gauti iš įstaigų informaciją apie jų vykdomą veiklą ir funkcijas, teikti skundus, elektroninės demokratijos procesuose dalyvauti visiems asmenims nepriklausomai nuo jų amžiaus, darbingumo ar neįgalumo lygio, lyties, rasinės ir etninės kilmės, religinių ir politinių įsitikinimų, socialinės padėties ar pajamų. IV. TYRIMUOSE MATUOJAMI RODIKLIAI
  13. Tyrime „Pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų vertinimas“ turėtų būti matuojami šie rodikliai: 8.
  14. pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų perkėlimo į internetą brandos procentas; 8.
  15. pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų, skirtų gyventojams, perkėlimo į internetą brandos procentas; 8.
  16. pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų, skirtų verslo subjektams, perkėlimo į internetą brandos procentas; 8.
  17. visiškai interaktyvių pagrindinių elektroninių paslaugų (angl. fully online availability) procentas; 8.
  18. pagrindinių elektroninių paslaugų, pritaikytų pagal elektroninių paslaugų naudotojų poreikius, procentas.
  19. Tyrime „Elektroninių paslaugų gyventojams naudojimo vertinimas“ turėtų būti matuojami šie rodikliai: 9.
  20. gyventojų, apsilankiusių įstaigų interneto svetainėse, procentas; 9.
  21. gyventojų lankymosi įstaigų interneto svetainėse priežastys, procentais; 9.
  22. gyventojų dažniausiai naudojamos elektroninės paslaugos, procentais; 9.
  23. elektroninių paslaugų gyventojams patogumo vertinimas, procentais; 9.
  24. elektroninių paslaugų gyventojams kokybės vertinimas, procentais.
  25. Tyrime „Elektroninių paslaugų verslo subjektams naudojimo vertinimas“ turėtų būti matuojami šie rodikliai: 10.
  26. verslo subjektų, naudojančių elektronines paslaugas, procentas; 10.
  27. verslo subjektų naudojimosi elektroninėmis paslaugomis priežastys, procentais; 10.
  28. priežastys, dėl kurių verslo subjektai nesinaudoja elektroninėmis paslaugomis, procentais; 10.
  29. verslo subjektų dažniausiai naudojamos elektroninės paslaugos, procentais; 10.
  30. elektroninių paslaugų verslo subjektams patogumo vertinimas, procentais; 10.
  31. elektroninių paslaugų verslo subjektams kokybės vertinimas, procentais.
  32. Tyrime „Atskirų elektroninių paslaugų vertinimas (kokretaus atvejo studija)“ turėtų būti matuojami šie rodikliai: 11.
  33. elektroninių paslaugų naudotojų, pasinaudojusių elektronine paslauga, skaičius; 11.
  34. elektroninių paslaugų naudotojų, teigiamai vertinančių elektroninės paslaugos kokybę, procentas; 11.
  35. elektroninių paslaugų naudotojų, šia paslauga pasinaudojusių pakartotinai, skaičius; 11.
  36. elektroninių paslaugų naudotojų elektroninių paslaugų teikėjui pateiktų skundų dėl teikiamos elektroninės paslaugos skaičius; 11.
  37. elektroninių paslaugų naudotojų kreipimųsi suteikti elektroninę paslaugą ne įstaigos darbo metu procentas; 11.
  38. elektroninių paslaugų naudotojų, teigiančių, kad elektroninė paslauga leido sutaupyti laiko, procentas; 11.
  39. viešosios ar administracinės paslaugos suteikimo įprastiniu ir elektroniniu būdu trukmės skirtumas.
  40. Tyrime „Elektroninės demokratijos paslaugų vertinimas“ turėtų būti matuojami šie rodikliai: 12.
  41. asmenų, pasinaudojusių galimybe teikti pastabas ir pasiūlymus įstaigos rengtiems teisės aktų projektams, skaičius; 12.
  42. įstaigų interneto svetainių, kuriose yra abipusio bendravimo su interneto svetainės lankytojais galimybės (klausimai ir atsakymai, interneto forumai ir t. t.), procentas; 12.
  43. įstaigų atsakymų į gautus paklausimus įstaigos interneto svetainėje sudarytomis abipusio bendravimo su interneto svetainės lankytojais priemonėmis pateikimo trukmė; 12.
  44. visiškai interaktyvių elektroninių paslaugų su galimybe elektroninių paslaugų naudotojui stebėti jų suteikimo proceso būklės statusą procentas; 12.
  45. įstaigų interneto svetainių, kuriose pateikiama ši informacija: valdymo struktūros schema, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų ar savivaldybės biudžeto, sąrašas su kontaktine informacija, jų funkcijomis, informacija apie pavaldžias ir reguliavimo sričiai priskiriamas kitas įstaigas, procentas; 12.
  46. elektronines paslaugas teikiančių įstaigų interneto svetainių pritaikymo neįgaliesiems procentas. V. PAGRINDINIŲ VIEŠŲJŲ AR ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ VERTINIMAS
  47. Tyrimo tikslas – įvertinti 20 pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų perkėlimo į internetą lygį.
  48. Tyrimo metu tiesioginio stebėjimo būdu įvertinami šie rodikliai: 14.
  49. pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų perkėlimo į internetą brandos procentas (pagal pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygius nustatomas pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų perkėlimo į internetą procentinis vidurkis); 14.
  50. pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų, skirtų gyventojams, perkėlimo į internetą brandos procentas (pagal pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų, skirtų gyventojams, perkėlimo į internetą brandos lygius nustatomas šių pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų perkėlimo į internetą procentinis vidurkis); 14.
  51. pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų, skirtų verslo subjektams, perkėlimo į internetą brandos procentas (pagal pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų, skirtų verslo subjektams, perkėlimo į internetą brandos lygius nustatomas šių pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų perkėlimo į internetą procentinis vidurkis); 14.
  52. visiškai interaktyvių pagrindinių elektroninių paslaugų procentas (4–5 brandos lygiu perkeltų pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų procentas); 14.
  53. pagrindinių elektroninių paslaugų, pritaikytų pagal elektroninių paslaugų naudotojų poreikius, procentas (pagal 6 paslaugų pritaikymo elektroninių paslaugų naudotojų poreikiams lygius nustatomas pagrindinių elektroninių paslaugų pritaikymo rodiklis).
  54. Tyrimo metu vertinama 20 pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų, iš kurių 12 yra skirtos gyventojams, 8 – verslo subjektams. 15.
  55. Sritys, kuriose teikiamos viešosios ar administracinės paslaugos gyventojams: 15.1.
  56. pajamų mokestis: deklaracija; 15.1.
  57. darbo paieška: užimtumo centrų paslaugos; 15.1.
  58. socialinės apsaugos pašalpos: nedarbo socialinio draudimo išmokos; vaikų priežiūros išmokos; išlaidos medikamentams (kompensacijų grąžinimas); stipendijos; 15.1.
  59. asmens dokumentai: pasas; asmens tapatybės kortelė; vairuotojo pažymėjimas; 15.1.
  60. automobilių registracija: nauji, naudoti ir importuojami automobiliai; 15.1.
  61. leidimai statyboms: leidimų statyboms prašymų teikimas; 15.1.
  62. pareiškimai policijai; 15.1.
  63. viešosios bibliotekos: katalogų prieinamumas; 15.1.
  64. pažymėjimai (paraiškos ir pristatymas): gimimo ir santuokos liudijimai (užklausa ir pristatymas); 15.1.
  65. priėmimas į aukštąsias mokyklas: priėmimas į aukštąsias mokyklas/universitetą; 15.1.
  66. gyvenamosios vietos deklaravimas: adreso pasikeitimas; 15.1.
  67. su sveikatos apsauga susijusios paslaugos: interaktyvi informacija apie paslaugų teikimą skirtingose ligoninėse. 15.
  68. Sritys, kuriose teikiamos viešosios ar administracinės paslaugos verslo subjektams: 15.2.
  69. socialinės įmokos: darbuotojams; 15.2.
  70. pelno mokestis: deklaracija; 15.2.
  71. pridėtinės vertės mokestis: deklaracija; 15.2.
  72. naujos kompanijos registravimas: naujos kompanijos registravimas; 15.2.
  73. statistikos duomenys: duomenų pateikimas statistikos biurams; 15.2.
  74. muitinės deklaracijos: muitinės deklaracijos; 15.2.
  75. su aplinkosauga susiję leidimai (įskaitant ataskaitas); 15.2.
  76. viešieji pirkimai: viešieji pirkimai.
  77. Tyrimo metu nustatomas pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų perkėlimo į internetą lygis ir apskaičiuojamas bendras pagrindinių elektroninių paslaugų (t. y. pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų, skirtų elektroninių paslaugų naudotojams) rodiklis Lietuvoje.
  78. Tyrimas atliekamas tiesioginio stebėjimo metodu.
  79. Tyrimo metu stebimos įstaigų interneto svetainėse teikiamos administracinės paslaugos, kurios nustatomos vadovaujantis Administracinių paslaugų teikimo aprašymų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1V-644 (Žin., 2009, Nr. 145-6446), bei įstaigų interneto svetainėse teikiamos viešosios paslaugos, kurios nustatomos pagal įstaigos interneto svetainėje, kurioje teikiama viešoji paslauga, pateiktą informaciją.
  80. Viešosios ar administracinės paslaugos perkėlimo brandos lygio nustatymas. Viešosios ar administracinės paslaugos perkėlimo į elektroninę erdvę brandos lygis nustatomas vadovaujantis Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 488 (Žin., 2004, Nr. 69-2399), 605 punkte pateiktais viešųjų ir administracinių paslaugų perkėlimo į internetą brandos lygių aprašymais.
  81. Viešosios ar administracinės paslaugos brandos lygio nustatymas procentine išraiška. Viešosios ar administracinės paslaugos perkėlimo į elektroninę erdvę rodiklis tyrimo metu pateikiamas procentine išraiška.
  82. Rodiklių skaičiavimas priklauso nuo viešųjų ar administracinių paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę brandos lygio.
  83. Jeigu maksimalus galimas viešosios ar administracinės paslaugos perkėlimo į elektroninę erdvę brandos lygis yra penktasis, tada viešosios ar administracinės paslaugos rodiklis priklausomai nuo brandos lygio, kuris buvo priskirtas viešajai ar administracinei paslaugai, gali varijuoti: 22.
  84. nulinio brandos lygio paslaugos rodiklis gali varijuoti nuo 0 procentų iki 19 procentų; 22.
  85. pirmojo brandos lygio paslaugos rodiklis gali varijuoti nuo 20 procentų iki 39 procentų; 22.
  86. antrojo brandos lygio paslaugos rodiklis gali varijuoti nuo 40 procentų iki 59 procentų; 22.
  87. trečiojo brandos lygio paslaugos rodiklis gali varijuoti nuo 60 procentų iki 79 procentų; 22.
  88. ketvirtojo brandos lygio paslaugos rodiklis gali varijuoti nuo 80 procentų iki 99 procentų; 22.
  89. penktojo brandos lygio paslaugos rodiklis gali būti lygus 100 procentų.
  90. Jeigu maksimalus galimas viešosios ar administracinės paslaugos perkėlimo į elektroninę erdvę brandos lygis yra ketvirtasis, tada viešosios ar administracinės paslaugos rodiklis priklausomai nuo brandos lygio, kuris buvo priskirtas viešajai ar administracinei paslaugai, gali varijuoti: 23.
  91. nulinio brandos lygio paslaugos rodiklis gali varijuoti nuo 0 procentų iki 24 procentų; 23.
  92. pirmojo brandos lygio paslaugos rodiklis gali varijuoti nuo 25 procentų iki 49 procentų; 23.
  93. antrojo brandos lygio paslaugos rodiklis gali varijuoti nuo 50 procentų iki 74 procentų; 23.
  94. trečiojo brandos lygio paslaugos rodiklis gali varijuoti nuo 75 procentų iki 99 procentų; 23.
  95. ketvirtojo brandos lygio paslaugos rodiklis gali būti lygus 100 procentų.
  96. Jeigu maksimalus galimas viešosios ar administracinės paslaugos perkėlimo į elektroninę erdvę brandos lygis yra trečiasis, tada viešosios ar administracinės paslaugos rodiklis priklausomai nuo brandos lygio, kuris buvo priskirtas viešajai ar administracinei paslaugai, gali varijuoti: 24.
  97. nulinio brandos lygio paslaugos rodiklis gali varijuoti nuo 0 procentų iki 32 procentų; 24.
  98. pirmojo brandos lygio paslaugos rodiklis gali varijuoti nuo 33 procentų iki 66 procentų; 24.
  99. antrojo brandos lygio paslaugos rodiklis gali varijuoti nuo 67 procentų iki 99 procentų; 24.
  100. trečiojo brandos lygio paslaugos rodiklis gali būti lygus 100 procentų.
  101. Jei yra tik vienas elektroninių paslaugų teikėjas, tuomet, nustačius teikiamos viešosios ar administracinės paslaugos brandos lygį, procentinė reikšmė yra to brandos lygio žemiausias rodiklis, t. y. jei galimi penki brandos lygiai, tai: pirmasis brandos lygis – 20 procentų, antrasis brandos lygis – 40 procentų, trečiasis brandos lygis – 60 procentų, ketvirtasis brandos lygis – 80 procentų, penktasis brandos lygis – 100 procentų.
  102. Visiškai interaktyvios pagrindinės elektroninės paslaugos apskaičiuojamos įvertinant, kiek yra 1–3 brandos lygio pagrindinių elektroninių paslaugų ir kiek yra 4–5 brandos lygio pagrindinių elektroninių paslaugų, t. y. 1–3 brandos lygio pagrindinės elektroninės paslaugos nepriskiriamos visiškai interaktyvioms pagrindinėms elektroninėms paslaugoms, o 4–5 brandos lygio pagrindinės elektroninės paslaugos priskiriamos. Toliau apskaičiuojamas visiškai interaktyvių pagrindinių elektroninių paslaugų procentas.
  103. Jei yra keli elektroninių paslaugų teikėjai, teikiantys tą pačią elektroninę paslaugą, tyrimui naudojami to elektroninių paslaugų teikėjo duomenys, kuris teikia elektroninę paslaugą aukščiausiu brandos lygiu (jei elektroninių paslaugų teikėjai elektronines paslaugas teikia skirtingais brandos lygiais), yra aukštesnio pavaldumo (jei tarp elektroninių paslaugų teikėjų yra pavaldumo santykiai) arba valstybės institucija ar įstaiga (jei elektroninių paslaugų teikėjai yra valstybės institucijos ir įstaigos ir savivaldybės institucijos ir įstaigos).
  104. Jei yra keli elektroninių paslaugų teikėjai, teikiantys tą pačią elektroninę paslaugą, kurių negalima išskirti pagal Metodikos 26 punkte nurodytus kriterijus arba pritaikius Metodikos 26 punktą vis tiek yra keli elektroninių paslaugų teikėjai, teikiantys tą pačią elektroninę paslaugą, tuomet skaičiuojamas tų elektroninių paslaugų teikėjų teikiamų elektroninių paslaugų įvertinimo vidurkis.
  105. Pagrindinių elektroninių paslaugų pritaikymas pagal elektroninių paslaugų naudotojų poreikius apskaičiuojamas nustatant kiekvienos pagrindinės elektroninės paslaugos pritaikymo pagal elektroninių paslaugų naudotojų poreikius lygius. Šie lygiai turi būti nustatomi ir elektroninių paslaugų pritaikymas elektroninių paslaugų naudotojų poreikiams turi būti skaičiuojamas mutatis mutandis taikant Metodikos 19–28 punktų reikalavimus.
  106. Tyrimas atliekamas šiais etapais: 30.
  107. peržiūrima esama įstaigų struktūra ir nustatomi potencialūs kiekvienos viešosios ar administracinės paslaugos teikėjai; 30.
  108. parengiamas potencialių viešųjų ar administracinių paslaugų teikėjų interneto svetainių (prireikus – ir atskirų interneto svetainių, skirtų konkrečios paslaugos teikimui) sąrašas; 30.
  109. atliekamas atrinktų įstaigų interneto svetainių tyrimas ir elektroninių paslaugų įvertinimas; 30.
  110. nustatomas kiekvienos iš pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų brandos lygis, pagal jį apskaičiuojamas kiekvienos pagrindinės viešosios ar administracinės paslaugos perkėlimo į internetą brandos procentas; 30.
  111. nustačius kiekvienos viešosios ar administracinės paslaugos perkėlimo į internetą brandos procentą, apskaičiuojami pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų verslo subjektams, gyventojams, visų pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų perkėlimo į internetą procentas, taip pat visiškai interaktyvių pagrindinių elektroninių paslaugų procentas. Pagrindinių elektroninių paslaugų, pritaikytų pagal elektroninių paslaugų naudotojo poreikius, procentas nustatomas mutatis mutandis taikant Metodikos 30.1–30.5 punktų reikalavimus. VI. ELEKTRONINIŲ PASLAUGŲ GYVENTOJAMS NAUDOJIMO VERTINIMAS
  112. Tyrimo tikslas – įvertinti gyventojams skirtų elektroninių paslaugų naudojimo, pasitenkinimo lygio jomis rodiklius Lietuvoje.
  113. Tyrimo metu įvertinami šie rodikliai: 32.
  114. gyventojų, apsilankiusių įstaigų interneto svetainėse, procentas (nustatoma apsilankiusiųjų įstaigų interneto svetainėse gyventojų dalis); 32.
  115. gyventojų lankymosi įstaigų interneto svetainėse priežastys, procentais (pagal pateiktą galimų priežasčių sąrašą nustatomos gyventojų lankymosi įstaigų interneto svetainėse priežastys. Galimų priežasčių sąrašas gali keistis reaguojant į ankstesniais metais atliktus tyrimus, tačiau tarp galimų priežasčių būtina pateikti priežastis, kurios atitinka elektroninių paslaugų brandos lygių aprašymus. Tokiu būdu bus nustatoma, kokia gyventojų dalis naudojosi vienu ar kitu elektroninių paslaugų brandos lygiu); 32.
  116. gyventojų dažniausiai naudojamos elektroninės paslaugos, procentais (nustatoma, kokiomis elektroninėmis paslaugomis gyventojai naudojasi dažniausiai); 32.
  117. elektroninių paslaugų gyventojams patogumo vertinimas, procentais (nustatomas gyventojų naudojimosi elektroninėmis paslaugomis patogumo vertinimas, t. y. pagal respondentui pateiktas vertinimo kategorijas nustatoma, kaip gyventojai vertina naudojimosi elektroninėmis paslaugomis patogumą apskritai); 32.
  118. elektroninių paslaugų gyventojams kokybės vertinimas, procentais (pagal pateiktą pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų sąrašą nustatomas gyventojų naudotų pagrindinių elektroninių paslaugų kokybės vertinimas, t. y. pagal respondentui pateiktas vertinimo kategorijas nustatoma, kaip gyventojai vertina naudotų atskirų pagrindinių elektroninių paslaugų kokybę).
  119. Tyrimas atliekamas gyventojų apklausos būdu. Apklausa turi būti atliekama tiesioginio interviu metodu.
  120. Tyrimo metu apklausiamų respondentų skaičių pasirenka tyrimo užsakovas, atsižvelgdamas į galimas tyrimo paklaidas ir finansines galimybes. Apklausiami 15–74 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
  121. Respondentai tyrimui turi būti atrenkami naudojant atsitiktinę atranką. Atranka geografiškai turi būti paskirstoma taip, kad savo proporcijomis atitiktų bendras gyventojų proporcijas visoje Lietuvoje. Atrankai turi būti naudojami Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės demografiniai duomenys.
  122. Tyrimas atliekamas šiais etapais: 36.
  123. sudaromas klausimynas. Klausimynas turi būti sudaromas taip, kad pirmiausia būtų gaunama informacija apie respondentų demografines, socialines ir kitas charakteristikas, toliau turi būti užduodami klausimai, kurie leidžia įvertinti respondento naudojimąsi elektroninėmis paslaugomis bendrai, vėliau pateikiami klausimai siekiant gauti informaciją apie bendrą elektroninės valdžios vertinimą bei tam tikrų konkrečių elektroninių paslaugų vertinimą. Pažymėtina, kad klausimyne turi būti tokie klausimai, kurie leistų tyrėjui nustatyti išankstinį respondento valdžios vertinimą, įstaigų bei jų teikiamų viešųjų ar administracinių paslaugų atžvilgiu, taip pat išankstinį požiūrį apie informacinių technologijų saugą ar informacijos, skleidžiamos elektroninėje erdvėje, patikimumo vertinimą. Į tai turi būti atsižvelgta vertinant šio respondento pateiktus atsakymus (pavyzdžiui, įvertinami Lietuvos gyventojų teiginiai dėl įstaigų interneto svetainėse skelbiamos informacijos teisingumo ir patikimumo; Lietuvos gyventojų teiginiai dėl įstaigų interneto svetainių saugos). Šie respondentui užduoti klausimai koreliuojami su pateiktais atsakymais dėl gautų elektroninių paslaugų; 36.
  124. atliekama apklausa; 36.
  125. įvertinami apklausos metu gauti rezultatai, apskaičiuojami rodiklių procentinės ar skaitinės išraiškos.
  126. Nustatant Metodikos 28 punkte nurodytus rodiklius, ypatingas dėmesys kreipiamas į socialinėje atskirtyje esančių Lietuvos gyventojų apklausos duomenis. Tyrimo ataskaitoje turi būti išskiriami: 37.
  127. vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų duomenys. Šie duomenys įvertinami lyginant juos su daugiausiai elektronines paslaugas naudojančia demografine grupe, vidutiniais Lietuvos gyventojų duomenimis; šių rodiklių tendencijos stebimos per tam tikrą tęstinį laikotarpį; 37.
  128. mažas pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų duomenys. Šie duomenys įvertinami lyginant juos su vidutines pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų duomenimis; šių rodiklių tendencijos stebimos per tam tikrą tęstinį laikotarpį; 37.
  129. miesto gyvenamųjų vietovių ir kaimo gyvenamųjų vietovių Lietuvos gyventojų duomenys. Šie duomenys lyginami tarpusavyje ir su vidutiniais Lietuvos gyventojų duomenimis, šių rodiklių tendencijos stebimos per tam tikrą tęstinį laikotarpį. VII. VERSLO SUBJEKTAMS SKIRTŲ ELEKTRONINIŲ PASLAUGŲ NAUDOJIMO VERTINIMAS
  130. Tyrimo tikslas – įvertinti verslo subjektams skirtų elektroninių paslaugų naudojimo, pasitenkinimo lygio jomis rodiklius Lietuvoje.
  131. Tyrimo metu įvertinami šie rodikliai: 39.
  132. verslo subjektų, naudojančių elektronines paslaugas, procentas (nustatoma verslo subjektų dalis naudojanti elektronines paslaugas); 39.
  133. verslo subjektų naudojimosi elektroninėmis paslaugomis priežastys, procentais (pagal pateiktą galimų priežasčių sąrašą, nustatomos verslo subjektų naudojimosi elektroninėmis paslaugomis priežastys. Galimų priežasčių sąrašas gali keistis reaguojant į ankstesniais metais atliktus tyrimus, tačiau tarp galimų priežasčių būtina pateikti priežastis, kurios atitinka elektroninių paslaugų lygių aprašymus. Tokiu būdu nustatoma, kokia verslo subjektų dalis naudojosi vienu ar kitu elektroninių paslaugų lygiu); 39.
  134. priežastys, dėl kurių verslo subjektai nesinaudoja elektroninėmis paslaugomis, procentais (pagal pateiktą galimų priežasčių sąrašą, nustatomos verslo subjektų nesinaudojimo elektroninėmis paslaugomis priežastys. Galimų priežasčių sąrašas gali keistis atsižvelgiant į ankstesniais metais atliktus tyrimus); 39.
  135. verslo subjektų dažniausiai naudojamos elektroninės paslaugos, procentais (verslo subjektų apklausos būdu, pagal pateiktą pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų sąrašą nustatoma, kokiomis pagrindinėmis elektroninėmis paslaugomis verslo subjektai naudojasi dažniausiai); 39.
  136. elektroninių paslaugų verslo subjektams patogumo vertinimas, procentais (nustatomas verslo subjektų elektroninių paslaugų patogumo vertinimas, t. y. pagal respondentui pateiktas vertinimo kategorijas nustatoma, kaip verslo subjektai vertina naudojimosi elektroninėmis paslaugomis patogumą); 39.
  137. elektroninių paslaugų verslo subjektams kokybės vertinimas, procentais (pagal pateikiamą pagrindinių viešųjų ar administracinių paslaugų sąrašą, nustatomas verslo subjektų naudotų pagrindinių elektroninių paslaugų kokybės vertinimas, t. y. pagal respondentui pateiktas vertinimo kategorijas nustatoma kaip verslo subjektai vertina naudotų atskirų pagrindinių paslaugų kokybę).
  138. Tyrimas atliekamas verslo subjektų apklausos būdu. Apklausa turi būti atliekama tiesioginio interviu metodu.
  139. Tyrimo metu apklausiamų respondentų skaičių pasirenka tyrimo užsakovas atsižvelgdamas į galimas tyrimo paklaidas ir finansines galimybes.
  140. Respondentai tyrimui turi būti atrenkami naudojant atsitiktinę atranką. Atranka geografiškai turi būti paskirstoma taip, kad savo proporcijomis atitiktų bendras verslo subjektų proporcijas visoje Lietuvoje.
  141. Tyrimas atliekamas šiais etapais: 43.
  142. sudaromas klausimynas. Klausimynas turi būti sudaromas taip, kad pirmiausia būtų gaunama informacija apie respondentų veiklą, darbuotojų skaičių, registracijos vietą ir kitas charakteristikas. Toliau turi būti užduodami klausimai, kurie leidžia įvertinti respondento naudojimąsi elektroninėmis paslaugomis bendrai, vėliau pateikiami klausimai siekiant gauti informaciją apie bendrą elektroninės valdžios vertinimą bei tam tikrų konkrečių elektroninių paslaugų vertinimą. Pažymėtina, kad klausimyne turi būti tokie klausimai, kurie leistų tyrėjui nustatyti išankstinį respondento valdžios vertinimą, įstaigų bei jų teikiamų viešųjų ar administracinių paslaugų atžvilgiu, taip pat išankstinį požiūrį apie informacinių technologijų saugą ar informacijos skleidžiamos elektroninėje erdvėje patikimumo vertinimą. Į tai turi būti atsižvelgta vertinant šio respondento pateiktus atsakymus (pavyzdžiui, įvertinami Lietuvos verslo subjektų teiginiai dėl įstaigų interneto svetainėse skelbiamos informacijos teisingumo ir patikimumo; Lietuvos verslo subjektų teiginiai dėl įstaigų interneto svetainių saugos). Šie respondentui užduoti klausimai derinami su pateiktais atsakymais dėl gautų elektroninių paslaugų; 43.
  143. atliekama apklausa; 43.
  144. įvertinami apklausos metu gauti rezultatai, apskaičiuojamos rodiklių procentinės ar skaitinės išraiškos. VIII. ATSKIRŲ ELEKTRONINIŲ PASLAUGŲ VERTINIMAS (KONKRETAUS ATVEJO STUDIJA)
  145. Tyrimo tikslas – įvertinti atskirų elektroninių paslaugų rodiklius, kurie parodo šių elektroninių paslaugų naudojimą, kokybę, elektroninių paslaugų naudotojų pasitenkinimą jomis.
  146. Tyrimas atliekamas elektroninių paslaugų naudotojų, elektroninių paslaugų teikėjų apklausos būdu.
  147. Elektroninių paslaugų naudotojų apklausos būdu renkami šie rodikliai: 46.
  148. elektroninių paslaugų naudotojų, teigiamai vertinančių elektroninės paslaugos kokybę, procentas (nustatomas elektroninių paslaugų naudotojų, teigiamai vertinančių elektroninės paslaugos kokybę, dalis); 46.
  149. elektroninių paslaugų naudotojų, teigiančių, kad elektroninė paslauga leido sutaupyti laiko, procentas (nustatoma elektroninių paslaugų naudotojų dalis, kurie teigia, kad naudojantis elektronine paslauga jie sutaupė laiko lyginant su atitinkamos viešosios ar administracinės paslaugos naudojimu).
  150. Elektroninės paslaugos tiekėjų apklausų būdu renkami šie rodikliai: 47.
  151. elektroninių paslaugų naudotojų, pasinaudojusių elektronine paslauga, skaičius (nustatomas elektroninių paslaugų naudotojų skaičius); 47.
  152. elektroninių paslaugų naudotojų, šia paslauga pasinaudojusių pakartotinai, skaičius (taikoma visiškai interaktyvioms elektroninėms paslaugoms) (nustatomas identifikuotų elektroninių paslaugų naudotojų, kurie elektronine paslauga pasinaudojo du ir daugiau kartų skaičius); 47.
  153. elektroninių paslaugų naudotojų elektroninių paslaugų teikėjui pateiktų skundų dėl teikiamos elektroninės paslaugos skaičius (nustatomas elektroninių paslaugų naudotojų pateiktų skundų dėl teikiamos elektroninės paslaugos skaičius); 47.
  154. elektroninių paslaugų naudotojų kreipimųsi suteikti elektroninę paslaugą ne įstaigos darbo metu procentas (nustatoma kreipimųsi suteikti elektroninę paslaugą į įstaigą šios įstaigos nedarbo metu dalis); 47.
  155. viešosios ar administracinės paslaugos suteikimo įprastiniu ir elektroniniu būdu trukmės skirtumas (įvertinama įstaigos turima informacija apie viešosios ar administracinės paslaugos ir elektroninės paslaugos suteikimo trukmės skirtumą).
  156. Atskirų elektroninių paslaugų vertinimas (konkretaus atvejo studija) vykdomas šiais etapais: 48.
  157. pasirenkamos elektroninės paslaugos (-a), kurios (-i) bus tyrimo objektas. Tiriamos elektroninės paslaugos gali būti pasirenkamos atsižvelgiant į vykdytus elektroninės valdžios projektus, o siekiant stebėti elektroninės paslaugos pritaikymo elektroninių paslaugų naudotojų poreikiams procesą, ta pati elektroninė paslauga gali būti tiriama pakartotinai; 48.
  158. elektroninių paslaugų naudotojų apklausa gali būti atliekama tiesioginio interviu arba interneto anketos pildymo būdais. Turi būti įvertinama, kad vykdant internetinę apklausą iš karto po elektroninės paslaugos suteikimo galima gauti objektyviausią respondento nuomonę apie elektroninės paslaugos kokybę, tačiau, atliekant internetinę apklausą, mažiausiai tiriamos priežastys, kodėl nesinaudojama elektroninėmis paslaugomis; 48.
  159. sudaromas klausimynas. Klausimynas turi būti sudaromas taip, kad pirmiausia būtų gaunama informacija apie tai, kokiam elektroninių paslaugų naudotojų tipui ir tikslinei grupei gali būti priskiriamas respondentas, toliau turi būti užduodami klausimai, kurie leidžia įvertinti respondento naudojimąsi elektroninėmis paslaugomis bendrai, vėliau pateikiami klausimai siekiant gauti informaciją apie bendrą elektroninės valdžios vertinimą bei tam tikros konkrečios elektroninės paslaugos vertinimą. Pažymėtina, kad klausimyne turi būti tokie klausimai, kurie leistų tyrėjui nustatyti išankstinį respondento valdžios vertinimą, nusiteikimą įstaigų bei jų teikiamų viešųjų ar administracinių paslaugų atžvilgiu, taip pat išankstinį saugos ar informacijos patikimumo vertinimą. Į tai turi būti atsižvelgta vertinant šio respondento pateiktus atsakymus (pavyzdžiui, įvertinama Lietuvos gyventojų teiginiai dėl įstaigų interneto svetainėse skelbiamos informacijos teisingumo ir patikimumo; Lietuvos gyventojų teiginiai dėl įstaigų interneto svetainių saugos). Šie respondentui užduoti klausimai derinami su pateiktais atsakymais dėl gautos elektroninės paslaugos; 48.
  160. atliekama apklausa. Elektroninių paslaugų teikėjų apklausa vykdoma parengus elektroninių paslaugų teikėjui apklausos anketą, kuri parengiama atsižvelgiant į tiriamos elektroninės paslaugos specifiką. Apklausos būdu gauti rodikliai apibendrinami; 48.
  161. tyrimo rodiklių pagrindu nustatomas vertinimo kriterijų sąrašas. Atliekamas pasirinktų elektroninių paslaugų įvertinimas pagal pasirinktus vertinimo kriterijus. Nustatoma atitinkamo rodiklio skaitinė išraiška. IX. ELEKTRONINĖS DEMOKRATIJOS PASLAUGŲ VERTINIMAS
  162. Tyrimo tikslas – įvertinti elektroninių paslaugų naudotojų galimybes internetu stebėti elektroninių paslaugų teikimą, teisėkūros procesą, interaktyviai bendrauti su įstaigomis, gauti iš įstaigų informaciją apie jų vykdomą veiklą ir funkcijas, teikti skundus, elektroninės demokratijos procesuose dalyvauti visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, darbingumo ar neįgalumo lygio, lyties, rasinės ir etninės kilmės, religinių ir politinių įsitikinimų, socialinės padėties ar pajamų.
  163. Tyrimo metu tiesioginio stebėjimo metu įvertinami šie rodikliai: 50.
  164. asmenų, pasinaudojusių galimybe teikti pastabas ir pasiūlymus įstaigos rengtiems teisės aktų projektams, skaičius (įstaigų interneto svetainių analizės būdu nustatomas fizinių ir juridinių asmenų, pateikusių pastabas ar pasiūlymus įstaigos rengtiems teisės aktų projektams konsultavimosi su visuomene metu per pasirinktą vienodą laikotarpį, skaičius); 50.
  165. įstaigų interneto svetainių, kuriose yra abipusio bendravimo su interneto svetainės lankytojais galimybės (klausimai ir atsakymai, interneto forumai ir t.t.), procentas (analizuojant įstaigų interneto svetaines nustatoma įstaigų, savo interneto svetainėje sudariusių abipusio bendravimo su interneto svetainės lankytojais galimybes, dalis); 50.
  166. įstaigų atsakymų į gautus paklausimus įstaigos interneto svetainėje sudarytomis abipusio bendravimo su interneto svetainės lankytojais priemonėmis pateikimo trukmė (pateikiant užklausas įstaigoms per abipusio bendravimo priemones nustatoma įstaigų atsakymų į gautus paklausimus trukmė); 50.
  167. visiškai interaktyvių elektroninių paslaugų su galimybe elektroninių paslaugų naudotojui stebėti jų suteikimo proceso būklės statusą procentas (analizuojant įstaigų interneto svetainėse pateiktą informaciją nustatoma, ar galima stebėti visiškai interaktyvių elektroninių paslaugų suteikimo procesą); 50.
  168. įstaigų interneto svetainių, kuriose pateikiama ši informacija: valdymo struktūros schema, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų ar savivaldybės biudžeto, sąrašas su kontaktine informacija, jų funkcijomis, informacija apie pavaldžias ir reguliavimo sričiai priskiriamas kitas įstaigas, procentas (analizuojant įstaigų interneto svetaines nustatomas įstaigų interneto svetainių atitiktis pagal rodiklio pavadinimą sudarytiems vertinimo kriterijams); 50.
  169. elektronines paslaugas teikiančių įstaigų interneto svetainių pritaikymo neįgaliesiems procentas (įstaigų interneto svetainių analizės būdu nustatomas teikiančių elektronines paslaugas įstaigų interneto svetainių, pritaikytų neįgaliesiems, dalis).
  170. Tyrimas atliekamas šiais etapais: 51.
  171. pasirenkamos elektroninės paslaugos bei įstaigos, kurios bus tyrimo „Elektroninės demokratijos paslaugų vertinimas“ objektais pagal tyrimų kryptį „Demokratiškos elektroninės paslaugos“; 51.
  172. tyrimo rodiklių pagrindu nustatomas vertinimo kriterijų sąrašas; 51.
  173. atliekamas pasirinktų įstaigų / elektroninių paslaugų įvertinimas pagal nustatytus vertinimo kriterijus; 51.
  174. nustatomas kiekvienos įstaigos / elektroninės paslaugos atitikties vertinimo kriterijams procentas; 51.
  175. pateikiant įstaigai užklausimą jos veiklos klausimu nustatoma, kaip efektyviai vyksta įstaigos interneto svetainės lankytojo ir įstaigos bendravimas tiesioginėmis toje interneto svetainėje nurodytomis bendravimo priemonėmis, ar interneto svetainės specialiai šiam tikslui numatytose skiltyse yra atsakoma į pateikiamus įstaigai klausimus, kaip operatyviai tai atliekama; 51.
  176. pateikiant teisės aktų projektų informacinės sistemos (toliau – TAPIS) valdytojui užklausimą, nustatomas TAPIS unikalių naudotojų, pateikusių pastabas ir pasiūlymus teisės aktų projektams, skaičius einamaisiais metais. Šis skaičius, esant galimybei, palyginamas su unikalių naudotojų skaičiumi per praėjusį atitinkamą laikotarpį (pavyzdžiui, per atitinkamą einamųjų metų n laikotarpį pastabas ir pasiūlymus pateikė n unikalių naudotojų, per praėjusių metų atitinkamą laikotarpį pastabas ir pasiūlymus pateikė n naudotojų). X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
  177. Pakeitus informacinės visuomenės plėtros strateginius tikslus ar (ir) elektroninės valdžios politikos tikslus, Metodika turi būti tikslinama (aktualizuojama). _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.