LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL UŽSIENIO ŠALIŲ INSTITUCIJOSE IŠSILAVINIMĄ ĮGIJUSIŲ ASMENŲ KONKURAVIMO DĖL PRIĖMIMO Į VALSTYBĖS FINANSUOJAMAS STUDIJŲ VIETAS TVARKOS APRAŠO PAKEITIMO 2010 m. kovo 4 d. Nr. V-295 Vilnius P a k e i č i u Užsienio šalių institucijose išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1086 „Dėl Užsienio šalių institucijose išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 63-2516):

1. Išdėstau 16 punktą taip: „
2. Kriterijus, reikalingas geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilei sudaryti (toliau – kriterijus), išreiškiamas balais ir apskaičiuojamas pagal Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos aprašą, kasmet tvirtinamą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu (toliau – Geriausiųjų eilės tvarkos aprašas), o konkursinis balas – pagal aukštosios mokyklos priėmimo taisykles. Duomenys kriterijui ir konkursiniam balui apskaičiuoti imami iš Studijų kokybės vertinimo centro pažymos dėl dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo.“
3. Išdėstau 17 punktą taip: „
4. Nurodytų stojančiųjų pirmosios pakopos ar vientisųjų universitetinių studijų kaina gali būti apmokama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, jei kriterijus, išreikštas balais ir apskaičiuotas pagal Geriausiųjų eilės tvarkos aprašą, yra ne mažesnis kaip 10, o stojant į kolegines studijas – ne mažesnis kaip 8.“
5. Pripažįstu IV skyrių „Baigiamosios nuostatos“ netekusiu galios.
6. Išdėstau priedą nauja redakcija (pridedama). Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius Užsienio šalių institucijose išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas tvarkos aprašo priedas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. V-295 redakcija) BŪTINAS LIETUVIŲ KALBOS MOKĖJIMO LYGIS STOJANTIESIEMS Į ATITINKAMAS STUDIJŲ KRYPtis Studijų sritis Studijų kryptis arba krypčių grupė Būtinas žemiausias lietuvių kalbos mokėjimo lygis 1 2 3 Humanitarinių mokslų Visos lietuvių filologijos studijų kryptys C1 Visos kitos studijų kryptys B2 Menų Teatras ir kinasRašytinė kūryba C1 Visos kitos studijų kryptys B2 Socialinių mokslų Informacijos paslaugosViešieji ryšiaiLeidybaŽurnalistika C1 Visos kitos studijų kryptys B2 Fizinių mokslų Visos studijų kryptys B2 Biomedicinos mokslų Visos studijų kryptys B2 Technologijos mokslų Visos studijų kryptys B2 Mokėjimo lygių aprašymai: B1 lygis – asmuo, mokantis kalbą šiuo lygiu, turi gebėti suprasti aiškių tekstų apie žinomus dalykus, su kuriais susiduriama darbe, mokykloje, poilsiaujant ir pan., svarbiausias mintis; turi gebėti susidoroti su dauguma keliaujant susiklostančių situacijų toje šalyje, kurioje kalbama tiksline kalba; turi gebėti bendrauti daugelyje numatomų kasdienio gyvenimo situacijų ir kai kuriose netikėtose situacijose; geba kurti paprastą rišlų tekstą įprastomis arba jam įdomiomis temomis (bendrine kalba); turi gebėti apibūdinti patirtį ir įvykius, svajones, viltis, norus, trumpai nurodyti priežastis ir paaiškinti nuomones ar planus. B2 lygis – asmuo, mokantis lietuvių kalbą šiuo lygiu, turi gebėti suprasti sudėtingų tekstų tiek konkrečiomis, tiek abstrakčiomis temomis pagrindines mintis, taip pat ir specializuotas diskusijas profesinėmis temomis (bendrine kalba); turi gebėti pakankamai spontaniškai ir laisvai bendrauti žodžiu ir raštu, todėl bendravimas su gimtakalbiais, nesukeliant jiems įtampos ir pačiam jos nejaučiant, turėtų būti visiškai įmanomas; turi gebėti kurti aiškų, detalų tekstą daugeliu temų ir paaiškinti savo požiūrį svarstomais klausimais, išdėstydamas įvairių pasirinkimų pranašumus ir trūkumus. C1 lygis – asmuo, mokantis lietuvių kalbą šiuo lygiu, turi suprasti įvairius sudėtingus ilgus tekstus ir suvokti potekstę; turi gebėti spontaniškai, laisvai, ilgai neieškodamas išraiškos priemonių, išdėstyti savo nuomonę, nuostatą, pažiūras; turi gebėti lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą visuomeniniais, akademiniais ir profesiniais tikslais; turi gebėti kurti aiškų, gerai sukomponuotą, detalų tekstą sudėtinga tema laikydamasis stiliaus ir formos reikalavimų, tinkamai vartodamas siejimo priemones. _________________