Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO PAPILDYMO 912 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1380 2010 m. kovo 17 d. Nr. 282 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. SV-S-514 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymo 912 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIP-1380 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
- Pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL 2006 L 347, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2009/162/EB (OL 2010 L 10, p. 14), 90 straipsnį valstybėms narėms suteikta galimybė leisti sumažinti prekių (paslaugų) apmokestinamąją vertę tais atvejais, kai negaunamas atlygis už patiektas prekes (suteiktas paslaugas) ar gaunama tik jo dalis. Ne visos valstybės narės pasirinkusios nacionaliniuose teisės aktuose įgyvendinti šią galimybę, t. y. teisę leisti sumažinti prekių (paslaugų) apmokestinamąją vertę – toks sprendimas priimamas atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės finansines, ekonomines ir kitas galimybes, esamus alternatyvius mechanizmus tam pačiam tikslui pasiekti ir kitas aplinkybes.
- Jau šiuo metu sudaryta galimybė sumažinti nuostolius, patiriamus dėl negauto iš pirkėjų pardavimo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM): apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą (Žin., 2001, Nr. 110-3992), beviltiškomis skolomis mažinamos ūkio subjekto pajamos, į beviltiškų skolų sumą įtraukiant ir beviltiškoms skoloms tenkančią pardavimo PVM sumą. Kartu dera pažymėti, kad Įstatymo projekte vartojama sąvoka „beviltiškos skolos“ netapati analogiškai Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme vartojamai sąvokai, o siekiant užtikrinti teisinį aiškumą mokesčių teisėje vartojamos sąvokos turėtų būti suprantamos vienodai.
- Sudarius galimybę apmokestinamajam asmeniui pateikti prašymą grąžinti jo sumokėtą PVM, kai išrašius PVM sąskaitą faktūrą, kuria įforminamas prekių tiekimas (paslaugų teikimas), atlygis už šias prekes (paslaugas) negaunamas arba gaunama tik jo dalis, galėtų atsirasti papildoma sukčiavimo PVM rizika. Be to, tam prireiktų papildomų mokesčius administruojančių institucijų išteklių, nes būtų sudėtinga kontroliuoti PVM sumokėjimą tuo atveju, kai apmokestinamajam asmeniui iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto grąžinus PVM pirkėjas šiam asmeniui už patiektas prekes (suteiktas paslaugas) taip pat grąžintų skolą ar jos dalį.
- Siekiant sumažinti fiskalinį deficitą ir užtikrinti valstybės finansų stabilumą, pasiūlymą perskaičiuoti PVM tais atvejais, kai už prekes (paslaugas) susidariusi pirkėjo skola pripažinta beviltiška, būtų tikslinga svarstyti valdžios sektoriaus deficitui maksimaliai priartėjus prie Mastrichto kriterijaus (valdžios sektoriaus deficitas turi būti ne didesnis nei 3 procentai BVP). O konkrečių mokesčių mokėtojų sunkumai, susiję su PVM prievolių vykdymu, kai pirkėjas neatsiskaito už patiektas prekes (suteiktas paslaugas), šiuo metu galėtų būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 63-2243). Šio įstatymo 88 straipsnyje numatyta galimybė atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą ar ją išdėstyti dalimis, jeigu ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritinė arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo įsipareigojimus. Be to, jeigu mokesčių mokėtojas įrodo, kad jis mokestinės prievolės neįvykdo laiku dėl valdžios sektoriaus subjektų įsiskolinimo, pagal įstatymo 100 ir 141 straipsnius tai – pagrindas atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių. Pagal įstatymo 110 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsižvelgiant į protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijus, yra galimybė sustabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS FINANSŲ MINISTRĖ INGRIDA ŠIMONYTĖ _________________