LIETUVOS BANKO VALDYBOS

LIETUVOS BANKO VALDYBOS LIETUVOS BANKO VALDYBOS NUTARIMAS DĖL PAGRINDINIŲ LIETUVOS BANKO UŽSIENIO ATSARGŲ VALDYMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2010 m. kovo 16 d. Nr. 03-15 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890; 2004, Nr. 28-869; 2006, Nr. 48-1699; 2009, Nr. 38-1441, Nr. 153-6855) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos banko valdyba nutaria:

1. Patvirtinti Pagrindinius Lietuvos banko užsienio atsargų valdymo nuostatus (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos banko valdybos 2002 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 172 „Dėl Pagrindinių Lietuvos banko užsienio atsargų valdymo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 127-5769).
3. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja nuo 2010 m. kovo 31 d. Valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas patvirtinta Lietuvos banko valdybos 2010 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 03-15 pagrindinIAI Lietuvos banko Užsienio atsargų valdymo NuostatAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS
4. Šio dokumento paskirtis – nustatyti, viešai paskelbti ir išaiškinti Lietuvos banko užsienio atsargų (toliau – užsienio atsargų) valdymo politikos tikslus, pagrindinius užsienio atsargų valdymo principus, taip pat kitas svarbias užsienio atsargų valdymo politikos įgyvendinimo nuostatas. II. UŽSIENIO ATSARGŲ VALDYMO INSTITUCINIAI ASPEKTAI, UŽSIENIO ATSARGŲ PASKIRTIS IR SUDĖTIS
5. Lietuvos banko įstatymas nustato, kad viena iš Lietuvos banko funkcijų įgyvendinant Lietuvos banko pagrindinį tikslą – valdyti, naudoti Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoti. Lietuvos bankas yra vienintelė šalies institucija, įgaliota įstatymų nustatyta tvarka šias atsargas valdyti, naudoti ir jomis disponuoti.
6. Lietuvos banko įstatymas taip pat nustato, kad Lietuvos banko pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Lietuvos bankas pagrindinio tikslo siekia įstatymų nustatyta tvarka pasirinkdamas bazinę valiutą ir išlaikydamas fiksuotą lito kursą. Lietuvos bankas fiskuotą lito kursą išlaiko vykdydamas imperatyvias intervencijas vidaus valiutų rinkoje, t. y. šalyje veikiančių kredito įstaigų, kurioms taikomas privalomųjų atsargų reikalavimas, pageidavimu iš jų pirkdamas bazinę valiutą[1] arba ją jiems parduodamas ir tam naudodamas užsienio atsargas, taip pat užtikrindamas į apyvartą išleistų litų visišką padengimą aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, kaip to reikalauja Lito patikimumo įstatymas.
7. Užsienio atsargas gali sudaryti Lietuvos banko tiesiogiai kontroliuojamas turtas užsienio valiuta užsienyje, auksas, grynieji pinigai užsienio valiuta, specialiosios skolinimosi teisės ir kitos visuotinai pripažįstamos tarptautinės atsargos. III. UŽSIENIO ATSARGŲ VALDYMO POLITIKOS TIKSLAI IR PAGRINDINIAI UŽSIENIO ATSARGŲ VALDYMO PRINCIPAI
8. Pagrindinis Lietuvos banko tikslas valdant užsienio atsargas – užtikrinti tokį likvidžių finansinių išteklių kiekį, kurio visada pakaktų išlaikyti fiksuotą nacionalinės valiutos kursą bazinės valiutos atžvilgiu. Siekiant šio tikslo, užsienio atsargos valdomos vadovaujantis likvidumo ir saugumo principais. Lietuvos bankas, valdydamas užsienio atsargas, siekia didžiausios grąžos per metus laikydamasis griežtų likvidumo ir saugumo reikalavimų.
9. Vadovaudamasis likvidumo principu, Lietuvos bankas užsienio atsargas valdo taip, kad prireikus investicijos galėtų būti greitai ir be reikšmingų išlaidų likviduotos. Įgyvendindamas likvidumo principą, Lietuvos bankas daugumą užsienio atsargų investuoja į didžiausio likvidumo finansines priemones. Tai užtikrina ne tik tai, kad pakankama užsienio atsargų dalis galėtų būti sutelkta per ypač trumpą laiką, tačiau ir tai, kad finansų rinkų nestabilumo laikotarpiu šių investicijų likvidavimo išlaidos, palyginti su kitomis mažiau likvidžiomis finansinėmis priemonėmis, būtų santykinai nedidelės.
10. Vadovaudamasis saugumo principu, Lietuvos bankas užsienio atsargas valdo taip, kad turtas nebūtų prarastas, įšaldytas ar kitaip nebūtų apribotas jo naudojimas. Įgyvendindamas saugumo principą, Lietuvos bankas investuoja užsienio atsargas į tokio patikimumo finansines priemones, kurių įsipareigojimų nevykdymo tikimybė ypač maža.
11. Įgyvendindamas saugumo principą, Lietuvos bankas atsižvelgia ne tik į skolinimo, bet ir į palūkanų normų riziką. Rinkose kintant palūkanų normoms, keičiasi ir Lietuvos banko turto rinkos vertė. Ilgesnės trukmės, rizikingesnės investicijos pelningesnės, tačiau tuo pat metu kartais jų grąža per metus būna neigiama. Vadovaudamasis saugumo principu, Lietuvos bankas prisiima tokį palūkanų normų rizikos lygį, kad su didele tikimybe būtų gauta tokia užsienio atsargų grąža, kuri leistų tikėtis teigiamo Lietuvos banko finansinės veiklos rezultato per metus.
12. Lietuvos banko, kaip ir kitų centrinių bankų, veiklos specifika lemia, kad tarp jo įsipareigojimų vyrauja įsipareigojimai nacionaline valiuta – grynieji pinigai apyvartoje ir kredito įstaigų lėšos centriniame banke, tuo tarpu reikšmingą šiuos įsipareigojimus atitinkančią turto dalį sudaro užsienio atsargos. Tai reiškia, kad Lietuvos bankas, kaip ir kiti centriniai bankai, neišvengiamai susiduria su užsienio valiutos kurso rizika ir dėl nepalankių valiutos kursų pokyčių užsienio atsargų vertė, vertinat nacionaline valiuta, gali sumažėti. Kai yra fiksuotas valiutos kurso režimas, taikomas ir Lietuvoje, ši rizika gali būti pašalinama užsienio atsargas laikant ta valiuta, kurios atžvilgiu nacionalinė valiuta yra fiksuota, todėl Lietuvos bankas, įgyvendindamas užsienio atsargų saugumo principą ir siekdamas visuomet užtikrinti litų apyvartoje padengimą užsienio atsargomis, kaip nustatyta Lito patikimumo įstatyme, beveik visas užsienio atsargas, nesusijusias su įsipareigojimais užsienio valiuta, laiko eurais.
13. Tarp užsienio atsargų yra apie 5,8 tonos aukso. Šios aukso atsargos sukauptos tarpukario Lietuvoje. Lietuvos bankas jas atgavo 1992 m. Aukso grąža nedidelė, tačiau auksas yra realią vartojamąją vertę turinti vertybė, todėl, esant visuotiniams ekonominiams ar politiniams kataklizmams, auksas geriau nei bet kuri valiuta apsaugotas nuo rizikos prarasti perkamąją galią. Aukso atsargos šiuolaikinėje finansų sistemoje atlieka rezervo šalies būtiniausiems poreikiams tenkinti, kai yra minėtos ypatingos aplinkybės, funkciją. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas turimo aukso atsargų kiekio, išskyrus galimą dalies užsienio atsargų perdavimą Europos centriniam bankui auksu, keisti neketina.
14. Lietuvos bankas užsienio atsargas skirsto į keturias dalis: einamųjų operacijų, investicinį, neprekybinį ir aukso portfelius, kuriems taikomos atskiros investavimo strategijos.
15. Einamųjų operacijų portfelyje esančios užsienio atsargos pirmiausia skirtos užtikrinti Lietuvos banko operatyvaus likvidumo poreikį, daugiausiai lemiamą Lietuvos banko operacijų vidaus valiutų rinkoje, taip pat operacijų, atliekamų tvarkant Lietuvos banko indėlininkų sąskaitas Lietuvos banke. Einamųjų operacijų portfelio dydis nustatomas atsižvelgiant į operatyvaus likvidumo poreikį vidaus valiutų rinkoje ir Lietuvos banko indėlininkų lėšas užsienio valiuta Lietuvos banke. Valdant einamųjų operacijų portfelį siekiama, kad šio portfelio grąža būtų nemažesnė už Lietuvos banko įsipareigojimų palūkanų normą, tačiau kartu būtų nemažesnė už nerizikingos investicijos[2] grąžą per metus.
16. Užsienio atsargas priskiriant prie investicinio portfelio vadovaujamasi nuostata, kad, nors šias atsargas visada galima būtų panaudoti intervencijoms vidaus valiutų rinkoje arba kitiems tikslams, mažai tikėtina, kad to prireiks per apibrėžtą laikotarpį, todėl kur kas labiau sureikšminamas investicinio portfelio pelningumo reikalavimas. Nustatant investicinio portfelio investavimo strategiją, taikomas 1 metų investavimo laikotarpis. Lietuvos bankas siekia taip valdyti investicinio portfelio investicijas, kad užtikrintų didžiausią tikėtiną grąžą per metus, kai yra apribojimas, kad grąža su 99 proc. tikimybe būtų nemažesnė už pusę 3 mėnesių trukmės saugių investicijų[3] grąžos.
17. Dalis ilgalaikių vertybinių popierių, kuriems nekeliami aukšti likvidumo reikalavimai ir kuriuos numatoma išlaikyti iki išpirkimo pabaigos, gali būti priskiriama prie neprekybinio portfelio. Neprekybinis portfelis negali būti didesnis nei Lietuvos banko kapitalas (įstatinis ir atsargos kapitalas).
18. Atsižvelgiant į aukso paskirtį, taip pat į šio turto valdymo specifiką, aukso investicijos priskiriamos prie atskiro portfelio. Aukso investicijų rinka yra pakankamai ribota, santykinai nelikvidi, pelningumo normos nedidelės, todėl Lietuvos bankas auksą investuoja tik tada, kai tai yra ekonomiškai naudinga.
19. Lietuvos bankas, pasirinkdamas investavimo strategiją ir siekdamas anksčiau apibūdintų tikslų, taiko plačiai paplitusius vidurkio-variacijos (angl. mean-variance) ir kitus statistinius portfelių optimizavimo metodus, taip pat įvertina šių strategijų tinkamumą taikydamas testavimą nepalankiomis sąlygomis (angl. stress testing). Pasirenkant užsienio atsargų investavimo strategijas, atsižvelgiama į atskirų investicijų ir jų rinkinių vidutinę istorinę grąžą ir riziką, buvusius nepalankiausius scenarijus ir paskutines rinkų tendencijas. IV. LYGINAMIEJI INDEKSAI
20. Nustatytai investavimo strategijai ir taktikai perteikti naudojami lyginamieji indeksai. Lyginamieji indeksai – teoriniai investicijų rinkiniai – yra investavimo tikslus (kompromisą tarp grąžos ir su tuo susijusios rizikos) leidžiančios pasiekti investavimo alternatyvos. Lietuvos bankas naudoja lyginamųjų indeksų sistemą, apimančią tas užsienio atsargų dalis, kurios reikšmingos dydžiui, rizikai ar įtakai finansiniams rezultatams. Lyginamieji indeksai gali būti netaikomi toms užsienio atsargų dalims, kurių lėšos dėl tam tikrų rinkų dėsningumų ar kitų aplinkybių valdomos neaktyviai, t. y. atliktos investicijos dažniausiai išlaikomos iki pat išpirkimo (pabaigos termino)[4].
21. Lyginamieji indeksai savo sudėtimi ar kitomis charakteristikomis yra gana pastovios investavimo alternatyvos, leidžiančios pasiekti atitinkamoms užsienio atsargų dalims keliamus tikslus, įvykus patiems įvairiausiems finansų rinkų raidos scenarijams (įskaitant praeityje buvusius nepalankiausius). Lyginamieji indeksai parenkami remiantis ilgalaikiais istoriniais finansų rinkų duomenimis ir peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per 2 metus, tačiau keičiami gana retai – paprastai tik tada, kai pasikeičia investavimo tikslai arba įvyksta dideli pokyčiai finansų rinkose ir gerokai padidėja tikimybė, kad gali būti neįgyvendinti užsienio atsargų valdymo tikslai.
22. Lyginamieji indeksai taip pat yra naudojami ir vertinant investicijų valdymo rezultatus. Tuo tikslu lyginama realių investicijų ir indeksų grąža.
23. Lietuvos bankas lyginamuosius indeksus sudaro atsižvelgdamas į investicijų valdytojų galimybes juos atkartoti, todėl lyginamieji indeksai yra ne tik teorinė, bet ir įgyvendinama investavimo alternatyva. Siekiant išlaikyti nustatytas lyginamųjų indeksų bendrąsias charakteristikas, pavyzdžiui, modifikuotą finansinę trukmę[5] arba vertės pokyčio riziką[6], lyginamuosius indeksus sudarančios investicijos periodiškai atnaujinamos. V. INVESTAVIMO SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS
24. Tinkamas užsienio atsargų valdymo uždavinių įgyvendinimas labai priklauso nuo vidaus valdymo sistemos veiksmingumo. Siekiant, kad būtų vykdoma užsienio atsargų valdymo politikos tikslus atitinkanti užsienio atsargų valdymo strategija, laiku priimami sprendimai, užtikrintas deramas rizikos valdymas, Lietuvos banke nustatyta kompleksinė vidaus užsienio atsargų valdymo sistema, kurią sudaro šios valdymo grandys: Lietuvos banko valdyba, Lietuvos banko valdybos pirmininkas arba jo įgaliotas asmuo (toliau – Valdybos pirmininkas), Lietuvos banko Rinkos operacijų departamentas. Šias valdymo grandis papildo Investavimo komitetas, kuris atlieka patariamąjį vaidmenį. Kiekviena valdymo grandis turi aiškiai apibrėžtas funkcijas, įgaliojimus ir atsakomybę. Lietuvos banko valdyba nustato užsienio atsargų valdymo politiką, pagrindines jos įgyvendinimo nuostatas ir žemesnėms valdymo grandims paveda jas įgyvendinti. Valdybos pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos banko valdybos suteiktais įgaliojimais, detalizuoja Lietuvos banko valdybos užsienio atsargų valdymo nuostatas. Lietuvos banko Rinkos operacijų departamentas, neviršydamas aukštesnių valdymo grandžių nustatytų ribų, tiesiogiai priima sprendimus dėl investavimo, atlieka operacijas ir rizikos valdymo funkciją. Investavimo komitetas stebi ir analizuoja, ar taikoma užsienio atsargų valdymo strategija suderinama su užsienio atsargų valdymo tikslais, teikia kitoms užsienio atsargų valdymo grandims nuomonę dėl užsienio atsargų valdymo politikos bei jos įgyvendinimo nuostatų ir kitais užsienio atsargų valdymo klausimais.
25. Lietuvos banko valdyba nustato: užsienio atsargų valiutinę struktūrą ir leistinus nukrypimus nuo šios struktūros; užsienio atsargų dalis ir jų dydžio nustatymo pagrindinius principus; lyginamuosius indeksus ir leistinus nukrypimus nuo jų; finansines priemones ir operacijas, kurias leidžiama taikyti ir vykdyti valdant užsienio atsargas; sandorių šalių ir emitentų finansinio patikimumo reikalavimus bei kredito riziką ribojančius normatyvus. Lietuvos banko valdyba taip pat tvirtina Investavimo komiteto nuostatus, be to, savo nuožiūra gali reglamentuoti ir kitus užsienio atsargų valdymo aspektus. Lietuvos banko valdyba ne rečiau kaip kartą per pusmetį susipažįsta su užsienio atsargų valdymo rezultatais.
26. Valdybos pirmininkas tvirtina lyginamųjų indeksų sudarymo ir atnaujinimo tvarką, palūkanų normų, kredito ir likvidumo rizikos limitų bei normatyvų apskaičiavimo, finansinių priemonių vertinimo metodiką, emitentų ir sandorių šalių sąrašus bei jiems taikomus limitus; taip pat sprendžia kitus Lietuvos banko valdybos pavestus klausimus.
27. Lietuvos banko Rinkos operacijų departamentas atlieka praktinius užsienio atsargų valdymo veiksmus. Departamento struktūra pagrįsta priešakinės, viduriniosios ir pagalbinės vykdančiųjų grandžių funkcijų atskyrimo principu. Todėl pareigos ir atsakomybė darbuotojų, kurie priima sprendimus dėl investavimo ir sudaro sandorius, kurie vertina investavimo veiksmus ir stebi, kaip laikomasi nustatytų riziką ribojančių normatyvų, ir kurie apdoroja sandorius, vykdo bei prižiūri atsiskaitymus, – yra visiškai atskirtos. Priešakinė grandis siekia kuo pelningiau investuoti užsienio atsargas, analizuoja investavimo alternatyvas, modeliuoja ir priima investavimo sprendimus nepažeidžiant riziką ribojančių normatyvų. Vidurinioji grandis atsakinga už riziką ribojančių normatyvų sistemos priežiūrą; investicijų vertinimą ir investavimo rezultatų apskaičiavimą. Vidurinioji grandis taip pat analizuoja finansų rinkas, lyginamuosius indeksus ir užsienio atsargų investavimo strategijas. Įtvirtinant funkcijų atskyrimo principą, vidurinioji grandis yra atskaitinga ne tik Rinkos operacijų departamento vadovybei, bet ir aukštesniajai valdymo grandžiai. Kasdienės riziką ribojančių normatyvų laikymosi ir investavimo rezultatų ataskaitos tiesiogiai teikiamos Valdybos pirmininkui, Investavimo komiteto pirmininkui, Vidaus audito tarnybai, kitiems įgaliotiems šios informacijos vartotojams. Pagalbinė grandis yra atsakinga už sudarytų sandorių administravimą – patvirtinimų, mokėjimo nurodymų rengimą, atsiskaitymų būklės sekimą, Lietuvos banko korespondentinių ir vertybinių popierių saugojimo sąskaitų pirminę priežiūrą, ir siekia, kad atsiskaitymai pagal sudarytus sandorius vyktų tiksliai ir laiku. Įtvirtinant funkcijų atskyrimo principą, visi pagalbinės grandies parengti su turto disponavimu susiję pranešimai sandorių šalims ir Lietuvos banko sąskaitas tvarkančioms institucijoms siunčiami tik patikrinti kito (ne Rinkos operacijų departamento) Lietuvos banko struktūrinio padalinio atsakingų darbuotojų.
28. Investavimo komitetas reguliariai (paprastai kartą per mėnesį) susipažįsta su užsienio atsargų valdymo rezultatais ir teikia nuomonę Valdybos pirmininkui ir kitoms valdymo grandims užsienio atsargų investavimo ir rizikos valdymo klausimais, bendrauja su kitais Lietuvos banko struktūriniais padaliniais sprendžiant užsienio atsargų valdymo klausimus.
29. Svarbus vidaus valdymo sistemos kontrolės elementas yra užsienio atsargų valdymo veiklos auditas, kurį reguliariai atlieka tiek Lietuvos banko vidaus audito tarnyba, tiek išorės nepriklausomas auditorius. VI. RIZIKOS VALDYMAS
30. Lietuvos bankas, valdydamas užsienio atsargas, kaip ir visos kitos finansų rinkose veikiančios institucijos, susiduria su rizika, dėl kurios galima patirti finansinių nuostolių. Šios rizikos visiškai išvengti neįmanoma, ją galima tinkamai valdyti, todėl Lietuvos bankas, kurio pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad prisiimtas rizikos lygis neprieštarautų pagrindiniams užsienio atsargų valdymo principams ir sudarytų prielaidas veiksmingam investicijų valdymui, daug dėmesio skiria rizikos valdymui. Lietuvos banke veikiančiai užsienio atsargų rizikos valdymo sistemai keliami pagrindiniai uždaviniai: užtikrinti nenutrūkstamą rizikos stebėjimą ir vertinimą; užtikrinti operatyvų rizikos vertinimo informacijos teikimą atitinkamiems banko padaliniams ir valdymo grandims; periodiškai vertinti, ar prisiimamas rizikos lygis tinka įgyvendinti užsienio atsargų valdymo tikslus.
31. Užsienio atsargų valdymo procese Lietuvos bankas susiduria su šiomis pagrindinėmis rizikos rūšimis: kredito, likvidumo, valiutos kurso ir palūkanų normų rizika[7]. Lietuvos bankas taiko bendrai priimtus ir plačiai paplitusius šių rizikos rūšių nustatymo, vertinimo ir valdymo priemones bei būdus.
32. Kredito rizika yra valdoma nustatant emitentų, sandorio šalių arba finansinių priemonių finansinio patikimumo reikalavimus, individualius skolinimo rizikos limitus, taip pat taikant investicijų koncentracijos limitus tam tikroms emitentų, sandorių šalių ir finansinių priemonių kategorijoms. Pagrindinis emitentams, sandorio šalims arba finansinėms priemonėms taikomas finansinio patikimumo reikalavimas yra reitingavimo agentūrų suteikti skolinimo reitingai. Be skolinimo reitingų, sandorio šalims taikomi kapitalo bei aktyvų dydžio reikalavimai. Emitentų, sandorio šalių ir finansinių priemonių patikimumui įvertinti Lietuvos bankas taip pat gali taikyti ir kitus reikalavimus. Individualūs skolinimo rizikos limitai apskaičiuojami atsižvelgiant į emitento arba sandorio šalies skolinimo bei finansinės būklės reitingus ir kitus veiksnius. Kuo geresnė šiais parametrais apibrėžta emitento arba sandorio šalies būklė, tuo didesnis nustatomas skolinimo rizikos limitas. Kredito rizikos limitai aprėpia visas finansines priemones ir operacijas. Koncentracijos limitai skirti sumažinti užsienio atsargų riziką, kai yra sisteminė tam tikro finansų sektoriaus arba šalies krizė. Siekdamas papildomai sumažinti kredito riziką, Lietuvos bankas su sandorio šalimis siekia sudaryti bendrąsias įsipareigojimų savitarpio įskaitymo sutartis. Pagal jas vienos iš sutarties šalių nemokumo arba kitais sutartyje numatytais atvejais dėl tam tikrų sandorių atsirandantys šalių įsipareigojimai viena kitai būtų tarpusavyje įskaitomi, o nepatenkinti reikalavimai sumažėtų iki šių įsipareigojimų skirtumo vertės.
33. Likvidumo rizika valdoma įvertinant bazinės valiutos poreikį intervencijoms vidaus valiutų rinkoje vykdyti ir nuolat turint pakankamą ypač likvidžių lėšų kiekį šioms įprastinėms operacijoms vykdyti. Valdant likvidumo riziką, atsižvelgiama ir į tai, kad likvidumo poreikis gali gerokai pakisti pasikeitus įprastinėms sąlygoms vidaus ir užsienio finansų rinkose, todėl didelė dalis užsienio atsargų nuolat investuojama į rinkose laikomas labai likvidžias finansines priemones.
34. Valiutos kurso rizika valdoma iš esmės visas užsienio atsargas, nesusijusias su įsipareigojimais užsienio valiuta, investuojant bazine valiuta – eurais. Lietuvos bankas gali turėti investicijų ir kitomis užsienio valiutomis, apdrausdamas šių investicijų valiutinę riziką valiutos apsikeitimo arba kitais valiutos riziką šalinančiais sandoriais. Lietuvos bankas, sekdamas daugelio centrinių bankų praktika, valdydamas užsienio atsargas taip pat neprisiima ir aktyviai nevaldo pozicijų viena ar kita valiuta, tikėdamasis palankaus jų kurso pokyčio. Nedidelės trumposios atvirosios arba ilgosios atvirosios pozicijos[8] ne bazine valiuta skirtos apriboti mažos vertės valiutos keitimo operacijas (ir su tuo susijusias išlaidas) dėl investicijų rinkos vertės svyravimų arba mažos vertės Lietuvos banko indėlininkų operacijų lemiamų nedidelių valiutos pozicijos pokyčių.
35. Palūkanų normų rizika valdoma nustatant priimtiną didžiausią lyginamųjų indeksų galimą vertės dydžio pasikeitimą (kuris dažniausiai nulemtas investicijų trukmės, tačiau priklauso ir nuo situacijos finansų rinkose – pajamingumo normų lygio ir jų svyravimo amplitudės) bei lyginamųjų indeksų ir realių investicijų leidžiamus nukrypimus nuo šio dydžio. Palūkanų normų rizikos dydžiui bei nukrypimams nuo jo nustatyti Lietuvos bankas naudoja modifikuotos finansinės trukmės ir vertės pokyčio rizikos rodiklius.
36. Valdant užsienio atsargas, išvestinės finansinės priemonės naudojamos apsidraudžiant, valdant riziką arba siekiant didesnio investicijų veiksmingumo. Išvestinės finansinės priemonės, kaip ir kitos finansinės priemonės, gali būti naudojamos užsienio atsargoms valdyt tik išsamiai susipažinus su jų rizika ir tik tada, kai jas palaiko rizikos, investicijų valdymo ir apskaitos sistemos.
37. Lietuvos bankas užsienio atsargų riziką taip pat reguliariai vertina taikydamas testavimą nepalankiomis sąlygomis. Taip siekiama įvertinti, kokių užsienio atsargų valdymo rezultatų galima tikėtis pasitvirtinus vienam ar kitam nepageidaujamos finansinių rinkų raidos scenarijui ir ar taikoma užsienio atsargų valdymo strategija šiais atvejais leistų įvykdyti užsibrėžtus užsienio atsargų valdymo uždavinius.
38. Dar viena svarbi rizikos rūšis, su kuria susiduriama valdant užsienio atsargas – operacinė rizika.[9] Siekiant mažinti šios rizikos lygį, Lietuvos banke atskirtos investavimo, atsiskaitymų ir rizikos valdymo funkcijos. Įprastų užsienio atsargų valdymo procesų metu kylančiai operacinei rizikai valdyti taikoma kompleksinė vidaus kontrolės procedūrų sistema, pagrįsta „keturių akių“[10] principu, visi svarbiausi užsienio atsargų valdymo darbo procesai dokumentuoti. Lietuvos banko tarnautojai, tiesiogiai dalyvaujantys užsienio atsargų valdymo procese, įpareigoti laikytis profesinės etikos kodekso. Lietuvos banko vidaus audito tarnyba, atlikdama periodinius veiklos auditus, vertina, ar šios vidaus kontrolės procedūros veiksmingos, kaip jų laikomasi. Operacinei rizikai, susijusiai su informacinių technologijų naudojimu, mažinti taikomos įvairios informacinių sistemų apsaugos priemonės. Nenutrūkstamam užsienio atsargų valdymo procesui užtikrinti numatytos informacinių sistemų veiklos atnaujinimo, veiklos tęstinumo ir alternatyvių ryšio priemonių naudojimo procedūros, reglamentuotas informacinių sistemų veikimo atkūrimas, dubliuojami informacinių sistemų duomenys. VII. OPERACIJŲ ATLIKIMAS
39. Lietuvos bankas užsienio atsargas investuoja skaidriose, didelėse ir likvidžiose finansų rinkose, kuriose sklandžiai ir veiksmingai gali būti atliekamos užsienio atsargų valdymo operacijos.
40. Lietuvos bankas užsienio atsargų valdymo operacijoms atlikti pasirenka sandorio šalis, kurios atitinka Lietuvos banko nustatytus finansinio patikimumo reikalavimus. Sudarydamas priimtinų sandorio šalių sąrašą, Lietuvos bankas atsižvelgia į sandorio šalies aktyvumą konkrečioje rinkoje, finansinių priemonių kotiruočių konkurencingumą, gebėjimą atlikti didelio masto operacijas visokiomis rinkos sąlygomis, siūlymus dėl investicijų, ekonominės ir rinkų analizės kokybę. Sąrašas sudaromas taip, kad sandorio šalių skaičiaus ir joms nustatytų limitų pakaktų netrukdomai atlikti užsienio atsargų valdymo operacijas. Tuo pat metu šio sąrašo dydis nustatomas toks, kad santykiams su sandorio šalimis administruoti (sandorių šalių finansinės būklės priežiūra, bendrųjų sutarčių su sandorių šalimis sudarymas, atnaujinimas, vykdymas ir kt.) nereikėtų nepagrįstai didelių finansinių ir darbo išteklių. VIII. INFORMACIJA APIE UŽSIENIO ATSARGAS
41. Lietuvos bankas, valdydamas užsienio atsargas vadovaujasi atvirumo, viešumo ir atskaitomybės visuomenei principais. Siekdamas įgyvendinti šiuos principus, Lietuvos bankas visuomenę supažindina su pagrindinėmis užsienio atsargų valdymo nuostatomis ir periodiškai viešai skelbia informaciją apie užsienio atsargas. Lietuvos bankas kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip po savaitės, skelbia duomenis apie oficialiųjų užsienio atsargas. Be to, Lietuvos bankas kiekvieną mėnesį skelbia informaciją apie būsimus ir galimus, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, trumpalaikius įsipareigojimus užsienio valiuta ir duomenis apie kitas užsienio atsargas. Informaciją apie užsienio atsargų valdymą, įskaitant užsienio atsargų ir lyginamųjų indeksų grąžos rodiklius, Lietuvos bankas skelbia metinėje ataskaitoje, Lietuvos banko valdybos pirmininko pranešimuose Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos banko tinklalapyje. _________________ [1] Nuo 2002 m. vasario 2 d. lito bazinė valiuta yra Ekonominės pinigų sąjungos piniginis vienetas – euras. [2] Nerizikinga investicija šiuo atveju laikoma trumpiausio laikotarpio – vienos nakties – tarpbankinių investicijų palūkanų norma. [3] Saugia investicija šiuo atveju laikoma atitinkamos trukmės euro zonos vyriausybių vertybinių popierių pelningumo norma. [4] Pasyvus investavimas apima ir laikiną atsisakymą investuoti dėl situacijos finansų rinkose sumažėjus tokių veiksmų pelningumui. [5] Modifikuota finansinė trukmė yra toks rodiklis, kuris apytiksliai parodo, kiek santykinai pasikeis skolos vertybinio popieriaus kaina pasikeitus pelningumo normai. [6] Vertės pokyčio rizika (VPR) – finansinės priemonės vertės nepalankaus pasikeitimo per tam tikrą laikotarpį su pasirinktu patikimumo lygiu (95 proc., 99 proc.) įvertinimas. Šis rodiklis skirtas įvertinti, kokį nuostolį tikėtina patirti normaliomis rinkos sąlygomis. [7] Kredito rizika – rizika, kad dėl sandorio šalies, emitento arba skolininko nemokumo ar kitų priežasčių Lietuvos bankas negaus arba neatgaus viso arba dalies investuoto, paskolinto ar kitaip jam priklausančio turto, pajamų ar kitų įplaukų. Likvidumo rizika – rizika susidurti su sunkumais greitai ir be nuostolių realizuoti (likviduoti) finansinį turtą. Valiutos kurso rizika – finansinio nuostolio rizika dėl nepalankių valiutų kursų pokyčių. Palūkanų normų rizika – finansinio nuostolio rizika dėl nepalankių palūkanų normų pokyčių. [8] Atviroji valiutos pozicija – turto (aktyvų) grynosios vertės, nebalansinių pretenzijų ir balansinių bei nebalansinių įsipareigojimų viena valiuta skirtumas. Ilgoji atviroji valiutos pozicija – tokia pozicija, kai visas turtas (aktyvai) ir nebalansinės pretenzijos viena valiuta viršija visus balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta. Trumpoji atviroji valiutos pozicija – tokia pozicija, kai visas turtas (aktyvai) ir nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra mažesni už visus balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta. [9] Operacinė rizika – žmogaus klaidos arba programinės, techninės įrangos arba ryšio sistemų gedimo, turinčio lemiamą įtaką užsienio atsargų valdymo procesui, rizika. [10] „Keturių akių“ principas reiškia, kad darbo procese tam tikrus vieno darbuotojo veiksmus nuolat tikrina kitas asmuo.