NUTARIMAS DĖL Lietuvos respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymų projektų Nr. XIP-1336, Nr. XIP-1744, Nr. XIP-1766 ir Nr. XIP-

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL Lietuvos respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymų projektų Nr. XIP-1336, Nr. XIP-1744, Nr. XIP-1766 ir Nr. XIP-1820 2010 m. kovo 24 d. Nr. 325 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. SV-S-514, nepritarti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1336, nes priėmus siūlomą Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2009, Nr. 10-355) (toliau – Įstatymas) pakeitimą, nebūtų visiškai pasiekti aiškinamajame rašte nurodyti tikslai.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 2009, Nr. 147-6554) 20 straipsnio 2 dalimi: 2.
3. Nepritarti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1744, nes: 2.1.
4. Priėmus siūlomą Įstatymo pakeitimą, vėl būtų sudarytos sąlygos diskriminuoti sąžiningus daugiabučių namų gyventojus (vartotojus). 2.1.
5. Pagal šiuo metu galiojantį Įstatymą daugiabučių namų gyventojai visada gali pasirinkti jiems tinkamiausią apsirūpinimo karštu vandeniu būdą ar kitą karšto vandens tiekėją. Pažymėtina, kad vartotojams Įstatymas nustato teisę, o ne pareigą ir daugiabučių namų gyventojai gali šia teise naudotis neterminuotai. Be to, Įstatyme nustatyta imperatyvi sąlyga, kuri įpareigoja esamą šilumos tiekėją atlikti karšto vandens tiekėjo funkcijas, kol vartotojai pasirinks kitaip. Siūloma Įstatymo pataisa numato panaikinti minėtą pareigą ir vėl sugrąžinti buvusią padėtį, kuria daug metų buvo labai nepatenkinti sąžiningi daugiabučių namų gyventojai (vartotojai). 2.1.
6. Siūlomas Įstatymo pakeitimas itin nepalankus sąžiningai ir laiku už sunaudotą vandens ir šilumos kiekį atsiskaitantiems vartotojams. Tokios nuostatos įteisinimas vėl leistų kai kuriems vartotojams piktnaudžiauti savo teisėmis, o šilumos tiekėjams neprisiimti atsakomybės už geros kokybės produkto (karšto vandens) ir su karšto vandens tiekimo veikla susijusių paslaugų teikimą buitiniams vartotojams. 2.1.
7. Visiškai neaišku, kokie „esami tiekėjai“ turimi galvoje, nes kai kurie šilumos tiekėjai savęs karšto vandens tiekėjais nepripažįsta, o kitų karšto vandens tiekėjų praktiškai nėra, todėl kai kurių miestų daugiabučių namų gyventojai negalėtų naudotis teise gauti geros kokybės karšto vandens tiekimo paslaugas. 2.1.
8. Neaišku, kokius teisės aktus turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jeigu būtų priimtos minėtos Įstatymo pataisos. 2.
9. Nepritarti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1766, nes: 2.2.
10. Priėmus siūlomus Įstatymo pakeitimus, vėl būtų sudarytos sąlygos diskriminuoti sąžiningus daugiabučių namų gyventojus (vartotojus). 2.2.
11. Pagal šiuo metu galiojantį Įstatymą, daugiabučių namų gyventojai visada gali pasirinkti jiems tinkamiausią apsirūpinimo karštu vandeniu būdą ar kitą karšto vandens tiekėją. Pažymėtina, kad vartotojams Įstatymas nustato teisę, o ne pareigą ir daugiabučių namų gyventojai gali šia teise naudotis neterminuotai. Be to, Įstatyme nustatyta imperatyvi sąlyga, kuri įpareigoja esamą šilumos tiekėją atlikti karšto vandens tiekėjo funkcijas, kol vartotojai pasirinks kitaip. Siūloma Įstatymo pataisa numato panaikinti minėtą pareigą ir vėl sugrąžinti buvusią padėtį, kuria daug metų buvo labai nepatenkinti sąžiningi daugiabučių namų gyventojai (vartotojai). 2.2.
12. Siūlomi Įstatymo pakeitimai itin nepalankūs sąžiningai ir laiku už sunaudotą vandens ir šilumos kiekį atsiskaitantiems vartotojams. Tokių nuostatų įteisinimas vėl leistų kai kuriems vartotojams piktnaudžiauti savo teisėmis, o šilumos tiekėjams neprisiimti atsakomybės už geros kokybės produkto (karšto vandens) ir su karšto vandens tiekimo veikla susijusių paslaugų teikimą buitiniams vartotojams. 2.2.
13. Pagal galiojančias nuostatas, nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas vartotojams apmokėti tik tuo atveju, kai tiekėjas įvykdo visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Priėmus siūlomus Įstatymo pakeitimus, su karštu vandeniu ir bendrosioms reikmėms priskirtu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis būtų priskiriamas ir išdalijamas vartotojams Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytu būdu, t. y. neatsižvelgiant į tai, ar karšto vandens tiekėjas yra įvykdęs savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Tai prieštarauja aiškinamojo rašto teiginiams, kad įstatymo pakeitimas neigiamų pasekmių neturės ir neatitiks nurodyto tikslo „<...>įgyvendintas teisingumo principas – sąžiningumas negali būti baudžiamas<...>“. 2.
14. Pritarti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1820, nes: 2.3.
15. Įstatymo pataisomis būtų įtvirtintas skaidrus ir visiems vartotojams aiškus atsiskaitymas – atskirai už šilumą pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti. 2.3.
16. Buitinio vartotojo suvartotas karšto vandens kiekis būtų nustatomas tik pagal įstatymo projekto 16 straipsnio 4 dalies nuostatas, o cirkuliacijai palaikyti skirtas šilumos kiekis apskaitomas ir išdalijamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas šilumos ir karšto vandens metodikas. 2.3.
17. Pakeitimai nediskriminuos sąžiningų karšto vandens tiekėjų ir buitinių vartotojų. 2.3.
18. Pakeitimai leis ekonominėmis priemonėmis priversti karšto vandens tiekėjus teikti geros kokybės paslaugas, skatins juos laiku tikrinti karšto vandens apskaitos rodmenis. 2.3.
19. Bus pasiekti aiškinamajame rašte nurodyti tikslai, o įgyvendinus sąžiningumą ginančius principus vartotojai bus patenkinti gaunamomis paslaugomis, mažės nepagrįstas stipriosios pusės (paslaugos tiekėjo) dominavimas didelės koncentracijos arba natūralių monopolijų rinkoje.
20. Atsižvelgiant į šio klausimo svarbą ir didelę įtaką daugelio Lietuvos miestų piliečių gerovei ir pasitenkinimui, prašyti Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1820 ypatingos skubos tvarka. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS ENERGETIKOS MINISTRAS ARVYDAS SEKMOKAS _________________