LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO P O T V A R K I S DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO GRĄŽINIMO 2010 m. kovo 31 d. Nr. 2B-45 Vilnius Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą, kurioje pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises į žemę Šiaulių miesto hidroparko teritorijoje. Pareiškėjų administracinėje byloje nuomone, šioje vietoje buvo pasodinti medžiai ir įveistas parkas, tačiau niekada nebuvo miesto miško, kuris pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 3 punktą (2001 m. gruodžio 11 d. redakcija) negalėtų būti piliečiams grąžinamas natūra. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu (Nr. 1B-13/2010) ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1305 redakcija) (toliau – ir Vyriausybės nutarimas) ta apimtimi, kuria Šiaulių miestui patvirtinti (pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtas schemas) 0,45 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų plotai, pasak pareiškėjo, apima ir Šiaulių miesto miškų 520 kvartalo 1, 4, 5, 7 taksacinius sklypus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinis teismo nuomone, Šiaulių miesto miškų 520 kvartalo 1, 4, 5, 7 taksaciniai sklypai nepagrįstai priskirti miško parkams, nes Miškų įstatymo 2 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse nustatytas reguliavimas, pasak pareiškėjo, reiškia, kad miestuose esantys želdiniai pagal jų amžių, aukštį, pobūdį, paskirtį ir pan. gali būti priskirti miesto miškams arba miško parkams, tačiau miestuose ir kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Teismas abejoja, ar toks priskyrimas yra teisėtas, ar Šiaulių miesto hidroparke esantys želdiniai teisingai kvalifikuoti kaip priklausantys miško parkui.
- Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kylantis reikalavimas nurodyti teismo nuomonės teisinius argumentus reiškia, jog teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas arba kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams.
- Konstitucinio Teismo pirmininko pavedimu atlikus Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad jame nėra teisinių argumentų, pagrindžiančių pareiškėjo abejones dėl ginčijamo Vyriausybės nutarimo atitikties Miškų įstatymo nuostatoms. Pareiškėjo prašymas ištirti Vyriausybės nutarimo atitinkama apimtimi atitiktį Miškų įstatymo (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 straipsnio 1 daliai turi būti pagrįstas teisiniais argumentais, kurie pareiškėjo nagrinėtoje administracinėje byloje yra neatsiejami nuo faktinių aplinkybių, atitinkamų valstybės ir savivaldybės institucijų sprendimų, tebegaliojančių oficialių dokumentų, kuriais vadovaujantis buvo priimtas pareiškėjo ginčijamas Vyriausybės nutarimas. Pažymėtina, kad nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir teisinius faktus, įvertinti valstybės ir (ar) kitų kompetentingų institucijų parengtų ir patvirtintų dokumentų (planų, sąrašų, schemų ir pan.) sudarymo pagrįstumą ir teisėtumą yra teismo, padavusio prašymą ištirti ginčijamo Vyriausybės nutarimo atitiktį Miškų įstatymo nuostatoms, pareiga.
- Iš pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymo ir administracinės bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių miesto miškų 520 kvartalo 1, 4, 5, 7 taksaciniai sklypai yra registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Valstybiniam miškotvarkos institutui 2005–2006 m. atlikus Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje esančių miškų inventorizaciją, miškų kadastro duomenys nebuvo pakeisti. Šios inventorizacijos kokybę Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Miškų kontrolės skyriaus specialistai įvertino teigiamai. Miškų inventorizacijos duomenys buvo naudojami rengiant Šiaulių apskrities miškų tvarkymo, priskyrimo miškų grupėms, valstybinės reikšmės miškų plotų schemų ir sąrašų projektus. Valstybinė miškotvarkos tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka rengė ir derino Šiaulių miesto valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektą atsižvelgdama į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimus dėl Šiaulių miesto želdinių patvirtinimo, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtinto Šiaulių miesto bendrojo plano sprendinius, taip pat detaliųjų planų sprendinius, susijusius su infrastruktūros plėtra. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtą (patikslintą) Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą Vyriausybė 2009 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1305 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės1997 m. spalio 23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo 1.2.1 ir 1.3 punktais pakeitė Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarime nustatytus Šiaulių miesto valstybinės reikšmės miškų plotų dydžius ir ribas.
- Konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netyrė ir neįvertino minėtų faktinių aplinkybių, atitinkamų viešojo administravimo institucijų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, šių institucijų parengtų, patvirtintų ir tebegaliojančių teisės aktų, kuriais remiantis buvo priimtas ginčijamas Vyriausybės nutarimas. Taigi pareiškėjas savo abejones dėl Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (2009 m. spalio 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria Šiaulių miestui patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai, pasak pareiškėjo, apima ir Šiaulių miesto miškų 520 kvartalo 1, 4, 5, 7 taksacinius sklypus, atitikties Miškų įstatymo (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku, grindžia įvairiomis prielaidomis, bet ne teismo ištirtomis ir įvertintomis aplinkybėmis, administracinėje byloje nustatytais teisiniais faktais. Pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje taip pat nėra nustatyta, kad Šiaulių miesto miškų 520 kvartalo 1, 4, 5, 7 taksaciniai sklypai iš tiesų patenka į Šiaulių miesto savivaldybės Šiaulių miesto miškų ir parkų plane pažymėtą teritoriją „Hidroparkas“ (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. posėdžio protokole užfiksuota, kad Valstybinės miškų tarnybos atstovė negalėjo pasakyti, ar dalis ginčytinų sklypų patenka į Šiaulių miesto hidroparko teritoriją, ar yra šalia jos). Byloje nėra nustatytos ir aplinkybės, kurios galėtų patvirtinti ar paneigti pareiškėjų administracinėje byloje teiginį, kad šioje vietoje buvo pasodinti medžiai ir įveistas parkas, tačiau niekada nebuvo miesto miško. Kartu pažymėtina, jog Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 14 punkte (2006 m. lapkričio 16 d. redakcija) nustatyta, kad žemė, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir yra užimta parkų, taip pat negali būti grąžinama natūra ir turi būti valstybės išperkama. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų jo abejones dėl ginčijamo Vyriausybės nutarimo atitikties Miškų įstatymo (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 straipsnio 1 daliai, todėl minėtas pareiškėjo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų ir pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalį grąžintinas pareiškėjui. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai. Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsniu, g r ą ž i n u pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-13/2010) ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (2009 m. spalio 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria Šiaulių miestui patvirtinti (pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtas schemas) 0,45 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų plotai, pasak pareiškėjo, apima ir Šiaulių miesto miškų 520 kvartalo 1, 4, 5, 7 taksacinius sklypus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) 2 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Pirmininkas Kęstutis Lapinskas _________________