Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO ĮSTATYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO 2010 m. balandžio 7 d. Nr. 413 Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 1 lentelės 67 punktą ir 2 lentelės 101 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Patvirtinti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepciją (pridedama). MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS ŪKIO MINISTRAS DAINIUS KREIVYS _________________ Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 413 LIETUVOS RESPUBLIKOS FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO ĮSTATYMO KONCEPCIJA I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS 1. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcija (toliau – ši koncepcija) parengta vadovaujantis 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 1 tomas, p. 191) (toliau – Reglamentas) nuostatomis. 2. Šios koncepcijos tikslas – įtvirtinti numatomo parengti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) pagrindines fizinio asmens bankroto teisinio reguliavimo nuostatas ir struktūrą. II. IŠSAMI ESAMOS PADĖTIES ANALIZĖ, KITŲ TEISĖS AKTŲ, REGULIUOJANČIŲ BANKROTO PROCESĄ, APIBŪDINIMAS 3. Lietuvoje iki šiol nėra fizinio asmens bankroto instituto ir nacionalinio teisės akto, kuris reguliuotų fizinio asmens bankroto teisinių santykių visumą. Fizinio asmens bankroto procesą turėtų reguliuoti įstatymas, priskirtinas civilinio proceso teisės dalykui ir turintis civilinės teisės elementų. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (Žin., 2001, Nr. 31-1010), reguliuojančiame juridinių asmenų bankroto procesus, nustatyta – kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės ir bankroto atveju neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jos savininko (savininkų) turimas turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir bendra jungtine nuosavybe turimą turtą, parduodamas. Baigus neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto procesą, vadovaujantis pirmiau nurodyto įstatymo, kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų normomis ir esama teismine praktika, tokios įmonės savininkas atleidžiamas nuo likusių skolų mokėjimo – jam suteikiama galimybė tęsti ar pradėti ūkinę komercinę veiklą. III. FIZINIO ASMENS BANKROTO TEISINIO REGULIAVIMO NEBUVIMO NEIGIAMŲ PASEKMIŲ ANALIZĖ 4. Reglamentas numato galimybę Europos Sąjungos valstybių narių teisėje nustatyti bankroto teisinį reguliavimą, kai skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, prekybininkas ar individualus asmuo. Fizinio asmens bankroto teisinio reguliavimo nebuvimas Lietuvos Respublikoje gali skatinti fizinius asmenis perkelti savo pagrindinių turtinių interesų buveinę į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, turinčias fizinio asmens bankroto institutą (Vokietija, Suomija, Airija, Lenkija, Latvija, Ispanija ir kitos), kuriose jie galėtų bankrutuoti ir tikėtis būti atleisti nuo skolų. Tokiu atveju susidarytų nepalanki situacija tiek valstybei, tiek kreditoriams – valstybė prarastų verslininkus ir mokesčių mokėtojus, o kreditoriai turėtų dalyvauti užsienio teismuose ir patirtų papildomų išlaidų. 5. Esama situacija, kai Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato nemokaus fizinio asmens bankroto galimybės, neatitinka nei paties nemokaus fizinio asmens, nei jo kreditorių interesų. Fizinis asmuo, negalintis padengti savo skolų, neapsaugotas nuo nuskurdimo. Išieškojimas iš jo turto gali būti atliekamas neribotą laiką. Toks fizinis asmuo nesuinteresuotas turėti legalų pajamų šaltinį, oficialiai įgyti turto, nes išieškant skolas šio turto netektų. Taigi skolininkas linkęs dirbti nelegaliai, įgytą turtą registruoti kitų asmenų vardu. Toks asmuo neribotam laikui paliekamas neapibrėžtoje padėtyje. Kadangi tokio teisinio reguliavimo nėra, neįmanoma subalansuotai tenkinti visų kreditorių reikalavimus, nes skolininkas dažniausiai gali atsiskaityti tik su tam tikrais kreditoriais, o gautos lėšos nepaskirstomos visiems kreditoriams. 6. Galiojantys teisės aktai nesuteikia neišgalinčiam atsiskaityti su kreditoriais fiziniam asmeniui galimybės būti atleistam nuo likusių skolų mokėjimo, kuo greičiau atkurti savo mokumą ir vėl tapti vartotoju ir (
- ar)imtis komercinės ūkinės veiklos, t. y. neskatina verslumo. 7. Ekonominio nuosmukio sąlygomis patiriami fizinių asmenų finansiniai sunkumai ir tokių asmenų bankroto teisinio reguliavimo nebuvimas gali didinti socialinę atskirtį, taigi ir valstybės išlaidas socialinėms reikmėms. IV. FIZINIO ASMENS BANKROTO SANTYKIŲ KOKYBINĖS AR KIEKYBINĖS CHARAKTERISTIKOS, TEIGIAMOS IR NEIGIAMOS PASEKMĖS 8. Įstatyme numatoma įtvirtinti fizinio asmens bankrotą reguliuojančias teisės normas. 9. Įstatymo tikslas – nustatyti fizinių asmenų mokumo atkūrimo principus, kurie leistų fiziniams asmenims (tarp jų ūkininkams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla), iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal išgales patenkinti kreditorių reikalavimus, o pasibaigus šiam terminui Įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. sudarytų jiems galimybę išvengti skurdo ir atkurti savo mokumą. Įstatymas turėtų būti taikomas šiame punkte nurodytiems fiziniams asmenims, kurių gyvenamoji vieta arba pagrindinių turtinių interesų vieta (kaip nurodyta Reglamento preambulės 13 punkte) Lietuvos Respublikoje. Ūkininkams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, bankroto proceso ypatumus, be Įstatymo, galės nustatyti kiti jų veiklą reguliuojantys įstatymai. 10. Įstatymas nustatys jo taikymą įvertinant fizinio asmens skolinių įsipareigojimų atsiradimą ir Įstatymo įsigaliojimą. 11. Įstatymas nustatys, kad fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, bankroto procesas vykdomas nepažeidžiant valstybės pagalbą reguliuojančių Europos Bendrijos teisės aktų nuostatų. 12. Įstatymas nustatys, kad apie fizinius asmenis, kuriems atliekamos ir (
- ar)atliktos bankroto procedūros, turėtų būti skelbiama viešai. 13. Įstatymas nustatys, kad inicijuoti fizinio asmens bankroto procesą galės pats fizinis asmuo ar kreditorius. 14. Įstatymas nustatys išimtinį teismingumą apygardų teismams – nagrinėti fizinių asmenų bankroto bylas. 15. Įstatymas nustatys, kad fizinio asmens bankroto procesas galės vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose neiškelta bylų, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jeigu iš fizinio asmens neišieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Įstatyme bus įtvirtinta, kad klausimus, kuriuos sprendžia teismas, nagrinėdamas fizinio asmens bankroto bylą, turėtų spręsti kreditorių susirinkimas, kai fizinio asmens bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka. 16. Įstatymas nustatys, kad turi būti parengtas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas (toliau – Planas). Kai pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo teikia kreditorius, Planas gali būti parengtas po bankroto bylos iškėlimo. 17. Įstatymas nustatys, kad kreditoriai turės teisę pateikti teismui ar kreditorių susirinkimui, kai procesas vyksta ne teismo tvarka, pastabas dėl Plano, kurios turėtų būti įvertintos teismui ar kreditorių susirinkimui darant išvadą dėl Plano įgyvendinimo galimybių. 18. Įstatymas nustatys, kad fizinio asmens bankroto procesas galėtų būti pradėtas, kai nustatoma, kad fizinis asmuo yra nemokus. Įstatymas nustatys, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis faktiškai negali sumokėti Įstatymo nustatytos įsiskolinimo sumos, arba Įstatymas nustatys, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis faktiškai negali sumokėti skolos (skolų) per Įstatymo nustatytą terminą. Fizinio asmens bankroto proceso pradžia pagal Įstatymą bus laikoma teismo nutarties iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą įsiteisėjimo diena arba kreditorių susirinkimo diena, kai priimamas sprendimas pradėti fizinio asmens bankroto procesą ne teismo tvarka. 19. Įstatymas nustatys, kad fizinių asmenų bankroto procesas negalėtų būti pradėtas, jeigu: 19.1. teismas ar kreditorių susirinkimas, kai siekiama, kad fizinio asmens bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, daro pagrįstą išvadą, kad fizinis asmuo mokus; 19.2. paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo nesąžiningų veiksmų; 19.3. nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų. 20. Plane turėtų būti nurodyta: 20.1. kreditorių reikalavimų patenkinimo trukmė – ne ilgiau nei 10 metų; 20.2. kreditorių reikalavimų patenkinimo ir kitų išlaidų apmokėjimo grafikas, kuriame numatyta, kokia suma per tam tikrą terminą ir visą bankroto procesą sumokama fiziniam asmeniui, kiekvienam kreditoriui, kiek lėšų skiriama bankroto administravimo išlaidoms padengti; 20.3. numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas ir pradinė turto pardavimo kaina; 20.4. numatomos gauti iš fizinio asmens skolininkų lėšos; 20.5. lėšos (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autorine teise, už teisę į išradimą, dividendai, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ir per visą bankroto procesą; 20.6. kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui priklausančių lėšų naudojimas (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (
- ar)jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų lėšos privalomiesiems mokėjimams, susidariusiems bankroto proceso metu, teisės aktų nustatyta tvarka mokėti); 20.7. bankroto administravimo išlaidų, kurias sudaro fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimo apmokėjimo išlaidos, tarp jų atlyginimas bankroto administratoriui, sumos pagrindimas. Bankroto administravimo išlaidos turi būti pradedamos apmokėti nuo teismo nutarties iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos arba dienos, kurią kreditorių susirinkimas priima sprendimą pradėti fizinio asmens bankroto procesą ne teismo tvarka; 20.8. kreditorių taikomos nuolaidos, t. y. lėšų sumos, kurios kreditorių sutikimu gali būti nurašytos bankroto proceso metu ir (
- ar)jį baigus. 21. Įstatymas nustatys, kad fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka ūkininkauja ar verčiasi kita ūkine komercine veikla, Planui keliami tie patys reikalavimai kaip ir fizinio asmens Planui, tačiau jis turės būti papildytas duomenimis apie susijusias su jo veikla išlaidas ir pajamas. 22. Įstatymas nustatys Plano tikslinimo sąlygas. 23. Įstatymas nustatys fizinio asmens teises bankroto proceso metu, tarp jų teisę: 23.1. gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie savo turto pardavimą; 23.2. gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie bankroto proceso metu gaunamų lėšų naudojimą; 23.3. dalyvauti kreditorių susirinkimuose; 23.4. kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus padarytos žalos atlyginimo ir kita. 24. Įstatymas nustatys, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu atlieka teisės aktų nustatytas pareigas, tarp jų: 24.1. pateikia bankroto administratoriui visus su bankroto procesu susijusius dokumentus; 24.2. per Įstatyme nustatytą terminą uždaro visas savo sąskaitas kreditinėse įstaigose ir perveda jose esančias lėšas į bankroto administratoriaus nurodytą sąskaitą; 24.3. per Įstatyme nustatytą terminą nurodo savo darbdaviui (darbdaviams), kai fizinis asmuo įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla – savo partneriams ir kitiems asmenims, mokantiems jam priklausantį atlyginimą už naudojimąsi autorine teise, už teisę į išradimą, kad visos jam priklausančios lėšos (darbo užmokestis, atlyginimas ir kitos) turi būti pervedamos į bankroto administratoriaus nurodytą sąskaitą; 24.4. pasikeitus finansinei būklei (pavyzdžiui, padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigus ir (
- ar)materialines vertybes, gavus apdovanojimus, dovanas ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais) per tam tikrą terminą apie tai informuoja bankroto administratorių, kad jis imtųsi priemonių Planui patikslinti; 24.5. pasikeitus gyvenamajai vietai, per tam tikrą terminą praneša bankroto administratoriui naujos gyvenamosios vietos adresą. 25. Įstatymas nustatys, kad pradėjus fizinio asmens bankroto procesą fiziniam asmeniui bus draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, jo neįvykdytas iki bankroto proceso pradžios, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Mokesčiai ir kitos privalomosios įmokos, susidariusios bankroto proceso metu, turėtų būti skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta tvarka. Fizinio asmens turtui negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Įstatymas neleis pavieniams kreditoriams imtis veiksmų išieškant skolas iš fizinio asmens. Įstatymas nustatys, kaip turi būti elgiamasi, kai fizinis asmuo turi vieną gyvenamąjį būstą. Teismas, atsižvelgdamas į kreditorių ir skolininko nuomonę, galėtų leisti baigti pradėtas procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas sumas į administratoriaus sąskaitą. 26. Įstatymas nustatys, kad kreditorių, tarp jų įkaito turėtojų ir (arba) hipoteka užtikrintų kreditorių, reikalavimai tenkinami, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, arba kad kreditorių reikalavimai bus tenkinami Įstatymo nustatyta tvarka ir eile: 26.1. Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai turėtų būti tenkinami pirmiausia iš pajamų, gautų pardavus įkeistą turtą. 26.2. Kreditorių, ne įkaito turėtojų, ir (arba) hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape turėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai be apskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). 26.3. Pirmąja eile būtų tikslinga tenkinti pažeidžiamiausių kreditorių – fizinio asmens darbuotojų – reikalavimus, reikalavimus dėl išlaikymo mokėjimo ir reikalavimus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, taip pat žalos, atsiradusios dėl maitintojo netekimo, atlyginimo. 26.4. Antrąja eile turėtų būti tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. 26.5. Pirmąja eile tenkinamiems kreditorių reikalavimams neturėtų būti priskirtas su darbo užmokesčiu susijęs gyventojų pajamų mokestis. 26.6. Kiekviename etape kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai turėtų būti tenkinami tada, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtektų lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai turėtų būti tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą. 27. Įstatymas nustatys, kad fiziniam asmeniui įvykdžius Plane nustatytus reikalavimus fizinio asmens bankroto procesas laikomas baigtu. 28. Įstatymas nustatys, kad baigus fizinio asmens bankroto procesą fizinis asmuo bus atleistas nuo dalies ar visų likusių bankroto proceso metu nepatenkintų kreditorių reikalavimų tenkinimo. 29. Įstatymas nustatys bankroto administratoriaus fizinio asmens bankroto proceso metu privalomus atlikti darbus, tarp jų fizinio asmens nemokumo būklės vertinimą, fizinio asmens Plano vertinimą ir įgyvendinimą, skolininko turto valdymą ir turto pardavimą, gautų lėšų valdymą, kreditorių reikalavimų tenkinimą ir kita. 30. Įstatymas nustatys, kad: 30.1. Bankroto administratorių fizinio asmens ar kreditorių pasiūlymu skiria teismas. 30.2. Fizinių asmenų bankroto proceso administratoriumi turėtų būti skiriamas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. 30.3. Bankroto administratorius privalo turėti darbo vietą (biurą ar kitokią). 30.4. Bankroto administratorius, kai jis fizinis asmuo, neturi būti artimas fizinio asmens giminaitis arba sutuoktinis, kai bankroto administratorius juridinis asmuo, – jo dalyvis (savininkas), valdymo organų narys, vadovas, jo pavaduotojai (direktoriai), vyriausiasis buhalteris (buhalteris), apskaitos struktūrinio padalinio vadovas, darbuotojai, turintys teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, neturi būti artimi fizinio asmens giminaičiai arba sutuoktiniai. Neturi būti ir kitų teisės aktuose nustatytų kliūčių bankroto administratoriui atlikti fizinio asmens bankroto procedūras. 30.5. Bankroto administratorius turėtų būti skiriamas nuo teismo nutarties iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos arba dienos, kurią kreditorių susirinkimas priima sprendimą pradėti fizinio asmens bankroto procesą ne teismo tvarka. 30.6. Visos piniginės sumos (atlyginimas, premijos, dividendai, palikimas, honoraras, įvairios išmokos, iš lošimų gauti pinigai ir panašiai), kurias gautų fizinis asmuo bankroto proceso metu, atskaičius privalomųjų mokėjimų, susidariusių bankroto proceso metu, kuriuos teisės aktų nustatyta turi mokėti fizinis asmuo, sumas, Įstatymo nustatyta tvarka turės būti pervedamos į bankroto administratoriaus vardu atidarytą atskirą sąskaitą ir bankroto administratoriaus naudojamos tik pagal patvirtintą Planą. Jeigu paaiškėtų, kad bankroto administratorius lėšas iš šios sąskaitos panaudojo kitiems tikslams, jis privalės atlyginti nuostolius ir fizinio asmens prašymu galės būti atstatydintas. Bankroto administratorius gali būti atstatydintas ir kreditorių susirinkimo prašymu, jeigu bankroto administratorius paskirtas teismo nutartimi. 31. Įstatymas nustatys, kada fizinio asmens bankroto procesas turėtų būti nutraukiamas, kai: 31.1. visų kreditorių reikalavimai patenkinami anksčiau, nei nustatyta Plane; 31.2. kreditoriai atsisako savo reikalavimų; 31.3. paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ir dėl to Plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos ar fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo nesąžiningų veiksmų; 31.4. fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas; 31.5. fizinis asmuo miršta. 32. Įstatymas nustatys, kad nutraukus fizinio asmens bankroto bylą šios koncepcijos 31.3–31.5 punktuose nurodytais atvejais visų Plane numatytų lengvatų turėtų būti atsisakyta. 33. Įstatymas suteiks galimybę subalansuotai tenkinti visų kreditorių reikalavimus. 34. Įstatymas gali prisidėti prie verslumo skatinimo – baigus fizinio asmens bankroto procesą, jam bus sudaryta galimybė atkurti savo mokumą, vėl tapti vartotoju ir (
- ar)imtis ūkinės komercinės veiklos. 35. Įstatymas gali turėti socialinės atskirties didėjimo prevencijos poveikį, tai leistų nedidinti valstybės išlaidų socialinėms reikmėms. 36. Įstatymas gali turėti įtakos kredito įstaigų teikiamų kreditų palūkanų normoms ir sumažinti asmenų, kurie gali gauti finansavimą iš finansų įstaigų, skaičių. 37. Priėmus Įstatymą, valstybė gali turėti papildomų išlaidų teismams, organizuodama fizinių asmenų bankroto bylų nagrinėjimą, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija – papildomų išlaidų, valdydama fizinių asmenų bankroto informacinę sistemą. Manoma, kad per metus galėtų būti iškeliama iki 1000 fizinių asmenų bankroto bylų. 38. Priėmus Įstatymą, galimas neigiamas poveikis kai kurių kreditorių interesams. 39. Įstatymas gali skatinti fizinius asmenis vengti atsakomybės už savo prievoles. V. KITŲ VALSTYBIŲ TEISINIO REGULIAVIMO IR VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ APŽVALGA 40. Rengiant šią koncepciją, nagrinėti Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Latvijos ir kitų užsienio valstybių teisės aktai, reguliuojantys fizinių asmenų bankrotą. 41. Jungtinių Amerikos Valstijų teisės aktai, reguliuojantys bankrotą, teigiamai veikia ne tik konkretų fizinį asmenį, bet ir valstybę, visą visuomenę. Šių teisės aktų nuostatos leidžia sušvelninti fiziniam asmeniui skausmingiausias jo nemokumo pasekmes, atkurti savo gerovę ir iš naujo pradėti ūkinę komercinę veiklą, taigi jis nebijo finansinės priklausomybės (pavyzdžiui, imti kreditą), nes prireikus galės vėl pradėti viską nuo pradžių. Laimi ir valstybė – atkūręs savo mokumą, fizinis asmuo vėl gali tapti mokesčių mokėtoju, o ne valstybės išlaikytiniu. 42. Vokietijos nemokumo įstatyme įtvirtintas nemokumo proceso tikslas – nemokumo procesas tarnauja bendram skolininko kreditorių interesų tenkinimui realizuojant skolininko turtą ir paskirstant gautas įplaukas arba taikiai susitariant – parengiant nemokumo (reorganizavimo) planą, ypač tada, kai siekiama išlaikyti įmonę; sąžiningam skolininkui gali būti suteikiama galimybė nurašyti skolas, likusias pasibaigus nemokumo procedūrai. 43. Latvijos nemokumo įstatyme nurodyta, kad fizinio asmens nemokumo proceso tikslas – atsižvelgiant į kreditorių interesus, suteikti fiziniam asmeniui galimybę atkurti mokumą arba atleisti jį nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo, jeigu nustatytąja tvarka ir apimtimi įgyvendintas fizinio asmens turto pardavimo, taip pat kitų asmenų turto, kuris skirtas šio fizinio asmens skoliniams įsipareigojimams padengti, pardavimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo planas. 44. Pagal Kanados, Lenkijos, Rusijos ir kitų užsienio valstybių teisės aktus fizinių asmenų nemokumo problemos sprendžiamos leidžiant jiems bankrutuoti, o po bankroto nurašyti skolas. 45. Sąlygos, kurioms esant fizinis asmuo gali būti pripažįstamas nemokiu, Vokietijos ir Latvijos įstatymuose skirtingos. Latvijos nemokumo įstatyme nustatyta, kad fiziniam asmeniui nemokumo byla gali būti iškelta tik tuo atveju, kai kreditorinio reikalavimo suma didesnė už įstatyme nustatytą minimalią ribinę skolos sumą. Pagal Vokietijos nemokumo įstatymą fiziniam asmeniui nemokumo byla gali būti keliama neatsižvelgiant į neįvykdyto įsipareigojimo (pradelstos skolos) sumą ir gresiančio nemokumo (įsipareigojimų, kurių fizinis asmuo negalės vykdyti ateityje) sumą. 46. Latvijos nemokumo įstatyme nurodyta, kad tik pats fizinis asmuo (skolininkas), jeigu jis nemokus, turi teisę pateikti pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Jeigu fizinis asmuo jau nesugeba padengti savo skolų, pagal Vokietijos nemokumo įstatymą teisė inicijuoti nemokumo bylą suteikiama ir pačiam fiziniam asmeniui, ir kreditoriui. 47. Vokietijos nemokumo įstatymo nuostatos dėl nemokumo sampratos, teisės inicijuoti nemokumo bylą vienodos visiems fiziniams asmenims – ir fiziniam asmeniui (verslininkui), ir vartotojui. Latvijos nemokumo įstatyme, kuriame reglamentuojamas fizinių asmenų nemokumo procesas, taip pat neišskirtos fizinių asmenų verslininkų ar fizinių asmenų vartotojų teisės, jų atsakomybė, neapibrėžti kiti procesiniai ypatumai. 48. Šioje koncepcijoje siūlomas pasirinkti fizinių asmenų bankroto teisinio reguliavimo modelis netapatus kurios nors kitos valstybės fizinių asmenų bankroto teisinio reguliavimo modeliui. Įvertinus kitų valstybių ir Lietuvos Respublikos teisinius aspektus, pasirinktos priimtiniausios fizinių asmenų bankroto teisinio reguliavimo nuostatos. VI. TARPTAUTINĖS IR EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMŲ ĮGYVENDINIMAS IR ATITIKTIS JOMS 49. Reglamento preambulės 9 punkte nustatyta, kad šis reglamentas turėtų būti taikomas bankroto byloms, kai skolininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, prekybininkas ar individualus asmuo. Konkrečių įpareigojimų dėl teisės aktų, reguliuojančių fizinio asmens bankroto procesą, Europos Sąjungos ir tarptautiniai teisės aktai nenustato. VII. MOKSLINIŲ TYRIMŲ, EKSPERTIZIŲ REZULTATŲ APŽVALGA IR ANALIZĖ 50. Rengiant šią koncepciją, atsižvelgta į taikomųjų mokslinių tyrimų „Optimalaus individualia veikla užsiimančių fizinių asmenų, ūkininkų, kitų fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo modelio nustatymas“ ir „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“ rekomendacijas. 51. Atsižvelgiant į 2008 metais Nacionalinės verslo administratorių asociacijos atliktame taikomajame moksliniame tyrime „Optimalaus individualia veikla užsiimančių fizinių asmenų, ūkininkų, kitų fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo modelio nustatymas“ (http://www.bankrotodep.lt/Doc/nemokumas.doc), kurį atliekant dalyvavo mokslininkai ir praktikai iš įvairių institucijų, pateiktas rekomendacijas, siūloma pasibaigus bankroto procesui fizinį asmenį atleisti nuo likusių skolų mokėjimo, informaciją apie fizinio asmens bankroto procesą skelbti viešai. 52. Atsižvelgiant į 2005 metais Nacionalinės verslo administratorių asociacijos atliktame taikomajame moksliniame tyrime „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“ (http://www.bankrotodep.lt/Doc/nvaa.doc) pateiktas rekomendacijas, siūloma numatyti, kad fizinio asmens bankroto bylos gali būti keliamos iš esmės visiems fiziniams asmenims, nesvarbu, ar jie verčiasi, ar nesiverčia ūkine komercine veikla, koks jų skolos pobūdis. Akcentuojama nemokaus fizinio asmens pareiga teikti kreditoriams pasiūlymus dėl galimų atsiskaitymo variantų. Siūloma netoleruoti nesąžiningų skolininko veiksmų. VIII. AKTUALIOS TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA IR ANALIZĖ 53. Fizinių asmenų bankroto teisiniai santykiai šiuo metu nereguliuojami, taigi aktualios teismų praktikos nėra. IX. FINANSINIS IR EKONOMINIS FIZINIO ASMENS BANKROTO TEISINIO REGULIAVIMO PAGRĮSTUMAS 54. Įstatymui parengti papildomų finansinių išteklių nereikės, tačiau jų prireiks Įstatymui įgyvendinti – fizinių asmenų bankroto bylų nagrinėjimui organizuoti ar bankroto procesui atlikti ne teismo tvarka. Finansinių išteklių šaltinis – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas. 55. Preliminariais skaičiavimais, ateityje per metus gali būti iškelta apie 1000 bankroto bylų ar pradėta bankroto procesų ne teismo tvarka. X. ĮSTATYMO STRUKTŪRA 56. Įstatymą sudarys šie skyriai: „I. Bendrosios nuostatos“, „II. Teismo tvarka atliekamas fizinio asmens bankroto procesas“, „III. Ne teismo tvarka atliekamas fizinio asmens bankroto procesas“, „IV. Bankroto administratorius“, „V. Fizinio asmens teisės ir pareigos bankroto proceso metu“, „VI. Fizinio asmens, kreditorių ir trečiųjų asmenų interesų gynimas fizinio asmens bankroto proceso metu“, „VII. Turto pardavimas fizinio asmens bankroto proceso metu“, „VIII. Duomenų skelbimas fizinio asmens bankroto proceso metu“, „IX. Fizinio asmens bankroto proceso pabaiga“ ir „X. Baigiamosios nuostatos“. 57. Įstatymo I skyriuje bus apibrėžta Įstatymo paskirtis ir taikymas, nustatytos pagrindinės Įstatymo sąvokos („fizinio asmens nemokumas“, „fizinis asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvoje“, „išlaikytinis“ ir kitos), nurodyti fizinio asmens kreditoriai, apibrėžta fizinio asmens bankroto proceso pradžia, nustatytos fizinio asmens (taip pat ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla) Plano sudėtinės dalys ir Plano tikslinimo tvarka. 58. Įstatymo II skyrius nustatys teismo tvarka atliekamo bankroto proceso eigą: kada fizinis asmuo ar jo kreditorius gali pradėti inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, fizinio asmens ar jo kreditoriaus teismui pateikto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo tvarką, kada atsisakoma iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kada ji iškeliama ir kada gali būti nutraukta. 59. Įstatymo III skyriuje bus nustatyta ne teismo tvarka atliekamo bankroto proceso eiga: kada fizinis asmuo gali pradėti inicijuoti šį procesą, kada atsisakoma pradėti fizinio asmens bankroto procesą, kada jis pradedamas ir kada gali būti nutrauktas. 60. Įstatymo IV skyriuje bus nustatytos bankroto administratoriaus teisės ir pareigos. 61. Įstatymo V skyriuje bus nustatytos fizinio asmens teisės ir pareigos bankroto proceso metu. 62. Įstatymo VI skyriuje bus nustatyti principai, pagal kuriuos bus ginami bankroto bylos dalyvių (fizinių asmenų, kreditorių ir trečiųjų asmenų) interesai fizinio asmens bankroto proceso metu. 63. Įstatymo VII skyrius nustatys fizinio asmens turto pardavimo bankroto proceso metu reikalavimus. 64. Įstatymo VIII skyriuje bus nustatyti duomenų apie fizinio asmens bankroto procesą gavėjai, jiems teiktini asmens duomenys ir baigtinis privalomai skelbiamų asmens duomenų sąrašas, šių duomenų ir šio sąrašo teikimo ir skelbimo tvarka. 65. Įstatymo IX skyriuje bus nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimas ir nurašymas, fizinio asmens bankroto proceso pabaiga. 66. Įstatymo X skyriuje bus nustatytas Įstatymo įsigaliojimo terminas, pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms. XI. KEISTINI AR PRIPAŽINTINI NETEKUSIAIS GALIOS TEISĖS AKTAI 67. Priėmus Įstatymą, per nustatytą terminą turėtų būti pakeisti kiti teisės aktai, kurių nepakeitus ar nepapildžius Įstatymo įgyvendinti nebūtų galima, tačiau nereikės pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų. 68. Priėmus Įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų parengti ir patvirtinti Duomenų apie fizinius asmenis, kuriems atliekamos ir (
- ar)atliktos bankroto procedūros, viešo skelbimo taisykles, Duomenų apie fizinio asmens bankroto procesą teikimo taisykles, Duomenų apie fizinio asmens bankroto procesą skelbimo taisykles ir Fizinio asmens turto pardavimo iš varžytynių taisykles. _________________