Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo 2, 5, 6, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-1737 2010 m. balandžio 21 d. Nr. 439 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. SV-S-631 1 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 2, 5, 6, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1737 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
- Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viena iš išmokų, mokamų įstatyme nurodytiems darbuotojams, yra darbo užmokestis už atliktą darbą pagal darbuotojo reikalavimą, bet ne didesnis kaip darbo užmokesčio, sumokėto už paskutinius iš eilės einančius tris mėnesius, už kuriuos su darbuotoju visiškai atsiskaityta, suma. Siūlomai formuluotei trūksta teisinio aiškumo – ar darbuotojui būtų mokama iš Garantinio fondo, jeigu darbuotojo darbo laikotarpiu 3 mėnesių, už kuriuos su darbuotoju visiškai atsiskaityta, nebūtų. Taip pat neaišku, kaip vertinti 3 mėnesių laikotarpį, per kurį darbuotojas sirgo, o darbdavys atsiskaitė su darbuotoju tik už faktiškai dirbtą laiką.
- Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad Garantinio fondo lėšos gali būti skiriamos tik tuo atveju, jeigu skiriamos Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 82-2478) 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos iš Garantinio fondo, yra perteklinės, kadangi tai reglamentuota minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.
- Įstatymo projekto 3 straipsnyje nustatomos Garantinio fondo administratoriui papildomos funkcijos, susijusios su tiesioginiu išmokų pervedimu bankrutuojančios ar bankrutavusios, taip pat buvusiems likviduotos dėl bankroto įmonės darbuotojams arba jų kreditorinius reikalavimus perėmusiems ar paveldėjusiems asmenims, taip pat bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administratoriui arba kitam asmeniui, rengusiam paraišką skirti lėšas buvusiems likviduotos dėl bankroto įmonės darbuotojams, jeigu buvo skirtos lėšos už darbą, susijusį su paraiškos parengimu, sumokėti į jų sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose bankuose. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (Žin., 2001, Nr. 31-1010) 11 straipsnyje nustatytas įmonės administratoriaus funkcijas, manoma, kad šios funkcijos negali būti priskiriamos Garantinio fondo administratoriui. Be to, nustačius Garantinio fondo administratoriui minėtas funkcijas, prireiktų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, kurių Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (Žin., 2009, Nr. 152-6822) nenumatyta. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS DONATAS JANKAUSKAS _________________