NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO PRIVATIZAVIMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-483(2), LI

(2), LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-973 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI BEI DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-974 2010 m. gegužės 12 d. Nr. 571 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-646 11, 13 ir 14 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-483

(2)(toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-483

(2)ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui patikslinti Įstatymo projektą Nr. XIP-483

(2)pagal šiuos pasiūlymus: 1.1. Įstatymo projektu Nr. XIP-483

(2)siūloma nurodyti, kad į privatizavimo objektų sąrašą negali būti įtrauktos „savivaldybių (valstybės) nuomojamos gyvenamosios patalpos, išskyrus patuštintas gyvenamąsias patalpas, kurios priklausomai nuo jų nuosavybės Savivaldybės tarybos arba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos yra pripažintos nereikalingos valstybės ar savivaldybės funkcijoms įgyvendinti ir (ar) nelieka kur jų pritaikyti“. Įteisinus Įstatymo projektu Nr. XIP-483

(2)siūlomą reguliavimą, į privatizavimo objektų sąrašą galės būti įtrauktos gyvenamosios patalpos, dėl kurių sudarytos ir nėra pasibaigusios gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys, jei šios patalpos atitiks Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 107-2688) (toliau – Privatizavimo įstatymas) nustatytus reikalavimus – bus patuštintos, pripažintos nereikalingomis ir (ar) neliks kur jų pritaikyti. Siūlomas reguliavimas tobulintinas, nes, sudarius teisines prielaidas į privatizavimo objektų sąrašą įtraukti nuomojamas gyvenamąsias patalpas ir šią nuostatą įgyvendinus privatizavimo praktikoje, užtruktų ir nepagrįstai pasunkėtų tokio turto privatizavimas. Be to, kyla abejonių dėl situacijos, kai asmenys yra sudarę nuomos sutartį dėl gyvenamųjų patalpų, tačiau jose negyvena, egzistavimo galimumo ir priimtinumo efektyvaus turto valdymo ir socialiniu aspektu. Tokiu atveju gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis turi būti nutraukiama ir gyvenamosios patalpos privatizuojamos arba išnuomojamos kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų įtraukimas į privatizavimo objektų sąrašą turėtų būti siejamas ne su šių patalpų patuštinimu, o su nuomos sutarties dėl šių gyvenamųjų patalpų egzistavimu, t. y. jos nebuvimu. 1.2. Galiojantis Privatizavimo įstatymas nustato, kad privatizavimu laikomas valstybės ir savivaldybių turto (akcijų ar kito turto) perdavimas potencialių pirkėjų nuosavybėn pagal Privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka sudarytus privatizavimo sandorius, taip pat valstybės ar savivaldybės kontrolės perdavimas valstybės ar savivaldybės kontroliuojamose įmonėse, kai iš papildomų įnašų išplatinama nauja akcijų emisija. Privatizavimo objektu gali būti akcijos ir kitas turtas, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei ir kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė įtraukia į privatizavimo objektų sąrašą. Įvertinus esamą reguliavimą, Įstatymo projektu Nr. XIP-483

(2)teikiamas siūlymas apibrėžti gyvenamųjų patalpų savininką yra perteklinis, nes juo nėra siūlomos galiojančio reguliavimo išimtys: gyvenamųjų patalpų savininkė gali būti valstybė ar savivaldybė. 1.3. Valstybės ir savivaldybių turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti procedūros ir atitinkamus sprendimus priimantys asmenys detaliai reglamentuojami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412) (toliau – Turto įstatymas) ir yra Turto įstatymo, ne Privatizavimo įstatymo reguliavimo dalykas. Siekiant teisinio aiškumo ir reguliavimo nuoseklumo, Privatizavimo įstatyme turėtų būti pateikiama nuoroda į atitinkamas Turto įstatymo nuostatas, dėl kurių tikslinimo prireikus gali būti teikiami papildomi pasiūlymai. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu Nr. XIP-483

(2)teikiami siūlymai (dėl turto pripažinimo nereikalingu ir (ar) dėl to, kad neliko kur jį pritaikyti, taip pat dėl atitinkamus sprendimus priimančių asmenų) neatitinka galiojančio Turto įstatymo, kuriame nustatyta, kad turtas pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, o atitinkamą sprendimą paprastai priima turto valdytojas. 1.4. Įvertinus šio nutarimo 1.1–1.3 punktuose pateiktus pasiūlymus dėl Įstatymo projekto Nr. XIP-483

(2), tikslinga nustatyti, kad į privatizavimo objektų sąrašą pagal Privatizavimo įstatymą negali būti įtrauktos „gyvenamosios patalpos, išskyrus tas, kurios yra nenuomojamos ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintos nereikalingomis arba netinkamomis (negalimomis) naudoti“.

1. Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-973 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-973) dėl šių priežasčių: 2.
2. Įstatymo projektu Nr. XIP-973 siūloma papildyti asmenų, kurie priima sprendimą dėl valstybės ar savivaldybių turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, sąrašą ir nustatyti, kad tokį sprendimą gali priimti ne tik turto valdytojas, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija arba savivaldybės taryba. Įstatymo projektu Nr. XIP-973 siūlomas reguliavimas neatitinka teisinio aiškumo principo ir sukeltų painiavą, nes nėra aiškios ir atskirtos sprendimą dėl turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti priimančių asmenų kompetencijos: kuris iš šių asmenų ir kokiais atvejais turėtų priimti atitinkamą sprendimą. Taip gali susidaryti situacija, kai dėl to paties turto objekto skirtingi subjektai priimtų skirtingus sprendimus. 2.
3. Vadovaujantis galiojančio Turto įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti gali būti pripažįstamas ne tik ilgalaikis materialusis, bet ir trumpalaikis materialusis turtas ar nematerialusis turtas. Įteisinus Įstatymo projektu Nr. XIP-973 siūlomą reguliavimą, galimi atvejai, kai dėl menkaverčio trumpalaikio turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti bus kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, jos įgaliotą instituciją ar į savivaldybės tarybą, kai pakaktų turto valdytojo sprendimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projekto Nr. XIP-973 aiškinamajame rašte nenurodytos priežastys, paskatinusios rengti Įstatymo projektą Nr. XIP-973, ir šio projekto tikslai.
4. Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-974 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-974) dėl šių priežasčių: 3.
5. Įstatymo projektas Nr. XIP-974 nėra susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188) (toliau – Paramos būstui įsigyti įstatymas), kurio 12 straipsnyje nurodomi atvejai, kada gali būti privatizuojamos ar parduodamos savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos ir gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio pastatai, jų dalys lengvatinėmis sąlygomis. Įstatymo projektu Nr. XIP-974 teikiamas siūlymas papildyti galiojančio Paramos būstui įsigyti įstatymo 12 straipsnio 2 dalį nauju 6 punktu ir nustatyti galimybę už kainą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (Žin., 1999, Nr. 52-1672), privatizuoti patuštintas gyvenamąsias patalpas, kurias, atsižvelgiant į jų nuosavybę, savivaldybės taryba arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija yra pripažinusi nereikalingomis valstybės ar savivaldybės funkcijoms įgyvendinti ir (ar) kurių nelieka kur pritaikyti, neatitinka Paramos būstui įsigyti įstatymo paskirties teikti valstybės paramą fiziniams asmenims (šeimoms), turintiems (turinčioms) nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui įsigyti. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu Nr. XIP-974 siūlomos nuostatos yra ne Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo, o Privatizavimo įstatymo ar Turto įstatymo reguliavimo dalykas. 3.
6. Įstatymo projekte Nr. XIP-974 nenurodytas jo santykis su Įstatymo projektu Nr. XIP-483

(2). Neaišku, kuriais atvejais patuštintos gyvenamosios patalpos, pripažintos nereikalingomis valstybės ar savivaldybės funkcijoms įgyvendinti, ir kurių nelieka kur pritaikyti, būtų privatizuojamos vadovaujantis Įstatymo projektu Nr. XIP-974 siūlomomis įteisinti nuostatomis, kuriais – Privatizavimo įstatymo nuostatomis. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS ŪKIO MINISTRAS DAINIUS KREIVYS _________________