LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO D E K R E T A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI 2010 m. gegužės 21 d. Nr. 1K-368 Vilnius 1 straipsnis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, g r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gegužės 11 d. priimtą ir Respublikos Prezidentei pateiktą pasirašyti bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-803 (toliau – Įstatymas) dėl šių motyvų: Pagal priimtą Įstatymą iš nepriklausomų šilumos gamintojų, nenumatytų Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, šilumos tiekėjai superka šilumą, pagamintą iš biokuro, atsinaujinančių energijos šaltinių, iš geoterminės energijos ir deginamų atliekų, už ne didesnę negu šilumos tiekėjo vienanarė šilumos gamybos kaina. Tokiu reglamentavimu žymiai pagerinamos šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąlygos ir sudaromos galimybės nepriklausomiems šilumos gamintojams parduoti šilumą už tokią pat kainą, kokia yra šilumos tiekėjo šilumos gamybos kaina. Šis ekonominis skatinimas padeda siekti Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tikslo – gaminant šilumą plačiau naudoti biokurą ir atsinaujinančius energijos išteklius. Tačiau atsiranda galimybė supirkti šilumą, pagamintą iš biokuro, atsinaujinančių energijos šaltinių, iš geoterminės energijos ir deginamų atliekų, už vienanarę šilumos gamybos kainą, kuri taikoma iškastinį kurą naudojančioms šilumos tiekimo įmonėms ir yra aukštesnė negu minėtų atsinaujinančiųjų šaltinių šilumos gamybos kaina. Tokiu būdu išaugusi gamybos šaltinių įvairovė nemažina šilumos kainos vartotojams ir neužtikrina tokių Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo: mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams; šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją; ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus. Pakeitimais nenumatytos priemonės, kaip išvengti kitų galimų piktnaudžiavimų, susijusių su pelno centrų iškėlimu iš reguliuojamos veiklos, ir neužtikrinama vartotojų teisių apsauga ilgalaikėje perspektyvoje. Be to, Įstatymu panaikinus nuostatą, kad šilumos tiekėjai šilumą superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų Vyriausybės nustatyta tvarka, neaišku, kas ir kokia tvarka spręs su šilumos supirkimu iš nepriklausomų šilumos gamintojų susijusius klausimus (paslaugų kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimų; dispečerinio valdymo organizavimo ir supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų prioritetų formavimo, kai pasiūla viršija paklausą; šilumos supirkimo, prijungimo, projektavimo sąlygų išdavimo ir kt.). Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad, jeigu tam tikrų ūkio santykių srityje gamyba ar rinka yra sukoncentruotos, valstybės valdžios institucijoms tenka pareiga nustatyti papildomą teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų vartotojų interesų apsaugą. Viena iš priemonių Šilumos ūkio įstatyme nustatytiems tikslams kompleksiškai pasiekti ir išvengti galimų piktnaudžiavimų – sudaryti sąlygas efektyviam šilumos ūkio reguliavimui, įskaitant kainodarą. Be to, svarstytina kompleksinė šilumos ūkio sektoriaus reforma siekiant žemą šilumos kainą vartotojams pasiekti ne išimtinai kainodaros reguliavimu, o efektyvia šilumos gamintojų konkurencija. 2 straipsnis. S i ū l a u pakeisti Įstatymo 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šilumos tiekėjai superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą, pagamintą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, deginant atliekas, iš iškastinio kuro, atitinkančią kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas, privalo atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis. Visais atvejais šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, negali būti brangesnė negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nepriklausomiems šilumos gamintojams yra privaloma šilumos gamybos kainodara šio Įstatymo nustatyta tvarka, kaip ir kitiems šilumos tiekėjams. Esant pagrįstam nepriklausomo šilumos gamintojo prašymui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę priimti motyvuotą sprendimą netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros nepriklausomam šilumos gamintojui, jei nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina šilumos kiekį, nedarantį reikšmingos įtakos galutinei tos centralizuoto tiekimo šilumos sistemos kainai, arba jų veiksmai nedaro įtakos ar ketinimai, jei jie būtų įgyvendinti, negalėtų daryti įtakos ūkinei veiklai toje centralizuoto tiekimo šilumos sistemoje.““ 3 straipsnis. P a v e d u Respublikos Prezidentės vyriausiajam patarėjui Nerijui Udrėnui pateikti šį dekretą Lietuvos Respublikos Seimui. 4 straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ _________________