← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO N U T A R I M A S DĖL VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO 2010 m. gegužės 28 d. Nr. XI-859 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Vytauto Didžiojo universiteto senato 2010 m. vasario 24 d. sprendimą, n u t a r i a : 1 straipsnis. Patvirtinti Vytauto Didžiojo universiteto statutą (1 priedėlis) ir Vytauto Didžiojo universiteto valdomų pastatų ir žemės sklypų sąrašą (2 priedėlis). 2 straipsnis. Nustatyti, kad Vytauto Didžiojo universitetas tampa Lietuvos Respublikos viešąja įstaiga įstatymų nustatyta tvarka. 3 straipsnis. Pripažinti netekusiais galios: 1) Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. VIII-2077 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 92-2890); 2) Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. XI-278 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ 2 priedėlio pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 68-2748). Seimo Pirmininkė Irena Degutienė Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. XI-859 1 priedėlis VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO STATUTAS Vytauto Didžiojo universitetas kildina save iš 1920 m. sausio 27 d. Kaune įsteigtų Aukštųjų kursų, kurių pagrindu 1922 m. vasario 16 d. buvo atidarytas Lietuvos universitetas. 1930 m. šis universitetas pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu, 1940 m. – Kauno universitetu, 1946 m. – Kauno valstybiniu universitetu. 1939–1940 m. į atkurtą Vilniaus universitetą perkelti Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų, Teisės ir Gamtos-matematikos fakultetai, 1949 m. – Filologijos fakultetas. 1950 m. universitetas buvo uždarytas, jo pagrindu įkurtos dvi savarankiškos aukštosios mokyklos – Kauno politechnikos institutas ir Kauno medicinos institutas. 1989 m. balandžio 28 d. Lietuvos ir išeivijos mokslininkų konferencijoje „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas“ paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo aktas, kuris juridiškai įteisintas 1989 m. liepos 4 d. (Žin., 1989, Nr. 20-247). Vytauto Didžiojo universitetas yra nuo 1922 m. vasario 16 d. iki 1950 m. spalio 31 d. Kaune veikusio universiteto dalies teisių paveldėtojas. Universiteto misija: Vytauto Didžiojo universitetas – tai bendruomeniška mokslo, menų ir studijų institucija, tęsianti 1922 m. Kaune įkurto Lietuvos universiteto misiją, žmogui sudaranti liberalias ugdymosi sąlygas, plėtojanti partnerystę, aktyviai dalyvaujanti Kauno gyvenime, kurianti Lietuvos ateitį ir prisidedanti prie pasaulio kultūros ir mokslo raidos. I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS I SKIRSNIS UNIVERSITETAS

  1. Vytauto Didžiojo universitetas (toliau – Universitetas) yra valstybinė aukštoji mokykla, kurioje vykdomos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai ir plėtojama taikomoji mokslo bei meno veikla.
  2. Universiteto steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas).
  3. Universitetas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitų Lietuvos ir užsienio bankuose.
  4. Universiteto administracinis centras yra Kaune, K. Donelaičio g.
  5. Universiteto pavadinimas lietuvių kalba – Vytauto Didžiojo universitetas (santrumpa – VDU), lotynų kalba – Universitas Vytauti Magni, anglų kalba – Vytautas Magnus University (į kitas kalbas Vytautas Magnus neverčiamas ir nelinksniuojamas).
  6. Universitete rengiami įvairių mokslo ir studijų krypčių bakalaurai, magistrai ir mokslo daktarai kultūros, švietimo, ūkio ir kitoms visuomenės reikmėms tenkinti, gebantys savarankiškai dirbti intelektinį bei kūrybinį darbą ir turintys platų bendrauniversitetinį išsilavinimą.
  7. Daugiau kaip pusė Universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (arba) pripažinti menininkai.
  8. Pagrindiniai Universiteto tikslai ir uždaviniai: UGDANT ASMENYBĘ 1) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti studijų, mokslo, meno ir humanistinės kultūros vienove bei artes liberales principu grindžiamą aukštąjį universitetinį išsilavinimą; 2) ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai ir pilietiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę, gebančią suprasti save, kaip žmonijos sukurtų vertybių paveldėtoją ir puoselėtoją, kritiškai vertinančią permainas ir konstruktyviai veikiančią dinamiško gyvenimo sąlygomis; 3) sudaryti sąlygas asmeniui mokytis ir tobulėti visą gyvenimą, kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti; BRANDINANT VISUOMENĘ 4) ugdyti švietimui, mokslui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią veiksmingai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje; 5) bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, moksline, šviečiamąja, meno ir kita kultūrine veikla skatinti Kauno ir Lietuvos plėtrą; 6) dalytis su pasaulio akademine bendruomene ir pasaulio lietuviais Lietuvos dvasiniais, mokslo ir kultūros laimėjimais; 7) saugoti ir puoselėti gamtos, mokslo, kultūros paveldą ir supažindinti su juo visuomenę pristatant kolekcijas, skelbiant publikacijas ir pasitelkiant bibliotekas, muziejus; 8) telkti mokslui ir studijoms Universitete viso pasaulio lietuvius mokslininkus, pedagogus ir absolventus bei Universiteto rėmėjus; PLĖTOJANT STUDIJAS IR MOKSLĄ 9) vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkančią aukštojo mokslo kvalifikaciją; 10) rengti mokslininkus, stiprinti mokslo ir studijų poveikį Lietuvos ūkio ir kultūros pažangai bei demokratinės, pilietinės visuomenės sklaidai; 11) darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti šalies humanitarinės, informacinės ir technologinės kultūros ugdymui bei tarptautinei mokslo ir ūkio kooperacijai būtinus aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą; 12) jungtis į bendrąją Europos mokslinių tyrimų erdvę, plėtoti ryšius su pasaulio akademine bendruomene, skleisti Lietuvos kultūros savitumą. II skirsnis UNIVERSITETO AUTONOMIJA
  9. Universitetas turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve bei pagarba žmogaus teisėms ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir šiame statute. Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka Universiteto autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir steigėjui.
  10. Universitetas turi šias teises: 1) šio statuto nustatyta tvarka sudaryti savivaldos institucijas; 2) pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, profesionaliosios meno veiklos, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas; 3) teikti kvalifikacinius laipsnius ir profesines kvalifikacijas, mokslo laipsnius, pedagoginius bei garbės vardus ir juos anuliuoti; 4) nustatyti studijų tvarką; 5) rengti ir tvirtinti teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas; 6) teikti kitas švietimo, kvalifikacijos kėlimo, ekspertines paslaugas; 7) priimti ir šalinti studentus; 8) skirti stipendijas studentams iš savo ar rėmėjų lėšų; 9) leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą; 10) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų; 11) nustatyti valstybės biudžeto asignavimų ir kitų lėšų naudojimo tvarką bei atliekamų darbų ir paslaugų kainas; 12) valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti; 13) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis, fondais ir asmenimis formas; 14) bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio mokslo, kultūros, studijų, gamybos įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis; 15) teisės aktų nustatyta tvarka steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir į juos investuoti Universiteto tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su Universiteto vykdoma studijų organizavimo ar mokslinių tyrimų veikla ir būtinas šiems tikslams pasiekti; verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su Universiteto veiklos tikslais; 16) kurti mokslo ir studijų institucijų ar kitas asociacijas; 17) saugoti savo archyve mokslininkų, literatūros, kultūros ir meno veikėjų rankraščius, taip pat saugoti Universiteto archyvinius dokumentus ir kitą mokslo istorijai vertingą medžiagą; 18) reikšti nuomonę švietimo, mokslo, kultūros, ūkio, įstatymų leidybos ir kitais valstybei svarbiais klausimais; 19) teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti studijų kainą; 20) kitas teisės aktams neprieštaraujančias teises.
  11. Universitetas gali vykdyti veiklą, numatytą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje ir atitinkančią Universiteto tikslus ir uždavinius.
  12. Universitetas privalo: 1) užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę; 2) informuoti steigėją ir visuomenę apie studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, savo finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą ir lėšų naudojimą; savo studijų programų išorinio kokybės įvertinimo ir akreditavimo rezultatus; 3) teikti teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai; 4) teikti studijuojantiems asmenims karjeros konsultacijas; 5) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles. III SKIRSNIS Akademinė laisvė
  13. Pagrindinė Universiteto veiklos nuostata yra akademinė laisvė, kuria studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, tyrėjai ir profesoriai emeritai naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų ir šio statuto. Statutas garantuoja: 1) minties, raiškos, pasaulėžiūros ir tikėjimo laisvę Universiteto darbuotojams ir studentams; 2) lygią teisę dalyvauti konkursuose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti, taip pat priėmimo į studijas konkursuose, neatsižvelgiant į lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę ir pilietybę; 3) mokslo, meno ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus; 4) darbuotojų ir studentų apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų bei įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis ir (arba) Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimas; taip pat nepriklausomumą nuo ideologijos ir politinių institucijų; 5) kūrybos ir intelektinio darbo autorių teises, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse; 6) nešališką ir viešą mokslo darbų recenzavimą; 7) teisę dėstytojams, mokslo darbuotojams ir studentams dalyvauti Universiteto savivaldoje šio statuto nustatyta tvarka.
  14. Universiteto akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį tvirtina Senatas. IV skirsnis Dėstomoji kalba
  15. Universitete dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstoma, kai: 1) studijų programos turinys siejamas su kita kalba; 2) paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai ir kiti užsienio specialistai; 3) studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba; 4) studijos vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba studijų mainus. II SKYRIUS UNIVERSITETO VALDYMAS
  16. Universitetas turi kolegialius valdymo organus – Universiteto tarybą ir Senatą bei vienasmenį valdymo organą – rektorių. V SKIRSNIS Universiteto TARYBA
  17. Universiteto taryba yra kolegialus valdymo organas.
  18. Universiteto taryba: 1) tvirtina Universiteto viziją ir misiją, rektoriaus pateiktą strateginį veiklos planą; 2) išklausiusi Senato nuomonę, teikia Seimui tvirtinti Statutą ir jo pakeitimus; 3) svarsto ir tvirtina rektoriaus teikiamus Universiteto struktūros pertvarkos planus; 4) nustato Universiteto rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką; renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų rektorių; 5) nustato Universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus; 6) rektoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius; 7) nustato Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus; 8) nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę; 9) rektoriaus teikimu tvirtina ir atšaukia prorektorius; 10) tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; gali inicijuoti Universiteto ūkinės ir finansinės veiklos auditą; 11) tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę veiklos ataskaitą, vertina veiklos atitiktį strateginiam veiklos planui, pasiektus rezultatus ir jų poveikį; 12) užtikrina teisės aktų nustatyta tvarka Universiteto atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėju, kiekvienais metais informuoja visuomenę apie Universiteto strateginio veiklos plano vykdymo rezultatus; 13) rūpinasi parama Universitetui; 14) išklausiusi Senato nuomonę, tvirtina Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui; 15) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją teisės aktų nustatyta tvarka teikia Seimui; 16) atlieka kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
  19. Universiteto taryba sudaroma iš 11 narių: 1) Universiteto tarybos narį skiria studentų atstovybė, 3 narius skiria dėstytojai ir mokslo darbuotojai, 1 narį skiria administracija ir kiti darbuotojai, 1 narį skiria švietimo ir mokslo ministras kartu su Senatu, kitus 5 narius siūlo juridiniai ir fiziniai asmenys iš asmenų, nepriklausančių Universiteto personalui ir studentams (pastaruosius Universiteto tarybos narius skiria ir atšaukia švietimo ir mokslo ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu, išklausęs Universiteto tarybos nuomonę). Universiteto tarybos nariu gali būti asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) nustatytus reikalavimus; 2) Universiteto senatas nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų bei administracijos ir kitų darbuotojų skyrimo į Universiteto tarybą ir Universiteto tarybos nario įsipareigojimo vadovautis Universiteto ir visuomenės interesais bei sąžiningai atlikti nustatytas funkcijas tvarką. Studentų atstovo skyrimo tvarka nustatoma studentų atstovybės įstatuose.
  20. Universiteto taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Universiteto tarybos pirmininką. Universiteto tarybos pirmininku negali būti Universiteto personalui priklausantis asmuo ar studentas.
  21. Universiteto taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Universiteto taryba sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Universiteto tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių.
  22. Jeigu Universiteto tarybos narys netinkamai vykdo šio statuto, Universiteto tarybos darbo reglamento nustatytas pareigas arba nepasirašo šiame statute nurodyto įsipareigojimo, Universiteto tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą Universiteto tarybos narį.
  23. Jeigu Universiteto tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki jo kadencijos pabaigos, naują tarybos narį Mokslo ir studijų įstatyme ir šiame statute nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Universiteto tarybos narys pareigas pradeda eiti, kai apie jo paskyrimą paskelbia švietimo ir mokslo ministras ir Universiteto tarybos narys pasirašo Mokslo ir studijų įstatyme ir šiame statute nurodytą įsipareigojimą.
  24. Rektorius gali dalyvauti Universiteto tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.
  25. Universiteto tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant tarybos nario pareigas iš Universiteto lėšų pagal Senato nustatytą išmokų Universiteto tarybos nariams mokėjimo tvarką. VI skirsnis Universiteto Senatas
  26. Senatas yra kolegialus Universiteto akademinių reikalų valdymo organas.
  27. Senatas: 1) tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, meno bei kitokias programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų akreditavimo, finansavimo ir Universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos Universiteto studijų, mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį; 2) nustato studijų tvarką, tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles, nustato studijų metų, semestrų pradžią ir pabaigą, atostogų laikotarpius; 3) rektoriaus teikimu slaptu balsavimu tvirtina ir atšaukia fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, kitų padalinių vadovus, išrinktus ar paskirtus į pareigas šio statuto nustatyta tvarka. Jeigu Senatas teikiamos kandidatūros nepatvirtina, rektorius teikia kitą; 4) vadovaudamasis Universiteto tarybos nustatytais Universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką; 5) teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus, Universiteto garbės vardus, profesoriaus emerito vardus pagal Senato patvirtintą tvarką; 6) sudaro nuolatines ir laikinąsias Senato komisijas ir komitetus; 7) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama; 8) svarsto rektoriaus pateiktas Universiteto veiklos ataskaitas ir strateginių planų projektus; 9) tvirtina akademinių padalinių nuostatus, Studijų reguliaminą ir kitus akademinius reikalus reglamentuojančius dokumentus; 10) šaukia teisės aktų nustatyta tvarka Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti; apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą informuoja akademinę bendruomenę ne vėliau kaip prieš 10 kalendorių dienų Universiteto tinklalapyje ir kitais Senato nustatytais būdais; 11) siūlo Universiteto tarybai šio statuto pakeitimus; 12) svarsto ir priima nutarimus kitais studijų, mokslo, socialiniais ir panašiais klausimais; 13) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.
  28. Senatas sudaromas 5 metams iš 45–60 mokslininkų, pripažintų menininkų ir studentų.
  29. Senatą sudaro: 1) Universiteto akademinės bendruomenės nariai, pariteto pagrindais atstovaujantys fakultetams ir jiems prilyginamiems akademiniams padaliniams; profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus Senato narių; 2) Universiteto akademinės bendruomenės nariai, pariteto pagrindais atstovaujantys fakultetams ir jiems prilyginamiems akademiniams padaliniams; docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus Senato narių; 3) Senato nariai pagal pareigas sudaro ne daugiau kaip 10 procentų Senato narių. Universiteto rektorius yra Senato narys pagal pareigas, tačiau jis negali būti Senato pirmininkas. Senato nariai pagal pareigas gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai; 4) išeivijos mokslininkai ir pripažinti menininkai, aktyviai bendradarbiaujantys su Universitetu, sudaro ne mažiau kaip 5 procentus Senato narių; 5) visoms studijų pakopoms atstovaujantys Universiteto studentai, kuriuos skiria studentų atstovybė, sudaro ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių; 6) Universiteto absolventai ir kitose institucijose dirbantys mokslininkai sudaro ne mažiau kaip 5 procentus Senato narių.
  30. Senatas gali būti papildomas kadencijos metu, kai: 1) įkuriamas naujas fakultetas arba jam prilygintas akademinis padalinys; 2) fakulteto arba jam prilyginto akademinio padalinio atstovas nutraukia santykius su Universitetu; 3) Senato narys atsisako šių pareigų; 4) Universiteto padalinys ar studentų atstovybė atšaukia savo išrinktą ar paskirtą Senato narį.
  31. Senatas patvirtina Senato sudarymo nuostatus.
  32. Senato pirmininkas iš Universiteto mokslininkų ar pripažintų menininkų visų Senato narių balsų dauguma slaptu balsavimu renkamas naujai sudaryto Senato pirmame posėdyje. Pirmininko kandidatūrą siūlo Senato nariai.
  33. Senato pirmininko pavaduotojas ir Senato sekretorius renkamas iš Senato narių. Pirmininko pavaduotojo ir sekretoriaus kandidatūras siūlo Senato pirmininkas.
  34. Senato veiklai organizuoti sudaroma Senato valdyba, susidedanti iš pirmininko, jo pavaduotojo, sekretoriaus ir nuolatinių komitetų pirmininkų.
  35. Senato posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Senato narys. Senato posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Senato narių.
  36. Senato nutarimai priimami dalyvaujančių posėdyje narių balsų dauguma. Senato nutarimai priimami visų Senato narių balsų dauguma, kai: 1) sprendžiama, ar Senato išrinktas arba patvirtintas asmuo gali toliau eiti pareigas; 2) teikiami profesoriaus ar docento pedagoginiai vardai, taip pat Universiteto garbės vardai ir profesoriaus emerito vardai.
  37. Skyrimo į pareigas ir atšaukimo iš jų, pedagoginių ir garbės vardų teikimo bei kiti personaliniai klausimai Senate sprendžiami slaptu balsavimu.
  38. Jeigu rektorius įsakymu Senato nutarimo nepaskelbia ir grąžina jį pakartotinai svarstyti, Senatas šį nutarimą svarsto pakartotinai. Jeigu tas pats nutarimas priimamas visų Senato narių balsų dauguma, jis tampa privalomas, kai išimtinę kompetenciją priimti tokį sprendimą turi Senatas.
  39. Senatas apie savo nutarimus informuoja akademinę Universiteto bendruomenę ir kartą per metus teisės aktų nustatyta tvarka atsiskaito akademinei bendruomenei už savo veiklą.
  40. Senato veiklą reglamentuoja šis statutas ir Senato darbo reglamentas. VII SKIRSNIS Rektorius
  41. Rektorius yra Universiteto vienasmenis valdymo organas, veikia jo vardu ir jam atstovauja.
  42. Rektorius: 1) vadovauja Universitetui, organizuoja jo veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą, atsako už tai, kad Universiteto veikla atitiktų įstatymus, šį statutą, kitus teisės aktus; 2) leidžia įsakymus, privalomus visiems Universiteto darbuotojams ir studentams; 3) priima ir atleidžia Universiteto darbuotojus; 4) priima ir šalina studentus, vadovaudamasis Studijų reguliaminu; 5) skatina Universiteto darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas; 6) atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais; 7) nustato Universiteto ūkio, finansų bei kitų administracinių ir aptarnaujančių tarnybų struktūrą ir funkcijas; 8) tvirtina pareigines instrukcijas, Universiteto neakademinių padalinių ir organizacijų įstatus ir nuostatus; 9) teikia Senatui svarstyti ir Universiteto tarybai tvirtinti ir viešai skelbia teisės aktų nustatyta tvarka Universiteto metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; 10) teikia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai teisės aktų nustatyta tvarka Universiteto metinę veiklos ataskaitą; 11) sudaro sutartis su Lietuvos bei užsienio mokslo ir studijų institucijomis bei kitomis organizacijomis ir įmonėmis; 12) įsakymais skelbia Senato nutarimus arba grąžina juos pakartotinai svarstyti, pateikdamas rašytinį paaiškinimą. Jeigu Senatas tą patį nutarimą priima pakartotinai visų Senato narių balsų dauguma, jis yra rektoriui privalomas; 13) turi teisę laikinai sustabdyti fakultetų ir kitų jiems prilygintų akademinių padalinių tarybų nutarimus ir teikia šiuos klausimus Senatui; 14) turi teisę atšaukti fakultetų ir kitų jiems prilygintų akademinių padalinių vadovų potvarkius; 15) kviečia Rektorato posėdžius; 16) įvertinęs studentų atstovybės siūlymus, teikia Universiteto tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius; 17) gavęs studentų rašytinius prašymus, skundus ar pranešimus dėl teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti arba įgalioti tai atlikti kitą asmenį; 18) teikia Senatui svarstyti ir Universiteto tarybai tvirtinti Universiteto strateginį veiklos planą; 19) vykdo įstatymų, šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
  43. Rektorių viešo konkurso būdu renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų Universiteto taryba. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Universiteto tarybos narių.
  44. Rektoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo Universiteto rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
  45. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties.
  46. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Universiteto vardu pasirašo Universiteto tarybos pirmininkas arba kitas jos įgaliotas asmuo.
  47. Jeigu Universiteto tarybos posėdyje jos narių balsų dauguma Universiteto rektoriaus pateikta Universiteto metinė veiklos ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita nepatvirtinama, rektorius teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleistas iš pareigų ne mažiau kaip trimis penktadaliais visų Universiteto tarybos narių balsų.
  48. Dalį rektoriaus funkcijų jo pavedimu vykdo prorektoriai. Prorektorių kandidatūras iš mokslininkų rektoriaus teikimu tvirtina Universiteto taryba. Prorektoriai atleidžiami iš pareigų, kai baigiasi rektoriaus įgaliojimai. Rektorių pavaduoja Universiteto tarybos sprendimu įgaliotas prorektorius.
  49. Pasibaigus rektoriaus ir prorektorių kadencijai, Universitetas šiems asmenims be konkurso suteikia iki kadencijos ar per kadenciją eitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas 5 metams.
  50. Rektoriaus patariamoji institucija yra Rektoratas.
  51. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai ir jiems prilygintų akademinių padalinių vadovai, studentų atstovybės prezidentas, taip pat rektoriaus įsakymu paskirti kitų padalinių vadovai. Rektorato posėdžiams pirmininkauja rektorius.
  52. Rektoratas: 1) rengia Universiteto strateginio veiklos plano ir struktūros pertvarkymo projektus; 2) svarsto studijų, mokslo, ūkio organizavimo klausimus; 3) rengia Universiteto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą; 4) rengia Universiteto veiklos metinę ataskaitą; 5) rengia akademinio darbo krūvio normas ir kitų darbų normatyvus; 6) rengia studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių projektus; 7) rengia Priėmimo į Vytauto Didžiojo universitetą tvarkos aprašo projektą, svarsto konkursinių komisijų siūlymus dėl studentų priėmimo; 8) koordinuoja fakultetų ir kitų savarankiškų padalinių darbą; 9) koordinuoja Universiteto ryšius su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo, studijų, gamybinėmis ir kitomis institucijomis; 10) svarsto Universiteto padalinių ir organizacijų įstatus ir nuostatus; 11) svarsto ir rengia Studijų reguliamino ir jo pataisų projektus; 12) svarsto fakultetų ir kitų padalinių pajamų ir išlaidų sąmatų projektus; 13) svarsto Universiteto patalpų ir teritorijų paskirstymą padaliniams; 14) svarsto Universiteto padalinių steigimo ir panaikinimo klausimus; 15) svarsto kandidatus garbės ir profesoriaus emerito vardams gauti; 16) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas. III SKYRIUS UNIVERSITETO STRUKTŪRA VIII skirsnis PADALINIAI
  53. Universitetą sudaro akademiniai padaliniai ir neakademiniai padaliniai. Akademinis padalinys yra toks padalinys, kurio pagrindinė veikla yra studijų vykdymas arba moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra: 1) Universiteto akademiniai padaliniai yra fakultetai, katedros, mokslo institutai, mokslo centrai, menų centrai, studijų centrai, filialai, Kauno botanikos sodas ir kiti šiems prilyginami padaliniai; 2) Universiteto neakademiniai padaliniai yra biblioteka, atstovybės, konsultavimo centrai ir kiti studijoms, mokslui ir studentų veiklai reikalingi padaliniai.
  54. Universiteto Katalikų teologijos fakultetas yra akademinis padalinys, vykdantis katalikų teologijos ir religijos mokslų studijas bei tyrimus. Fakultetas veikia vadovaudamasis savo statutu, sutarimo tvarka patvirtintu Senato, Lietuvos vyskupų konferencijos ir Vatikano studijų kongregacijos.
  55. Universiteto mokslo institutas yra mokslinių tyrimų akademinis padalinys, atliekantis Universiteto iškeltus tikslus ir misiją atitinkančios (atitinkančių) tam tikros krypties (tam tikrų krypčių) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, suteikiantis mokslinę bazę Universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti, dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti. Savo veiklą institutas organizuoja vadovaudamasis Senato patvirtintais nuostatais. Universiteto mokslo instituto direktoriaus kandidatūrą iš mokslininkų rektoriaus teikimu tvirtina ir atšaukia Senatas. Universiteto mokslo instituto direktorius atleidžiamas iš pareigų, kai baigiasi rektoriaus įgaliojimai.
  56. Universiteto mokslo, meno ir studijų centrai yra Universiteto akademiniai padaliniai, organizuojantys vienos ar kelių mokslo krypčių tyrimus, įgyvendinantys meno projektus, teikiantys studijų, konsultacines ir kitas paslaugas. Savo veiklą centrai organizuoja vadovaudamiesi Senato patvirtintais nuostatais. Centrų vadovus iš mokslininkų ar pripažintų menininkų skiria ir atleidžia rektorius.
  57. Universiteto Kauno botanikos sodas yra akademinis padalinys, atliekantis mokslinius tyrimus, užsiimantis taikomąja veikla, kaupiantis augalų kolekcijas, kuriantis ekspozicijas, atliekantis visuomenės ekologinio švietimo funkcijas ir suteikiantis tyrimų ir praktikos bazę studentams. Botanikos sodas veikia vadovaudamasis Senato patvirtintais nuostatais. Botanikos sodo direktorių iš mokslininkų rektoriaus teikimu tvirtina ir atšaukia Senatas. Botanikos sodo direktorius atleidžiamas iš pareigų, kai baigiasi rektoriaus įgaliojimai. Pasibaigus direktoriaus kadencijai, Universitetas šiam asmeniui be konkurso suteikia iki kadencijos ar per kadenciją jo eitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas 5 metams.
  58. Universiteto biblioteka yra padalinys, aprūpinantis studentus, dėstytojus, mokslo darbuotojus ir kitus darbuotojus studijoms ir tyrimams reikalingomis knygomis, vadovėliais, žurnalais ir kitais informacijos šaltiniais. Biblioteka veikia vadovaudamasi Senato patvirtintais nuostatais. Bibliotekos direktorių skiria ir atleidžia rektorius.
  59. Kiti studijoms, mokslui, menui, konsultavimo, studentų veiklai ir socialiniam gyvenimui reikalingi padaliniai savo darbą organizuoja pagal šį statutą, Senato patvirtintus nuostatus, vidaus tvarkos taisykles. Jų vadovus skiria ir atleidžia rektorius.
  60. Administracinėms funkcijoms vykdyti ir ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti Universitete veikia rektoriaus įsakymu sudaryti padaliniai. Šių padalinių struktūrą ir funkcijas nustato ir jų vadovus skiria ir atleidžia rektorius.
  61. Universitetas, plėtodamas savo veiklą, vadovaujasi Mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, gali steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse.
  62. Sprendimą dėl Universiteto filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo priima Universiteto taryba. Universiteto filialų, atstovybių vadovus skiria ir atleidžia rektorius. IX SKIRSNIS Fakultetas
  63. Fakultetas yra Universiteto akademinis padalinys, organizuojantis vienos mokslo ir studijų srities, krypties arba artimų sričių, krypčių studijas ir tyrimus. Fakultetą sudaro katedros, studijų, mokslo, meno ir konsultavimo centrai, laboratorijos ir kiti padaliniai.
  64. Fakulteto veiklą organizuoja: 1) fakulteto taryba; 2) dekanas; 3) dekano vadovaujama patariamoji institucija – Dekanatas.
  65. Fakulteto tarybą sudaro pariteto principu fakulteto padalinių deleguoti dėstytojai ir mokslo darbuotojai, dekanas ir prodekanai. Ne mažiau kaip 2/3 fakulteto tarybos narių sudaro mokslininkai. Ne mažiau kaip 20 procentų fakulteto tarybos narių sudaro studentų atstovybės deleguoti fakulteto studentai. Fakulteto tarybos sudarymo tvarką nustato Senato tvirtinami fakulteto tarybos sudarymo nuostatai. Fakulteto taryba pirmajame posėdyje išsirenka pirmininką. Fakulteto tarybos pirmininku negali būti dekanas.
  66. Fakulteto taryba: 1) priima nutarimus svarbiausiais fakulteto studijų organizavimo, mokslo ir kitais klausimais; 2) svarsto fakulteto padalinių įkūrimo, reorganizavimo ir panaikinimo klausimus pagal Senato patvirtintus akademinių padalinių nuostatus; 3) skirsto fakulteto padaliniams centralizuotai gautas lėšas; 4) svarsto ir tvirtina fakulteto studijų programas; 5) svarsto kandidatus docento ir profesoriaus pedagoginiams vardams gauti ir savo nuomonę pateikia Senatui; 6) svarsto kandidatus profesoriaus, docento, vyriausiojo mokslo darbuotojo ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigoms eiti ir savo nuomonę teikia Senatui; 7) svarsto kandidatūras profesoriaus emerito, garbės daktaro ir garbės profesoriaus vardams įgyti ir savo nuomonę teikia Senatui; 8) viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka katedrų vedėjus ir teikia juos tvirtinti rektoriui; 9) viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka fakulteto lektorius, asistentus, mokslo darbuotojus, jaunesniuosius mokslo darbuotojus; 10) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.
  67. Fakulteto tarybos nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Jie neturi prieštarauti Universiteto tarybos, Senato nutarimams ir yra privalomi visiems fakulteto ir jo padalinių vadovams, darbuotojams ir studentams. Šiuos nutarimus laikinai gali sustabdyti rektorius, o atšaukti – pati fakulteto taryba arba Senatas.
  68. Fakulteto tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Ne mažiau kaip 1/3 fakulteto tarybos narių rašytiniu siūlymu neeilinis fakulteto tarybos posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo siūlymo įteikimo dekanui. Siūlyme nurodoma, kokiu klausimu posėdis šauktinas. Fakulteto tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 fakulteto tarybos narių.
  69. Fakulteto dekanas, vykdydamas šio statuto reikalavimus ir fakulteto tarybos valią, vadovauja fakultetui, veikia jo vardu, jam atstovauja ir yra atsakingas už fakulteto turtą. Dekano kandidatūrą iš mokslininkų ar pripažintų menininkų rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Dekanas atleidžiamas iš pareigų, kai baigiasi rektoriaus įgaliojimai. Pasibaigus dekano kadencijai, Universitetas šiam asmeniui be konkurso suteikia iki kadencijos ar per kadenciją jo eitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas 5 metams.
  70. Dekanas: 1) įgyvendina Senato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus; 2) leidžia fakulteto darbuotojams ir studentams privalomus potvarkius; 3) koordinuoja fakulteto padalinių veiklą; 4) rūpinasi studijų ir mokslo organizavimu fakultete; 5) atsako už fakulteto tvarką; 6) teikia rektoriui siūlymus dėl studentų priėmimo ir šalinimo, vadovaudamasis Studijų reguliaminu; 7) skatina studentus ir skiria jiems drausmines nuobaudas Studijų reguliamino nustatyta tvarka; 8) kiekvienais metais atsiskaito fakulteto tarybai už fakulteto veiklą; 9) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.
  71. Dekano potvarkius gali atšaukti fakulteto taryba visų jos narių balsų dauguma arba rektorius.
  72. Dalį savo funkcijų dekanas gali perduoti prodekanams. Prodekaną iš fakulteto dėstytojų ar mokslo darbuotojų dekano teikimu skiria ir atšaukia rektorius. Prodekanas atleidžiamas iš pareigų, kai baigiasi dekano įgaliojimai. Pasibaigus prodekano kadencijai, Universitetas šiam asmeniui be konkurso suteikia iki kadencijos ar per kadenciją jo eitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas 5 metams.
  73. Dekanatą sudaro dekanas, prodekanai, katedrų vedėjai ir kitų fakulteto padalinių vadovai, dekano potvarkiu paskirti dekanato nariais. Dekanato posėdžiams pirmininkauja dekanas.
  74. Dekanatas: 1) rengia fakulteto veiklos ataskaitą; 2) rengia fakulteto strateginius veiklos planus; 3) svarsto organizacinius studijų ir mokslo klausimus; 4) svarsto fakulteto ir jo padalinių ryšius su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo, studijų, meno ir kitomis institucijomis; 5) rengia fakulteto centralizuotai gaunamų lėšų paskirstymo padaliniams sąmatą; 6) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas. X skirsnis KATEDRA
  75. Katedra – pagrindinis fakulteto akademinis padalinys, vykdantis studijų programas ar jų dalis, taip pat mokslinius tyrimus.
  76. Katedra: 1) organizuoja studijas ir atlieka mokslinių tyrimų darbus; 2) rengia studijų programų ir planų projektus; 3) kaupia studijų ir mokslo įrangą bei literatūrą; 4) svarsto monografijas, straipsnius, vadovėlius, mokymo priemones ir kitus leidinius; 5) svarsto kandidatus docento ir profesoriaus pedagoginiams vardams gauti, taip pat kandidatus į konkursines vietas ir savo nuomonę teikia fakulteto tarybai; 6) svarsto kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti ir savo nuomonę teikia fakulteto tarybai; 7) svarsto kandidatūras profesoriaus emerito, garbės daktaro ir garbės profesoriaus vardams įgyti ir savo nuomonę teikia fakulteto tarybai; 8) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.
  77. Katedrai vadovauja vedėjas. Vedėją iš mokslininkų ar pripažintų menininkų viešo konkurso būdu renka fakulteto taryba ir teikia rektoriui. Jeigu rektorius katedros vedėjo kandidatūros neteikia tvirtinti Senatui arba Senatas jos nepatvirtina, rektorius skiria laikinąjį katedros vedėją ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui ir skelbia naują konkursą.
  78. Katedros vedėjo kadencija – 5 metai. Profesoriams kadencijų skaičius neribojamas, mokslininkai ar pripažinti menininkai vedėjo pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
  79. Katedros vedėjas: 1) organizuoja katedros darbuotojų mokslinę ir pedagoginę veiklą; 2) koordinuoja mokslo ir mokymo laboratorijų darbą; 3) atsako už katedros turto valdymą ir naudojimą; 4) fakulteto tarybai ir dekanui atsiskaito už metinę katedros veiklą; 5) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas. IV skyrius UNIVERSITETO BENDRUOMENĖ
  80. Universiteto bendruomenę sudaro akademinė bendruomenė, administracijos ir neakademinių padalinių darbuotojai, Universiteto „Rasos“ gimnazijos bendruomenė, absolventai ir kiti asmenys, aktyviai dalyvaujantys Universiteto veikloje.
  81. Universiteto akademinę bendruomenę sudaro studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai. Akademinės bendruomenės teises, pareigas ir atsakomybę nustato šis statutas, kiti įstatymai, Universiteto valdymo organų priimti dokumentai ir kiti teisės aktai.
  82. Akademinės bendruomenės nariai turi teisę Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka jungtis į organizacijas ir kitas asociacijas.
  83. Studentų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos, studentų mokslinės draugijos ir kitos asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus, veiklai, susijusiai su mokslo ir studijų sistemai keliamais tikslais, gali gauti valstybės biudžeto ir kitų lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. XI SKIRSNIS STUDENTAI
  84. Universiteto studentai yra asmenys, studijuojantys pagal studijų programas.
  85. Studentams išduodamas studento pažymėjimas teisės aktų nustatyta tvarka.
  86. Studentai turi teisę: 1) studijuoti pagal pasirinktą studijų programą; 2) studijuoti pagal individualų studijų planą vadovaudamiesi Studijų reguliaminu; 3) studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje; 4) vertinti studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę; 5) rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai; 6) siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš keleto pasiūlytų temų; 7) atsiskaityti už darbus taikydami alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti pagal Studijų reguliaminą, ir alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti nustatyti studijų tikslai; 8) kreiptis į Universiteto administraciją, kad būtų įskaityti studijų Universitete ar kitoje Lietuvos arba užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai; 9) raštu kreiptis į Universiteto administraciją, Ginčų nagrinėjimo komisiją dėl teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų; 10) pagal Senato patvirtintą Studijų reguliaminą nutraukti ir atnaujinti studijas; 11) išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso; 12) laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras; 13) dalyvauti Universiteto valdymo organuose; 14) rinkti studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją, laisvai jungtis į kitas organizacijas; 15) neišlaikę egzamino ar įskaitos, šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti vadovaudamiesi Studijų reguliaminu; 16) naudotis įstatymų, šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis teisėmis.
  87. Studentų pareigos: 1) uoliai studijuoti; 2) laikytis įstatymų, šio statuto, Studijų reguliamino, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių; 3) laikytis Universiteto akademinės etikos kodekso.
  88. Kitas studentų teises ir pareigas, taip pat paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato Studijų reguliaminas, įvertinus studentų atstovybės siūlymus.
  89. Universitete veikia Ginčų nagrinėjimo komisija: 1) kuri sprendžia studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su studijų ir mokslo veikla; 2) kurios darbą ir sprendimų priėmimą reglamentuoja Senato patvirtinti Ginčų nagrinėjimo komisijos nuostatai; 3) kuri rektoriaus įsakymu sudaroma 2 metams iš 3 Rektorato pasiūlytų administracijos ir 3 studentų atstovybės paskirtų asmenų; 4) kurios posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja iš Ginčų nagrinėjimo komisijos narių išsirinktas pirmininkas; 5) į kurią studentai turi teisę kreiptis, jeigu jie yra nepatenkinti rektoriaus ar jo įgalioto asmens, kitų Universiteto akademinių padalinių vadovų atsakymu į rašytinį prašymą, skundą ar pranešimą dėl teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų arba jeigu jie negavo atsakymo per 15 kalendorinių dienų; 6) kurios priimtas sprendimas dėl kilusio ginčo įforminamas rektoriaus įsakymu; 7) kurios sprendimą dėl kilusio ginčo, įformintą rektoriaus įsakymu, galima apskųsti Senatui. Senato sprendimas Universitete yra galutinis.
  90. Universiteto studentų savivalda: 1) Universiteto studentų interesams atstovauja studentų atstovybė; 2) visuotinė studentų konferencija yra fakultetų atstovų (delegatų) susirinkimas. Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė fakulteto atstovų (delegatų). Fakulteto atstovų susirinkimas pagal pasitvirtintus įstatus renka studentų atstovybės valdymo organus; 3) studentų atstovybę sudaro fakultetų atstovų (delegatų) išrinkti studentai. Studentų atstovybė proporcingai atstovauja visų studijų pakopų studentams. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, šiuo statutu, įstatymais ir kitais teisės aktais; 4) Studentų atstovybės įstatuose nustatoma studentų delegavimo į Universiteto valdymo organus tvarka. Studentų atstovai dalyvauja valdymo organų veikloje sprendžiamojo balso teise; 5) studentų atstovybė atstovauja Universiteto studentams nacionalinėse ir tarptautinėse studentų organizacijose.
  91. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto ir jo padalinių visais studijų klausimais.
  92. Universiteto tarybos nustatyta tvarka Universitetas remia studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai.
  93. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais. Fakultetų atstovų susirinkimas turi teisę pareikalauti pakartotinai svarstyti Universiteto valdymo organų priimtus sprendimus, susijusius su studentais.
  94. Už Universiteto skirtų lėšų panaudojimą studentų atstovybė kartą per metus atsiskaito rektoriui Universiteto tarybos nustatyta tvarka. XII skirsnis DĖSTYTOJAI
  95. Universiteto dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas.
  96. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno mokslinių tyrimų kryptis ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.
  97. Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje.
  98. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.
  99. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas Universiteto meno studijų asistentams.
  100. Kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato Senatas.
  101. Universiteto dėstytojai kas 5 metai gali būti Senato nustatyta tvarka ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei mokslinei, meno ir pedagoginei kvalifikacijai kelti. Už to laikotarpio mokslinę (meno) ar pedagoginę veiklą atsiskaitoma Senatui. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis. XIII SKIRSNIS MOKSLO DARBUOTOJAI
  102. Universiteto mokslo darbuotojai yra: tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai.
  103. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus.
  104. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus.
  105. Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus.
  106. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, rengtis stoti į doktorantūrą.
  107. Į mokslininkų stažuotojų pareigas asmenys skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 2 metams. Šis laikotarpis Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti pratęsiamas dar vieniems metams.
  108. Mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, minimalius kvalifikacinius pareigybių reikalavimus nustato Lietuvos mokslo taryba.
  109. Kvalifikacinius tyrėjų pareigybių, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, reikalavimus ir konkursų šioms pareigoms eiti, išskyrus konkursus mokslininkų stažuotojų pareigoms eiti, organizavimo tvarką nustato Senatas.
  110. Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas tvarką ir jų stažuočių finansavimo tvarką nustato Vyriausybė.
  111. Asocijuotojo mokslininko statusas Senato sprendimu gali būti suteikiamas Universitete dirbusiam mokslininkui, palaikančiam su Universitetu mokslinius ryšius, bet laikinai (ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos) dirbančiam kitur. Asocijuotasis mokslininkas, jeigu tam pritaria Senatas, gali be konkurso grįžti į ankstesnes pareigas ir jas eiti iki nutrauktos kadencijos pabaigos. Į kadencijos laikotarpį įskaitomi ir laikotarpiai, kai buvo dirbta kitur. XIV skirsnis PROFESORIAI EMERITAI
  112. Profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą pagal Senato patvirtintus nuostatus.
  113. Profesoriai emeritai turi teisę ir toliau dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje tokia pačia tvarka kaip ir kiti Universitete dirbantys mokslininkai.
  114. Profesoriui emeritui rektoriaus nustatyta tvarka iš Universiteto lėšų mokama Universiteto tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka. XV SKIRSNIS UNIVERSITETO ADMINISTRACIJA
  115. Universitetas turi administraciją, būtiną Universiteto ir jo padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat administracijos ir kitų darbuotojų, reikalingų institucijos studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.
  116. Administraciją sudaro Universiteto darbuotojai, kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams, išskyrus Universiteto akademinių padalinių, kurie įeina į kitų akademinių padalinių sudėtį, vadovus. Be administracinių pareigų, jie gali dirbti pedagoginį ir (arba) mokslinį darbą.
  117. Kitų Universiteto darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir funkcijas nustato rektorius. XVI skirsnis UNIVERSITETO DĖSTYTOJŲ IR MOKSLO DARBUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
  118. Universiteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 1) dalyvauti svarstant Statutą, jo pakeitimus, kitus Universiteto vidaus aktus ir veiklos kryptis; 2) pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis pagal finansinės atskaitomybės reikalavimus; 3) dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje; 4) gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją teisės aktų nustatyta tvarka; 5) dalyvauti įvairiose asociacijose, profesinėse sąjungose ir kitų organizacijų veikloje; 6) savarankiškai skelbti savo mokslo darbus; 7) dirbti savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes.
  119. Universiteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai privalo laikytis Universiteto akademinės etikos kodekso, šio statuto, darbo sutarties sąlygų, kitų teisės aktų reikalavimų. XVII SKIRSNIS PRIĖMIMAS Į DĖSTYTOJŲ IR MOKSLO DARBUOTOJŲ PAREIGAS
  120. Į Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Konkursų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti organizavimo tvarką nustato Senatas.
  121. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki dėstytojo ir mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti skelbiamas Universiteto ir Lietuvos mokslo tarybos tinklalapiuose ir visuomenės informavimo priemonėse.
  122. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Senato nustatyta tvarka. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.
  123. Universiteto tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Universiteto dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija.
  124. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina priėmimo komisija, sudaroma Senato nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 priėmimo komisijos narių sudaro Universitete nedirbantys asmenys. Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, priėmimo komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas.
  125. Rektorius gali kviesti dirbti dėstytojus ir mokslo darbuotojus ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui be konkurso pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems dėstytojams ir mokslo darbuotojams taikomi atitinkamų pareigų kvalifikaciniai reikalavimai.
  126. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš darbo teisės aktų nustatyta tvarka rektoriaus įsakymu.
  127. Darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisija Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. V SKYRIUS STUDIJOS XVIII skirsnis Studijų SISTEMOS SANDARA
  128. Universitete studijos vykdomos pagal laipsnį suteikiančias ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas.
  129. Laipsnį suteikiančios studijų programos yra šios: 1) pirmoji pakopa – bakalauro studijos (suteikiamas bakalauro laipsnis); 2) antroji pakopa – magistrantūros studijos (suteikiamas magistro ar licenciato laipsnis); 3) vientisosios, apimančios bakalauro ir magistro, studijos (suteikiamas magistro laipsnis); 4) trečioji pakopa – mokslo ir meno doktorantūra (suteikiamas mokslų ar meno daktaro laipsnis).
  130. Laipsnį suteikiančios studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Ištęstinė studijų forma yra mažiau intensyvi, bendra studijų trukmė neviršija 1,5 karto nuolatinės studijų formos.
  131. Universitetas gali vykdyti jungtines studijų programas, kurias baigus suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis, taip pat programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Dvigubas kvalifikacinis laipsnis suteikiamas, kai studijų programa, greta pagrindinės studijų krypties reikalavimų, atitinka ir minimalius kitos studijų krypties reikalavimus.
  132. Laipsnio nesuteikiančios studijų programos, skirtos kvalifikacijai įgyti ar savarankiškai praktinei veiklai pasirengti, yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami išduodamu pažymėjimu.
  133. Laipsnį suteikiančių studijų programas tvirtina Senatas. Laipsnio nesuteikiančių studijų programas tvirtina fakultetų tarybos arba tuo tikslu rektoriaus sudaryta komisija.
  134. Baigus pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis (priedas), o baigus doktorantūrą ir apgynus daktaro disertaciją – mokslo (meno) laipsnį liudijantis diplomas. Diplomo priedėlis (priedas) yra neatskiriama diplomo dalis, diplomą papildantis dokumentas, pateikiantis informaciją apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį. Universiteto diplomų blankai yra saviti ir registruojami Vyriausybės nustatyta tvarka.
  135. Visuomenės ir ūkio poreikiams tenkinti Universitetas organizuoja studijas, skirtas asmenims perkvalifikuoti, jų kvalifikacijai kelti, profesiniams gebėjimams tobulinti. XIX SKIRSNIS Studijų programos
  136. Pirmosios pakopos studijų programos skiriamos bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties pagrindams perteikti ir profesiniams įgūdžiams, kurie būtini savarankiškam darbui, formuoti. Šios studijų programos yra orientuotos į universalų išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus.
  137. Magistrantūros studijų programa skiriama pasirengti savarankiškam mokslo (meno) darbui ar kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Asmenims, baigusiems antrosios pakopos teologijos studijų programas, suderinus su Vatikano studijų kongregacija, suteikiamas teologijos licenciato laipsnis.
  138. Universitetas gali sudaryti sąlygas studentui studijuoti pagal individualią studijų programą Studijų reguliamino nustatyta tvarka.
  139. Pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų tvarką nustato Senato patvirtintas Studijų reguliaminas. XX skirsnis Doktorantūra
  140. Doktorantūrą sudaro studijos, moksliniai tyrimai, disertacijos rengimas ir gynimas.
  141. Mokslo doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Disertaciją apgynusiems asmenims suteikiamas mokslų daktaro laipsnis.
  142. Meno doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, kurie gebėtų kurti, interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus. Meno projektą apgynusiems asmenims suteikiamas meno daktaro laipsnis.
  143. Doktorantūros organizavimo, disertacijų gynimo ir daktaro laipsnio teikimo tvarką nustato Senato patvirtinti Universiteto doktorantūros nuostatai, parengti pagal Vyriausybės patvirtintus mokslo doktorantūros ir meno doktorantūros nuostatus. XXI SKIRSNIS MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
  144. Mokslo (meno) veiklos ir studijų kokybę užtikrina Universiteto vidinė kokybės užtikrinimo sistema, išorinis studijų programų vertinimas ir akreditavimas, išorinis mokslinės veiklos vertinimas ir išorinis Universiteto įvertinimas ir (arba) akreditavimas.
  145. Vidinė mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistema yra grindžiama Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir Senato patvirtinta Universiteto veiklos kokybės gerinimo strategija, numatančia veikimo priemones ir būdus, kurie įtraukia į kokybės gerinimo veiklas Universiteto akademinę bendruomenę, kitus darbuotojus ir socialinius partnerius.
  146. Universiteto bendruomenės nariai pagal savo atliekamas pareigas yra atsakingi už nuolatinį vidinės mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistemos tobulinimą ir bendrą kokybės kultūros plėtotę Universitete.
  147. Universiteto tinklalapyje ir kitais būdais Universitetas viešai skelbia informaciją apie studijų programas, suteikiamas kvalifikacijas, svarbiausius mokslo ir studijų kokybės rodiklius.
  148. Universitetas nuolat atlieka mokslo (meno) veiklos savianalizę.
  149. Universiteto veikla nuolat tobulinama, atsižvelgiant į savianalizės ir išorinio vertinimo išvadas. XXII skirsnis Studentų priėmimo IR ŠALINIMO tvarka
  150. Į Universiteto pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus ir (arba) stojamuosius egzaminus ar kitus Universiteto nustatytus kriterijus. Priėmimo į Universiteto pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas sąlygas ir tvarką nustato Senatas.
  151. Asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, į antrosios pakopos studijų programas priimami Studijų reguliamino nustatyta tvarka.
  152. Asmenys, stojantys studijuoti pagal neformaliojo švietimo programas ar atskirus studijų dalykus (jų grupes), priimami Studijų reguliamino nustatyta tvarka.
  153. Studentų šalinimo tvarką nustato Studijų reguliaminas. VI SKYRIUS UNIVERSITETO FINANSAVIMAS IR TURTAS XXIII SKIRSNIS Universiteto lėšos
  154. Universiteto lėšas sudaro: 1) valstybės biudžeto lėšos studijoms; 2) valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos; 3) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas; 4) pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų; 5) rėmėjų lėšos; 6) lėšos, priimtos kaip palikimas ar dovanotos; 7) valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos; 8) lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas; 9) valstybės fondų lėšos; 10) tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos; 11) pajamos, gautos valdant, naudojant Universiteto turtą ir juo disponuojant; 12) pajamos, gautos iš intelektinės veiklos rezultatų; 13) kitos teisėtai gautos lėšos. XXIV skirsnis Valstybės biudžeto BAZINIO FINANSAVIMO lėšos
  155. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos: 1) moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti; 2) administravimui ir ūkiui; 3) kitoms reikmėms. XXV SKIRSNIS Valstybės biudžeto lėšos studijoms
  156. Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos: 1) studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti teisės aktų nustatyta tvarka; 2) geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka; 3) tiksliniam studijų finansavimui; 4) socialinėms stipendijoms ir kitai paramai. XXVI skirsnis STIPENDIJOS IR KITA PARAMA STUDENTAMS
  157. Studentams gali būti mokamos socialinės ir skatinamosios stipendijos.
  158. Universiteto pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentams Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų gali būti mokamos socialinės stipendijos.
  159. Skatinamosios stipendijos geriausiems studentams skiriamos iš Universiteto ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus akademinius laimėjimus. Universiteto skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos Senato nustatyta tvarka, suderinta su studentų atstovybe.
  160. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų Universiteto studentams gali būti teikiama ir kita parama.
  161. Universiteto studentai turi teisę gauti ir kitą paramą. XXVII SKIRSNIS STUDIJŲ KAINA
  162. Universitetas pagal sutartis gali priimti studentų, kurie sutinka mokėti už studijas.
  163. Studijų kainą rektoriaus teikimu nustato Universiteto taryba. Studijų kaina nurodoma Priėmimo į Universitetą tvarkos apraše.
  164. Studijų kaina Universitete nustatoma atsižvelgiant į studijoms vykdyti būtinas išlaidas: 1) dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui; 2) prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis, pirkti; 3) studentams skatinti; 4) studijų kokybei užtikrinti.
  165. Studijų kainą arba jos dalį už valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančius asmenis gali apmokėti studijuojančio asmens darbdaviai, Universitetas, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. XXVIII skirsnis Universiteto turtO VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR DISPONAVIMAS JUO
  166. Universiteto turtą sudaro: žemė, pastatai ir kitos materialinės vertybės, lėšos, vertybiniai popieriai, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai, veiksmų rezultatai, kitos turtinės ir neturtinės vertybės.
  167. Universitetas turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei, ūkinės veiklos autonomijos principais.
  168. Universitetas naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, gavusi ne mažiau kaip 3/5 Universiteto tarybos narių pritarimą. Jeigu Universiteto taryba nepritaria, teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali keisti Seimas.
  169. Universitetas jam perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, neatlygintinai naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka.
  170. Turtas, kurį Universitetas valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra: 1) valstybės investuotas turtas; 2) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų; 3) lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą; 4) kitos piniginės lėšos, išskyrus valstybės biudžeto lėšas; 5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šio punkto 2–4 papunkčiuose numatytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas; 6) dovanotas turtas; 7) paveldėtas turtas; 8) turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų; 9) pajamos, turtas ar kita nauda, gauti valdant, naudojant šio punkto 1–8 papunkčiuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant.
  171. Žemę ir kitą turtą, įsigytą iš nebiudžetinių lėšų, dovanotą, priimtą kaip palikimą ar įgytą kitais būdais, Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės teise, vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka.
  172. Universitetas turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti paskolų, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus skolos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka.
  173. Universitetas, remiamas valstybės, saugo ir gausina savo turtą. XXIX SKIRSNIS Universiteto lėšų ir turto tvarkymas
  174. Universitetas tvarko savo lėšas ir turtą savarankiškai pagal Universiteto tarybos patvirtintą tvarkos aprašą.
  175. Už Universiteto lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo atsako rektorius. XXX skirsnis Universiteto finansinė atskaitomybė
  176. Pagal patikėjimo sutartį perduotas valstybės turtas turi būti traukiamas į apskaitą atskirai nuo kito Universiteto turto.
  177. Universitetas kiekvienais metais (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia ir teikia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai ir Seimui metines veiklos ataskaitas, taip pat viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas. VII SKYRIUS UNIVERSITETO ORGANIZACIJOS IR ATRIBUTAI XXXI SKIRSNIS UNIVERSITETO organizacijos
  178. Universiteto dėstytojai, mokslo ir kiti darbuotojai, taip pat studentai savo profesiniams, kūrybiniams, kultūros, socialiniams, sporto ar kitiems poreikiams tenkinti gali kurti nepolitines organizacijas arba burtis į būrelius, draugijas ir klubus, kurių įstatai neprieštarauja šiam statutui ir Lietuvos Respublikos įstatymams.
  179. Universiteto organizacijų, būrelių, draugijų, klubų įstatus Rektorato teikimu tvirtina rektorius. XXXII skirsnis Universiteto atributai
  180. Universitetas, fakultetai ir jiems prilyginti akademiniai padaliniai turi autentiškas vėliavas, ženklus ir kitus atributus.
  181. Kiti Universiteto padaliniai ir organizacijos gali turėti savo atributus, numatytus jų veiklos nuostatuose ar įstatuose.
  182. Universiteto atributai registruojami rektoriaus nustatyta tvarka.
  183. Universiteto tarybos ir Senato nariai, rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai, profesoriai, taip pat garbės daktarai ir garbės profesoriai gali turėti togas, kurios dėvimos per iškilmes. VIII skyrius STATUTO PRIĖMIMAS, KEITIMAS IR PRIEŽIŪRA
  184. Šio statuto pakeitimus Seimui tvirtinti teikia Universiteto taryba, išklausiusi Senato nuomonę. Universiteto tarybos sprendimas teikti Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus gali būti priimtas ne mažesne kaip 3/5 Universiteto tarybos narių balsų dauguma.
  185. Statutas ar jo pakeitimai įsigalioja, kai jį (juos) patvirtina Seimas.
  186. Kaip laikomasi šio statuto, prižiūri Universiteto tarybos, Senato ir rektoriaus pariteto pagrindais sudaryta Universiteto statuto priežiūros komisija iš 6 narių. Ši komisija atlieka šias pagrindines funkcijas: 1) prižiūri, kad Universitete būtų laikomasi šio statuto, tiria Statuto pažeidimus, teikia siūlymus Universiteto tarybai, Senatui ir rektoriui, kaip juos pašalinti; 2) nagrinėja nesutarimus tarp Universiteto struktūrinių padalinių, teikia siūlymus Universiteto tarybai, Senatui ir rektoriui, kaip juos pašalinti. _________________ Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. XI-859 2 priedėlis VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO VALDOMI PASTATAI IR ŽEMĖS SKLYPAI Eil.Nr. Objekto pavadinimas Adresas Pastato bendras plotas, kv. m / sklypo plotas, ha Unikalus numeris
  187. PASTATAS-UNIVERSITETAS K. Donelaičio g. 58, Kaunas 866,25 1993-0007-4017
  188. KIEMO STATINIAI (KIEMO AIKŠTELĖ) K. Donelaičio g. 58, Kaunas 1993-0007-4028
  189. PASTATAS-UNIVERSITETAS S. Daukanto g. 28, Kaunas 2 159,82 1997-4001-9014
  190. PASTATAS-UNIVERSITETAS S. Daukanto g. 28, Kaunas 3 577,83 1997-4001-9025
  191. KIEMO STATINIAI (KIEMO AIKŠTELĖ) S. Daukanto g. 28, Kaunas 1997-4001-9036
  192. PATALPA-ĮSTAIGA Laisvės al. 53, Kaunas 3 073,88 1993-4013-5014
  193. PASTATAS-MOKYMO ĮSTAIGA Vileikos g. 8, Kaunas 7 115,74 1999-0022-0015
  194. PASTATAS-ADMINISTRACINIS K. Donelaičio g. 52, Kaunas 7 840,89 1997-7002-5013
  195. GARAŽAS K. Donelaičio g. 52, Kaunas 86,37 1997-7002-5024
  196. KIEMO STATINIAI (AIKŠTELĖ, TVORA) K. Donelaičio g. 52, Kaunas 1997-7002-5035
  197. PASTATAS-ĮSTAIGA S. Daukanto g. 27, Kaunas 1 367,57 1999-3002-9013
  198. PATALPA-UNIVERSITETAS (AUDITORIJŲ PASTATAS) Gedimino g. 44, Kaunas 1 018,4 4400-0524-1512:2373
  199. GAMYBINĖS PATALPOS V. Kuzmos g. 7a, Kaunas 319,30 1990-8005-4017
  200. PASTATAS-BENDRABUTIS Taikos pr. 119, Kaunas 4 529,08 19/983-0093-01-1
  201. PATALPA-BENDRABUTIS Vytauto pr. 71, Kaunas 4 857,07 1996-7029-8010:0003
  202. KIEMO STATINIAI (KIEMO AIKŠTELĖ, STOGINĖ) Vytauto pr. 71, Kaunas 1 292,00 1996-7029-8021
  203. BENDRABUTIS Muitinės g. 7, Kaunas 1 010,22 1986-000-9015
  204. KIEMO STATINIAI (KIEMO AIKŠTELĖ) Muitinės g. 7, Kaunas 4400-0073-2418
  205. ŽEMĖS SKLYPAS K. Donelaičio g. 58, Kaunas 0,0825 1901-0153-0021
  206. ŽEMĖS SKLYPAS S. Daukanto g. 28, Kaunas 0,2596 1901-01530011
  207. ŽEMĖS SKLYPAS Laisvės al. 53, Kaunas 0,1124 1901-0175-0017
  208. ŽEMĖS SKLYPAS Vileikos g. 8, Kaunas 1,3692 1901-01850239
  209. ŽEMĖS SKLYPAS K. Donelaičio g. 52, Kaunas 0,4303 1901-0153-0020
  210. ŽEMĖS SKLYPAS Taikos pr. 119, Kaunas 0,2338 1901-0089-0038
  211. ŽEMĖS SKLYPAS Vytauto pr. 71, Kaunas 0,3 4400-0745-8690
  212. ŽEMĖS SKLYPAS Muitinės g. 7, Kaunas 0,1566 1901-0170-0003
  213. ŽEMĖS SKLYPAS V. Putvinskio g. 23, Kaunas 0,3095 1901-0153-001
  214. ŽEMĖS SKLYPAS A. Gustaičio g. 2 / S. Dariaus ir S. Girėno g. 62, Kaunas 1,2523 1901-0208-0015
  215. ŽEMĖS SKLYPAS Jonavos g. 66, Kaunas 0,5013 4400-0802-3783
  216. PASTATAS-MOKYKLA Jonavos g. 66, Kaunas 3 025,19 1993-8013-5017 BOTANIKOS SODAS
  217. LABORATORINIS PASTATAS Ž. E. Žilibero g. 2, Kaunas 389,35 1998-7004-8278
  218. LABORATORINIS PASTATAS Ž. E. Žilibero g. 4, Kaunas 506,30 1998-7004-8012
  219. GARAŽAS, GAMYBINIAI PASTATAI Ž. E. Žilibero g. 5, Kaunas 1 480,13 1998-7004-8267 1998-7004-8301 1998-7004-8312
  220. ĮVAIRŪS STATINIAI Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas 1 542,99 1998-7004-8323 1998-7004-8078 1998-7004-8089 1998-7004-8234 1998-7004-8345 1998-7004-8356 1998-7004-8367 1998-7004-8378 1998-7004-8389 1998-7004-8396 1998-7004-8401 1998-7004-8412 1998-7004-8423 1998-7004-8445
  221. DIRBTUVĖS Ž. E. Žilibero g. 7, Kaunas 1 512,67 1998-7004-8245 1998-7004-8256
  222. ĮVAIRŪS STATINIAI Ž. E. Žilibero g. 9, Kaunas 979,21 1998-7004-8101 1998-7004-8112 1998-7004-8123 1998-7004-8134 1998-7004-8145 1998-7004-8156 1998-7004-8167 1998-7004-8178 1998-7004-8189 1998-7004-8192 1998-7004-8201 1998-7004-8212 1998-7004-8223
  223. MUZIEJUS-PAVILJONAS Ž. E. Žilibero g. 11, Kaunas 126,57 1998-7004-8090
  224. DŽIOVYKLOS Vilties g. 8, Kaunas 1 035,81 1998-7004-8289 1998-7004-8294
  225. ĮVAIRŪS STATINIAI J. Pabrėžos g. 1a, Kaunas 105 181,62 1998-7004-8334 1998-7004-8812 1998-7004-8823 1998-7004-8834 1998-7004-8845 1998-7004-8856 1998-7004-8867 1998-7004-8878 1998-7004-8889 1998-7004-8894 1998-7004-8901 1998-7004-8912 1998-7004-8923 1998-7004-8934 1998-7004-8945 1998-7004-8956 1998-7004-8967 1998-7004-8978 1998-7004-8989 1998-7004-8996 1998-7004-9000 1998-7004-9075 1998-7004-9097 1998-7004-9100 1998-7004-9114 1998-7004-9120 1998-7004-9131 1998-7004-9142 1998-7004-9153 1998-7004-9164 1984-0000-2016 1998-7004-9031 1998-7004-9020 1998-7004-9042 1998-7004-9053 1998-7004-9064 1998-7004-9086
  226. ŽEMĖS SKLYPAS Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas 48,7704 1901-02280082
  227. ŽEMĖS SKLYPAS Vilties g. 6a, Kaunas 2,6391 1901-02300275
  228. ŽEMĖS SKLYPAS Vaškų g. 1, Kaunas 2,1984 1901-02300274
  229. ŽEMĖS SKLYPAS Sodininkų g. 2 2,4697 1901-02280081
  230. ŽEMĖS SKLYPAS Ž. E. Žilibero g. 13, Kaunas 2,858 1901-02300273
  231. ŽEMĖS SKLYPAS Vilties g. 6, Kaunas 2,3248 1901-02280080
  232. ŽEMĖS SKLYPAS Vilties g. 30, Kaunas 1,2196 1901-02280083 BOTANINIŲ TYRIMŲ STOTIS
  233. ĮVAIRŪS STATINIAI Utenos r., Vaišnoriškės k. 559,09 8291-3001-0017 8291-3001-0028 8291-3001-0048 8291-3001-0050 8291-3001-0060 8291-3001-0039 8291-3001-0082
  234. ŽEMĖS SKLYPAS Utenos r., Vaišnoriškės k. 0,0705 8237-0003-0032
  235. ŽEMĖS SKLYPAS Utenos r., Vaišnoriškės k. 0,0859 8237-0003-0033
  236. ŽEMĖS SKLYPAS Utenos r., Vaišnoriškės k. 0,291 8237-0003-0034 _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.