← Lietuva

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS NUTARIMAS DĖL PASTATO BENDROSIOMS REIKMĖMS SUNAUDOTOS ŠILUMOS IR (AR) KARŠTO VANDENS BEI ŠILUMOS KIEKIO BENDROJO NAUDOJIMO PATALPOMS ŠILDYTI KIEKIŲ NUSTATYMO IR PASKIRSTYMO APIBENDRINTO METODO Nr. 10 PATVIRTINIMO 2010 m. birželio 11 d. Nr. O3-103 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2007, Nr. 130-5259; 2009, Nr. 10-355, Nr. 61-2402) 12 straipsnio 2 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutaria patvirtinti Pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (

  1. ar)karšto vandens bei šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekių nustatymo ir paskirstymo apibendrintą metodą Nr. 10 (pridedama). Šis nutarimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka. Komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė PATVIRTINTA Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. O3-103 PASTATO BENDROSIOMS REIKMĖMS SUNAUDOTOS ŠILUMOS IR (AR) KARŠTO VANDENS BEI ŠILUMOS KIEKIO BENDROJO NAUDOJIMO PATALPOMS ŠILDYTI KIEKIŲ NUSTATYMO IR PASKIRSTYMO APIBENDRINTAS METODAS NR. 10 Pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (
  2. ar)karšto vandens bei šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekių nustatymo ir paskirstymo apibendrintame metode Nr. 10 (toliau vadinama – paskirstymo metodas) taikomų sąvokų, dydžių, žymėjimų indeksų ir sutrumpinimų paaiškinimai bei teisės aktų, kuriais vadovautasi, sąrašas yra pateikti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau vadinama – Komisija) 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintose Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėse (Žin., 2004, Nr. 168-6214) bei papildomai teikiami šie paaiškinimai: Šiluma bendrosioms reikmėms šildymo sistemoje (QPŠs
  3. br)– šilumos poreikis šilumos nuostoliams per pastato stogą, perdangas virš rūsio arba nešildomų automobilių saugyklų, grindis ant grunto, galines sekcijinių pastatų sienas, paskirstomuosius šildymo sistemų vamzdynus ir pan. kompensuoti; Šiluma bendrosioms reikmėms karšto vandens sistemoje (QPKvs
  4. br)– šilumos poreikis nuostoliams, susidarantiems paskirstomuosiuose karšto vandens sistemų vamzdynuose, kompensuoti; Šiluma bendrojo naudojimo patalpoms – laiptinėms šildyti (QPŠ
  5. bn)– šioje metodikoje – tik šilumos poreikis bendrojo naudojimo patalpų dalies – laiptinių šildymo nuostoliams kompensuoti; Šiluma bendram naudojimui (QP
  6. bn)– susideda iš šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpoms šildyti bei iš šilumos kiekio bendrosioms reikmėms šildymo ir karšto vandens sistemose. 1. Šis paskirstymo metodas gali būti taikomas kartu su bet kuriuo Komisijos rekomenduojamu ar kitu su Komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu, kai: 1.1. dalis vartotojams priklausančių patalpų prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, o šilumos kiekis naudingojo ploto šildymui nustatomas pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų, teisėtai įrengtų prieš ir po įvadinio šilumos apskaitos prietaiso (ir po šilumos punkto), rodmenis; 1.2. dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.). A VARIANTAS KAI PASTATO ĮVADE ĮRENGTAS VIENAS ATSISKAITOMASIS ŠILUMOS APSKAITOS PRIETAISAS (ŠILDYMUI IR KARŠTAM VANDENIUI) 2. Pastate suvartotas bei pagal įvade įrengto atsiskaitomojo apskaitos prietaiso rodmenis nustatytas šilumos kiekis, kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nesvarbu kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos, išreiškiamas priklausomybe: 2.1. Šildymo sezono metu: QP metr = (QPŠ naud + QPŠ bn + QPŠs br ) + (QPKv + QPKvs br ) kWh

(01); arba QP metr = QPŠ naud + QPKv + QP bn kWh
(02), čia: QP metr – pastate suvartotas šilumos kiekis, išmatuotas pagal įvade įrengto vieno atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis; QPKv – pastate suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui, apskaičiuotas pagal Komisijos rekomenduojamą ar kitą su Komisija suderintą šilumos paskirstymo metodą; QPŠ naud – pastato vartotojams priklausančių butų ar patalpų naudingojo ploto šildymui priskirta šilumos kiekio dalis; QPŠ bn – pastato bendrojo naudojimo patalpų (laiptinių) šildymui priskirta šilumos kiekio dalis; QPŠs br – pastato šildymo sistemos bendrosioms reikmėms priskirta šilumos kiekio dalis; QPKvs br – pastato karšto vandens sistemos bendrosioms reikmėms priskirta šilumos kiekio dalis; QP bn – pastato bendram naudojimui priskirta šilumos dalis, apskaičiuojama: QP bn = QPŠ bn + QPŠs br + QPŠKvs br kWh
(03); Pastaba. Taikant šį metodą kartu su Komisijos rekomenduojamu šilumos paskirstymo metodu Nr. 2, pastato bendram naudojimui priskirta šilumos dalis QP bn priimama lygi pagal metodą Nr. 2 apskaičiuotam šilumos kiekiui QPŠ bn. 2.2. Nešildymo sezono metu pastato įvade įrengtas atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas matuoja tik su karštu vandeniu suvartotą šilumos kiekį, todėl: QP metr = QPKv metr kWh
(04), arba QP metr = QPKv + QPKvs br kWh
(05).
  1. Pastato bendram naudojimui priskiriamo šilumos kiekio (QP bn) dalis apskaičiuojama: 3.
  2. šildymo sezono metu – pastate suvartotą šilumos kiekį (QP metr) padauginus iš šilumos kiekio dalies koeficiento (KP bn): QP bn = QP metr x KP bn kWh
(06); arba QP bn = QP metr x (KPŠ bn + KPŠs br + KPKvs br) kWh
(07); arba QP bn = QPŠ bn + QPŠs br + QPKvs br kWh
(08); 3.2. nešildymo sezono metu – pastate suvartotą šilumos kiekį karštam vandeniui (QPKv metr) padauginus iš šilumos kiekio dalies koeficiento (KPKvs br): QP bn = QPKvs br = QPKv metr x KPKvs br kWh
(09).
  1. Šilumos kiekio dalies koeficientų KP bn , KPŠ bn , KPŠs br , KPKvs br reikšmės nustatomos: 4.
  2. pastato inžinerinių sistemų rekonstravimo, keičiant šildymo būdą ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, projekte; 4.
  3. pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos apraše nurodytus bendram naudojimui tenkančių sistemos dalių dydžius ir pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus; 4.
  4. pagal šio metodo priede (žr. 1 priedo 1 ir 2 lenteles) pateiktą rekomendaciją: 4.
  5. pagal pastato energetinio audito duomenis; 4.
  6. bendraturčių susitarimu. Pastaba. Kol vartotojai teisės aktuose nustatyta tvarka pasirinks koeficientų nustatymo būdą ir pagal individualiai aptartas sąlygas sudarys šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, taikomos 4.3 punkto nuostatos.
  7. Pastato prisijungusiems vartotojams priskiriamas šilumos kiekis apskaičiuojamas: 5.
  8. šildymo sezono metu – naudingojo ploto šildymui bei karštam vandeniui (QPŠ naud + QPKv sk) nustatomas iš šilumos kiekio (QPmetr) atėmus šilumos kiekį bendram naudojimui (QP bn), apskaičiuotą pagal šio metodo 3.1 punktą: QPŠ naud + QPKv = QPmetr – QP bn kWh
(10); 5.2. nešildymo sezono metu – karštam vandeniui (QPKv sk) nustatomas iš šilumos kiekio QPKvmetr) atėmus pastato karšto vandens sistemos bendrosioms reikmėms priskirtą šilumos kiekio dalį (QPKvs br), apskaičiuotą pagal 3.2 punktą: QPKv = QPKv metr – QPKvs br kWh
(11). Pastaba. Apskaičiuoti šilumos kiekiai (QPŠ naud + QPKv) ir (QPKv
  1. sk)paskirstomi pagal vartotojų pasirinktą Komisijos rekomenduojamą arba kitą su Komisija suderintą šilumos paskirstymo metodą. 6. Šio metodo 1 punkte išvardintiems pastato vartotojams (butų ir kitų patalpų savininkams) šiluma bendram naudojimui (QB bn), šiluma bendrojo naudojimo patalpoms – laiptinėms šildyti (QPŠ bn), šiluma šildymo sistemos bendrosioms reikmėms (QBŠs
  2. br)bei šiluma karšto vandens sistemos bendrosioms reikmėms (QBKvs
  3. br)suvartoto (priskirto) šilumos kiekio dalys apskaičiuojamos: 6.1. šildymo sezono metu – pagal šio paskirstymo metodo 3.1 punktą apskaičiuotą šilumos kiekį (QP bn), (QPŠ bn), (QBŠs br), (QBKvs
  4. br)padauginus iš šilumos priskyrimo dalies koeficiento (KB): QB bn = QP bn x KB kWh
(12), arba QB bn = (QPŠ bn + QPŠs br + QPKvs br) x KB kWh
(13), arba QB bn = QBŠ bn + QBŠs br + QBKvs br kWh
(14)čia KB – šilumos priskyrimo dalies koeficientas, kurio dydis apskaičiuojamas pagal 7 punktą. 6.2. nešildymo sezono metu – pagal šio paskirstymo metodo 3.2 punktą apskaičiuotą šilumos kiekio dalį pastato bendram naudojimui (QP bn = QPKvs br) padauginus iš šilumos priskyrimo dalies koeficiento (KB): QB bn = QBKvs br = QPKv br x KB kWh
(15).
  1. Koeficientas (KB) nustatomas: 7.
  2. pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą (ABŠ), kai jų aukštis vienodas: KB = AB / SUMA AB
(16); 7.2. pagal butų ar patalpų tūrį (VBŠ), kai jų aukštis nevienodas: KB = VB / SUMA VB
(17), čia AB, VB – vartotojo (buto ar patalpos) naudingasis plotas ar tūris; SUMA AB , VB – pastato visų vartotojų (butų ar patalpų) naudingųjų plotų ar tūrių suma; 7.
  1. pagal dalinės nuosavybės ekvivalentą, išreikštą pinigais (Lt) ar kitais dydžiais, nurodytais nuosavybės ar turto įregistravimą patvirtinančiame dokumente.
  2. Aukštesnių nei dviejų aukštų daugiabučių namų bendraturčių sprendimu pagal šio metodo 6.1 punktą apskaičiuota šilumos kiekio dalis pastato šildymo sistemos bendrosioms reikmėms (QPŠs br) gali būti diferencijuojama pagal buto ar kitos patalpos vietą pastate. QPŠs br = SUMA QBŠs br dif kWh
(18), 8.1. pastato perimetre įrengtų butų ir kitų patalpų šildymo sistemos bendrosioms reikmėms priskiriama diferencijuota šilumos kiekio dalis (QBŠs br dif per) apskaičiuojama pagal šio metodo 6.1 punktą (14 formulę) nustatytą šilumos kiekį (QP Šs br) padauginus iš šilumos priskyrimo dalies koeficiento (KB), nustatyto pagal šio metodo 7 punktą bei padauginus iš pastato perimetre įrengtų butų ir kitų patalpų šildymo sistemos bendrosioms reikmėms diferenciacijos koeficiento (Kdif per): QBŠs br dif per =QPŠs br x KB x Kdif per kWh
(19), čia Kdif per – pastato perimetre įrengtų butų ir kitų patalpų šildymo sistemos bendrosioms reikmėms diferenciacijos koeficientų reikšmės pateikiamos 2 priedo 1–18 lentelėse. 8.2. pastato viduryje įrengtų butų ir kitų patalpų šildymo sistemos bendrosioms reikmėms priskiriama diferencijuota šilumos kiekio dalis (QPŠs br dif vid) apskaičiuojama iš šilumos kiekio (QP Šs br), nustatyto pagal šio metodo 6.1 punktą (14 formulę), atėmus pastato perimetre įrengtų butų ir kitų patalpų diferencijuotų šilumos kiekių, apskaičiuotų pagal šio metodo 8.1 punktą (19 formulę), sumą (SUMA QBŠs br dif per): QPŠs br dif vid = QPŠs br – SUMA QBŠs br dif per kWh
(20), 8.3. pastato viduryje įrengtų butų ir kitų patalpų šildymo sistemos bendrosioms reikmėms priskiriamo diferencijuoto šilumos kiekio dalies koeficientas (Kdif vid) apskaičiuojamas pagal šio metodo 8.2 punktą (20 formulę) nustatytą šilumos kiekį (QPŠs br dif vid) padalinus iš šilumos kiekio (QPŠs br), nustatyto pagal šio metodo 6.1 punktą (14 formulę) bei padauginus iš šilumos priskyrimo dalies koeficiento (KB), nustatyto pagal šio metodo 7 punktą: K dif vid = QPŠs br dif vid / QPŠs br x KB kWh
(21), 8.4. pastato viduryje įrengtų butų ir kitų patalpų šildymo sistemos bendrosioms reikmėms priskiriama diferencijuotas šilumos kiekio dalis (QBŠs br dif vid) apskaičiuojama pagal šio metodo 6.1 punktą (14 formulę) nustatytą šilumos kiekį (QPŠs br) padauginus iš šilumos priskyrimo dalies koeficiento (KB), nustatyto pagal šio metodo 7 punktą bei padauginus iš pastato viduje įrengtų butų ir kitų patalpų šildymo sistemos bendrosioms reikmėms diferenciacijos koeficiento (Kdif vid): QBŠs br dif vid =QPŠs br x KB x Kdif vid kWh
(22), Pataba. Pagal šio metodo 6.1 punktą priskiriamą šilumos kiekį diferencijuojant pagal jo vietą pastate, būtina laikytis sąlygos, kad: SUMA QBŠs br dif per + SUMA QBŠs br dif vid = QPŠs br kWh
(23). B VARIANTAS KAI PASTATO ĮVADE ĮRENGTI DU ATSISKAITOMIEJI ŠILUMOS APSKAITOS PRIETAISAI (VIENAS – ŠILDYMUI, KITAS – KARŠTAM VANDENIUI)
  1. Pastate suvartotas bei pagal įvade įrengtų dviejų atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų (vienas – šildymui, kitas – karštam vandeniui) rodmenis nustatytas šilumos kiekis, kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos, išreiškiamas priklausomybėmis: 8.
  2. šildymo sezono metu: QPŠ metr = QPŠ naud + QPŠ bn + QPŠs br kWh
(24); arba QPŠ metr = QPŠ naud + QP bn kWh
(25), čia QP bn = QPŠ bn + QPŠs br kWh
(26), ir QPKv metr = QPKv + QPKvs br kWh
(27); 8.2. nešildymo sezono metu: QPKv metr = QPKv + QPKvs br kWh
(28). 9. Pastato bendram naudojimui priskiriama šilumos kiekio (QP
  1. bn)dalis apskaičiuojama: 9.1. šildymo sezono metu – pastate suvartotą šilumos kiekį (QPŠ metr) padauginus iš šilumos kiekio dalies koeficiento (KP bn): QP bn = QPŠ metr x (KPŠ bn + KPŠs
  2. br)+ QPKv metr x KPKvs br kWh
(29); 9.2. nešildymo sezono metu – šilumos kiekį (QPKv metr) padauginus iš šilumos kiekio dalies koeficiento (KPKvs br): QP bn = QPKvs br = QPKv metr x KPKvs br kWh
(30). 10. Šilumos kiekio dalies koeficientų KP bn, KPŠ bn, KPŠs br, KPKvs br reikšmės nustatomos: 10.1. pastato inžinerinių sistemų rekonstravimo, keičiant šildymo būdą ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, projekte; 10.2. pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos apraše nurodytus bendram naudojimui tenkančių sistemos dalių dydžius ir pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus; 10.3. pagal šio metodo priede (žr. 1 priedo 1 ir 2 lentelę) pateiktą rekomendaciją: 10.4. pagal pastato energetinio audito duomenis; 10.5. bendraturčių susitarimu. Pastaba. Kol vartotojai teisės aktuose nustatyta tvarka pasirinks koeficientų nustatymo būdą ir pagal individualiai aptartas sąlygas sudarys šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, taikomos 10.3 punkto nuostatos. 11. Šio metodo 1 punkte išvardintiems pastato vartotojams priskiriami šilumos kiekiai apskaičiuojami pagal šio metodo 6 ir 7 punktus. 12. Aukštesnių nei dviejų aukštų daugiabučių namų bendraturčių sprendimu pagal šio metodo 9.3 punktą apskaičiuota šilumos kiekio dalis pastato šildymo sistemos bendrosioms reikmėms priskiriama (QPŠs
  1. br)gali būti diferencijuojami pagal buto ar kitos patalpos vietą pastate pagal šio metodo 8 punkte nustatytą tvarką. _________________ Pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (
  2. ar)karšto vandens bei šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekių nustatymo ir paskirstymo apibendrinto metodo 1 priedas BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Sublokuotuose namuose laiptinių skaičius sumuojamas. 2. QPš bn – į vertę įskaityti tik laiptinių šildymo nuostoliai. 3. QPš br – į vertę įskaityti stogų, I a. grindų ir galinių sienų bei šildymo sistemos magistralinių vamzdynų nuostoliai. 4. QPKvs br – į vertę įskaityti karšto vandens magistralinių vamzdynų nuostoliai. 5. Su * žyma pateiktos vertės, jei I laiptinės pastate galinėse sienose yra langai (galinių sienų nuostoliai priskiriami prie pagrindinių). 6. Kai pastate yra vienas įvadinis energijos skaitiklis šilumos ir karšto vandens suvartojimui, poreikis atskiroms reikmėms, koeficientai KPš bn, KPšs br, KPKvs br skaičiuojami nuo bendro šilumos kiekio. 7. Kai pastate yra du įvadiniai energijos skaitikliai (šildymui ir karšto vandens tiekimui atskirai), bendrieji nuostoliai šildymo sistemoje, koeficientai KPš bn ir KPšs br skaičiuojami nuo energijos kiekio, užregistruoto šildymui, o bendrieji nuostoliai karšto vandens tiekimo sistemoje KPKvs br – tik nuo šilumos kiekio, užregistruoto karšto vandens šilumos skaitikliu. BENDRŲJŲ ŠILUMOS NUOSTOLIŲ REIKŠMĖS Bendrieji šilumos nuostoliai 3–8 aukštų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kai suvartojama šiluma registruojama vienu įvadiniu skaitikliu, pateikiami 1 lentelėje: 1 lentelė Koeficientų pavadinimai ir žymėjimai 6 laiptinės 5 laiptinės 4 laiptinės 3 laiptinės 2 laiptinės 1 laiptinė 1 laiptinė* Šildymo sezono metu KP bn, 0,192 0,196 0,202 0,212 0,234 0,281 0,145 iš to sk.: KPŠ bn 0,076 0,076 0,075 0,074 0,071 0,066 0,066 KPŠs br 0,110 0,115 0,122 0,133 0,157 0,211 0,074 KPKvs br 0,005 0,005 0,005 0,005 0,006 0,005 0,005 Nešildymo sezono metu – QPKvs br 0,005 0,005 0,005 0,005 0,006 0,005 0,005 Bendrieji šilumos nuostoliai 9–11 aukštų, 12 aukštų ir aukštesniuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kai suvartojama šiluma registruojama vienu įvadiniu skaitikliu, pateikiami 1a lentelėje: 1a lentelė Koeficientų pavadinimai ir žymėjimai 9–11aukštų 12 aukštų ir aukštesni 3 laiptinės 2 laiptinės 1 laiptinė 1 laiptinė* 1 laiptinė 1 laiptinė* Šildymo sezono metu KP bn, 0,169 0,199 0,269 0,174 0,279 0,094 iš to sk.: KPŠ bn 0,047 0,046 0,042 0,042 0,059 0,059 KPŠs br 0,120 0,152 0,224 0,129 0,217 0,033 KPKvs br 0,002 0,002 0,002 0,002 0,003 0,003 Nešildymo sezono metu – QPKvs br 0,002 0,002 0,002 0,002 0,003 0,003 Bendrieji šilumos nuostoliai 3–8 aukštų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kai suvartojama šiluma registruojama dviem įvadiniais skaitikliais (šildymui ir karšto vandens tiekimui atskirai), pateikiami 2 lentelėje: 2 lentelė Koeficientų pavadinimai ir žymėjimai 6 laiptinės 5 laiptinės 4 laiptinės 3 laiptinės 2 laiptinės 1 laiptinė 1 laiptinė* Šildymo sezono metu (šildymo sistemos skaitiklis) KP bn, 0,253 0,258 0,267 0,280 0,309 0,374 0,189 iš to sk.: KPŠ bn 0,103 0,103 0,102 0,100 0,097 0,089 0,089 KPŠs br 0,149 0,156 0,165 0,180 0,212 0,285 0,100 Karšto vandens tiekimo sistemos skaitiklis QPKvs br 0,005 0,005 0,005 0,005 0,006 0,005 0,005 Bendrieji šilumos nuostoliai 9–11 aukštų, 12 aukštų ir aukštesniuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kai suvartojama šiluma registruojama dviem įvadiniais skaitikliais (šildymui ir karšto vandens tiekimui atskirai), pateikiami 2a lentelėje: 2a lentelė Koeficientų pavadinimai ir žymėjimai 9 aukštų ir aukštesni 12 aukštų 3 laiptinės 2 laiptinės 1 laiptinė 1 laiptinė* 1 laiptinė 1 laiptinė* Šildymo sezono metu (šildymo sistemos skaitiklis) KP bn, 0,225 0,266 0,360 0,232 0,373 0,123 iš to sk.: KPŠ bn 0,063 0,062 0,057 0,057 0,079 0,079 KPŠs br 0,162 0,205 0,303 0,175 0,294 0,044 Karšto vandens tiekimo sistemos skaitiklis QPKvs br 0,008 0,008 0,009 0,009 0,011 0,011 _________________ Pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (
  3. ar)karšto vandens bei šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekių nustatymo ir paskirstymo apibendrinto metodo 2 priedas BUTAMS IR KITOMS PATALPOMS PASTATO ŠILDYMO SISTEMOS BENDROSIOMS REIKMĖMS PRISKIRIAMOS ŠILUMOS DIFERENCIJAVIMO PAGAL PATALPŲ PADĖTĮ PASTATE KOEFICIENTAI (KBšs
  4. br)3 lentelė 5 aukštai 1 sekcija, 3 butai (pav.) Aukštas Kraštas Vidurys Kraštas Viršutinis 0,50 1,0 0,50 Viduriniai 1,0 Skaič. 1,0 Pirmas 0,50 1 0,50 3a lentelė 5 aukštai* 1 sekcija, 3 butai (pav.) Aukštas Kraštas Vidurys Kraštas Viršutinis 0,50 1,1 0,50 Viduriniai 1,10 Skaič. 1,10 Pirmas 0,50 1,1 0,50 Pastaba: * – galinės sienos įskaitytos į pagrindinius nuostolius 4 lentelė 9 aukštai 1 sekcija, 3 butai (pav.) Aukštas Kraštas Vidurys Kraštas Viršutinis 0 1 0 Viduriniai 1 Skaič. 1 Pirmas 0 1,0 0 4a lentelė 9 aukštai* 1 sekcija, 3 butai (pav.) Aukštas Kraštas Vidurys Kraštas Viršutinis 0 1 0 Viduriniai 1,1 Skaič. 1,1 Pirmas 0 1 0 Pastaba: * – galinės sienos įskaitytos į pagrindinius nuostolius 5 lentelė 12 aukštų ir aukštesni 1 sekcija, 4 butai (pav.) Aukštas Kraštas Kraštas Kraštas Kraštas Viršutinis 0,85 0,85 0,85 0,85 Viduriniai Skaič. Skaič. Skaič. Skaič. Pirmas 0,85 0,85 0,85 0,85 6 lentelė 2 sekcijos 3 butai (pav.) 5 aukštai Aukštas Kraštas Vid. Vid. Vid. Vid. Kraštas Viršutinis 0,00 1,0 1,0 1,0 1,0 0,00 Viduriniai 1,00 Skaič. Skaič. Skaič. Skaič. 1,00 Pirmas 0,00 1 1,00 1,0 1,0 0,00 9 aukštai Aukštas Kraštas Vid. Vid. Vid. Vid. Kraštas Viršutinis 0 0,9 0,9 0,9 0,9 0 Viduriniai 0,5 Skaič. Skaič. Skaič. Skaič. 0,5 Pirmas 0 0,9 0,9 0,9 0,9 0 7 lentelė 3 sekcijos 3 butai (pav.) 5 aukštai Aukštas Kraštas Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Kraštas Viršutinis 0,00 1,00 1,00 1,00 1,00 1,00 1,00 1,00 0,00 Viduriniai 1,00 Skaič. Skaič. Skaič. Skaič. Skaič. Skaič. Skaič. 1,00 Pirmas 0,00 1,00 1,00 1,00 1,00 1,00 1,00 1,00 0,00 9 aukštai Aukštas Kraštas Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Kraštas Viršutinis 0 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0 Viduriniai 0,8 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 0,8 Pirmas 0 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0 8 lentelė 5 aukštai 1 sekcija, 2 butai (pav.) Aukštas Kraštas kraštas Viršutinis 0,7 0,7 Viduriniai Skaič. Skaič. Pirmas 0,7 0,7 8a lentelė 5 aukštai* 1 sekcija, 2 butai (pav.) Aukštas Kraštas kraštas Viršutinis 0,9 0,9 Viduriniai Skaič. Skaič. Pirmas 0,9 0,9 Pastaba: * – galinės sienos įskaitytos į pagrindinius nuostolius 9 lentelė 5 aukštai 2 sekcijos, 2 butai (pav.) Aukštas Kraštas Vidurys Vidurys Kraštas Viršutinis 0,4 1 1 0,4 Viduriniai 1,2 Skaič. Skaič. 1,2 Pirmas 0,4 1 1 0,4 9 aukštai 2 sekcijos, 2 butai Aukštas Kraštas Vidurys Vidurys Kraštas Viršutinis 0,4 1,1 1,1 0,4 Viduriniai 1,1 Skaič. Skaič. 1,1 Pirmas 0,4 1 1 0,4 10 lentelė 3 sekcijos 2 butai (pav.) 5 aukštai Aukštas Kraštas Vid. Vid. Vid. Vid. Kraštas Viršutinis 0,2 1 1 1 1 0,2 Viduriniai 1 Skaič. Skaič. Skaič. Skaič. 1 Pirmas 0 1 1 1 1 0 9 aukštai Aukštas Kraštas Vid. Vid. Vid. Vid. Kraštas Viršutinis 0,4 0,8 0,8 0,8 0,8 0,4 Viduriniai 0,8 Skaič. Skaič. Skaič. Skaič. 0,8 Pirmas 0 0,8 0,8 0,8 0,8 0 11 lentelė 5 aukštai 1 sekcija, 4 butai (pav.) Aukštas Kraštas Vidurys Vidurys Kraštas Viršutinis 0,5 0,9 0,9 0,5 Viduriniai 0,9 Skaič. Skaič. 0,9 Pirmas 0,5 0,9 0,9 0,5 9 aukštai 1 sekcija, 4 butai Aukštas Kraštas Vidurys Vidurys Kraštas Viršutinis 0,5 1 1 0,5 Viduriniai 1 Skaič. Skaič. 1 Pirmas 0,5 1 1 0,5 12 lentelė 2 sekcijos 4 butai (pav.) 5 aukštai Aukštas Kraštas Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Kraštas Viršutinis 0 0,9 0,9 0,9 0,9 0,9 0,9 0 Viduriniai 0,9 Skaič. Skaič. Skaič. Skaič. Skaič. Skaič. 0,9 Pirmas 0 0,9 0,9 0,9 0,9 0,9 0,9 0 9 aukštai Aukštas Kraštas Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Kraštas Viršutinis 0 0,9 0,9 0,9 0,9 0,9 0,9 0 Viduriniai 0,9 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 0,9 Pirmas 0 0,9 0,9 0,9 0,9 0,9 0,9 0 13 lentelė 5 aukštai 4 sekcijos 3 butai (pav.) Aukštas Kraštas Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Kraštas Viršutinis 0,00 0,80 0,80 0,80 0,80 0,80 0,80 0,80 0,80 0,80 0,80 0,00 Viduriniai 0,80 Skaič. Skaič. Skaič. Skaič. Skaič. Skaič. Skaič. Skaič. Skaič. Skaič. 0,80 Pirmas 0,00 0,8 0,80 0,80 0,80 0,80 0,80 0,80 0,80 0,80 0,80 0,00 14 lentelė 5 aukštai 5 sekcijos 3 butai (pav.) Aukštas Kraštas Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Kraštas Viršut. 0,00 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,00 Vidur. 0,80 Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. 0,80 Pirmas 0,00 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,00 15 lentelė 5 aukštai 6 sekcijos 3 butai (pav.) Aukštas Kraštas Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Kraštas Virš 0,00 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,00 Vid. 0,80 Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. 0,80 Pir. 0,00 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,8 0,00 16 lentelė 5 aukštai 3 sekcijos 4 butai (pav.) Aukštas Kraštas Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Kraštas Viršutin. 0 0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 0 Vidurin. 0,7 Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. 0,7 Pirmas 0 0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 0,7 0 17 lentelė 5 aukštai 4 sekcijos 4 butai (pav.) Aukštas Kraštas Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Kraštas Viršut 0 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0 Vidur. 0,6 Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. 0,6 Pirm. 0 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0 18 lentelė 5 aukštai 5 sekcijos 4 butai (pav.) Aukštas Kraštas Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Kraštas Virš 0 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0 Vid 0,6 Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. 0,6 Pir 0 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0 19 lentelė 5 aukštai 6 sekcijos 4 butai (pav.) Aukštas Kraštas Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Vid. Kraštas Vir 0 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0 Vid 0,6 Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. Sk. 0,6 Pir 0 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0,6 0 _________________ Pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (
  5. ar)karšto vandens bei šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekių nustatymo ir paskirstymo apibendrinto metodo 3 priedas PAVYZDYS 1 laiptinės 15 butų gyvenamasis daugiabutis namas butų plotai: kraštinis 75, vidurinis 55 ir kraštinis 65 m2, visas plotas (75+55+65)*5 = 975 m2; Pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis nustatytas šilumos suvartojimas (QP metr): QP metr = 29250 kWh; Šilumos dalies bendrosioms reikmėms šildymo sistemoje koeficiento (KPŠs
  6. br)dydis nustatomas iš 1 lentelės: KPŠs br = 0,211; Pagal 7 priklausomybę apskaičiuojame šilumos kiekio bendrosioms reikmėms šildymo sistemoje (QPŠs
  7. br)dydį: QP bn = QP metr x (KPŠ bn + KPŠs br + KPKvs
  8. br)kWh QPŠs br = QP metr x KPŠs br kWh QPŠs br = 29250 x 0,211 = 6165,4 kWh Aukštas kraštas vidurys kraštas Naudingasis plotas 75 m2 Naudingasis plotas 55 m2 Naudingasis plotas 65 m2 Koeficientai iš 2 priedo 3 lentelės 5 0,50 1,0 0,50 4 1,0 Skaič. 1,8484 1,0 3 1,0 Skaič. 1,8484 1,0 2 1,0 Skaič. 1,8484 1,0 1 0,50 1 0,50 Nuostoliai bendrosioms pastato šildymo reikmėms padengti 5 0,5*6165,4*(75/975) = 237,1 1,0*6165,4*(55/975) = 347,8 0,5*6165,4*(65/975) = 205,5 4 1*6165,4*(75/975) = 474,3 1,8484*6165,4*(55/975)=642,5 1*6165,4*(65/975) = 411,0 3 1,0*6165,4*(75/975) = 474,3 1,848*6165,4*(55/975)=642,5 1*6165,4*(65/975) = 411,0 2 1,0*6165,4*(75/975) = 474,3 1,848*6165,4*(65/975)=642,5 1*6165,4*(65/975) = 411,0 1 0,5*6165,4*(75/975) = 237,1 1,0*6165,4*(55/975) = 347,8 0,5*6,32*65 = 205,5 SUMA (visų aukštų) 1897,2 kWh (pirmojo ir viršutinio aukštų) 695,6 kWh (vidurinių aukštų) 1927,5 kWh (visų aukštų) 1644,0 kWh Pastato išoriniuose butuose priskiriamos šilumos (QPŠs
  9. br)SUMA QPŠs br kr = 1897,2 + 695,6 + 1644 = 4236,8 kWh Šilumos kiekis, tenkantis viduriniams butams 6165,4 kWh – 4236,8 kWh = 1928,6 kWh Vidurinių butų diferenciacijos koeficientas 1928,6 kWh / 6165,4 kWh*(165m2/975m2)= 1,8484 Pastato visiems butams priskiriamos šilumos (QPŠs
  10. br)SUMA 1897,2 kWh + 695,6 kWh + 1927,5 kWh + 1644 kWh = 6164,3 kWh Skirtumas 6165,4 kWh – 6164,3 kWh = 0,9 kWh arba 0,01 % _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.