NUTARIMAS DĖL GELEŽINKELIO TRANSPORTU ATVEŽTŲ NEATSIIMTŲ KROVINIŲ REALIZAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO 1997 m. balandžio 10 d. Nr. 331 Vilnius Vadovaudama

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL GELEŽINKELIO TRANSPORTU ATVEŽTŲ NEATSIIMTŲ KROVINIŲ REALIZAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO 1997 m. balandžio 10 d. Nr. 331 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso 58 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Patvirtinti Geležinkelio transportu atvežtų neatsiimtų krovinių realizavimo tvarką (pridedama). MINISTRAS PIRMININKAS GEDIMINAS VAGNORIUS SUSISIEKIMO MINISTRAS ALGIS ŽVALIAUSKAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 331 Geležinkelio transportu atvežtų neatsiimtų krovinių realizavimo tvarka

1. Geležinkelio įmonė gali realizuoti atvežtą ir per nustatytą saugojimo (laikymo) terminą neatsiimtą krovinį (toliau vadinama – krovinys), jeigu: 1.
2. iškyla grėsmė, jog krovinys suges ar bus prarastas ir dėl to jo nebegalima laikyti arba vežti toliau; 1.
3. gavėjas atsisakė pasiimti krovinį arba neatsiėmė jo stotyje pasibaigus krovinių vežimo taisyklėse nustatytam saugojimo (laikymo) terminui; 1.
4. per nustatytą saugojimo (laikymo) stotyje terminą krovinio siuntėjas nepraneša, ką daryti su kroviniu, kurio gavėjo šios stoties apylinkėse nėra; 1.
5. praėjus nustatytam saugojimo (laikymo) terminui, krovinio siuntėjas (gavėjas) neatsiskaito su geležinkelio įmone (Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso 39 straipsnio 2 dalis); 1.
6. krovinio negalima pristatyti gavėjui per nustatytą vežimo terminą dėl avarijų, stichinių nelaimių ar kitų nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių.
7. Geležinkelio įmonė gali parduoti krovinį, jeigu prekyba juo nelicencijuojama. Jeigu prekės yra muitinės prižiūrimos, geležinkelio įmonė savo vardu nustatytąja tvarka įformina importo vidaus vartojimui muitinės procedūrą ir sumokėjusi nustatytus importo muitus bei mokesčius realizuoja krovinį. Jeigu prekyba kroviniu licencijuojama, krovinys perduodamas įmonei, turinčiai licenciją prekiauti. Jeigu prekės (išskyrus alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius) yra muitinės prižiūrimos, ši įmonė nustatytąja tvarka įformina importo vidaus vartojimui muitinės procedūrą ir realizuoja krovinį. Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai realizuojami nustatytąja tvarka. Geležinkelio įmonė gali pasirinkti krovinio realizavimo įmonę konkurso tvarka. Su ja sudaroma krovinio realizavimo sutartis.
8. Realizuojanti krovinį įmonė gali pasilikti iki 20 procentų gautų pajamų turėtoms išlaidoms (transportavimo, saugojimo (laikymo) ir kt.) apmokėti. Krovinys turi būti parduodamas už krovinio vertės akte nustatytą kainą.
9. Krovinys gali būti parduodamas toje stotyje, į kurią yra atvežtas arba pasiųstas iš kitos stoties, jeigu tam yra raštiškas geležinkelio įmonės vadovybės leidimas. Išimties būdu, prireikus skubiai parduoti krovinį (kad nesugestų ir panašiai), stoties, kurioje krovinys yra, viršininkas turi teisę realizuoti krovinį be raštiško leidimo, tačiau būtinai turi gauti žodinį geležinkelio įmonės vadovybės leidimą (patvirtintą telegrama ar faksu) ir nustatytąja tvarka pateikti prašymą leisti realizuoti krovinį.
10. Stotyse geležinkelio įmonės nustatyta tvarka pildomos krovinių realizavimo knygos.
11. Stotys kiekvieno mėnesio penktąją darbo dieną privalo pateikti geležinkelio įmonei ataskaitas apie išsiųstus realizuoti ir realizuotus krovinius. Prie ataskaitų turi būti pridedami krovinio vertės nustatymo ir jo perdavimo aktai, važtaraščiai, krovinio likučio persiuntimo lydraštis, aktas ir kiti dokumentai.
12. Nustatant realizuojamo krovinio vertę, turi dalyvauti geležinkelio įmonės, stoties, kurioje tas krovinys yra, prekių ekspertizių biuro bei teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai. Jie surašo krovinio vertės nustatymo aktą ir akto kopijas įteikia visiems atstovams. Jeigu prekės yra muitinės prižiūrimos, krovinio vertė nustatoma laikantis muitinės vertės nustatymo tvarkos.
13. Krovinys, nerealizuotas per vieną mėnesį nuo jo perdavimo įmonei realizuoti, gali būti nukainojamas iki 30 procentų. Per vieną mėnesį po nukainojimo neparduotas krovinys gali būti nukainojamas pakartotinai. Specialiai sudaryta (iš šios tvarkos 7 punkte nurodytų atstovų) komisija turi surašyti krovinio nukainojimo aktą.
14. Lėšos, gautos realizavus krovinį, atskaičius sumokėtus pridėtinės vertės bei kitus mokesčius ir geležinkelio įmonei priklausančią pinigų sumą (transportavimo, saugojimo (laikymo), vagono naudojimo ir kitos išlaidos), turi būti pervedamos į depozitinę geležinkelio įmonės sąskaitą, ir krovinio siuntėjas (gavėjas) per vienerius metus gali jas atsiimti. Šiam terminui pasibaigus, lėšos pervedamos į Lietuvos valstybės biudžetą.
15. Jeigu krovinį sudaro buities daiktai, prie jų ar juose rastos vertybės tvarkomos taip: 10.
16. vertybiniai popieriai perduodami bankui kartu su 2 lydraščio egzemplioriais. Lydraštyje turi būti nurodyta, kas ir kokiu tikslu vertybinius popierius perduoda, kam jie priklauso, taip pat jų bendra vertė, kiekvieno vertybinio popieriaus vertė, pavadinimas, serija ir numeris. Bankas privalo išduoti vertybinių popierių priėmimo kvitą. Iš banko gautus dokumentus stoties viršininkas artimiausią darbo dieną turi perduoti geležinkelio įmonei; 10.
17. pinigai perduodami bankui ir pervedami į Lietuvos valstybės biudžetą; 10.
18. taurieji metalai, brangakmeniai ir jų dirbiniai perduodami saugoti bankui kartu su lydraščiu.
19. Geležinkelio įmonė privalo vesti realizuojamų krovinių apskaitą ir atsako už tai, kad visos procedūros būtų tinkamai atliekamos.
20. Visi ginčai, kylantys dėl realizuojamo krovinio apskaitos, įkainojimo, saugojimo (laikymo), realizavimo, grąžinimo ir tai atliekančių institucijų asmenų arba pareigūnų veiksmų, nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. ______________