ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS S P R E N D I M A S DĖL TELEVIZIJOS LAIDOJE „KAKADU“ (LNK, 2010-02-15) PASKELBTOS INFORMACIJOS 2010 m. birželio 28 d. Nr. SPR-46 Vilnius Š. m. balandžio 14 d. žurnalistų etikos inspektorė gavo pareiškėjos Agnės Bilotaitės skundą dėl televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2010-02-15) paskelbtos informacijos. Pareiškėja nurodė, jog laidoje buvo paskleista tikrovės neatitinkanti, jos garbę ir orumą žeminanti informacija bei pažeista jos teisė į privatų gyvenimą. Pareiškėja teigia, kad tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad ji su savo kolega Seimo nariu Arvydu Anušausku už parlamentinei veiklai skirtas lėšas praleido naktį „Klaipėdos“ viešbutyje, ne tik pažemino ją visuomenės akyse, bet ir pažeidė jos, kaip fizinio asmens, teisę į privatų gyvenimą. Pareiškėja teigia, kad bet kokie nepagrįsti teiginiai ar užuominos apie jos nederamą elgesį pakerta visuomenės pasitikėjimą ja kaip tautos atstove, ją diskredituoja. Pareiškėja skunde pažymėjo, kad UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ minėtą informaciją paskelbė itin neetišku būdu. Pareiškėja nurodė, kad siužetą, kurio metu buvo paskelbta jos garbę ir orumą žeminanti informacija, iliustravo animacija, t.y. per rakto skylutę matoma judanti lova su atsirandančiu Seimo nario A. Anušausko ir pareiškėjos nuotraukų montažu. Pareiškėja mano, kad UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ minėtą informaciją paskelbė pažeisdama pareiškėjos garbę ir orumą, taip pat pagarbos žmogui ir jo privačiam gyvenimui principą. Pareiškėja prašo: 1) išnagrinėti jos skundą ir priimti sprendimą dėl Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimų; 2) priimtą sprendimą paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Tirdama pareiškėjos skundą, žurnalistų etikos inspektorė raštu kreipėsi į UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ generalinę direktorę Zitą Sarakienę ir UAB „Be tabu“ ir Ko“ direktorių Saulių Bartkų, prašydama paaiškinti ginčo objektu esančiuose teiginiuose: „<...> ponas Arvydas Anušauskas viešbutyje laiminga galėjo padaryti savo kolegę gražuolę Agnę Bilotaitę. Seimas jau seniai ūžia, kad netekėjusi Bilotaitė ir išsiskyręs Anušauskas gali būti pora“, „<...> ten vystė turizmą su ponia Bilotaite“, „Toks kolegės Agnės Bilotaitės slapukavimas stebina jos kolegas Seimo narius“ paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei įrodančias aplinkybes bei pateikti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) poziciją dėl pareiškėjos skundo. Transliuotojo vadovės Z. Sarakienės paaiškinimai buvo gauti. Z. Sarakienė paaiškino, kad skundžiamos televizijos laidos rengėjai nesutinka su pareiškėjos pretenzijomis ir skundais dėl jos asmens teisių, šmeižto bei įstatymų pažeidimų. Transliuotojo vadovė nurodė, kad Agnė Bilotaitė yra viešas asmuo. Pasak Z. Sarakienės, laidos rengėjai supranta, kad politikai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi teisę į privatų gyvenimą, tačiau minėtame reportaže buvo nagrinėjamas viešojo gyvenimo aspektas. Z. Sarakienė nurodė, kad kalbama apie savaitgalį, kurį Seimo nacionalinio saugumo komiteto vadovas praleido Klaipėdoje ir susimokėjo už naktį viešbutyje valstybės, t.y. mokesčių mokėtojų, pinigais. Transliuotojo vadovė pabrėžė, jog televizijos laidos rengėjai neturėjo tikslo įžeisti ar pažeminti Seimo narę A. Bilotaitę. Pasak Z. Sarakienės, informaciją laidos rengėjams suteikė Seimo etikos komisija. Transliuotojo vadovės teigimu, ne laidos rengėjai, o patys politikai iškėlė klausimą, ar galima leisti valstybės pinigus, savaitgalį būnant pajūryje. Transliuotojo vadovė nurodė, jog vykdant tyrimą, buvo kalbinami Seimo nariai, kurie samprotavo, kad Klaipėdoje Arvydas Anušauskas galėjo nakvoti dėl to, kad palaiko draugiškus santykius su kolege A. Bilotaite. Pasak Z. Sarakienės, nei A. Anušauskas, nei A. Bilotaitė nepateikė tikslių žinių apie savo, kaip viešų asmenų, veiklą minėtą savaitgalį, nepasiaiškino nei žiūrovams, nei mokesčių mokėtojams, teisėtai ar ne išleido biudžeto pinigus. Z. Sarakienės teigimu, minėtame reportaže nebuvo jokio tiesioginio teiginio, kuriuo laidos rengėjai šmeižė A. Bilotaitę. Anot transliuotojo vadovės, buvo remiamasi Seimo narių pasvarstymais ir pašmaikštavimais šiuo klausimu. Tačiau nei Seimo narių, nei reportaže pateikiama informacija, Z. Sarakienės įsitikinimu, nebuvo įžeidžiančio pobūdžio. Z. Sarakienė paminėjo, jog tiek nuo rinkėjų, tiek nuo politikų, tiek nuo žiniasklaidos slepiama informacija suteikia peno viešiems apmąstymams. Transliuotojo vadovė paaiškino, jog kiek vėliau Seimo narys A. Anušauskas Seimo etikos komisijai pateikė dokumentus, kad Klaipėdos viešbutyje nakvojo vienviečiame kambaryje. Skundžiamos televizijos laidos rengėjai su šiais dokumentais nėra susipažinę. Tačiau net ir tai, Z. Sarakienės nuomone, neatima teisės politikams (transliuotojo vadovė pabrėžė – ne televizijos laidos rengėjams) viešai svarstyti klausimo apie kolegų santykius ir valstybės lėšų panaudojimą. Transliuotojo vadovė pažymėjo, jog žodžio ir spaudos laisvę garantuoja Konstitucija. Remiantis tuo, jog laidos rengėjai gynė viešą interesą, tirdami, kur ir kaip valstybės lėšas panaudojo A. Anušauskas, neišsigalvojo faktų apie politiko nakvynę Klaipėdoje, rėmėsi iš Seimo narių gauta informacija, Z. Sarakienė mano, jog reportažas atitinka teisės aktų bei žurnalistų etikos reikalavimus. Todėl šį Seimo narės A. Bilotaitės skundą vertina kaip akivaizdų spaudimą žiniasklaidos atstovams, siekiant įbauginti, cenzūruoti ar kitais būdais užkirsti kelią viešosios informacijos sklaidai. Z. Sarakienės teigimu, niekas netrukdė Seimo narei paprastai, atvirai ir žmogiškai pasakyti tiesą viešai, kaip solidžiai politikei, kaip žmogui, išlaikomam mokesčių mokėtojų pinigais. Transliuotojo vadovė atkreipė dėmesį, jog tokios organizuotos, prieš žiniasklaidą nukreiptos akcijos, kokias organizuoja gerb. A. Anušauskas ir A. Bilotaitė – labai pavojingos viešosios informacijos sklaidai ir demokratinei žiniasklaidai, nes, jei politikės skundas bus patenkintas, jie (UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „Be tabu“ ir Ko“ – inspektorės pastaba), kaip visuomenės informavimo atstovai, kitą kartą turėtų netransliuoti panašių reportažų apie vieną ar kitą politiką, o kitų politikų pasisakymus ištrinti, slėpti ir kitais būdais cenzūruoti. Tai, Z. Sarakienės įsitikinimu, prieštarauja pagrindiniams Konstitucijos ir visuomenės informavimo principams. Transliuotojo vadovė taip pat pabrėžė, jog A. Bilotaitė jų laidose dalyvavo ne kartą, niekada nebuvo nesusipratimų ar skundų. Tačiau, pasak Z. Sarakienės, tai nereiškia, jog politikus, kurie vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauja televizijoje, reikia rodyti tik teigiamai arba tik neigiamai. Pasak transliuotojo vadovės, politikus privaloma rodyti tokius, kokie jie yra, objektyviai. Priešingu atveju, Z. Sarakienės nuomone, represijos prieš žiniasklaidos priemones traktuotinos kaip cenzūra. Z. Sarakienė pabrėžė, jog televizijos laidoje skelbti teiginiai „<...> ponas Arvydas Anušauskas viešbutyje laiminga galėjo padaryti savo kolegę gražuolę Agnę Bilotaitę. Seimas jau seniai ūžia, kad netekėjusi Bilotaitė ir išsiskyręs Anušauskas gali būti pora“, „<...> ten vystė turizmą su ponia Bilotaite“, „Toks kolegės Agnės Bilotaitės slapukavimas stebina jos kolegas Seimo narius“ nepažeidžia Seimo narės A. Bilotaitės garbės ir orumo. Transliuotojo vadovė paaiškino, kad šie teiginiai atitinka tikrovę – tai, jog Seimo nariai apie tai kalba, spėlioja, juokauja, Z. Sarakienės teigimu, galima matyti ir pačioje laidoje (pvz., kalbinti A. Mazuronis, A. Salamakinas, V. Gapšys). Pasak Z. Sarakienės, rengiant televizijos laidą buvo remiamasi ir Parlamentinei veiklai skirtų lėšų ataskaita. Transliuotojo vadovė atkreipė dėmesį, jog televizijos laidos rengėjai mėgino kalbinti Seimo narius A. Bilotaitę bei A. Anušauską, jiems buvo suteikta teisė išsakyti savo poziciją. Remiantis nurodytais argumentais, Z. Sarakienė tvirtina, jog LNK televizija neturėtų būti laikoma pažeidusia Seimo narės A. Bilotaitės teises. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu, žurnalistų etikos inspektorė n u s t a t ė: Asmens laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Įgyvendinant informacijos laisvę, privalu užtikrinti ir kitas konstitucines vertybes, rasti tinkamą jų balansą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi, siekdama savarankiškų asmeninių neturtinių teisių – garbės ir orumo, teisės į privatų gyvenimo apsaugą – gynimo. Šių teisių pažeidimus sudaro skirtingų juridinių faktų visuma, todėl jų gynimo sąlygas būtina atriboti. Asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktinių aplinkybių visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad žeminančia žmogaus garbę ir orumą žinia laikoma tikrovės neatitinkanti, diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą ir pan. Žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą yra ginama, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) informacijos paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleista informacija yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleista informacija yra apie žmogaus privatų gyvenimą; 4) faktas, jog informacija paskleista be asmens sutikimo; 5) faktas, jog informacija paskleista nesant teisėto visuomenės intereso. Pažymėtina, kad žmogaus privatus gyvenimas apima privatų šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninio susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos slaptumą, draudimą be leidimo publikuoti asmenines nuotraukas, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir pan. Iš skundžiamoje televizijos laidoje paskelbtų ginčo objektu esančių teiginių „<...> ponas Arvydas Anušauskas viešbutyje laiminga galėjo padaryti savo kolegę gražuolę Agnę Bilotaitę. Seimas jau seniai ūžia, kad netekėjusi Bilotaitė ir išsiskyręs Anušauskas gali būti pora“, „<...> ten vystė turizmą su ponia Bilotaite“, „Toks kolegės Agnės Bilotaitės slapukavimas stebina jos kolegas Seimo narius“ matyti, kad juose skelbiama informacija apie pareiškėjos bendravimo su Seimo nariu A. Anušausku ypatumus, jų tarpasmeninius santykius, o pasitelkiant animacinį intarpą su judančia lova ir minėtų Seimo narių nuotraukų montažu – ir tų santykių intymų pobūdį. Akivaizdu, kad pagal savo pobūdį ši ginčo objektu esanti informacija yra susijusi su asmeniniu, privačiu žmogaus gyvenimu. Ginčo teiginiuose nėra skelbiama garbę ir orumą žeminančio pobūdžio informacija, nėra teigiama apie pareiškėjai priskiriamą įstatymų, moralės normų pažeidimą, nesąžiningumą ar kitokį netoleruotiną jos elgesį. Todėl pareiškėjos skundas nagrinėtinas ne garbės ir orumo, kaip savarankiško teisinės gynybos objekto, bet jos teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo aspektu. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Žurnalistų etikos inspektorė sutinka su transliuotojo vadovės Z. Sarakienės argumentu, kad pareiškėja yra viešasis asmuo. Pareiškėja pagal einamas pareigas ir užimamą visuomeninę padėtį (valstybės politikė, Lietuvos Respublikos Seimo narė) laikytina ex officio viešuoju asmeniu. Tai sąlygoja, kad ji gali tikėtis padidinto visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio, gali būti labiau komentuojama ir kritikuojama ir pan. Tačiau svarbu pabrėžti, kad viešasis asmuo taip pat turi teisę į garbės ir orumo, privataus gyvenimo neliečiamumo gynimą. Viešasis asmuo kaip ir visi kiti asmenys turi teisę, kad visuomenės nuomonė apie jį būtų formuojama sąžiningai, o ne remiantis gandais, spėlionėmis, pašmaikštavimais, iliustruotais animacija su aliuzija į intymų gyvenimą. Duomenis viešai paskelbusiam asmeniui tenka pareiga įrodyti, kad jis veikė sąžiningai informuodamas visuomenę. Transliuotojo vadovės Z. Sarakienės argumentas, jog laidos rengėjai, tirdami, kur ir kaip valstybės lėšas panaudojo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas, ar galima leisti valstybės pinigus savaitgalį būnant pajūryje ir susimokant už viešbutį mokesčių mokėtojų pinigais, gynė viešą interesą yra visiškai pagrįstas, tačiau tik ta apimtimi, kiek laidoje paskelbta informacija liečia A. Anušauską. Neabejotina, kad valstybės lėšų panaudojimo problema yra labai aktuali ir visuomenės informavimo priemonių tikslas informuoti apie tai visuomenę yra teisėtas ir pagrįstas. Tačiau pažymėtina, kad šios problemos iškėlimas nesusijęs su pareiškėjos A. Bilotaitės neteisėtais veiksmais disponuojant valstybės lėšomis. Šios aplinkybės neginčija ir Z. Sarakienė, paaiškinimuose nurodydama, jog ne A. Bilotaitė, o A. Anušauskas už naktį Klaipėdos viešbučio vienvietyje kambaryje apmokėjo iš valstybės lėšų, ir kad tai patvirtina A. Anušausko parlamentinei veiklai skirtų lėšų atskaita. Todėl būdamas sąžiningas ir pagrindiniu laidos tikslu laikydamas problemos apie A. Anušausko parlamentinei veiklai skirtų lėšų panaudojimo teisėtumą iškėlimą, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) šią problemą turėjo atskleisti nepažeisdamas su tuo nesusijusio asmens (pareiškėjos) privatumo. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalis numato, jog privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta, jog žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje skelbiama, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Minėto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas įtvirtina žurnalistų pareigą informaciją rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad privatus gyvenimas apima ir asmens santykius su kitais asmenimis. Ši teisė taip pat apima ir teisę atitinkamu laipsniu užmegzti, sukurti bei palaikyti santykius su kitais žmonėmis, ypač emocinėje srityje. Asmens privataus gyvenimo pažeidimu laikomi atvejai, kai be asmens sutikimo ir nesant įstatyminio pagrindo įsibraunama į sritį, į kurią įsikišti pašaliniams draudžiama. Nagrinėjamu atveju tai yra intymaus gyvenimo sritis. Nagrinėjamo skundo kontekste viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) galėjo skelbti informaciją apie pareiškėjos privatų gyvenimą be jos sutikimo, tik jeigu viešinamos privataus gyvenimo aplinkybės turi visuomeninę reikšmę – yra susijusios su pareiškėjos atliekama vieša veikla. Transliuotojo vadovė neįrodė, kad laidoje paskelbta pareiškėjos asmeninį gyvenimą liečianti informacija turi ką nors bendro su pareiškėjos, kaip viešojo asmens, visuomenine veikla. Aplinkybė, jog skundžiamoje laidoje paskleistą informaciją apie pareiškėją, kaip teigia Z. Sarakienė, suteikė Seimo etikos ir procedūrų komisija, neatleidžia viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nuo atsakomybės už privataus gyvenimo požiūriu saugomos informacijos skleidimą visuomenės informavimo priemonėje be pareiškėjos sutikimo ir nesant tam viešojo intereso. Skelbti ar ne viešai informaciją apie savo privatų gyvenimą sprendžia tik pats žmogus, o ne kiti asmenys ar institucijos. Akivaizdu, kad, informuojant visuomenę apie Seimo nario A. Anušausko parlamentinei veiklai skirtų lėšų galimai netinkamą panaudojimą, nebuvo reikalinga skelbti duomenis apie pareiškėjos privatų gyvenimą. Kiekvienu atveju būtina skirti teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą būti informuotai apie viešųjų asmenų privataus gyvenimo aplinkybes, turinčias visuomeninę reikšmę, ir viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) siekį brautis į asmens privatų gyvenimą tam, kad laida įgytų sensacingumo, pikantiškumo ar tiesiog tenkintų žiūrovų smalsumą. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nagrinėjamu atveju neįrodė, kad pareiškėjos privatų gyvenimą sudarančių duomenų skleidimas buvo reikalingas ginant viešąjį interesą dėl A. Anušausko parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimo. Šiuo konkrečiu atveju informacija apie pareiškėjos asmeninį, intymų gyvenimą neturi jokios visuomeninės reikšmės, nesusijusi su jokiu pagrįstu visuomenės interesu žinoti intymias detales, neatspindi jokio realaus socialinio visuomenės poreikio tokią informaciją žinoti. Nagrinėjamu atveju buvo įsibrauta į pareiškėjos asmeninio (intymaus) gyvenimo sritį, pažeistos įstatymais leidžiamos įsikišimo sąlygos. Todėl sprendžiant, ar pažeistas asmens gyvenimo privatumas, neturi reikšmės, ar žinios yra teisingos, t.y. ar jos atitinka tikrovę, paprastai neturi reikšmės ir žinių pobūdis – ar jos neutralaus turinio, ar žemina asmens garbę ar orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006). Svarbu tai, kad viešosios informacijos rengėjas, nesant teisėto visuomenės intereso, kėsinasi į išimtinai privataus pobūdžio žmogaus gyvenimo sritį, susijusią su asmeniniais santykiais, intymiu gyvenimu. Tokiu būdu, kokį pasirinko viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) skleisdamas informaciją apie pareiškėją, siekiama ne informuoti apie visuomeninės svarbos dalykus, bet pritraukti žiūrovų dėmesį ir patenkinti smalsumą duomenimis apie pareiškėjos intymų gyvenimą. Pareiškėjos skundo kontekste tokių duomenų paviešinimas, nesant tam pagrįsto visuomenės intereso ir teisėto pagrindo, reiškia pareiškėjos teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimą. Atsižvelgdama į aukščiau aptartus argumentus, žurnalistų etikos inspektorė pareiškėjos skundą pripažįsta pagrįstu. Remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 1 punktu, 16 dalimi, žurnalistų etikos inspektorė n u s p r e n d ė: 1. Į s p ė t i viešosios informacijos rengėją UAB „Be tabu“ ir Ko“ ir skleidėją UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimo, padaryto televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2010-02-15), paskelbiant privataus pobūdžio informaciją apie pareiškėją A. Bilotaitę. 2. V i e š a i p a s k e l b t i sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje (svetainėje). 3. I š s i ų s t i sprendimo kopiją pareiškėjai A. Bilotaitei, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ generalinei direktorei Z. Sarakienei ir UAB „Be tabu“ ir Ko“ direktoriui S. Bartkui. Rezoliucinė šio sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta per LNK televizijos programą. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo dienos. Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė _________________