NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 302, 35, 124, 1241, 131, 225, 256, 2591, 262, 267, 269, 282 IR 320 STRAIPS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 302, 35, 124, 1241, 131, 225, 256, 2591, 262, 267, 269, 282 IR 320 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 161, 1245, 1246, 2323 IR 2731 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-627 2010 m. birželio 21 d. Nr. 904 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. SV-S-688 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 35, 124, 1241, 131, 225, 256, 2591, 262, 267, 269, 282 ir 320 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 161, 1245, 1246, 2323 ir 2731 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIP-627 (toliau – įstatymo projektas).
2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti įstatymo projektą pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus: 2.
3. Nustatant supaprastintą administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną asmenims dėl pažeidimų, užfiksuotų stacionariomis ar mobiliomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, pagrindu laikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 1331, 262, 272, 286, 295, 304, 306, 313 ir 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-923 nuostatas ir remtis jomis. Mūsų nuomone, įstatymo projekte Nr. XIP-923 siūloma supaprastinta administracinių teisės pažeidimų bylų teisena dėl pažeidimų, užfiksuotų stacionariomis greičio matavimo ir fiksavimo sistemomis, yra išsamesnė ir aiškiau išdėstyta. 2.
4. Suteikiant savivaldybių vykdomosioms institucijoms ir jų įgaliotiems pareigūnams teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už transporto priemonių stovėjimo gyvenamosiose zonose tvarkos ar naudojimosi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti taisyklių pažeidimus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas už padarytus minėtus administracinius teisės pažeidimus, pagrindu laikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 1241, 221, 2591, 262 ir 269 straipsnių pakeitimo, papildymo 1245 straipsniu ir 1321 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIP-850 nuostatas ir remtis jomis. 2.
5. Įstatymo projekto 1 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) (toliau – Kodeksas) 161 straipsnio 2 dalies nuostata, kad už minėtuose straipsniuose numatytų pažeidimų padarymą atsako transporto priemonių savininkai ar savininkų – juridinių asmenų vadovai, neatitinka Kodekso 9 straipsnyje įtvirtintos administracinio teisės pažeidimo sąvokos. Administracinis teisės pažeidimas apibrėžiamas kaip kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas. Todėl būtina, kad kituose Kodekso straipsniuose konstruojamos administracinių teisės pažeidimų sudėtys, asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrindai ir tvarka atitiktų šio administracinio teisės pažeidimo požymį, t. y. kad atsakomybėn turi būti traukiamas kaltininkas, nes būtent jis laikytinas pažeidėju pagal bendruosius administracinės atsakomybės taikymo principus. Taip pat manytina, kad transporto priemonės priklausymas nuosavybės teise asmeniui yra vienas svarių argumentų teigiant, kad būtent šis asmuo yra pažeidėjas, bet nepakankamas. Todėl šiuo atveju būtų teisinga suteikti galimybę savininkui ginčyti faktą, kad jis vairavo transporto priemonę pažeidimo padarymo ir fiksavimo stacionariomis fiksavimo sistemomis metu, tuo labiau kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) 20 straipsnio 2 dalis įpareigoja transporto priemonės savininką (valdytoją) nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. 2.
6. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Kodekso 302 straipsnį 4, 5 ir 6 dalimis, kuriose nustatomos baudų skyrimo taisyklės, kai pažeidimas fiksuojamas stacionariomis fiksavimo sistemomis. Tačiau Kodekso straipsnių, nustatančių atsakomybę už tokius pažeidimus, sankcijose kaip pagrindinė arba kaip papildoma nuobauda taip pat numatyti įspėjimas ir specialios teisės atėmimas. Be to, netinkamas įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas, kai už tuos pačius administracinius teisės pažeidimus nustatoma skirtinga baudų skyrimo tvarka ir baudų dydis vien dėl to, kad skiriasi pažeidimų fiksavimo būdas. 2.
7. Įstatymo projekto 4 ir 5 straipsniuose dėstomos Kodekso 124 straipsnio 7 dalis ir 1241 straipsnio 7 dalis kartoja Kodekso 161 straipsnio nuostatas, todėl yra perteklinės. 2.
8. Kodekso 1245 straipsnio pavadinimas (įstatymo projekto 6 straipsnis), taip pat 1246 straipsnio dispozicija ir pavadinimas stokoja teisinio aiškumo. Kadangi siūloma nustatyti atsakomybę ne už vietinės rinkliavos nesumokėjimą, bet už vietinės rinkliavos nuostatų pažeidimą, lieka neaišku, už kokius veiksmus asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn. Be to, Kodekso 1245 straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio dispozicijos. Manytina, kad įstatymo projekte siūlomi papildyti Kodekso 1245 ir 1246 straipsniai, turėtų būti kitame Kodekso skirsnyje (ne dešimtajame), nes jų objektas yra susijęs su valstybės mokesčiais. 2.
9. Teikiamu įstatymo projektu Kodeksą siūloma papildyti naujais 1245 ir 1246 straipsniais, kurių sankcijose numatyta griežtai apibrėžto dydžio bauda. Toks teisinis reguliavimas, kai sankcijoje nustatyta griežtai apibrėžto dydžio bauda, neatitinka Kodekso 30, 301 ir 302 straipsniuose numatyto piniginių baudų taikymo mechanizmo, kai institucija, skirianti administracines nuobaudas, taip pat ir teismas, atsižvelgdami į šiuose Kodekso straipsniuose numatytas aplinkybes, pasirenka konkretų baudos dydį tarp įstatymo leidėjo sankcijose nustatyto baudos minimalaus ir maksimalaus dydžio arba skiria mažesnę nei minimali sankcijos riba baudą. Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų apribojama institucijos (taip pat ir teismo) teisė tinkamai individualizuoti administracinę nuobaudą, laikantis proporcingumo principo. Šiuo atveju galimybė taikyti Kodekso 301 straipsnį negali būti laikoma „atsvara“ griežtai nustatyto dydžio baudos nustatymui, siekiant proporcingumo principo ne tik dėl to, kad neatitinka bendro Kodekse numatytų sankcijų konstravimo modelio ir jų taikymo mechanizmo, bet ir dėl to, kad Kodekso 301 straipsniui taikyti visuomet reikia teismo sankcijos. Beje, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog Kodekso 301 straipsnis gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. 2.
10. Siūlomuose papildyti Kodekso 1245 ir 1246 straipsniuose numatytų pažeidimų nagrinėjimas neturėtų būti priskirtas policijai (įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalis), nes projektu siekiama dalį policijos funkcijų perskirstyti kitoms valstybės institucijoms, atsisakyti policijai nebūdingų funkcijų. Todėl manytina, kad pagal siūlomą naują Kodekso 2323 straipsnį „Transporto priemonių stovėjimo tvarkos priežiūros organai“ Kodekso 1245 ir 1246 straipsniuose numatytų pažeidimų nagrinėjimas turėtų būti priskiriamas savivaldybių funkcijoms. 2.
11. Neaiškus Kodekso 131 straipsnio 8 dalies (įstatymo projekto 8 straipsnis) santykis su kitose šio straipsnio dalyse numatytais pažeidimais. 2.
12. Įstatymo projekto 11 straipsniu Kodekso 256 straipsnis papildomas 4 dalimi, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2043; 2004, Nr. 124-4488) 17 straipsnio 4 dalies. 2.
13. Keičiant Kodekso 225 straipsnio 1 dalį, atitinkamai turi būti pakeistas šio straipsnio 2 dalies 1 punktas. 2.
14. Įstatymo projekto 10 straipsnyje vietoj žodžio „savivaldybės“ vartotini žodžiai „savivaldybės tarybos“, „savivaldybės institucijų“ ar panašiai. 2.
15. Iš esmės taisytinas įstatymo projekto 12 straipsnis, nes Kodekso 2591 straipsnio redakcija parengta neatsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai, kurie surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, kai bylą nagrinėja ir administracines nuobaudas skiria apylinkės teismas ar savivaldybės administracinė komisija, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyti pareigūnai, kurie surašo protokolus, kai bylą nagrinėja kita institucija (ne teismas, savivaldybės administracinė komisija ar institucija, kurios pareigūnas surašė protokolą). Pavyzdžiui, minėto straipsnio 1 dalies 1 punkto trečiojoje pastraipoje vietoj Kodekso 424 straipsnio pirmosios ir antrosios pastraipų įrašomas visas 424 straipsnis, tačiau atitinkamai nėra keičiamas Kodekso 224 straipsnis ir panašiai. 2.
16. Nepritartina, kad Kodekso 2591 straipsnyje būtų numatytas Aplinkos ministerijos organų pareigūnų kompetencijos išplėtimas – surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už Kodekso 424 straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus. Pažymėtina, kad pagal Kodekso 2591 straipsnio 1 dalies 2 punktą administracinių teisės pažeidimų protokolus už Kodekso 424 straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus surašo savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai, o administracinių teisės pažeidimų bylas dėl minėtų pažeidimų pagal Kodekso 221 straipsnį nagrinėja administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų. Manytina, kad savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių vykdymo kontrolė priklauso savivaldybių institucijų kompetencijai. 2.
17. Nepritartina Kodekso 2591 straipsnyje numatytam pakeitimui, numatančiam, kad aplinkos apsaugos organai surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus už Kodekso 513 straipsnio 1–4 ir 13–18 dalyse numatytus pažeidimus, nes pagal Kodekso 242 straipsnį šie pareigūnai nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas. Taip pat nepritartina pasiūlymui, kad aplinkos apsaugos organai surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus už Kodekso 514, 515, 516, 52, 55, 561, 60, 61, 62, 621, 622, 63, 65, 78, 83, 85, 88, 90 straipsniuose numatytus pažeidimus. 2.
18. Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad protokolas nesurašomas tais atvejais, kai asmuo neginčija ir pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą ir jam skiriamas įspėjimas arba ne didesnė kaip penkių šimtų litų bauda. Tačiau šio straipsnio 2 dalyje numatoma, kad pareigūnai baudas paimti vietoje gali tik iš užsieniečių. Taigi neaišku, kaip būtų fiksuojami administraciniai teisės pažeidimai, kuriuos turės nagrinėti atitinkamos institucijos. Be to, šiuo atveju turėtų būti keičiami ir kiti Kodekso straipsniai, reglamentuojantys bylų nagrinėjimą ir nustatantys bylų priskirtinumą (pavyzdžiui, Kodekso 226 straipsnio 3 dalis, 232 straipsnio 3 dalis ir kiti). Atsisakius baudos paėmimo pažeidimo padarymo vietoje ir įspėjimo kvito, padidėtų pareigūnų darbo krūvis, padaugėtų teisminių ginčų, sumažėtų administracinių baudų išieškojimas. 2.
19. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gegužės 28 d. plenariniame posėdyje pateiktas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektas Nr. XIP-1839 susijęs su įstatymo projekte Nr. XIP-627 keliama problematika. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS SUSISIEKIMO MINISTRAS ELIGIJUS MASIULIS ______________