← Lietuva

NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 1251 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 1251 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1690, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ PASIŪLYMŲ DĖL ŠIO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-2301 2010 m. liepos 1 d. Nr. 940 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. SV-S-668 3 punktą ir 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. SV-S-684 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

  1. Nepritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo 1251 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIP-1690 (toliau – Įstatymo projektas), nes, nustačius lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą gyvenamosioms patalpoms šildyti naudojamoms malkoms, elektros energijai ir gamtinėms dujoms, šią lengvatą taikyti būtų sunku, kadangi PVM yra apskaičiuojamas prekių tiekimo momentu, todėl, norint taikyti lengvatinį PVM tarifą malkoms, elektros energijai ir gamtinėms dujoms, jų tiekimo momentu jau turėtų būti žinoma, kuriems tikslams šios prekės naudojamos. Tačiau, priešingai negu centralizuotai tiekiamos šilumos energijos atveju, itin sudėtinga ar net neįmanoma nustatyti, kokia dalis namų ūkių įsigyjamų malkų, elektros energijos ir gamtinių dujų naudojama gyvenamosioms patalpoms šildyti, o kokia – kitoms buitinėms reikmėms (patalpoms apšviesti, maistui gaminti ir panašiai).
  2. Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo narių Vaidoto Bacevičiaus, Prano Žeimio, Petro Auštrevičiaus ir Audriaus Endzino 2010 m. balandžio 22 d. pasiūlymui dėl Įstatymo projekto – nustatyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą žurnalų (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą), laikraščių, knygų, išskyrus leidinius, kuriuos Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra priskyrusi prie erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinių kategorijos, spausdinimui, leidybai, platinimui ir laikraštiniam popieriui – dėl šių priežasčių: 2.
  3. Taikant lengvatinį 9 procentų PVM tarifą žurnalų, laikraščių ir knygų tiekimui, per metus Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas netektų apie 25 mln. litų pajamų. Šiuo metu taikomo lengvatinio PVM tarifo taikymo knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams pratęsimo tikslingumas nagrinėtinas rengiant Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, atsižvelgiant į ekonominę šalies būklę ir makroekonominių rodiklių prognozes. 2.
  4. Pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL 2006 L 347, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 2010/23/ES (OL 2010 L 72, p. 1) (toliau – Tarybos direktyva 2006/112/EB), nuostatas lengvatinis PVM tarifas gali būti taikomas tik visų pavidalų knygų (įskaitant brošiūras, skrajutes ir panašius spaudinius, vaikams skirtas iliustruotas, piešimo ar spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius ir hidrografines ar panašias schemas), laikraščių ir periodinių leidinių, išskyrus visiškai ar iš esmės reklaminius leidinius, tiekimui, įskaitant jų išdavimą bibliotekose, todėl lengvatinio PVM tarifo taikymas kitoms su šiais leidiniais ar jų tiekimu susijusioms prekėms ir paslaugoms, pavyzdžiui, laikraštiniam popieriui, spausdinimui ir panašiai, neatitiktų Tarybos direktyvos 2006/112/EB nuostatų.
  5. Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo narių Vaidoto Bacevičiaus, Prano Žeimio, Petro Auštrevičiaus ir Audriaus Endzino 2010 m. balandžio 22 d. pasiūlymui dėl Įstatymo projekto – nustatyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą viešbučių, motelių, kempingų ir panašioms apgyvendinimo bei maitinimo paslaugoms – dėl šių priežasčių: 3.
  6. Taikant šią PVM lengvatą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas netektų apie 167 mln. litų pajamų, kurias būtų sudėtinga kompensuoti kitomis priemonėmis, o tai labai apsunkintų galimybes vidutiniu laikotarpiu užtikrinti atitiktį konvergencijos kriterijams, įtvirtintiems Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2008 C 115, p. 1). 3.
  7. Pasiūlymas argumentuojamas tuo, kad tokia PVM lengvata sudarytų palankias konkurencines sąlygas Lietuvos turizmo paslaugų teikėjams, palyginti su kaimyninėmis šalimis, tačiau Finansų ministerijos atlikta analizė rodo, kad PVM tarifų dydis nėra svarbiausias veiksnys, lemiantis apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų konkurencingumą, – šių paslaugų kainų lygį lemia ir daug kitų veiksnių, tokių kaip dėl perkamosios galios susilpnėjimo sumažėjusi turizmo paslaugų paklausa, pasikeitę vartojimo prioritetai ir panašiai. Be to, Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito 2006 m. gruodžio 19 d. ataskaitoje Nr. 8000-7P-31 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatinių tarifų taikymo“ teigiama, kad ekonominiai tyrimai rodo, jog lengvatinio PVM tarifo nustatymas tiesioginio poveikio prekių ir paslaugų kainoms nepadarė. Šioje ataskaitoje taip pat konstatuota, kad didžiausią naudą dėl sumažinto PVM tarifo gauna ne prekių (paslaugų) vartotojai, o įmonės, tiekiančios lengvatiniu PVM tarifu apmokestinamas prekes (teikiančios paslaugas), nors lengvatinio PVM tarifo taikymas turėtų duoti tiesioginę naudą vartotojams.
  8. Pritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-
  9. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS FINANSŲ MINISTRĖ INGRIDA ŠIMONYTĖ ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.