Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUGALŲ SĖKLININKYSTĖS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-2077 2010 m. birželio 29 d. Nr. 946 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. SV-S-723 10 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-2077 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
- Įstatymo projekto 1 straipsnyje siekiama nustatyti bendrą draudimą tiekti rinkai genetiškai modifikuotų augalų veislių dauginamąją medžiagą, išskyrus skirtąją moksliniams tyrimams atlikti. Tai prieštarauja 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 77) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/27/EB (OL 2008 L 81, p. 45) (toliau – Direktyva 2001/18/EB), 22 straipsniui, kuriame valstybės narės įpareigotos nedrausti, neriboti ar netrukdyti tiekti rinkai genetiškai modifikuotų organizmų, kaip atskirų produktų ar esančių kituose produktuose, jeigu jie atitinka šios direktyvos reikalavimus ir juos leidžiama tiekti Europos Sąjungos rinkai. Direktyvoje 2001/18/EB nustatyta, kad valstybės narės negali vienašališkai drausti ar kitaip riboti genetiškai modifikuotų produktų, dėl kurių priimti bendri sprendimai Europos Sąjungos mastu. Direktyvą 2001/18/EB įgyvendina galiojantis Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas (Žin., 2001, Nr. 56-1976), kurio 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta fizinių ir juridinių asmenų teisė naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, kurių naudojimas įteisintas Europos Sąjungoje. Įstatymo projekte dėstomos keičiamo įstatymo nuostatos prieštarauja Direktyvos 2001/18/EB ir Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo nuostatoms, todėl jos negali būti priimtos.
- Direktyvos 2001/18/EB 23 straipsnyje numatyta apsaugos sąlyga, pagal kurią, esant rizikai žmonių sveikatai ar aplinkai, valstybė narė gali laikinai apriboti ar uždrausti tam tikro genetiškai modifikuoto organizmo, kaip atskiro produkto ar esančio kitame produkte, naudojimą savo teritorijoje, tačiau tai daryti ji gali tik remdamasi naujomis ar papildomomis mokslo žiniomis, gautomis po to, kai gautas sutikimas, kad tam tikras genetiškai modifikuotas organizmas būtų naudojamas. Toks draudimas ar apribojimas turi būti laikinas ir priimtas tik dėl konkretaus genetiškai modifikuoto organizmo. Priimdama tokį sprendimą, valstybė narė turi laikytis Direktyvos 2001/18/EB 23 straipsnyje nustatytos tvarkos – informuoti Europos Komisiją ir kitas valstybes nares ir pagrįsti savo sprendimą. Valstybės narės priemonės teisėtumą turi ištirti Europos Komisija, kuri priima galutinį sprendimą dėl valstybės narės priemonės taikymo. Tačiau įstatymo projekte siekiama drausti tiekti rinkai ne konkretų genetiškai modifikuotą organizmą, bet visą genetiškai modifikuotų augalų veislių dauginamąją medžiagą, išskyrus skirtąją moksliniams tyrimams atlikti, todėl įstatymo projektui Direktyvos 2001/18/EB 23 straipsnyje numatyta išimtis negalėtų būti taikoma. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS KAZYS STARKEVIČIUS ______________