LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO Lietuvos respublikos prezidento D E K R E T A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAPILDYMO 31 STRAIPSNIU IR 18, 21, 38, 55, 64, 78, 81, 102, 112, 121, 125, 134, 135, 136, 137, 142, 151, 157, 166, 168, 170, 171, 176, 178, 181, 342, 348, 389, 418, 440 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI 2010 m. liepos 16 d. Nr. 1K-423 Vilnius 1 straipsnis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, g r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. priimtą ir Respublikos Prezidentei pateiktą pasirašyti bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 31 straipsniu ir 18, 21, 38, 55, 64, 78, 81, 102, 112, 121, 125, 134, 135, 136, 137, 142, 151, 157, 166, 168, 170, 171, 176, 178, 181, 342, 348, 389, 418, 440 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-975 (toliau – Įstatymas) dėl šių motyvų:
- Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog baudžiamojo proceso santykiai įstatymu turi būti reguliuojami taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, taip pat, kad baudžiamojo proceso teisinis reglamentavimas neturi sudaryti prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo bei prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis. Priešingu atveju pasunkėtų valstybės konstitucinės priedermės teisėtomis priemonėmis užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą, konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką įgyvendinimas.
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Taigi, vienas esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų – greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas – tiesiogiai susijęs su kuo trumpesne ir minimaliai formalizuota ikiteisminio tyrimo pradėjimo procedūra.
- Įstatymo 20, 21 ir 23 straipsniai, kuriais keičiamos šiuo metu galiojančio BPK 166, 168 ir 171 straipsnio nuostatos, iš esmės pakeičia ikiteisminio tyrimo pradėjimo procedūrą, numatydamos pareigą surašyti atskirą procesinį dokumentą – nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, bet tuo pačiu įteisina galimybę atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus iki ikiteisminio tyrimo pradžios vien tam, kad vėliau nereikėtų jo nutraukti, jei vėliau paaiškėtų, kad baudžiamasis procesas nėra galimas. Pagrindinis tokių pataisų efektas tėra statistinių duomenų ir „pradėtų ikiteisminių tyrimų“ skaičiaus sumažinimas, niekaip nesumažinantis baudžiamojo persekiojimo ir atliekamų tyrimo veiksmų skaičiaus. Visgi, toks ikiteisminio tyrimo pradžios reglamentavimas apsunkina ir formalizuoja baudžiamąjį procesą, sukuria prielaidas žmogaus teisių suvaržymams ir pareigūnų piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi bei korupcijai.
- Įstatyme įtvirtinus galimybę net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo atlikti bet kokį procesinį tyrimo veiksmą, nereikalaujantį procesinės prievartos, būtų sukurtas teisinis reguliavimas, pagal kurį per pirmąsias dešimt dienų faktiškai būtų atliekami tie patys veiksmai, kokie yra atliekami šiuo metu, tačiau būtų eliminuota net ir šiandien veikianti tokių tyrimo veiksmų teisėtumo kontrolė. Tokių proceso veiksmų atlikimo teisėtumo prokuroras nekontroliuotų (BPK 170 straipsnio 2 dalis), asmenys, kurių atžvilgiu tokie veiksmai būtų atliekami, neturėtų galimybės jų skųsti (BPK 62 straipsnis), tokie faktiniai tyrimai nebūtų apskaityti ikiteisminio tyrimo registruose, todėl iškyla reali ikiteisminio tyrimo pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar kitokių korupcinio pobūdžio veikų grėsmė, taip pat pagrįsti nuogąstavimai, kad tokie proceso veiksmai gali būti naudojami kaip psichologinė poveikio priemonė, sprendžiant asmenų tarpusavio asmeninius turtinio ar neturtinio pobūdžio nesutarimus. Dėl panašių priežasčių įstatymų leidėjas dar 2002 metais visiškai pagrįstai ryžosi pakeisti labai panašias 1961 metų Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir praktiškai visų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo galimybę numatė tik po to, kai specialius įgaliojimus turintis pareigūnas priima sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, nuo kurio proceso dalyviai įgyja galimybę naudotis įstatyme numatytomis procesinėmis garantijomis ir su tuo susijusiomis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, konstituciškai pateisinamas būtų tik toks teisinis reguliavimas, kuris leistų atlikti tik įstatyme nustatytus patikslinančio pobūdžio veiksmus.
- Įstatymo 24 straipsnis, kuriuo keičiamas BPK 176 straipsnis, įtvirtina aiškiai apibrėžtus ikiteisminio tyrimo terminus. Tokiai įstatymo leidėjo pozicijai visiškai pritartina, nes tai leidžia sustiprinti ikiteisminio tyrimo kontrolę ir sumažinti ikiteisminio tyrimo vilkinimo galimybes. Visgi pastebėtina yra tai, kad pagal priimtas BPK 176 straipsnio pataisas ikiteisminio tyrimo atlikimo terminai būtų skaičiuojami nuo pranešimo apie įtarimą įteikimo įtariamajam dienos. Šis procesinis veiksmas, net ir žinant galimus nusikalstamos veikos kaltininkus, ne visuomet atliekamas jau ikiteisminio tyrimo pradžioje. Tokio veiksmo atlikimo laikas priklauso nuo pasirinktos ikiteisminio tyrimo taktikos, byloje surinktų duomenų apie nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl gali būti atliekamas ir ikiteisminio tyrimo pabaigoje, pavyzdžiui, po kelių metų trukusio ikiteisminio tyrimo, bet likus kelioms dienoms iki bylos perdavimo teismui ar net apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino suėjimo. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo terminai, juos skaičiuojant nuo įtarimo pareiškimo įtariamajam dienos, tampa visiškai neveiksmingi ir neaktualūs. Atsižvelgiant į tai, priimtos Įstatymo pataisos yra tobulintinos, nes sudaro akivaizdžias galimybes išvengti tokių terminų kontrolės, įtarimus pareiškiant maksimaliai vėliausiu ikiteisminio tyrimo momentu. Pastebėtina, kad tokie piktnaudžiavimo atvejai nustatomi ir šiandieninėje teismų praktikoje, ypač tiriant finansinius nusikaltimus ir įtariamaisiais pripažįstant įmonių vadovus. Jie sukelia teisinius ginčus dėl proceso dalyvių teisių pažeidimų, o tai ne tik menkina pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, bet ir vilkina bylų tyrimą bei nagrinėjimą teisme. Priimta BPK 176 straipsnio 2 dalies redakcija tokių atvejų skaičių tik dar labiau padidintų, o ikiteisminio tyrimo kontrolė būtų nepakankamai efektyvi, todėl keistina. 2 straipsnis.
- Siūlau Įstatymo 20 ir 23 straipsnius laikyti nepriimtus.
- Siūlau Įstatymo 21 straipsnį laikyti 20 straipsniu, jį pakeisti ir išdėstyti taip: „20 straipsnis. 168 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 168 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
- Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikta įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus.“
- Siūlau Įstatymo 22 straipsnį laikyti 21 straipsniu.
- Siūlau Įstatymo 24 straipsnį laikyti 22 straipsniu, jį pakeisti ir išdėstyti taip: „22 straipsnis. 176 straipsnio pakeitimas Pakeisti 176 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „176 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo terminai
- Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip: 1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius; 2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius; 3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius.
- Dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Ikiteisminis tyrimas turi būti prioritetinis bylose, kuriose įtariamieji yra suimti, taip pat bylose, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai.
- Jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundą, gali priimti šio Kodekso 215 straipsnyje numatytus sprendimus.“
- Siūlau Įstatymo 25–33 straipsnius atitinkamai laikyti 23–31 straipsniais.
- Siūlau pakeisti Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAPILDYMO 31 STRAIPSNIU IR 18, 21, 38, 55, 64, 78, 81, 102, 112, 121, 125, 134, 135, 136, 137, 142, 151, 157, 168, 170, 176, 178, 181, 342, 348, 389, 418, 440 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO“. 3 straipsnis. P a v e d u Respublikos Prezidentės vyriausiajai patarėjai Solveigai Cirtautienei pateikti šį dekretą Lietuvos Respublikos Seimui. 4 straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ _________________