NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAUJO DONORYSTĖS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-221 2010 m. liepos 21 d. Nr. 1062 Vilni

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAUJO DONORYSTĖS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-221 2010 m. liepos 21 d. Nr. 1062 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. SV-S-701 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-221 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu konstatuota, kad tais atvejais, kai Konstitucija nereikalauja įstatyminio tam tikrų su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių reguliavimo, šie santykiai gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais – aktais, reglamentuojančiais žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarką ir panašiai, todėl didesnių donorų garantijų dėl valstybės įsipareigojimų vykdymo reglamentuoti įstatyme nebūtina.
2. Nuo 1997 metų Lietuvoje pradėta taikyti Europos Tarybos dokumentuose apibrėžta nemokamo kraujo ar plazmos davimo sąvoka: nemokamas kraujo ar plazmos davimas – tai kraujo ar plazmos davimas be atlygio, išreikšto pinigais ar kita forma, kurią galima laikyti pinigų pakaitalu. Pinigų pakaitalo sąvoka apima darbo laiką, ilgesnį už nustatytą donorystei ir donoro kelionei. Nemokamo kraujo ar plazmos davimo samprata, taikyta Lietuvoje iki 1997 metų, neatitinka Europos Tarybos dokumentuose apibrėžtos nemokamo kraujo ar plazmos davimo sąvokos, nes: 2.
3. donorai, iki 1990 metų davę kraujo be piniginio atlygio, turėjo teisę gauti 3 laisvas dienas, už kurias buvo mokamas vidutinis darbo užmokestis; 2.
4. nuo 1991 metų birželio iki 1995 metų gegužės galiojo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447) 25 straipsnio nuostata, kad donorui, nemokamai davusiam kraujo, iš valstybinio socialinio draudimo lėšų išmokama kompensacija, lygi jo trijų darbo dienų vidutiniam darbo užmokesčiui; 2.
5. nuo 1995 metų gegužės iki 1997 metų sausio galiojo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnio nuostata, kad apdraustajam donorui, davusiam 450 mililitrų kraujo arba 600 mililitrų plazmos, iš valstybinio socialinio draudimo lėšų mokama kompensacija, lygi trijų darbo dienų vidutiniam darbo užmokesčiui Lietuvos Respublikoje; apdraustajam donorui, davusiam mažiau kaip 450 mililitrų kraujo arba 600 mililitrų plazmos, iš valstybinio socialinio draudimo lėšų mokama kompensacija, lygi dviejų darbo dienų vidutiniam darbo užmokesčiui Lietuvos Respublikoje. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RAIMONDAS ŠUKYS _________________