Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO EDMUNDO PUPINIO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO EDVARDO ŽAKARIO PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ TURTO DEKLARAVIMO ĮSTATYMO 2, 5, 6 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1746 2010 m. rugsėjo 8 d. Nr. 1270 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. SV-S-751 2 punkto 17 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
- Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo nario Edmundo Pupinio 2010 m. balandžio 15 d. pasiūlymui dėl Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 5, 6 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-1746 (toliau – Projektas), kad asmenys, kuriems bent kartą atsirado prievolė deklaruoti turtą, tai privalo daryti kiekvienais metais, dėl šių priežasčių: 1.
- Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 50-1197; 2003, Nr. 123-5583) (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) 71 straipsnyje numatytas atskaitinis pilnametystės sulaukusių ir atvykstančių į Lietuvą nuolat gyventi asmenų turto deklaravimas, t. y. sudaromos prielaidos mokesčių administratoriui ir kitoms kontrolės institucijoms turėti atskaitinius duomenis apie visų Lietuvos gyventojų turimą reikšmingą turtą, išskyrus duomenis, kurie kontrolės institucijoms pagal galiojančius teisės aktus teikiami iš kitų šaltinių, o tai sudaro pakankamas prielaidas prireikus vėlesnės kontrolės metu įsitikinti vėliau įgyto turto pagrįstumu realiomis pajamomis. Todėl jau šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus mokesčių administratorius ir kitos kontrolės institucijos turi labai daug informacijos apie gyventojų reikšmingą turtą, kurią gauna iš įvairių registrų, duomenų bazių (nekilnojamąjį turtą, žemę, automobilius, notariškai tvirtinamas sutartis, bankų sąskaitas, iš juridinių asmenų gautas (suteiktas) paskolas ir kita), taip pat gauna duomenis apie gyventojų pajamas. Pritarus pasiūlymui mokesčių administratoriaus ar kitų kontrolės institucijų gaunamos reikšmingos informacijos apie turimą turtą kiekis padidėtų nedaug, iš esmės būtų teikiama ta pati informacija, kuri ir taip yra žinoma iš kitų informacijos šaltinių, todėl būtų nustatyta neproporcinga administracinė našta Lietuvos gyventojams ir būtų neproporcingos rezultatui administravimo išlaidos. 1.
- Abejotina, ar pateisinama reali siūlomo deklaravimo mechanizmo rizika ir proporcingumas, nes prievolė deklaruoti turtą būtų nustatoma tik tam tikriems asmenims, kurie jau turėjo turto sulaukę pilnametystės, ir specialios kategorijos asmenims (politikams, valstybės tarnautojams ir kitiems). Tačiau deklaravimo prievolė nebūtų taikoma asmenims, kurie sulaukę pilnametystės neturėjo deklaruotino turto, nepriklauso specialiai kategorijai pagal savo pareigas, tačiau vėliau įsigijo turto, kurio įsigijimo šaltinių pagrįstumas gali būti abejotinas.
- Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nario Edvardo Žakario 2010 m. balandžio 14 d. pasiūlymui dėl Projekto, kad turtą turėtų deklaruoti ne tik komercinių bankų vadovai, bet ir kredito unijų vadovai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kredito įstaigų veikla Lietuvoje užsiima ne tik komerciniai bankai, kredito unijos, bet ir Lietuvos centrinė kredito unija ir užsienio bankų filialai, sąvoką „komerciniai bankai ir kredito unijos“ būtų tikslinga pakeisti sąvoka „kredito įstaigos“. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS FINANSŲ MINISTRĖ INGRIDA ŠIMONYTĖ _________________