NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1748(3) IR LIE

(3)IR LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1852 2010 m. rugsėjo 8 d. Nr. 1271 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. SV-S-764 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1748

(3)ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1852 dėl šių priežasčių: 1.

1. Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. kovo 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymą (Žin., 2010, Nr. 41-1931), pagal kurį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. minimalus fiksuoto pajamų mokesčio, mokamo įsigyjant verslo liudijimą, dydis bus skaičiuojamas nuo vienos minimaliosios mėnesinės algos ir tokiu būdu savivaldybių taryboms bus suteikta teisė nustatyti gerokai mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį atitinkamą individualią veiklą vykdantiems gyventojams. 1.
2. Nustatyti atskirą individualios veiklos rūšių sąrašą, kuriame nurodyta individualia veikla besiverčiantiems gyventojams savivaldybių tarybos turėtų teisę nustatyti mažesnį (nei Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085) įtvirtintas minimalus) fiksuoto dydžio pajamų mokestį, nėra pagrįstų kriterijų ? metinių pajamų, gautų iš individualios veiklos, vykdomos įsigijus verslo liudijimą, ir deklaruotų įgyvendinant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatas, suma neatspindi vykdant tą individualią veiklą turėtų išlaidų, be to, individualios veiklos pelningumas priklauso ne tik nuo individualios veiklos rūšies, bet ir nuo savivaldybės. Kita vertus, esminis fiksuoto dydžio pajamų mokesčio bruožas ir yra išankstinis pajamų mokesčio sumokėjimas neatsižvelgiant į numatomas gauti pajamas, todėl, jeigu gyventojo vykdomos individualios veiklos rūšiai savivaldybės tarybos nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, gyventojo nuomone, yra per didelis, palyginti su gaunamomis iš tokios veiklos pajamomis, pajamų mokestį gyventojas gali mokėti nuo faktiškai per kalendorinius metus gautų iš individualios veiklos pajamų, atėmus iš jų faktines arba dokumentais nepagrįstas fiksuoto dydžio (30 procentų nuo pajamų, gautų iš individualios veiklos) individualios veiklos vykdymo išlaidas, pateikdamas metinę pajamų deklaraciją. 1.
3. Šiuo metu derinamos atitinkamos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, kuriose kompleksiškai nagrinėjamos iš individualios veiklos gautų pajamų apmokestinimo sąlygos – nustatomos papildomos paskatos individualią veiklą vykdantiems gyventojams pajamų mokestį mokėti nuo realaus individualios veiklos rezultato ir kurias Lietuvos Respublikos Seimui numatoma pateikti kartu su Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. 1.
4. Jeigu gyventojas atitinka kelias Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas ir dėl to kyla neaiškumų, kokią fiksuoto dydžio pajamų mokesčio, mokamo įsigyjant verslo liudijimą, lengvatą taikyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 3 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai, taip pat atsižvelgiant į nusistovėjusią mokesčių administravimo praktiką, taikoma didžiausia iš jų.
5. Siūloma Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-1852 įsigaliojimo data prieštarauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatoms, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS FINANSŲ MINISTRĖ INGRIDA ŠIMONYTĖ _________________