← Lietuva

NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-2025 2010 m. rugsėjo 8 d. Nr.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-2025 2010 m. rugsėjo 8 d. Nr. 1283 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. SV-S-723 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-2025 (toliau – įstatymo projektas), tačiau, siekiant esamo teisinio reglamentavimo nuoseklumo ir aiškumo, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti įstatymo projektą pagal šias pastabas:

  1. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas reglamentuoja vaiko minimalią ir vidutinę priežiūrą, siūlyti apibrėžti įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3214) (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnyje nurodytas sąvokas, kas yra vaiko minimali priežiūra ir vaiko vidutinė priežiūra. Taip pat siūlyti atsisakyti sąvokų „vaiko minimalios priežiūros priemonė“ ir „vaiko vidutinės priežiūros priemonė“ apibrėžimo, nes šių priemonių turinį išsamiai atskleidžia kiti keičiamo įstatymo straipsniai. Taip pat tikslintina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis – nurodytina, kokiu būdu įgyvendinama vaiko vidutinės priežiūros priemonė. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme numatyta, kad „vaiko vidutinės priežiūros priemonė – atidavimas į stacionaraus pobūdžio vaikų socializacijos centrą“.
  2. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 punkte vartojama sąvoka „krizinėse situacijose esančios (...) šeimos“ jos nepaaiškinant, o teisės aktuose, nurodytuose keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 punkte, ši sąvoka nėra apibrėžta, siūlyti ją apibrėžti.
  3. Siūlyti tikslinti keičiamame įstatyme pateikiamas sąvokas: keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies žodžiai „skirti atsižvelgiant į vaiko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes“ yra pertekliniai, nes tai yra vienas iš pagrindinių minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo ir taikymo principų (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punktas); keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „programos, atitinkančios šio įstatymo tikslus“ siūlyti formuluotę „programos, įgyvendinančios šio įstatymo tikslus“; keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies žodžiai „sprendžiant su juo susijusias problemas“ yra pertekliniai, nes tai yra sudėtinė teikiamos pagalbos vaikui dalis. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas susijęs su poveikio priemonių vaikui taikymu, siūlyti vaiko sąvoką apibrėžti aiškiai, neteikti nuorodos į kitus įstatymus.
  4. Siūlyti tikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnį, nes neaišku, kodėl šio straipsnio 6 punkte įtvirtintas vaiko interesų pirmumo principas netaikomas ir kitais šiame straipsnyje išvardytais atvejais.
  5. Siūlyti tikslinti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą įpareigojimą tęsti mokymą kitoje švietimo įstaigoje. Neaišku, ar sprendime dėl minimalios priežiūros turėtų būti nurodoma konkreti švietimo įstaiga, ar tik jos rūšis ir tipas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie mokymąsi, svarstytina, ar sąvoka „švietimo įstaiga“ neturėtų būti keičiama tikslesne sąvoka „mokykla“.
  6. Siūlyti patikslinti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6–8 punktus, nes siūlomų minimalios priežiūros priemonių vykdymą reglamentuoja kiti teisės aktai, be to, šios priemonės yra susijusios su asmens judėjimo laisvės suvaržymu. Svarstytina, ar siūlomos poveikio priemonės iš viso galėtų būti laikomos vaiko minimalios priežiūros priemonėmis, nes jos tapačios Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (Žin., 2000, Nr. 89-2741) numatytiems teismo skiriamiems įpareigojimams. Jeigu ir būtų numatytos tokios priemonės, jos turėtų būti skiriamos tik su teismo leidimu.
  7. Siūlyti atkreipti dėmesį į keičiamo įstatymo straipsnius, reglamentuojančius auklėjamojo poveikio priemonių (kurios nėra vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės) taikymą. Šios priemonės nėra ir neturėtų būti keičiamo įstatymo reglamentavimo dalyku, todėl nuostatų, susijusių su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ar Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso taikymu, keičiamame įstatyme neturėtų būti.
  8. Atsižvelgiant į tai, jog teismo paskirtų bendravimo su vaiku kursų lankymo reglamentavimas yra ne keičiamo įstatymo reglamentavimo dalykas, siūlyti braukti atitinkamas keičiamo įstatymo nuostatas (keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
  9. Siūlyti tikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 3 dalies 1 punktą, nes aiškiai neatriboti vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo pagrindai: nustatyti vienodi visiškai skirtingo masto poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Taip pat siūlyti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoj žodžio „daro“ rašyti žodį „padarė“.
  10. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje asmenų, galinčių kreiptis dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo, sąrašą, siūlyti aiškiai apibrėžti teritorinį principą, nes pagal dabartinę formuluotę neaišku, kurios konkrečiai teritorinės policijos įstaigos, mokyklos, vaiko teisių apsaugos tarnybos turi teisę kreiptis dėl minimalios ar vidutinės priežiūros taikymo. Be to, siūlyti tikslinti vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo procedūrų reglamentavimą – aiškiai nurodyti, per kiek laiko nuo prašymo padavimo savivaldybės administracijos direktoriui šis prašymas turi būti pateikiamas savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijai.
  11. Siekiant apsaugoti vaiką nuo jo asmens duomenų viešinimo, siūlyti, kad visi posėdžiai būtų uždari ir juose dalyvautų tik keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti suinteresuoti asmenys. Todėl siūlyti įrašyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje po žodžio „nagrinėja“ žodį „uždarame“, o šio straipsnio antrame sakinyje po žodžio „suinteresuoti“ įrašyti žodį „kviestiniai“, vietoj žodžių „įspėja raštu nedalyvavusius“ įrašyti žodžius „raštu įspėja nedalyvavusius“. Atsižvelgiant į tai, siūlyti išbraukti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį.
  12. Siūlyti keičiamame įstatyme, kaip ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, vartoti abstraktesnę „savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos“, o ne „vaiko teisių apsaugos skyriaus“ sąvoką.
  13. Siūlyti suderinti keičiamo įstatymo nuostatas dėl vaiko gyvenamosios ir nuolatinės gyvenamosios vietos. Keičiamo įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad minimalios ir vidutinės priežiūros priemones vaikui skiria savivaldybės, kurioje vaikas gyvena, administracijos direktorius. Tačiau, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 20 straipsnio 7 ir 9 punktuose ir 29 straipsnio 1 dalyje kalbama apie vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.
  14. Siūlyti tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalį: 1 punkte po žodžio „panaikinti“ įrašyti žodžius „prieš terminą“, po žodžio „vaikui“ – žodį „paskirtą“; 2 punkte vietoj žodžio „vykdymą“ įrašyti žodžius „vykdymo terminą“; 3 punkte po žodžio „panaikinti“ įrašyti žodžius „prieš terminą“.
  15. Siūlyti nustatyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje, ar savivaldybės administracijos direktorius vieną iš sprendimų priima atsižvelgdamas į vaiko gerovės komisijos siūlymą, ar savo nuožiūra.
  16. Atsižvelgiant į tai, kad yra apibrėžtas vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo, siūlyti apibrėžti keičiamame įstatyme sąvoką „vidutinės priežiūros priemonę vykdantis asmuo“, nes keičiamame įstatyme ši sąvoka yra vartojama.
  17. Siūlyti įrašyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje vietoj žodžių „Švietimo ir mokslo ministerijos“ žodžius „švietimo ir mokslo ministro“, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41

(1)-1131) 26 straipsnio nuostatomis, ministerijos kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia ir įsakymus priima ministras. Šiame straipsnyje lieka nereglamentuotas vaiko socializacijos centro parinkimo mechanizmas arba principai, kuriais vadovaujantis jis parenkamas, tik nustatyta, kad šią įstaigą parenka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Analizuojant keičiamame įstatyme nustatytas procedūras, lieka neaišku, kuriame etape ir kaip šis parinkimas atliekamas.
  1. Siūlyti papildyti keičiamo įstatymo 11 straipsnį nuostata dėl galimybės keisti vaikui paskirtą vidutinės priežiūros priemonę į minimalios priežiūros priemonę. Tokia galimybė leistų lanksčiau ir veiksmingiau parinkti vaikui poveikio priemones, atsižvelgiant į jo elgesio pokyčius.
  2. Siūlyti atsisakyti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 punkte nuostatos dėl 18 metų kaip perteklinės, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat įrašyti šio 12 straipsnio 3 punkte po žodžio „panaikinti“ žodžius „prieš terminą“.
  3. Siūlyti tikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio dalių numeraciją ir konkretinti 14 straipsnio 2 dalyje minimą prevencinę veiklą – nurodyti prevencinės veiklos sritis.
  4. Siūlyti tikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatą, nes lieka neaišku, ar savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos sekretorius yra visateisis komisijos narys, ar tik techniškai komisiją aptarnaujantis asmuo. Taip pat, siekiant mažinti administracinę naštą ir atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą ir prevencinę veiklą yra integruoti į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo valdymo informacinę sistemą (ŠVIS), siūlyti išbraukti 14 straipsnio 4 dalies 7 punkte žodžius „ir teikia ataskaitą savivaldybės administracijos direktoriui“ bei 6 dalies 4 punkte žodžius „kasmet rengia ataskaitas ir“.
  5. Siūlyti taisyti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuorodą į 22 straipsnio 5 dalį – pakeisti ją nuoroda į 21 straipsnio 5 dalį.
  6. Siūlyti įrašyti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 punkte vietoj žodžių „rengia darbo planus“ žodžius „kasmet numato mokyklos prevencinio darbo prioritetus ir kryptis, suderina juos su mokyklos administracija“, nes nėra aišku, kokius darbo planus yra įpareigojama rengti mokyklos vaiko gerovės komisija. Be to, mažinant administracinę naštą, prevencinio darbo kryptys ir prioritetai gali būti integruoti į mokyklos strateginį planą ar mokyklos metinę veiklos programą.
  7. Siūlyti keičiamą įstatymą derinti su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) ir vartoti mokyklos vadovo, o ne direktoriaus sąvoką (keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punktas).
  8. Siūlyti, reglamentuojant vaiko, jo atstovų pagal įstatymą, vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones vykdančių asmenų (taip pat ir juridinių) teises ir pareigas, keičiamame įstatyme nurodyti tik specifines, su vaiko minimalia ir vidutine priežiūra susijusias teises ir pareigas – nebevardyti bendrųjų vaiko, jo atstovų pagal įstatymą ar švietimo įstaigos teisių ir pareigų, kurios jau numatytos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose įstatymuose.
  9. Siūlyti keisti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
  10. Vaikų socializacijos centro veikla gali būti specializuojama arba gali būti steigiamas specializuotas vaikų socializacijos centras vaikams, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų.“
  11. Siūlyti keisti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
  12. Vaikų socializacijos centras veikia pagal nuostatus, kurie rengiami vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais reikalavimais ir pagal Vaikų socializacijos centro veiklos modelį, kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras.“
  13. Siūlyti keisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 9 punkto, 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą dėl vaiko, esančio vaikų socializacijos centre, teisės į atostogas. Pažymėtina, kad vaikas į vaikų socializacijos centrą siunčiamas savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, tik gavus teismo leidimą arba teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, skyrus auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vaikų socializacijos centrui priskiriama sprendimo dėl vaiko atostogų priėmimo funkcija viršytų vaikų socializacijos centro kompetenciją. Be to, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje vaiko vidutinės priežiūros priemonė apibrėžiama kaip įpareigojimas vaikui, kurį vykdant vaikas ugdomas, prižiūrimas, jam teikiama švietimo pagalba ir kitos paslaugos vaikų socializacijos centre. Tuo tarpu per atostogas vaikas būtų ne vaikų socializacijos centre, bet pas savo atstovus pagal įstatymą.
  14. Siūlyti įrašyti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 ir 5 dalyse vietoj žodžių „vaiko asmens dokumentas“ žodžius „vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas“ ir nurodyti šio straipsnio 4 dalyje subjektą, kuris turi pateikti vaiko charakteristiką.
  15. Siūlyti tikslinti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 ir 5 dalis, nes trūksta pagrįstumo ir konkretumo, kodėl pristatant į vaikų socializacijos centrą vaiką, kuriam skirta vidutinės priežiūros priemonė, turi būti pateikta vaikų ir paauglių psichiatro išvada dėl vaiko psichikos sveikatos būklės, o pristatant į vaikų socializacijos centrą vaiką, kuriam skirta auklėjamojo poveikio priemonė, tokios išvados nereikia.
  16. Siūlyti keisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą, nes vaikų socializacijos centre esančio vaiko judėjimo laisvė yra apribota. Be to, šio straipsnio 2 dalies 4 punkte žodis „įgaliotų“ yra perteklinis.
  17. Siūlyti tikslinti formuluotes, apibrėžiančias asmenų teises ir pareigas (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nenurodytas skundų padavimo adresatas, 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte nenurodyta, kokiam subjektui turi būti užtikrinamos tinkamos sąlygos, 28 straipsnio 5 punkte vietoj žodžių „mokyklą“ įrašyti žodžius „mokyklos teritoriją“).
  18. Siūlyti tikslinti keičiamo įstatymo 24 straipsnyje nustatomas vaikų socializacijos centro darbuotojų pareigas ir atsakomybę, nes jos nediferencijuojamos ir visiems darbuotojams nustatomos vienodos. Jos daugiau būdingos ne atskiriems darbuotojams, o vaikų socializacijos centrui kaip įstaigai. Pavyzdžiui, konkretus darbuotojas, atsižvelgiant į jo funkcijas, gali turėti tik dalį šių pareigų, kiti darbuotojai gali išvis nebūti tiesiogiai susiję su vaikų ugdymu. Siūlyti keičiamo įstatymo 24 straipsnyje nurodyti, kad konkrečios darbuotojų pareigos ir atsakomybė turi būti diferencijuojamos pagal jų atliekamas funkcijas, nurodytas pareiginiuose nuostatuose ir vaikų socializacijos centro nuostatuose.
  19. Siūlyti išbraukti keičiamo įstatymo 25 straipsnio 7 punktą kaip perteklinį, nes 25 straipsnio 6 punkte yra numatytas bendradarbiavimas su visomis suinteresuotomis institucijomis, tarp jų ir su savivaldybėmis.
  20. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 26 straipsnyje suinteresuotoms valstybės institucijoms suteikiamus įgaliojimus ir į tai, kad šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme tokie įgaliojimai yra priskiriami tik suinteresuotoms ministerijoms, siūlyti svarstyti, ar bet kuri suinteresuota valstybės institucija turi kompetenciją ir įgaliojimus vaikų minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių srityje. Siūlytina atsisakyti šio straipsnio kaip perteklinio ir nenustatančio naujų savarankiškų reguliavimo normų.
  21. Siūlyti tobulinti keičiamo įstatymo 29 straipsnio nuostatas, susijusias su vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių finansavimu. Svarstytina, ar neturėtų būti reglamentuojamas ne tik pačių priemonių, bet ir vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros administravimo finansavimas. Keičiamame įstatyme lieka nereglamentuota, iš kokių lėšų finansuojama savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos veikla.
  22. Kadangi įstatymo projekto 2 straipsnyje formuluojamas pasiūlymas ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei, siūlyti tikslinti šio straipsnio pavadinimą.
  23. Siūlyti tikslinti įstatymo projektą pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2010 m. gegužės 19 d. išvadoje Nr. XIP-2025 išdėstytas pastabas.
  24. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo tikslą ir paskirtį, siūlyti tikslinti aiškinamojo rašto 6 punktą. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS GINTARAS STEPONAVIČIUS _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.