← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL lietuvos higienos normos HN 126:2010 „Peloidai. SVEIKATOS saugos reikalavimai“ patvirtinimo 2010 m. rugsėjo 23 d. Nr. V-816 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi (Žin., 2002, Nr. 56-2225; 2007, Nr. 64-2455):

  1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 126:2010 „Peloidai. Sveikatos saugos reikalavimai“ (pridedama).
  2. Pavedu viceministrui pagal administruojamą sritį įsakymo vykdymo kontrolę. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RAIMONDAS ŠUKYS _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-816 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 126:2010 „PELOIDAI. SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ I. tAIKYMO SRITIS
  3. Lietuvos higienos norma HN 126:2010 „Peloidai. Sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma) nustato peloidų, kurie naudojami medicininės reabilitacijos ir (arba) kitose sveikatinimo veiklose, sveikatos saugos reikalavimus.
  4. Peloidai, naudojami šios higienos normos 1 punkto nustatytoms paslaugoms teikti, turi atitikti šioje higienos normoje nustatytus saugos reikalavimus.
  5. Ši higienos norma netaikoma kosmetikos gaminiams, nurodytiems Lietuvos higienos normoje HN 62:2003[4.1], bei asmeniniam naudojimui skirtiems peloidams. II. NUORODOS
  6. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateiktos nuorodos: 4.
  7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. V-757 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 62:2003 „Kosmetikos gaminiai: bendrieji reikalavimai, draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 21-647); 4.
  8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. V-395 „Dėl diagnostikos ir gydymo metodikų rengimo ir jų taikymo priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 59-2095; 2008, Nr.139-5519); 4.
  9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr.11-388); 4.
  10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. V-749 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 85:2003 „Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 30-997); 4.
  11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606); 4.
  12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. V-114 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 60-2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1357); 4.
  13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. V-117 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 22-822); 4.
  14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. V-758 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 7-154). III. sąvokos ir jų apibrėžimai
  15. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai: peloidai – medžiagos (durpės, sapropelis, molis ir kt.), susidariusios natūralių geologinių procesų metu, pasižyminčios specifinėmis fizinėmis, cheminėmis ir biologiškai aktyviomis savybėmis, naudojamos medicininės reabilitacijos ir (arba) kitose sveikatinimo veiklose; durpinis purvas – durpių, t. y. pelkių kilmės medžiagų, susidarančių iš suirusių organinių medžiagų, augalinių liekanų ir natūralaus mineralinio ar geriamojo vandens mišinys, paruoštas taikyti medicininės reabilitacijos ir (arba) kitose sveikatinimo veiklose; sapropelis – koloidinės struktūros dumblas, kurio sudėtyje yra nuo 10 iki 50 proc. organinės kilmės medžiagų; radioaktyvioji tarša – dirvožemio, augmenijos, gyvūnijos ir kt. užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis; durpės – iš pelkių augalų liekanų susidariusios organinės kilmės nuosėdinės naudingosios iškasenos; geriamasis vanduo – vanduo, kuris atitinka Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus [4.5]; natūralus mineralinis vanduo – kaip nurodyta Lietuvos higienos normoje HN 28:2003 [4.8]; medicininė reabilitacija – asmens sveikatos priežiūros įstaigų taikomos kompleksinės medicininės reabilitacijos ir (arba) sanatorinio gydymo priemonės, skirtos sugrąžinti sutrikusias žmogaus organizmo funkcijas arba, esant negrįžtamų pakitimų, jas kompensuoti, arba palaikyti pasiektą funkcinio pajėgumo lygį. IV. PELOIDŲ FASAVIMAS, ŽENKLINIMAS IR SAUGOJIMAS
  16. Peloidai tiekiami nefasuoti arba fasuoti.
  17. Toliau pateikti ženklinimo reikalavimai taikomi tik šios higienos normos 1 punkte nustatytoms reikmėms išgaunamiems peloidams.
  18. Fasuoti peloidai ženklinami nurodant šią informaciją: 8.
  19. gamintojo pavadinimą ir adresą; 8.
  20. išgavimo vietovės pavadinimą (telkinio valstybinį Nr., jeigu jis suteiktas); 8.
  21. peloido pavadinimą (durpės, sapropelis, molis ir kt.); 8.
  22. masę ar tūrį; 8.
  23. tinkamumo naudoti terminą (metai, mėnuo); 8.
  24. svarbiausius fizinius, cheminius rodiklius, organinių medžiagų kiekį.
  25. Ženklinimo informacija turi būti pateikta valstybine kalba.
  26. Nefasuotų peloidų ženklinimo informacija turi būti pateikta lydimuosiuose dokumentuose.
  27. Peloidai saugomi peloidus išgaunančio ir tiekiančio asmens nurodytomis sąlygomis. V. PELOIDŲ SAUGOS KRITERIJAI
  28. Didžiausi leidžiami paruoštų naudoti peloidų mikrobinio užterštumo kriterijai pateikti 1 lentelėje. 1 lentelė. Paruoštų naudoti peloidų mikrobinio užterštumo kriterijai ir jų vertės. Mikrobinės taršos kriterijai Procedūros tipas Vonioms Aplikacijoms
  29. Kolonijas sudarančių vienetų skaičius, 1 g <500 000 <500 000
  30. Žarninių lazdelių (Escherichia coli) skaičius, 1 g <100 <100
  31. Sulfitus redukuojančių klostridijų, 1 g Neturi būti Neturi būti
  32. Auksinių stafilokokų (Staphylococcus aureus), 1 g Neturi būti Neturi būti
  33. Žaliamėlių pseudomonų (Pseudomonas aeruginosa), 1 g Neturi būti Neturi būti
  34. Salmonelių, 25 g Neturi būti Neturi būti
  35. Patogeninių kirminų kiaušinėlių ir lervų, patogeninių pirmuonių Neturi būti Neturi būti
  36. Peloidai, skirti liestis su gleivinėmis, turi būti sterilūs.
  37. Peloiduose esančių kietųjų dalelių, didesnių nei 0,5 mm, dalis negali viršyti 5 proc.
  38. Pavojingų cheminių medžiagų koncentracija peloiduose neturi viršyti didžiausių leidžiamų koncentracijų [4.6].
  39. Peloiduose neturi būti pašalinių medžiagų (stiklo šukių, metalo, akmenų, žvyro ir pan.).
  40. Peloidai asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose turi būti naudojami pagal teisės aktų nustatyta tvarka [4.2] parengtas ir patvirtintas metodikas.
  41. Asmenys, teikiantys paslaugas, kurių metu naudojami peloidai, paslaugų gavėjams paprašius, turi pateikti informaciją apie pagrindinius naudojamų peloidų fizinius, cheminius rodiklius bei organinių medžiagų kiekį.
  42. Prieš eksploatuojant naujus peloidų telkinius, asmenys, išgaunantys bei eksploatuojantys peloidus, turi atlikti radioaktyviosios taršos patikrą ir užtikrinti, kad peloidų radioaktyvioji tarša neviršytų nustatytų radionuklidų savitojo ir tūrinio aktyvumo lygių [4.3], [4.4]. VI. DURPINIO PURVO PARUOŠIMO REIKALAVIMAI
  43. Durpinis purvas naudojamas bendrinėms (voniose) ir vietinėms (kūno aplikacijoms ir (arba) gleivinėms) procedūroms.
  44. Durpinio purvo paruošimas vonioms: 21.
  45. durpės malamos, maišomos su natūraliu mineraliniu arba geriamuoju vandeniu ne mažesniu kaip 3:1 santykiu; 21.
  46. paruoštas durpinis purvas pašildomas iki 50–55 °C; 21.
  47. procedūrai naudojamo durpinio purvo temperatūra turi būti 34–39 °C.
  48. Durpinio purvo, skirto liestis su gleivinėmis, paruošimas: 22.
  49. durpės malamos, maišomos su natūraliu mineraliniu arba geriamuoju vandeniu ne mažesniu kaip 5:1 santykiu; 22.
  50. sterilizuotas purvas atvėsinamas, susukamas į sterilų tvarstį, suformuojant tamponus; 22.
  51. procedūrai naudojamo durpinio purvo temperatūra turi būti 38–40 °C; 22.
  52. tamponas naudojamas tik vieną kartą ir po procedūros turi būti utilizuojamas kaip medicininė atlieka [4.7].
  53. Durpinio purvo paruošimas aplikacijoms: 23.
  54. durpės malamos, maišomos su natūraliu mineraliniu arba geriamuoju vandeniu ne mažesniu kaip 4:1 santykiu; 23.
  55. paruoštas durpinis purvas pašildomas iki 50–55 °C; 23.
  56. aplikacijoms naudojamo durpinio purvo temperatūra turi būti 38–43 °C.
  57. Durpinio purvo, naudojamo vonioms ir aplikacijoms, mikrobinio užterštumo kriterijai ir jų vertės turi atitikti 12 punkto 1 lentelėje nurodytus kriterijus. Durpinis purvas, skirtas liestis su gleivinėmis, turi būti sterilus. VII. PAKARTOTINIs PELOIDŲ NAUDOJIMAS
  58. Durpinis purvas gali būti pakartotinai naudojamas laikantis šių reikalavimų: 25.
  59. regeneruotas durpinis purvas, kuris jau kartą buvo naudotas, gali būti pakartotinai naudojamas ne mažiau kaip po 5 metų saugojimo jo išgavimo vietoje. Peloidus išgaunantis asmuo paslaugų, kurių metu naudojami peloidai, teikėjui ar kontroliuojančiai institucijai paprašius, turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 25.
  60. regeneruoto durpinio purvo mikrobiologinio užterštumo kriterijai turi atitikti peloidams nustatytus reikalavimus; 25.
  61. jeigu durpinis purvas naudojamas pakartotinai, jis lygiomis dalimis sumaišomas su šviežiu durpiniu purvu; 25.
  62. neregeneruotas durpinis purvas negali būti naudojamas pakartotinai.
  63. Sapropelis ir molis negali būti naudojami pakartotinai. _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.