NUTARIMAS DĖL ELEKTROS IR ŠILUMINĖS ENERGIJOS SUVARTOJIMO ŠILUMINĖSE ELEKTRINĖSE SAVOSIOMS REIKMĖMS PASKIRSTYMO LAIKINOSIOS METODIKOS PATVIRTINIMO 199

VALSTYBINĖ ENERGETIKOS IŠTEKLIŲ KAINŲ IR ENERGETINĖS VEIKLOS KONTROLĖS KOMISIJA N U T A R I M A S DĖL ELEKTROS IR ŠILUMINĖS ENERGIJOS SUVARTOJIMO ŠILUMINĖSE ELEKTRINĖSE SAVOSIOMS REIKMĖMS PASKIRSTYMO LAIKINOSIOS METODIKOS PATVIRTINIMO 1997 m. kovo 27 d. Nr. 5 Vilnius Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija nutaria: 1. Patvirtinti Elektros ir šiluminės energijos suvartojimo šiluminėse elektrinėse savosioms reikmėms paskirstymo laikinąją metodiką (pridedama). 2. Paskelbti šią metodiką „Valstybės žiniose“. KOMISIJOS PIRMININKAS V. JANKAUSKAS ______________ Patvirtinta Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos 1997 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 5 ELEKTROS IR ŠILUMINĖS ENERGIJOS SUVARTOJIMO SAVOSIOMS REIKMĖMS PASKIRSTYMO L A I K I N O J I M E T O D I K A ĮVADAS Laikinosios metodikos tikslas – papildyti šiuo metu taikomą šiluminių elektrinių kuro sąnaudų skaičiavimo metodiką, atskiriant kai kurias produkcijos ir paslaugų rūšis nuo pagrindinių gamybos rūšių, t. y. nuo elektros energijos gamybos ir šiluminės energijos gamybos. Atsižvelgiant į tai, kad daugeliu atvejų realių sąnaudų faktinių dydžių išmatuoti negalima dėl matavimo prietaisų nebuvimo, todėl šioje laikinojoje metodikoje siūloma šias sąnaudas nustatyti apskaičiuojant pagal normuotus techninius – ekonominius rodiklius. Techniniai – ekonominiai rodikliai Ūkio ministerijos arba vietos savivaldybės teikimu kiekvienai konkrečiai šiluminei elektrinei patvirtinami Valstybinės energetinių išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos. Produkcijos atskiros rūšys šioje metodikoje yra: 1. Šilumos tinklų pamaitinimas. 2. Šilumos tinklų cirkuliacijos palaikymas. 3. AB „Lietuvos energija“ ir valstybės kuro rezervo palaikymo sąnaudos. 4. Kitų įmonių skysto kuro perkrovimo ir laikymo sąnaudos. 5. Šilumos gamyba elektrodiniais katilais. 6. Elektrinės rezervo ir ūkio sąnaudos. Skaičiavimai atliekami tokia tvarka: 1. Pagal žemiau pateiktą metodiką apskaičiuojamos elektros ir šiluminės energijos sąnaudos papildomoms produkcijos ir paslaugų rūšims. 2. Gautus šiluminės ir elektros energijos sąnaudų dydžius pridedame prie atleidžiamos į tinklą ar atiduotos nuo kolektorių atitinkamos energijos rūšies. 3. Pagal ankstesnę metodiką apskaičiuojamos šiluminės energijos ir elektros energijos sąnaudos savoms reikmėms pagrindinėms produkcijos rūšims, atitinkamai atimant papildomos produkcijos ar paslaugų sąnaudas. 4. Skaičiuojamos kuro sąnaudos visoms gamybos rūšims padalinant proporcingai atleistai energijai. PAPILDOMOS GAMYBOS SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS 1. ŠILUMOS TINKLŲ PAMAITINIMAS 1.1. Elektros energijos sąnaudos šiluminių tinklų pamaitinimui Į jas įeina: 1.1.1. Elektros energijos sąnaudos tik pamaitinimui ir paskirstymui.

1. a)Jeigu elektros energijos sąnaudas šilumos tinklų papildymo siurbliams galima fiksuoti atskiro skaitliuko parodymais, tai reikia tik nurašyti tuos parodymus į atitinkamą ataskaitos grafą.
2. b)Jeigu atskiro skaitliuko nėra, tai šilumos tinklų pamaitinimo siurblių elektros energijos sąnaudos paskaičiuojamos pagal vidutinį šių siurblių reikalaujamą galingumą per parą priklausomai nuo pamaitinamo vandens kiekio per šį laikotarpį.
3. c)Arba pagal esamą pamaitinimo schemą ir instaliuotų galingumų nomenklatūrą paskaičiavus el. energijos sąnaudas vienai tonai šilumos tinklų papildymo vandens. Gaunamas dydis dauginamas iš pamaitinamo vandens kiekio per ataskaitinį laikotarpį. Galiausiai gausime elektros energijos sąnaudas šiluminių tinklų pamaitinamo siurbliams: [tūkst. kWh ] 1.1.2. Dalis chemijos ūkio elektros energijos sąnaudų, priskiriamų prie chemiškai valyto vandens paruošimo: [tūkst. kWh] kur: - elektros energijos sąnaudos chemijos ūkyje, priskiriamos tik chemiškai valytam vandeniui. Į jas įeina tik tų chemijos cecho el. įrengimų sąnaudos, kurių darbas susijęs tik chemiškai valyto vandens paruošimui; - bendros elektros energijos sąnaudos chemijos ūkyje ir bendrastotinių įrengimų ūkyje, priskiriamos ir chemiškai valyto ir nudruskinto vandens paruošimui (priskiriant ir dalį kranto siurblių bei žalio vandens siurblių el. energ. sąnaudas). Tuomet iš viso elektros energijos sąnaudos šiai gamybos sričiai bus: E= [e+ e+ e* ]*K1 [tūkst. kWh] čia koeficientas K1 įvertina elektros energijos sąnaudas darbo vietų apšvietimui, kontrolės matavimo prietaisams bei elektrifikuotai armatūrai. 1.2. Šiluminės energijos sąnaudos šilumos tinklų pamaitinimui Šias sąnaudas sudaro: šilumos nuostolių chemijos ceche dalis priskiriama prie šilumos tinklų pamaitinimo vandens apdorojimo ciklo; šilumos praradimas trasoje nuo chemijos ūkio iki pagrindinio korpuso dT. Visos šios rūšies sąnaudos apskaičiuojamos kaip: Q=[q*D /(D+D)*10+D*c*5*10]* k [Gcal] čia: D- chemiškai valyto vandens kiekis per atitinkamą laikotarpį, tonomis; D- nudruskinto vandens kiekis per atitinkamą laikotarpį, tonomis; c- vandens šiluminis talpumas,; q – šilumos nuostoliai chemijos ceche, Gcal. Jei garas imamas iš dirbančio energetinio katilo deaeratoriaus ar savų reikalų RAĮ, užmaitinto iš to pačio katilo, tai koeficientas kneskaičiuojamas; k- koeficientas, naudojamas šitoje formulėje ir kitose (paprastai didesnis ar lygus 1), įvertinantis šildomojo agento šilumos nuostolius garo linijoje nuo garo šaltinio iki pašildytuvo, deaeratoriaus ar kito pašildymo įrenginio. Šis koeficientas priklauso nuo garo linijos diametro, ilgio, lauko temperatūros. Jei pašildymo schema nesikeičia (pastovus garo šaltinis), tai šis koeficientas paskaičiuojamas vieną kartą ir koreguojamas tik priklausomai nuo lauko temperatūros. Supaprastinę formulę gausime: Q=[D*c(t-t+5)*10]* k, Gcal 5 – čia reiškia, kad chemiškai valytas vanduo ataušta 5 laipsniais nuo chemijos cecho iki šilumos tinklų. Šis skaičius gali būti skirtingas skirtingose elektrinėse. Pvz., LE ir MTE, kur chemiškai valyto vandens paruošimas ir pamaitinimas vykdomas pagrindiniame korpuse, o VTE ir KTE vandens paruošimas vykdomas chemijos ceche, tuo tarpu deaeracija ir pamaitinimas – pagrindiniame korpuse. 2. CIRKULIACIJOS ŠILUMOS TINKLUOSE PALAIKYMAS Šitai produkcijos rūšiai skaičiuojama tik el. energijos sąnaudos. Atsižvelgiant į konkrečią šilumos tiekimo schemą atskirose elektrinėse šios sąnaudos paskaičiuojamos: E=(e-e – e)*K2, tūkst. kWh kur: e- šilumos tinklų cirkuliacinių siurblių elektros energijos sąnaudos per ataskaitinį laikotarpį. Priklauso nuo perkričio grįžtamoje ir paduodamoje linijose bei cirkuliuojančio vandens kiekio; e – būtinos el. energijos sąnaudos, kad būtų palaikomas VŠK atitinkamai tinklo vandens slėgis ir perkritis tai daliai vandens, kuri eina per VŠK; e – būtinos el. energijos sąnaudos, kad būtų nugalėtas tinklo vandens pašildytuvų hidraulinis pasipriešinimas tai daliai vandens, kuri eina per pašildytuvus; K2 – įvertina el. energijos sąnaudas kontrolės matavimo prietaisams, elektrifikuotai armatūrai ir t. t. 3. AB „Lietuvos energija“ ir valstybės kuro rezervo palaikymo sąnaudos 3.1. Elektros energijos sąnaudos kuro rezervui Į šias sąnaudas įeina valstybinio kuro rezervo saugyklų sunaudojama el. energija plius proporcinga dalis elektrinės mazuto ūkio elektros energijos sąnaudų. E=E+E*+e* D, tūkst. kWh kur: E- valstybinės kuro saugyklos el. energijos sąnaudos per ataskaitinį laikotarpį; E – bendros įmonės mazuto ūkio el. energijos sąnaudos per ataskaitinį laikotarpį, išskyrus el. energ. sąnaudas mazuto siurbliams, kurie perpila kurą iš įmonės į valstybinę kuro saugyklą; D – kuro kiekis valstybinėje kuro saugykloje per ataskaitinį laikotarpį (tūkst. tonų); D – AB „Lietuvos energija“ rezervinio kuro kiekis per ataskaitinį laikotarpį (tūkst. tonų); D – įmonės operatyvinio kuro rezervo kiekis per ataskaitinį laikotarpį (tūkst. tonų); D- perkrauto kitoms įmonėms kuro kiekis per ataskaitinį laikotarpį (tūkst. tonų); e – el. energijos sąnaudos vienam tūkstančiui tonų mazuto perpila iš įmonės talpos į valstybinę kuro saugyklą (tūkst. kWh/tūkst. tonų). 3.2. Šiluminės energijos sąnaudos kuro rezervui Į šias sąnaudas įeina valstybinės saugyklos rezervuaruose laikomo kuro temperatūros palaikymas, AB „Lietuvos energija“ rezerve laikomo kuro temperatūros palaikymui bei šių kurų perkrovimui reikalingos šilumos sąnaudos: Q=[(D*q+D*q)p/1000+(D+D)*q], Gcal kur: q – specifinės šilumos sąnaudos valstybinės kuro saugyklos talpose saugomo mazuto temperatūros palaikymui per parą (kcal/kg*para); q – specifinės šilumos sąnaudos įmonės talpose saugomo mazuto temperatūros palaikymui per parą (kcal/kg*para); q – specifinės šilumos sąnaudos vienam kilogramui mazuto iškrauti iš geležinkelio cisternų (kcal/kg); p – parų skaičius per ataskaitinį laikotarpį. 4. KITŲ ĮMONIŲ SKYSTO KURO PERKROVIMO IR LAIKYMO SĄNAUDOS Į šias sąnaudas įeina tik papildomos šiluminės energijos sąnaudos, reikalingos kuro laikymui talpose, iškrovimo ir pakrovimo į geležinkelio ar autotransporto cisternas: Q=[(q+q)/1000*D+q*p/1000*D]* k, Gcal kur: q – specifinės šilumos sąnaudos vienam kilogramui mazuto pakrauti į geležinkelio ar autotransporto cisternas (kcal/kg); D – ne įmonės nuosavybėje esančio kuro, laikomo įmonės talpose, kiekis per ataskaitinį laikotarpį (tūkst. tonų). 5. ŠILUMOS GAMYBA ELEKTRODINIAIS KATILAIS Šitai gamybos rūšiai skaičiuojamos tik elektros energijos sąnaudos. Kadangi elektrodinių katilų pajungimo schemoje yra el. energijos suvartojimo skaitliukas, tai jo parodymai per ataskaitinį laikotarpį ir fiksuos el. energijos sąnaudas šilumos gamybai elektrodiniais katilais. Šios sąnaudos žymimos: E*K3 [ tūkst. kWh] kur K3 įvertina elektrodinių katilų papildomos el. įrangos sąnaudas. Šis koeficientas nustatomas gali būti patikslintas priklausomai nuo katilo ir jo elektrinio pajungimo įrangos nomenklatūros. 6. ELEKTRINĖS REZERVO IR ŪKIO SĄNAUDOS 6.1. Elektros energijos sąnaudos Šioms sąnaudoms priskiriama:
4. a)visų pastatų apšvietimas (skaičiuojamas pagal šiuo metu veikiančius normatyvus, atsižvelgiant į dienos ilgį per metus, įrengimų natūralaus apšviestumo lygį ir t. t.): E, tūkst. kWh
5. b)atskiro įrenginio (bloko ar garo katilo ar turbinos) elektros energijos sąnaudos rezervui palaikyti, kuris paskaičiuojamas konkrečiai elektrinei ir įrengimo kategorijai pagal rezervo laipsnį, išorinę temperatūrą ir t. t. Tuomet viso el. energijos sąnaudos šiai veiklos sričiai sudarys: E =(E+ n * e + n*e+e)*K4, tūkst. kWh kur: n – rezerve stovinčių katilų skaičius; e – el. energijos sąnaudos vienam katilui, tūkst. kWh; n – rezerve stovinčių turbinų skaičius; e – el. energijos sąnaudos vienai turbinai su generatoriumi, tūkst. kWh; e – el. energijos sąnaudos bendrastotiniams įrengimams, esantiems rezerve, tūkst. kWh; K4 – koeficientas, įvertinantis el. energijos sąnaudas įmonės ūkio reikalams (mechaninės dirbtuvės, pagalbinė gamyba, remonto darbai ir kita). Šis koeficientas gali būti tikslinamas atsižvelgiant į konkrečios elektrinės situaciją. 6.2. Šiluminės energijos sąnaudos Šios sąnaudos susideda iš: šilumos sąnaudų įmonės operatyvinio mazuto rezervo temperatūros palaikymui rezervuaruose ir to kiekio iškrovimui iš geležinkelio cisternų, įvertinus nuostolius trasoje; šilumos sąnaudų karšto vandens paruošimui – pagal veikiančius normatyvus; šilumos sąnaudų administracinių – buitinių patalpų šildymui – pagal veikiančius normatyvus; šilumos sąnaudų gamybinių patalpų šildymui – pagal veikiančius normatyvus; šilumos sąnaudų įrengimų rezervo palaikymui. Kadangi šių sąnaudų skaičiavimo metodikos nėra, galima laikyti, kad jos sudaro atitinkamą procentą nuo gamybinių patalpų šildymo. Tai galėtų būti 0.3-0.5 % visų šilumos sąnaudų gamybinių patalpų apšildymui kiekvienam garo ir vandens šildymo katilui ir 0.1-0.3 % kiekvienai garo turbinai, stovinčiai rezerve. Tuomet bendros šios rūšies šilumos sąnaudos sudarys: Q =D*(q+q)*k+Q+Q*[1+(0.3 ÷ 0.5)* n +(0.1÷ 0.3)* n], Gcal. KURO SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS ATSKIROMS GAMYBOS SRITIMS Iš atliktų ankstesniuose skyriuose skaičiavimų turime atskirų ne pagrindinės gamybos sričių energijos sąnaudas. Pateiktuose skaičiavimuose nėra aptartos pagrindinės veiklos sritys, t. y. elektros ir šilumos gamyba. Šioms gamyboms taikome dabartiniu metu galiojančią šiluminių elektrinių kuro sąnaudų skaičiavimo metodiką. Iš viso turime tokias veiklos sritis arba produkcijos atskiras rūšis: 1. Elektros energijos gamyba, t. y atleista nuo šynų, tačiau neatleista į tinklą, – E, tūkst. kWh. 2. Šiluminės energijos gamyba – Q, Gcal. 3. Šilumos tinklų pamaitinimas – E(tūkst. kWh) ir Q(Gcal). 4. Šilumos tinklų cirkuliacijos palaikymas – E, tūkst. kWh. 5. AB „Lietuvos energija“ ir valstybės kuro rezervo palaikymo sąnaudos – E (tūkst. kWh) ir Q (Gcal). 6. Kitų įmonių skysto kuro perkrovimo ir laikymo sąnaudos – Q, Gcal. 7. Šilumos gamybos elektrodiniais katilais sąnaudos – E, tūkst. kWh. 8. Elektrinės rezervo ir ūkio sąnaudos – E (tūkst. kWh) ir Q (Gcal). Pagal šią metodiką paskaičiuotos energijos sąnaudų dydžiai įvairioms produkcijos rūšims toliau suvedami į atitinkamas lenteles ir kuro sąnaudos kiekvienai produkcijos rūšiai skaičiuojamos naudojant Microsoft Excel lentelinę programą. Kuro sąnaudų skaičiavimo Microsoft Excel programa aprašymas 1. Į duomenų lentelės atitinkamas eilutes įvedami pagal aukščiau aprašytą metodiką visi duomenys, reikalingi skaičiavimams atlikti. Duomenys įvedami į atskirus puslapius: -“El. energ. duom.“, kuriame atsispindi elektros energijos gamyba ir suvartojimas elektros energijos gamybai ir atskiroms papildomos gamybos rūšims. Šioje lentelėje 23 ir 24 poz. yra nurodyti du specifinės šilumos elektros energijos gamybai dydžiai. Reikia atkreipti dėmesį, kad šie dydžiai paskaičiuoti atskirai termofikacinėms turbinoms ir atskirai kondensacinėms turbinoms. Specifinės šilumos skaičiavimai atliekami vadovaujantis šiuo metu elektrinėse esamomis įrengimų normatyvinėmis charakteristikomis. Vėliau šiuos dydžius programa pati perskaičiuoja, kai reikia kuro sąnaudas padalinti tarp šiluminės energijos ir elektros energijos gamybos proporciniu principu. Proporcinis kuro padalinimo tarp elektros ir šilumos principas aprašytas atskirame skyriuje „Proporcinis kuro sąnaudų paskirstymas tarp elektros ir šilumos gamybos“. -“ Šil. gam. duom.“ Šioje lentelėje įvedami visi šilumos gamybos, atleidimo nuo kolektorių duomenys, taip pat ir apskaičiuotos šilumos sąnaudos papildomos gamybos rūšims, kurių skaičiavimas pateiktas šioje laikinojoje metodikoje. Reikia atkreipti dėmesį, kad 35 pozicijoje „Šiluma su grįžtamu kondensatu“ esantys duomenys įvertina ne tik šilumą su grįžtamu kondensatu, bet ir visą kitą šilumą, kuri buvo grąžinta į ciklą, bet nebuvo įvertinta normatyvinėse charakteristikose. Pavyzdžiui: šiluma gauta dirbant tinklo siurbliams ir droseliuojant tinklo vandenį, šiluma grąžinta į ciklą iš nuolatinio prapūtimo separatorių (nors pagal projektą buvo numatoma šią šilumą išmesti į kanalizaciją), išgarų iš deaeratoriaus šiluma (nors pagal projektą išgaros turi būti išmestos į atmosferą) ir t. t. Tai reiškia, kad šioje pozicijoje turi būti įvertinta visa šiluma, grąžinta į gamybos ciklą, kuri nebuvo įvertinta normatyvinėse charakteristikose. Taip pat šioje lentelėje įvedami faktinio kuro sunaudojimo per ataskaitinį laikotarpį duomenys bei aplinkos oro ir aušinančio vandens temperatūros. Šių dviejų lentelių duomenų pagrindu programa automatiškai perskaičiuoja kuro sąnaudas visoms pagrindinės ir pagalbinės gamybos rūšims. Perskaičiavimas automatiškai vykdomas Microsoft Excel programoje. Tačiau šioje stadijoje kuro paskirstymas tarp elektros energijos ir šilumos energijos gamybos vykdomas proporciniu principu, aprašytu žemiau. Proporcinis kuro sąnaudų paskirstymas tarp elektros ir šilumos gamybos Proporcinis kuro paskirstymas vykdomas pasinaudojant pagrindiniu teiginiu, kad kuro ekonomija dėl termofikacijos panaudojimo turi būti proporcingai paskirstoma tarp elektros ir šilumos gamybos. Šis principas taikomas tik termofikacinėms turbinoms, bet netaikomas šilumai, pagamintai VŠK ir GK, taip pat elektrai, pagamintai kondensacinėse turbinose, ir elektrai, pagamintai termofikacinėse turbinose kondensaciniu ciklu. Tai yra šis principas panaudojamas tik tai daliai garo, kuri eina per termofikacinę turbiną ir patenka į garo kolektorius arba tinklo vandens pašildytuvus. Tuo tikslu daroma prielaida, kad šilumai pagaminti atskirai reikia sunaudoti 166 kg sąlyginio kuro vienai Gcal ir elektrai pagaminti reikia sunaudoti 325 g sąlyginio kuro vienai kWh. Šiuos kuro sąnaudų dydžius daugindami iš elektros energijos gamybos termofikacinėse turbinose termofikaciniu ciklu ir šilumos gamybos termofikaciniu ciklu, gauname skaičiuotinas kuro sąnaudas gaminant atskirai – B(sk). Fizikiniu metodu (iki šiol naudojamu) paskaičiuojamos visos kuro sąnaudos elektros energijai ir šilumai gaminti termofikacinėse turbinose -B(f), pasinaudojant specifinės šilumos elektros energijai gaminti duomenimis iš duomenų lentelės. Kuro sąnaudos gaminant elektrą ir šilumą termofikacinėse turbinose bus mažesnės nei gaminant atskirai. Pagal fizikinį metodą paskaičiuotos kuro sąnaudos elektrai ir šilumai dalinamos iš skaičiuotinų kuro sąnaudų gaminant šilumą ir elektros energiją atskirai. Tokiu būdu gaunamas termofikacijos koeficientas, kuris iš esmės apibūdina termofikacijos gilumą ir ciklo energetinį efektyvumą: φ = B(f)/B(sk). Toliau paskaičiuojamos kuro sąnaudos elektros energijai gaminti tik termofikacinėse turbinose ir tik termofikaciniu ciklu, panaudojant formulę: b(pr. el.) = φ*325, taip pat paskaičiuojamos kuro sąnaudos šilumos gamybai tik termofikacinėse turbinose ir tik termofikaciniu ciklu, panaudojant formulę: b(pr. šil.) = φ*166. Po to vidutinėms reikmėms apskaičiuojamos visos kuro sąnaudos elektros energijos ir šilumos gamybai visoje elektrinėje. Šios kuro sąnaudos tampa pagrindu perskaičiuojant kurą papildomai gamybai. Visas šis skaičiavimas pateiktas kompiuterinėje programoje Microsoft Excel, ir tarnautojams, atliekantiems skaičiavimus, reikia tik įvesti įvadinius duomenis iš apskaitos prietaisų ir paskaičiuoti energijos sąnaudų dydžius papildomai gamybai. Kuro sąnaudų paskirstymą tarp pagrindinės gamybos rūšių ir papildomai gamybai skaičiuoklė atlieka automatiškai. _____________