← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO DEKRETAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO BEI FINANSAVIMO KONTROLĖS ĮSTATYMO 5 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI 2010 m. spalio 13 d. Nr. 1K-511 Vilnius 1 straipsnis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, grąžinu Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. rugsėjo 28 d. priimtą ir Respublikos Prezidentei pateiktą pasirašyti bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XI-1041 (toliau – Įstatymas) dėl šių motyvų:

  1. Seimo priimto ir Respublikos Prezidentei pateikto pasirašyti Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti fiziniai asmenys ir politinės partijos ne vėliau kaip likus 130 dienų iki rinkimų dienos turi teisę kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją registruoti juos savarankiškais politinės kampanijos dalyviais. Pažymėtina, kad politinės kampanijos dalyviai pagal teisę gauti aukas ir prisiimti politinės kampanijos išlaidas gali būti savarankiškieji ir atstovaujamieji. Tačiau pagal Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 3 straipsnį politinė partija, pretendentas, save iškėlęs kandidatas gali būti registruojami tik savarankišku politinės kampanijos dalyviu. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 35 straipsnio 4 ir 5 dalis Vyriausiosios rinkimų komisijos išduota pažyma apie politinės partijos įregistravimą savarankiška politinės kampanijos dalyve, save iškėlusio kandidato į savivaldybės tarybos narius įregistravimą savarankišku politinės kampanijos dalyviu yra vienas iš pareiškinių dokumentų, kurį politinė partija, save iškėlęs kandidatas privalo pateikti atitinkamai rinkimų komisijai; Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad patikrinusi ir nustačiusi, kad pateikti visi šiame įstatyme numatyti pareiškiniai dokumentai ir jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatą iškėlusi partija arba asmuo, išsikėlęs kandidatu, arba partijos iškeltas kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje yra įregistruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato registravimo ar atsisakymo registruoti turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų. Iš minėtų Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nuostatų matyti, kad politinės partijos, save iškėlusio kandidato įregistravimas savarankišku politinės kampanijos dalyviu yra būtina sąlyga tam, kad politinė partija, save iškėlęs kandidatas būtų įregistruoti Seimo, savivaldybės tarybos rinkimuose.
  2. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta politinės kampanijos sąvoka: politinė kampanija – tai šiame įstatyme nustatytu laikotarpiu politinės kampanijos dalyvių, rinkėjų ir kitų fizinių bei juridinių asmenų veikla, susijusi su Seimo, Respublikos Prezidento rinkimais, rinkimais į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų rinkimais ar referendumu. Pažymėtina, kad šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje ir 4 straipsnyje yra apibrėžta rinkimų politinės kampanijos laikotarpio pradžia – politinė kampanija prasideda įstatymų nustatyta tvarka paskelbus rinkimų datą. Pažymėtina, kad laikoma, jog rinkimų data yra paskelbta ne tada, kai valstybės institucija, kuriai įstatymai suteikia įgaliojimus paskelbti atitinkamų rinkimų datą, priima teisės aktą, kuriame yra nurodyta data, kada turi vykti rinkimai, bet tada, kai toks teisės aktas įsigalioja. Kokios institucijos, kokiais terminais, kokia tvarka turi paskelbti rinkimų datą, yra nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Savivaldybių tarybų narių rinkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatyme.
  3. Pažymėtina, kad Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatyme įtvirtintų nuostatų turi būti laikomasi per visus Lietuvos Respublikoje vykdomus rinkimus: Seimo rinkimus, Respublikos Prezidento rinkimus, savivaldybių tarybų rinkimus ir rinkimus į Europos Parlamentą. Atsižvelgiant į tai, analizuotinos Seimo rinkimų įstatymo, Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostatos, reglamentuojančios, kokiais terminais turi būti (ar gali būti) paskelbti atitinkami rinkimai (jų data).
  4. Konstitucijos 57 straipsnyje nustatyta, kad eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Konstitucijos 58 straipsnyje nustatyta, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma (1 dalis); pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas (2 dalis); Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena; naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo (4 dalis). Seimo rinkimų įstatymo 6 straipsnyje „Seimo rinkimų datos paskelbimas“ nustatyta, kad eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį; juos skelbia Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos; jeigu, likus keturiems mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos, Respublikos Prezidentas nėra paskelbęs eilinių Seimo rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija eilinius Seimo rinkimus rengia šioje dalyje nurodytu laiku (2 dalis); jeigu eiliniai Seimo rinkimai turi būti rengiami karo veiksmų metu, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo įgaliojimus; šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus (3 dalis); pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, arba juos skelbia Respublikos Prezidentas Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais; naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo; Respublikos Prezidento dekrete dėl eilinių Seimo rinkimų, Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl pirmalaikių Seimo rinkimų turi būti nurodoma naujo Seimo rinkimų diena; eiliniai Seimo rinkimai, einantys po pirmalaikių Seimo rinkimų, rengiami šio straipsnio 2 dalyje nurodytu laiku (4 dalis).
  5. Konstitucijos 80 straipsnyje nustatyta, kad Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas; šiuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo įgaliojimų Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas; išvardytais atvejais Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius; Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 35 straipsnio „Pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kėlimas“ 4 dalyje nustatyta, kad kai pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 87 straipsnį arba Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį rengiami per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kėlimas pradedamas kitą dieną po to, kai įsigalioja atitinkamai arba Seimo nutarimas, arba Vyriausybės nutarimas dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskelbimo, ir baigiamas ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų dienos; jeigu šie rinkimai rengiami anksčiau kaip per 2 mėnesius nuo jų paskelbimo, šis 45 dienų terminas trumpinamas tiek dienų, kiek jų trūksta iki 2 mėnesių termino.
  6. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 7 straipsnyje „Savivaldybių tarybų rinkimų datos paskelbimas“ nustatyta, kad savivaldybių tarybų rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos; jeigu likus 4 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos Lietuvos Respublikos Seimas nepaskelbia savivaldybių tarybų rinkimų datos, savivaldybių tarybų rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo; savivaldybių tarybų rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos (2 dalis); jeigu savivaldybių tarybų rinkimai turi būti rengiami karo veiksmų metu, sprendimas dėl rinkimų rengimo priimamas pagal specialius įstatymus ar kitus teisės aktus (3 dalis); savivaldybių tarybų rinkimų diena yra diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių patalpose; balsavimas ne rinkimų apylinkės patalpose (paštu ir kitais šiame įstatyme numatytais būdais) vyksta iki balsavimo dienos arba baigiamas rinkimų dieną, kaip nustatyta šiame įstatyme; terminas, kuris skaičiuojamas nuo rinkimų dienos ir gali būti įgyvendintas, tik kai yra paskelbti rinkimų rezultatai, pradedamas skaičiuoti nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos (4 dalis).
  7. Rinkimų į Europos Parlamento įstatymo 7 straipsnyje „Rinkimų datos paskelbimas“ nustatyta, kad rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje vyksta sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą; rinkimų datą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio.
  8. Atsižvelgiant į Konstitucijos, Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, matyti, kad laikotarpis nuo tos dienos, kurią pagal atitinkamus rinkimų įstatymus paskelbiama rinkimų data, iki tos dienos, kada rinkimai turi faktiškai įvykti, gali būti trumpesnis negu 130 dienų.
  9. Pažymėtina, kad trumpesnis nei 130 dienų laikotarpis skaičiuojant nuo dienos, kurią pagal atitinkamus rinkimų įstatymus paskelbiama rinkimų data (minėta, kad politinės kampanijos laikotarpis prasideda įstatymų nustatyta tvarka paskelbus rinkimų datą), iki rinkimų dienos gali būti trumpesnis ne tik dėl to, kad institucija, pagal įstatymus turinti įgaliojimus priimti teisės aktą, kuriuo paskelbiama atitinkamų rinkimų data, nustatytu terminu jo nepriėmė, taip pat ne tik dėl to, kad Konstitucijoje ir įstatymuose numatytais atvejais toks teisės aktas gali būti (arba turi būti) priimtas likus mažiau negu 130 dienų iki atitinkamų rinkimų dienos. Trumpesnis nei 130 dienų laikotarpis skaičiuojant nuo dienos, kurią pagal atitinkamus rinkimų įstatymus paskelbiama rinkimų data, iki dienos, kurią rinkimai vyksta, gali būti ir dėl tos priežasties, kad įstatymuose nurodyta institucija teisės aktą, kuriame nustato datą, kada turi vykti atitinkami rinkimai, priima likus daugiau nei 130 dienų iki rinkimų, bet tame teisės akte nustato tokią jo įsigaliojimo datą, kad, teisės aktui įsigaliojus, iki rinkimų dienos jau būna likę mažiau negu 130 dienų.
  10. Konstitucijoje yra įtvirtintas teisinės valstybės principas. Aiškindamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinį, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinamas teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus; teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia); teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit); teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavimų, apimančių inter alia būtinumą užtikrinti asmenų lygybę įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms ar pareigūnams; leidžiant teisės aktus turi būti paisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, taip pat ir tų, kuriuos yra nusistatęs pats teisėkūros subjektas.
  11. Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą „Dėl 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimų“ (Žin., 2010, Nr. 116-5919), kuriuo nutarė skirti savivaldybių tarybų rinkimus 2011 m. vasario 27 d., tačiau numatė, kad šis nutarimas įsigalioja 2010 m. lapkričio 3 d. Kaip minėta, laikoma, kad rinkimų data yra paskelbta ne tada, kai įgaliojimus paskelbti rinkimų datą turinti institucija priima teisės aktą, kuriame nurodyta rinkimų data, bet tada, kai toks teisės aktas įsigalioja. Vadinasi, jei minėtas Seimo nutarimas nebus pakeistas, bus laikoma, kad savivaldybių tarybų rinkimų data (2011 m. vasario 27 d.) paskelbta 2010 m. lapkričio 3 d., t. y. likus mažiau nei 130 dienų iki rinkimų dienos. Jeigu Respublikos Prezidentė pasirašytų ir paskelbtų Įstatymą, įsigaliojęs Įstatymas būtų taikomas ir 2011 m. vasario 27 d. vyksiantiems savivaldybių tarybų rinkimams. Šiuose rinkimuose norintys dalyvauti asmenys pagal Įstatymą turėtų teisę kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją registruoti juos savarankiškais politinės kampanijos dalyviais ne vėliau kaip likus 130 dienų iki rinkimų dienos, tačiau kadangi rinkimų politinė kampanija prasidėtų tik lapkričio 3 d. (įstatymų nustatyta tvarka paskelbus rinkimų datą), tai iki 2011 m. vasario 27 d. vyksiančių savivaldybių tarybų narių rinkimų jau būtų likę mažiau negu 130 dienų. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 35 straipsnio 5 dalį asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu rinkimuose į savivaldybės tarybos narius, prasidėjus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikui, bet ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų, savivaldybės rinkimų komisijai turi įteikti Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą apie kandidato į savivaldybės tarybos narius įregistravimą savarankišku politinės kampanijos dalyviu. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad jei įsigaliotų Įstatymas, būtų sukurta tokia situacija, kai galiojantis teisinis reguliavimas nustato tokias nuostatas, kurių neįmanoma įvykdyti, ir dėl to kiltų grėsmė, kad per savivaldybių tarybų rinkimus gali būti pažeistos pasyvioji ir aktyvioji rinkimų teisės.
  12. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. Sp-50 „Dėl naujų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Marijampolės rinkimų apygardoje Nr. 29“ (Žin., 2010, Nr. 104-5428) paskelbė naujus rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Marijampolės rinkimų apygardoje Nr. 29 ir nusprendė juos surengti 2011 m. vasario 13 d. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, kuriuo paskelbta minėtų rinkimų data, yra įsigaliojęs, taigi politinė kampanija rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Marijampolės rinkimų apygardoje Nr. 29 yra prasidėjusi. Pagal šiuo metu galiojančią Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakciją, prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui (kuris prasideda įstatymų nustatyta tvarka paskelbus rinkimų datą), save iškėlę kandidatai (taip pat politinės partijos iškeltas kandidatas Seimo vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai yra jį iškėlusios politinės partijos teikimas) ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo dienos turi teisę kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją registruoti juos savarankiškais politinės kampanijos dalyviais. Pagal šiuo metu galiojančią Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 5 dalies redakciją pareiškinių dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus 34 dienoms iki rinkimų. Seimo priimtame ir Respublikos Prezidentei pateiktame pasirašyti Įstatyme nėra nustatyta, kad jis netaikomas tų politinių kampanijų atžvilgiu, kurios jau yra prasidėjusios įsigaliojus Įstatymui. Pažymėtina, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja inter alia tokį reikalavimą, jog teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį. Taigi darytina išvada, kad Įstatymas neturėtų būti taikomas toms politinėms kampanijoms, kurios tuo metu, kai jis įsigalioja, jau yra prasidėjusios.
  13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad jeigu Įstatymas būtų pasirašytas, oficialiai paskelbtas ir įsigaliotų, būtų sukurta tokia situacija, kai įstatymu nustatomas teisinis reguliavimas, įtvirtinantis tokius imperatyvaus pobūdžio reikalavimus, kurių neįmanoma tinkamai įvykdyti dėl minėtų priežasčių. 2 straipsnis.
  14. Siūlau pakeisti Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
  15. Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų fizinių asmenų ir politinių partijų prašymus registruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais priimti pradeda prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui ir priimti baigia tą dieną (įskaitytinai), kurią pagal atitinkamus įstatymus pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas. Bet kuriuo atveju terminas, per kurį šie asmenys turi teisę kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją registruoti juos savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, negali būti trumpesnis negu 10 darbo dienų.“
  16. Siūlau papildyti Įstatymą 3 straipsniu: „3 straipsnis. Baigiamosios nuostatos Šis įstatymas netaikomas politinėms kampanijoms, prasidėjusioms iki šio įstatymo įsigaliojimo.“ 3 straipsnis. Pavedu Respublikos Prezidentės vyriausiajai patarėjai Solveigai Cirtautienei pateikti šį dekretą Lietuvos Respublikos Seimui. 4 straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.