Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ MOKĖJIMO TERMINO ATIDĖJIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-650 ATŠAUKIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ MOKĖJIMO TERMINŲ ATIDĖJIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-650
(2)IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO R. J. DAGIO 2009 M. RUGSĖJO 22 D. PASIŪLYMO DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ MOKĖJIMO TERMINŲ ATIDĖJIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-650
(2)2010 m. spalio 13 d. Nr. 1467 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. SV-S-427 2 punktą ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento 2009 m. gegužės 29 d. išvadoje Nr. XIP-650, Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 2009 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. 23, Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2009 m. birželio 17 d. išvadoje Nr. 33 dėl Lietuvos Respublikos mokesčių mokėjimo termino atidėjimo įstatymo projekto Nr. XIP-650 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIP-650) pateiktas pastabas ir pasiūlymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Atšaukti įstatymo projektą Nr. XIP-650, Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 400 (Žin., 2009, Nr. 59-2290), ir nepritarti Lietuvos Respublikos mokesčių mokėjimo terminų atidėjimo įstatymo projektui Nr. XIP-650
(2)(toliau – įstatymo projektas Nr. XIP-650
(2)dėl šių priežasčių: 1.1. 2009–2010 metais priimtos mokesčių teisės aktų pataisos, sudarančios sąlygas didinti Lietuvos verslo konkurencingumą, kurti darbo vietas, sumažinančios mokestinę ir administracinę naštą: nuo 20 iki 15 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas, o mažoms (mikro) įmonėms šis tarifas sumažintas iki 5 procentų; nuo 100 tūkst. iki 1 mln. litų padidinta pajamų riba, kurios neviršijant įmonėms neatsiranda prievolės mokėti avansinio pelno mokesčio, o pirmaisiais mokestiniais metais įmonės iš viso atleidžiamos nuo avansinio pelno mokesčio; praplėstas iš įmonės pajamų atskaitomų išlaidų darbuotojų naudai sąrašas; nuo 100 tūkst. iki 10 mln. litų padidinta riba, nuo kurios įmonėms reikia mokėti avansinius pridėtinės vertės mokesčio mokėjimus; gyventojų pajamų mokestis sumažintas nuo 24 iki 15 procentų; per pusę sumažinta bazė, nuo kurios skaičiuojamos individualia veikla besiverčiančių asmenų mokamos valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; sudarytos palankesnės sąlygos laikinų finansinių sunkumų turintiems mokesčių mokėtojams atidėti (išdėstyti) mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą. Taigi įstatymo projekte Nr. XIP-650 ir įstatymo projekte XIP-650
(2)siūlomas tam tikrų mokesčių mokėjimo termino atidėjimas nebebūtų esminis motyvas šiame projekte nurodytus reikalavimus atitinkantiems mokesčių mokėtojams pradėti verslą, kadangi tikėtinos mokestinės lengvatos apimtis nebūtų reikšminga: ir pagal dabar galiojančius mokesčių teisės aktus jiems būtų taikomas tik 5 procentų pelno mokesčio tarifas, nereikėtų mokėti avansinio pelno mokesčio, nebūtų prievolės mokėti pridėtinės vertės mokesčio avanso. 1.2. Įstatymo projekte Nr. XIP-650 ir įstatymo projekte XIP-650
(2)siūloma atidėti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius, tačiau ir šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą (Žin., 1992, Nr. 21-612) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą (Žin., 2005, Nr. 76-2741) savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti šiuos mokesčius arba visai nuo jų atleisti, taigi esamas reglamentavimas leidžia taikyti didesnes šių mokesčių lengvatas už tas, kurios siūlomos įstatymo projekte Nr. XIP-650 ir įstatymo projekte XIP-650
(2). Artimiausiu metu Finansų ministerija, atsižvelgdama į konsultacijų su visuomene rezultatus, ketina kreiptis į Europos Komisiją su prašymu suteikti galimybę Lietuvai padidinti registracijos pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (Žin., 2004, Nr. 63-2243) ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) numatyta galimybė atidėti (išdėstyti) atitinkamų mokestinių nepriemokų sumokėjimo terminus, be to, kaip minėta, sudarytos palankesnės sąlygos mokesčių mokėtojams pasinaudoti tokiu atidėjimu. Taigi racionaliau būtų plačiau naudoti jau šiuo metu nustatytus mokestinės prievolės vykdymo palengvinimo mechanizmus, o paaiškėjus konkretiems trūkumams – juos tobulinti, juolab kad šiuo metu galiojantis reglamentavimas, kai sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo (išdėstymo) gali būti priimtas tik detaliai išanalizavus ir įvertinus tam tikro mokesčių mokėtojo mokestinę situaciją individualiu atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimu, leidžia kuo labiau sumažinti galimą atidėtų mokesčių nesumokėjimo riziką. 2. Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo nario R. J. Dagio 2009 m. rugsėjo 22 d. pasiūlymui dėl įstatymo projekto Nr. XIP-650
(2), nes pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2004, Nr. 4-47; 2006, Nr. 82-3262) 13 straipsnį dalį valstybės pajamų sudaro pajamos iš mokesčių, gaunamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įstatymo projektas Nr. XIP-650
(2)reglamentuoja mokesčių įstatymuose nustatytų pelno mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, žemės mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminų atidėjimą. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos mokesčių mokėjimo terminų atidėjimo įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas netektų dalies einamųjų metų pajamų. Jeigu iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto būtų kompensuojama likusi socialinio draudimo įmokų sumos dalis šių įmokų mokėjimo laikotarpiu, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, negaudamas minėtų pajamų, papildomai turėtų kompensuoti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto negaunamas pajamas. Finansinė našta, atsiradusi dėl mokesčių mokėjimo terminų atidėjimo lengvatų taikymo, turėtų būti solidariai dalijama abiem biudžetams – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS FINANSŲ MINISTRĖ INGRIDA ŠIMONYTĖ _________________