NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IŠVADOS DĖL Lietuvos Respublikos 2011 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIK

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IŠVADOS DĖL Lietuvos Respublikos 2011 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO ATITIKTIES 2010 M. VASARIO 9 D. EUROPOS SĄJUNGOS MINISTRŲ TARYBOS REKOMENDACIJAI, SKIRTAI LIETUVAI, SIEKIANT IŠTAISYTI PERVIRŠINIO VALDŽIOS SEKTORIAUS DEFICITO PADĖTĮ 2010 m. spalio 20 d. Nr. 1513 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo (Žin., 2007, Nr. 120-4881) 3 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto atitikties 2010 m. vasario 9 d. Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacijai, skirtai Lietuvai, siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį (pridedama), ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS FINANSŲ MINISTRĖ INGRIDA ŠIMONYTĖ _________________ PRITARta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1513 LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IŠVADA DĖL Lietuvos Respublikos 2011 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO ATITIKTIES 2010 M. VASARIO 9 D. EUROPOS SĄJUNGOS MINISTRŲ TARYBOS REKOMENDACIJAI, SKIRTAI LIETUVAI, SIEKIANT IŠTAISYTI PERVIRŠINIO VALDŽIOS SEKTORIAUS DEFICITO PADĖTĮ

1. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto atitikties 2010 m. vasario 9 d. Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacijai Nr. 5903/10 (toliau – Tarybos rekomendacija), skirtai Lietuvai, siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį, ir galimų papildomų priemonių, būtinų visiškai atsižvelgti į Europos Sąjungos Ministrų Tarybos (toliau – Taryba) rekomendaciją.
2. Tarybos rekomendacija, skirta Lietuvai, siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį, nurodo: 2.
3. Pripažįstant, kad Lietuvos 2009 metų biudžeto būklę bendrai lėmė didelis nuosmukis ir reikšmingas konsolidavimas, kuris yra tinkamas atsakas į Europos ekonomikos atkūrimo planą, Lietuvos valdžios institucijos turėtų esamą perviršinio deficito padėtį ištaisyti iki 2012 metų. 2.
4. Lietuvos valdžios institucijos valdžios sektoriaus deficitą patikimai ir tvariai turėtų sumažinti iki mažesnės kaip 3 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) vertės, imdamosi veiksmų vidutinės trukmės laikotarpiu. Konkrečiai šiuo tikslu Lietuvos valdžios institucijos turėtų: 2.2.
5. griežtai įgyvendinti 2010 metų biudžete suplanuotas korekcines priemones ir prireikus patvirtinti papildomas priemones, kad būtų įgyvendintas numatomas konsolidavimas; 2.2.
6. užtikrinti, kad 2010–2012 metų fiskalinės priemonės per metus vidutiniškai būtų bent 2¼ procento BVP, visų pirma apribojant pirmines einamąsias išlaidas; 2.2.
7. nurodyti ir patvirtinti papildomas priemones, būtinas perviršiniam deficitui ištaisyti iki 2012 metų, jei susiklostys palankios ciklo sąlygos, ir sparčiau mažinti deficitą, jei ekonominės ar biudžeto sąlygos bus geresnės, negu šiuo metu numatoma; šiuo tikslu priimti ir nedelsiant įgyvendinti planuojamas struktūrines reformas, kurios padėtų sutaupyti daug biudžeto lėšų. 2.
8. Kad apribotų šio koregavimo riziką, Lietuva turėtų tobulinti vidutinės trukmės biudžeto sistemą, be kita ko, stiprindama fiskalinį valdymą, didindama skaidrumą ir griežtindama išlaidų drausmę įvedusi privalomas viršutines ribas, taip pat geriau stebėdama, kaip biudžetas vykdomas visus metus. Vidutinės trukmės biudžeto sistemą reikia tobulinti įvedant būtinus perspektyvinius elementus ir mechanizmus, kuriais būtų siekiama vengti procikliškumo. 2.
9. Taryba nustato 2010 m. rugpjūčio 16 d. terminą, iki kurio Lietuvos Vyriausybė turi imtis veiksmingų priemonių, kad 2010 m. būtų įgyvendintas 2010 m. biudžete suplanuotas rekomenduojamas fiskalinis konsolidavimas ir apibrėžta konsolidavimo strategija, kuri bus reikalinga siekiant ištaisyti perviršinį deficitą. Veiksmingos priemonės bus vertinamos atsižvelgiant į ekonominius pokyčius, palyginti su Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje pateikta ekonomine perspektyva.
10. Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių partvirtinimo įstatymo projekte (toliau – įstatymo projektas) yra numatytos ambicingos mokesčių surinkimo užduotys, skirtos šešėlinei ekonomikai riboti. Jeigu būtų įgyvendintos šešėlinės ekonomikos galimybes ribojančios priemonės, Lietuvos valdžios institucijos įgyvendintų Konvergencijos programoje nustatytą perviršinio deficito padėties ištaisymo strategiją iki 2012 metų – 2011 metais valdžios sektoriaus deficitą sumažinti iki 5,8 procento BVP, o 2012 metais – iki 3 procentų BVP.
11. Atsižvelgiant į įstatymo projekte numatytų ambicingų mokesčių surinkimo užduočių neįgyvendinimo riziką, gali prireikti papildomų (atsarginių) priemonių, kurios užtikrintų valdžios sektoriaus deficito sumažinimo iki mažesnės kaip 3 procentai BVP vertės patikimumą ir tvarumą. Įstatymo projekte nekonkretinamos naujos papildomos priemonės, siekiančios apie 3 mlrd. litų, arba 3 procentus 2012 metų BVP, būtinos perviršiniam deficitui ištaisyti iki 2012 metų. Lietuvos statistikos departamento paskelbti valdžios sektoriaus finansų duomenys rodo, kuriuos struktūrinius disbalansus atskleidė 2008 metų krizė ir kuriomis kryptimis tikslinga formuoti papildomas konsolidavimo priemones. Vidutinė socialinių išmokų dalis 1995–2007 metais sudarė 10,9 procento BVP, o 2009 metais ji padidėjo 6,3 procentinio punkto – iki 17,2 procento BVP. Vidutinė pajamų iš mokesčių dalis 1995–2007 metais sudarė 20,7 procento BVP, o 2009 metais ji sumažėjo 3,2 procentinio punkto – iki 17,5 procento BVP. Tuo tarpu valdžios sektoriaus vartojimo dalis 1995–2007 metais sudarė 21,8 procento BVP, o 2009 metais ji padidėjo tik 0,1 procentinio punkto – iki 21,9 procento BVP. Jeigu ambicingos mokesčių surinkimo užduotys nebūtų įvykdytos, deficito suvaldymas turi remtis šiomis kryptimis: 4.
12. išlaidų sumažinimas radikaliai reformuojant socialinės apsaugos sistemą ir priderinant ją prie nusistovėjusios mažos BVP mokestinių pajamų dalies arba dalies ilgalaikių valstybės funkcijų atsisakymas – tai atitiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 270 punkte įtvirtintą nuostatą privatizuoti teikiamas paslaugas, jeigu nėra ilgalaikių galimybių jas finansuoti; 4.
13. apmokestinimo priemonių įvairovės plėtimas ir mokestinių pajamų dalies BVP didinimas, taip panaikinant struktūrinį išlaidų pensijoms ir mokestinių pajamų atotrūkį, atsižvelgiant į senėjančios visuomenės perspektyvas.
14. Siekdama parengti 4 punkte nurodytų sprendimų alternatyvas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė, kad būtų įsteigtas specialus Struktūrinių reformų komitetas, kuriam bus suteikti įgaliojimai išanalizuoti ir įvertinti minėtų sričių ilgalaikes strategijas, jose numatytų priemonių finansavimo galimybes ir pateikti siūlymus jas keisti, kad šie pakeitimai padėtų mažinti struktūrinį deficitą.
15. Atsižvelgiant į 2010 metų vasario mėnesį Ekonomikos politikos leidinyje paskelbtas Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato ekspertų įžvalgas dėl Baltijos šalių ūkių laukiančių išbandymų („Kelių šalių palyginamoji studija: ekonominės politikos iššūkiai Baltijos šalyse“, http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/occasional_paper/2010/op58_en.htm), būtina: 6.
16. patikimai ir tvariai sumažinti deficitą iki mažiau nei 3 procentų BVP; 6.
17. imtis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta didelio struktūrinio einamosios sąskaitos disbalanso rizikos. Šių metų prekybos automobiliais duomenys patvirtina, kad Europos Sąjungos Komisijos ekspertų išvados dėl struktūrinio išorinio disbalanso yra grindžiamos pastarųjų mėnesių duomenimis apie sparčiai atsigaunančią prekybą automobiliais. Pavyzdžiui, 2010 metų gegužės mėnesį staigiai išaugo variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas. 2010 metų gegužės–rugpjūčio mėnesiais vidutinis metinis augimas sudarė 9,1 procento, o vien 2010 metų rugpjūčio mėnesį – 17,7 procento; 6.
18. sutelkti daugiau nacionalinių finansinių išteklių investicijoms; 6.
19. teigiamai stabilizuoti vartojimo kainas.
20. Atsižvelgiant į numatomą 2010 metų valdžios sektoriaus deficito užduoties įvykdymą, kuris gali sudaryti mažiau kaip 8,1 procento BVP, ir remiantis Konvergencijos programoje pateiktais skaičiavimais bei nepakeistu centriniu ekonominių rodiklių scenarijumi, pagal biudžeto projektą apskaičiuotas valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas 2011 metais mažėja 2,3 procento BVP. Skaičiuojant valdžios sektoriaus struktūrinį deficitą turi būti atsižvelgiama į Europos Sąjungos ekspertų sutartų metodų trūkumus. Atsižvelgiant į pagrįstą Lietuvos išlygą dėl nepatikimos metodikos, pagal kurią apskaičiuojamos struktūrinės valdžios sektoriaus rodiklių reikšmės, ši sąlyga taikoma ir šiai išvadų daliai. Yra rizikos, kad, nepasitvirtinus centrinio ekonominių rodiklių scenarijaus prielaidoms ir (arba) iš esmės pasikeitus 2011 metų centriniam ekonominių rodiklių scenarijui, pagal sutartą metodiką nustatytos struktūrinės konsolidacijos priemonės būtų iš esmės kitokios. Šiai rizikai valdyti siūloma visas papildomas pajamas, kurias būtų galima gauti dėl pasikeitusio centrinio ekonominių rodiklių scenarijaus, skirti 2011–2012 metų valdžios sektoriaus deficito mažinimui spartinti.
21. Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių partvirtinimo įstatymo projektas ribos pirmines einamąsias išlaidas labiau nei visas išlaidas. Planuojamos išlaidos palūkanoms didės 26,6 procento, palyginti su 2010 metais, o pirminės išlaidos (be išlaidų palūkanoms), išskyrus Europos Sąjungos paramos, specialiųjų programų lėšas ir privalomas įmokas į Europos Sąjungos biudžetą, – 1,5 procento.
22. Atsižvelgiant į šios išvados 2.3 punkto rekomendaciją įgyvendinti planuojamas struktūrines reformas, kurios padėtų sutaupyti daug biudžeto lėšų, biudžete numatytas įpareigojimas asignavimų valdytojams vykdyti savo funkcijas per pirmus tris 2011 metų ketvirčius neviršijant 67 procentų metinės asignavimų sumos, todėl jeigu nepavyktų surinkti planuotų pajamų iš šešėlinės ekonomikos, liktų veiksminga alternatyva teikti Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo projektą ir atitinkamai sumažinti asignavimus.
23. Siekdama valdyti su deficito mažinimu susijusią riziką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 metų gegužės mėnesį organizavo viešas diskusijas apie vidutinės trukmės biudžeto sistemos tobulinimą, norint sustiprinti biudžeto sudarymo ir vykdymo sistemą, padidinti jo skaidrumą ir sugriežtinti išlaidų drausmę, vykdyti ūkio cikliškumą švelninančią politiką. Pasibaigus viešoms diskusijoms dėl teisės aktų projektų, kuriais įgyvendinama biudžeto sudarymo ir vykdymo sistemos reforma, šie projektai bus pateikti Lietuvos Respublikos Seimui.
24. 2011 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektas vertinamas kaip pamatuotos rizikos visų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimas, kuriam gali prireikti papildomų priemonių. _________________