← Lietuva

Daimaras Lyvas, 1998

Daimaras Lyvas, 1998 BALTIJOS ASAMBLĖJOS SPRENDIMAS DĖL BALTIJOS ASAMBLĖJOS STATUTO PAKEITIMO Baltijos Asamblėja nusprendžia pakeisti Baltijos Asamblėjos statutą: Visame Statuto tekste vietoj žodžių „BA Sekretoriato vadovas“ įrašyti „Baltijos Asamblėjos generalinis sekretorius“. Baltijos Asamblėjos Prezidentė Ērika ZOMMERE Latvijos Respublika Baltijos Asamblėjos viceprezidentas Trivimi VELLISTE Estijos Respublika Baltijos Asamblėjos viceprezidentas Paulius SAUDARGAS Lietuvos Respublika Ryga, 2010 m. spalio 22 d. BALTIJOS ASAMBLĖJOS S T A T U T A S1 pirmasis skirsnis Baltijos Asamblėjos veiklos pagrindai 1 straipsnis. Baltijos Asamblėja

  1. Baltijos Asamblėja (BA) yra Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, sudaryta remiantis Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos Aukščiausiųjų Tarybų narių 1990 m. gruodžio 1 d. Vilniuje priimtu bendru sprendimu, veikianti 1994 m. birželio 13 d. pasirašyto Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos susitarimo „Dėl Baltijos šalių tarpparlamentinio ir tarpvyriausybinio bendradarbiavimo“, šio Statuto ir kitų Baltijos Asamblėjos bei jos organų priimtų teisės aktų pagrindu.
  2. Baltijos Asamblėja – tarptautinės teisės subjektas. Jos Sekretoriato buveinė yra Rygoje, Latvijoje.
  3. Baltijos Asamblėja turi savo simboliką ir vėliavą. Jų naudojimą nustato sesijoje patvirtinti atitinkami nuostatai. 2 straipsnis. Baltijos Asamblėjos sudėtis Į Baltijos Asamblėją kiekvienos Baltijos valstybės parlamentas, laikydamasis patvirtintų procedūrų taisyklių ir proporcinio politinio atstovavimo nacionalinėje delegacijoje principo, patvirtina nuo 12 iki 20 parlamentarų (nacionalinė delegacija, įskaitant jos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją). Delegacijos narių skaičius visą atitinkamo parlamento kadencijos laiką nekeičiamas. 3 straipsnis. Baltijos Asamblėjos veiklos principai Baltijos Asamblėja svarsto nacionalinių delegacijų nariams ir valstybėms narėms rūpimus klausimus bei projektus ir vadovaudamasi lygiateisiškumo, tarpusavio naudos bei vienybės principais priima sprendimus, plėtoja bendradarbiavimą su kitomis regioninėmis, tarptautinėmis ir tarpparlamentinėmis organizacijomis. 4 straipsnis. Baltijos Asamblėjos kalbos
  4. Baltijos Asamblėjos oficialios kalbos yra: lietuvių, estų ir latvių.
  5. Kitos kalbos Baltijos Asamblėjos darbe vartojamos šio Statuto nustatytais atvejais arba šalių susitarimu. antrasis skirsnis Baltijos Asamblėjos organai 1 skyrius Baltijos Asamblėjos sesija 5 straipsnis. Baltijos Asamblėjos sesija
  6. Baltijos Asamblėjos aukščiausiasis organas yra sesija.
  7. Sesijos būna eilinės ir neeilinės. 6 straipsnis. Baltijos Asamblėjos sesijos kompetencija
  8. Baltijos Asamblėjos sesija kompetentinga priimti sprendimus visais su BA veikla susijusiais klausimais.
  9. Baltijos Asamblėjos sesijos išskirtinė kompetencija: 1) priimti ir keisti Statutą; 2) tvirtinti Baltijos Asamblėjos simboliką, taip pat priimti ir keisti jos naudojimo nuostatus; 3) paskirti eilinės sesijos laiką ir vietą; 4) tvirtinti ir keisti sesijos darbotvarkę; 5) sudaryti nuolatinius ir laikinuosius komitetus ir komisijas, tvirtinti jų pirmininkus ir pavaduotojus; 6) tvirtinti Baltijos Asamblėjos generalinio sekretoriaus kandidatūrą; 7) priimti ir pakeisti Sekretoriato nuostatus; 8) išklausyti BA Prezidiumo darbo, atlikto tarp sesijų, ataskaitą; 9) tvirtinti Baltijos Asamblėjos biudžetą ir jo vykdymo ataskaitą; 10) priimti deklaracijas, rekomendacijas, rezoliucijas, sprendimus ir pareiškimus; 11) priimti rekomendacijas dėl Prezidiumo sudėties pakeitimo. 7 straipsnis. Baltijos Asamblėjos sesijos teisėtumas
  10. Baltijos Asamblėjos eilinė ar neeilinė sesija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip 1/2 kiekvienos nacionalinės delegacijos narių.
  11. Delegacijų nariai registruojami prieš sesijos pradžią, taip pat nacionalinių delegacijų reikalavimu. 8 straipsnis. Eilinė sesija
  12. Baltijos Asamblėjos eilinė sesija rengiama vieną kartą per metus valstybėje, kuri pirmininkauja.
  13. Tikslus eilinės sesijos laikas nustatomas ankstesnės eilinės sesijos sprendimu. Laikas nustatomas atsižvelgiant į nacionalinių parlamentų rinkimų laiką.
  14. Pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai terminas – vieni kalendoriniai metai, o pirmininkauja Lietuva, Estija, Latvija iš eilės. Ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki sesijos pradžios pirmininkaujančioji valstybė nustato konkrečią sesijos vietą ir šios valstybės delegacijos sekretorius praneša apie tai BA Sekretoriatui bei kitų nacionalinių delegacijų sekretoriams.
  15. Baltijos Asamblėjos sesija prireikus gali padaryti išimčių dėl sesijos rengimo eiliškumo, vietos ir laiko, tačiau priimant sprendimą dėl kitos sesijos organizavimo turi būti laikomasi visų BA valstybių narių rotacijos principo. 9 straipsnis. Neeilinė sesija
  16. Pasiūlyti sušaukti neeilinę sesiją gali kiekviena nacionalinė delegacija atskirai arba kartu su kitomis.
  17. Pasiūlymas sušaukti neeilinę sesiją turi būti pagrįstas nurodant svarstytinus klausimus.
  18. Sprendimas sušaukti neeilinę sesiją priimamas eilinės sesijos metu arba tarp sesijų jį priima Prezidiumas.
  19. Sprendimas sušaukti neeilinę sesiją priimamas Baltijos Asamblėjos nacionalinių delegacijų arba Prezidiumo narių bendru sutarimu.
  20. Sesija arba Prezidiumas nustato neeilinės sesijos darbotvarkę, vietą ir laiką. 10 straipsnis. Sesijos darbotvarkė
  21. Sesijos darbotvarkės projektą Prezidiumas nacionalinėms delegacijoms pateikia ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki eilinės sesijos pradžios arba sušaukus neeilinę sesiją. Sesijos darbotvarkėje turi būti numatyti svarstytini klausimai ir išankstinis Baltijos Asamblėjos darbo grafikas. Prie darbotvarkės pridedami dokumentų projektai.
  22. Kalbų ir atsakymų į klausimus laikas nustatomas svarstant sesijos darbotvarkę.
  23. Pradėjus sesiją, posėdžio pirmininkas sesijos darbotvarkę pateikia balsuoti.
  24. Sesija bendru sutarimu gali bet kuriuo metu darbotvarkę keisti. 11 straipsnis. Vadovavimas sesijai
  25. Sesijos darbui vadovauja Baltijos Asamblėjos Prezidentas arba vienas iš viceprezidentų.
  26. Sesijos darbo tvarka rūpinasi sesijos pirmininkas. 12 straipsnis. Darbo viešumas
  27. Baltijos Asamblėjos darbas yra viešas.
  28. Baltijos Asamblėja gali bendru nacionalinių delegacijų sprendimu paskelbti, kad sesija ar jos dalis yra uždara. 13 straipsnis. Sesijos darbo įrašymas į garsajuostes ir protokolavimas
  29. Baltijos Asamblėjos sesijos darbas įrašomas į garsajuostes ir protokoluojamas.
  30. Protokole nurodomas sesijos laikas ir vieta, sesijos pirmininkas ir jos dalyviai, darbotvarkė, kalbėtojai ir jų pranešimų esmė, visas priimtų sprendimų tekstas, taip pat balsavimo rezultatai.
  31. Sesijos protokolą pasirašo Prezidentas arba viceprezidentai, taip pat Baltijos Asamblėjos generalinis sekretorius.
  32. Sesijos protokolas parengiamas anglų kalba ir išverčiamas į Baltijos Asamblėjos oficialias kalbas.
  33. Sesijos protokolas išdalijamas BA nacionalinių delegacijų nariams ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasibaigus sesijai.
  34. Sesijos protokolo tekstas skelbiamas po jo pasirašymo ir pateikiamas BA interneto tinklalapyje. 14 straipsnis. Sprendimų priėmimas sesijoje
  35. Baltijos Asamblėjos sesija sprendimus priima balsavimu.
  36. Balsuojant kiekviena nacionalinė delegacija turi po vieną balsą. Sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo visos nacionalinės delegacijos. 2 skyrius Baltijos Asamblėjos Prezidiumas 15 straipsnis. Baltijos Asamblėjos Prezidiumo sudėtis
  37. Baltijos Asamblėjos darbui organizuoti sudaromas Prezidiumas.
  38. Į Baltijos Asamblėjos Prezidiumą įeina kiekvienos nacionalinės delegacijos pirmininkas ir jo pavaduotojas, kuriuos skiria atitinkamos valstybės parlamentas. 16 straipsnis. Baltijos Asamblėjos Prezidentas ir viceprezidentai
  39. Prezidiumo darbui vadovauja Baltijos Asamblėjos Prezidentas ir du viceprezidentai.
  40. Kiekvienos Baltijos Asamblėjos sesijos pabaigoje valstybės, kuri toliau pirmininkaus, delegacijos pirmininkas tampa Baltijos Asamblėjos Prezidentu ateinantiems kalendoriniams metams. Ankstesnis Prezidentas savo funkcijas atlieka iki sausio 1 d.
  41. Baltijos Asamblėjos viceprezidentais tampa kitų dviejų nacionalinių delegacijų pirmininkai.
  42. Jeigu Baltijos Asamblėjos Prezidento nėra, jo pareigas atlieka viceprezidentas tos valstybės narės, kuri prieš tai pirmininkavo. Jeigu šio nėra, Baltijos Asamblėjos Prezidento pareigas atlieka kitas viceprezidentas. 17 straipsnis. Prezidiumo uždaviniai ir kompetencija
  43. Prezidiumas vadovauja sesijų parengimui, sesijų metu ir tarp sesijų koordinuoja BA organų darbą ir prižiūri, kaip vykdomas Baltijos Asamblėjos biudžetas, atstovauja Baltijos Asamblėjai ir palaiko santykius su tarptautinėmis organizacijomis, su Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentais bei Vyriausybėmis, atlieka kitas užduotis, numatytas Prezidiumui šiame Statute bei jo pagrindu priimtuose dokumentuose.
  44. Prezidiumas pagal kompetenciją: 1) rengia Baltijos Asamblėjos veiklos plėtros strategiją ir pagrindines kryptis; 2) koordinuoja Baltijos Ministrų Tarybos valstybių ministrų pirmininkų bendradarbiavimą; 3) konceptualiems klausimams spręsti šaukia Konsultacijų tarybą, į kurią įeina: Baltijos Asamblėjos Prezidiumas, Baltijos Asamblėjos komitetų pirmininkai ir jų pavaduotojai; 4) nustato Baltijos Asamblėjos veiklos prioritetus ir uždavinius; 5) palaiko Baltijos Asamblėjos ryšius su kitomis tarptautinėmis organizacijomis; 6) registruoja BA komitetų ir komisijų personalines sudėtis; 7) registruoja BA partines grupes (frakcijas) ir jų personalines sudėtis; 8) organizuoja konkursą ir pateikia tvirtinti kandidatūrą Baltijos Asamblėjos generalinio sekretoriaus pareigoms; 9) šaukia Baltijos Asamblėjos neeilinę sesiją; 10) pateikia sesijos darbotvarkės projektą; 11) skiria pagrindinius komitetus pateiktiems dokumentams svarstyti; 12) kartu su BA Sekretoriatu rengia biudžeto projektą, preliminariai svarsto biudžeto vykdymo ataskaitą, kuriuos sesijoje pateikia Biudžeto ir kontrolės komitetas; 13) supažindina nacionalinius parlamentus su Baltijos Asamblėjos sesijose priimtais dokumentais; 14) Baltijos Asamblėjos sesijos metu rengia susitikimus su nacionalinių parlamentų pirmininkais; 15) laikotarpiu tarp sesijų Baltijos Asamblėjos vardu sprendžia aktualius (konceptualius) klausimus, jei dėl to yra nacionalinių delegacijų bendras sutarimas; 16) sprendžia kitus jo kompetencijai priklausančius klausimus.
  45. Prezidiumas parengia tarp sesijų atlikto darbo ataskaitą ir pateikia ją Baltijos Asamblėjos sesijai. 18 straipsnis. Prezidiumo posėdis
  46. Prezidiumo posėdžiai rengiami ne rečiau kaip keturis kartus per metus.
  47. Prezidiumo posėdį šaukia Baltijos Asamblėjos Prezidentas, nurodydamas posėdžio laiką bei vietą ir pateikdamas darbotvarkės projektą.
  48. Prezidiumo posėdyje gali dalyvauti komitetų pirmininkai, nacionalinių delegacijų nariai, nacionalinių parlamentų komitetų atstovai ir kiti Prezidiumo pakviesti asmenys. Nors kartą per metus Prezidiumas į posėdį pakviečia komitetų pirmininkus, jų pavaduotojus ir Baltijos Ministrų Tarybos atstovus, kad įvertintų einamųjų metų veiklą ir nustatytų ateinančių metų prioritetus.
  49. Prezidiumo posėdžių protokolavimu rūpinasi BA Sekretoriatas. Į protokolą įrašoma posėdžio laikas ir vieta, dalyvių pavardės, svarstomi klausimai, pagrindinės nuomonės ir priimti sprendimai. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir protokolą rašęs asmuo.
  50. Prezidiumo techninį aptarnavimą užtikrina BA Sekretoriatas.
  51. Prezidiumo posėdžių protokolai anglų kalba išdalijami Baltijos Asamblėjos nacionalinių delegacijų nariams ne vėliau kaip per dvi savaites po Prezidiumo posėdžių. 19 straipsnis. Prezidiumo sprendimai
  52. Baltijos Asamblėjos Prezidiumas turi įgaliojimus, kai jo posėdyje dalyvauja po vieną Prezidiumo narį iš kiekvienos Baltijos Asamblėjos valstybės, įskaitant Baltijos Asamblėjos Prezidentą.
  53. Prezidiumo sprendimai priimami bendru sutarimu. Jeigu bendro sutarimo nėra, Baltijos Asamblėjos Prezidentas gali siūlyti klausimą įtraukti į sesijos darbotvarkę. Šiuo atveju sesija priima sprendimą nacionalinių delegacijų bendru sutarimu. 3 skyrius Baltijos Asamblėjos komitetai 20 straipsnis. Baltijos Asamblėjos komitetai
  54. Komitetai sudaromi Baltijos Asamblėjos rūpimiems klausimams rengti ir svarstyti.
  55. Baltijos Asamblėjos nuolatiniai komitetai yra šie: 1) Aplinkosaugos ir energetikos komitetas; 2) Ekonomikos reikalų, komunikacijų ir informatikos komitetas; 3) Socialinių reikalų komitetas; 4) Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas; 5) Teisės ir saugumo reikalų komitetas.
  56. Baltijos Asamblėjos sesija gali sudaryti atskiriems klausimams parengti laikinuosius komitetus, nustatyti jų sudėtį, įgaliojimų ribas bei trukmę ir atsiskaitymo už veiklą tvarką. 21 straipsnis. Nuolatinių komitetų uždaviniai ir kompetencija
  57. Nuolatinių komitetų uždavinys – svarstyti jų veiklos sričiai priklausančius klausimus, dominančius nacionalinių delegacijų narius ir Baltijos Asamblėjos valstybes, parengti bendras nuostatas šiais klausimais, taip pat apsvarstyti ir parengti priimti sesijose Prezidiumo perduotus dokumentus.
  58. Baltijos Asamblėjos komitetai: 1) parengia svarstyti sesijose komitetų veiklai priklausančius klausimus; 2) parengia svarstyti sesijose iš Prezidiumo gautus dokumentų projektus; 3) inicijuoja dokumentų projektus; 4) kontroliuoja, kaip įgyvendinami jų parengti ir BA priimti dokumentai; 5) supažindina atitinkamus nacionalinių parlamentų komitetus su BA sesijose priimtais dokumentais, susijusiais su šių komitetų veikla; 6) sprendžia kitus BA komitetų kompetencijai priklausančius klausimus; 7) teikia savo darbo ataskaitas Baltijos Asamblėjos sesijai. 22 straipsnis. Komitetų narių skyrimas
  59. Kiekvienas nacionalinės delegacijos narys gali būti vieno nuolatinio komiteto nariu ir papildomai – Biudžeto ir kontrolės komiteto arba Redakcinės komisijos nariu.
  60. Kiekviena nacionalinė delegacija savo narius į BA komitetus paskirsto atsižvelgdama į nacionalinių delegacijų lygaus atstovavimo komitetuose principą ir pagal galimybę – į narių interesus.
  61. Nacionalinės delegacijos sprendimu prireikus laikinai pakeisti komiteto narį darbui komitete gali būti paskirtas jį pavaduojantis nacionalinės delegacijos narys. Pavaduojantysis turi visas komiteto nario teises ir pareigas. 23 straipsnis. Biudžeto ir kontrolės komitetas
  62. Kiekviena nacionalinė delegacija paskiria į Biudžeto ir kontrolės komitetą po du narius, kurie nėra nacionalinių delegacijų pirmininkai ar jų pavaduotojai.
  63. Biudžeto ir kontrolės komiteto sudėtį tvirtina ir prireikus nacionalinių delegacijų siūlymu ją keičia sesija.
  64. Biudžeto ir kontrolės komitetas: 1) turi teisę bet kuriuo metu nagrinėti ir tikrinti finansinius dokumentus; 2) parengia piniginių ir kitų BA lėšų naudojimo tvarkos projektą ir pateikia atitinkamus sprendimų projektus sesijoje; 3) nagrinėja Prezidiumo ir Sekretoriato sudarytą ateinančių metų biudžeto projektą, jį keičia ir pateikia per Prezidiumą priimti sesijoje; 4) kontroliuoja Baltijos Asamblėjos išlaidas ir sesijoje pateikia Baltijos Asamblėjos praėjusių metų biudžeto vykdymo ataskaitą, taip pat išvadas dėl išlaidų pagrįstumo. 24 straipsnis. Komiteto pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai
  65. Kiekvienos sesijos pabaigoje valstybės, kuri toliau pirmininkaus, delegacija iš savo delegacijos narių paskiria komitetų pirmininkus. Komiteto pirmininko pavaduotojus paskiria kitų dviejų valstybių nacionalinės delegacijos. Pirmininkai ir jų pavaduotojai patvirtinami BA sesijoje kitiems kalendoriniams metams.
  66. Komiteto pirmininkas: 1) koordinuoja ir organizuoja komiteto veiklą, sudaro jo darbo planą; 2) šaukia komiteto posėdžius ir rengia jų darbotvarkių projektus; 3) sprendžia, ką kviesti į klausimų ir projektų svarstymą; 4) pirmininkauja komiteto posėdžiams; 5) prireikus kaip komiteto atstovas dalyvauja Prezidiumo posėdžiuose; 6) pasirašo komiteto dokumentus.
  67. Jeigu komiteto pirmininko nėra, jo pareigas eina pavaduotojas iš valstybės, kuri anksčiau pirmininkavo Baltijos Asamblėjai. Jeigu jo nėra, pirmininko pareigas eina kitas pavaduotojas. 25 straipsnis. Komitetų posėdžiai
  68. Nuolatinio komiteto posėdžiai rengiami ne rečiau kaip tris kartus per metus, o laikinųjų komitetų – prireikus.
  69. Komiteto posėdį šaukia jo pirmininkas nurodydamas posėdžio darbotvarkę, laiką bei vietą. Komitetų posėdžiai vyksta pagal galimybę kiekvienoje BA valstybėje narėje.
  70. Dalyvauti komitetų posėdžiuose gali būti kviečiami kiti BA nacionalinių delegacijų nariai, Vyriausybių atstovai, ekspertai, taip pat komiteto pirmininko nuožiūra kiti asmenys. Komitetai gali rengti bendras priemones, apie vadovavimą joms susitaria šių komitetų pirmininkai.
  71. Komitetų posėdžių protokolavimu rūpinasi Baltijos Asamblėjos Sekretoriatas. Į protokolą įrašoma posėdžio laikas ir vieta, dalyvių pavardės, svarstomi klausimai, pagrindinės nuomonės ir priimti sprendimai. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir protokolą rašęs asmuo.
  72. Komitetų posėdžių techninį aptarnavimą užtikrina valstybės, kurioje vyksta komiteto posėdis, nacionalinės delegacijos sekretorius.
  73. Komitetų posėdžių protokolai anglų kalba komitetų nariams ir Baltijos Asamblėjos generaliniam sekretoriui išdalijami ne vėliau kaip per dvi savaites po posėdžių. 26 straipsnis. Komitetų sprendimai
  74. Baltijos Asamblėjos komiteto įgaliojimai yra teisėti, jeigu jo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip po vieną nacionalinės delegacijos narį iš kiekvienos Baltijos Asamblėjos valstybės, tarp jų komiteto pirmininkas arba jo pavaduotojas.
  75. Komiteto sprendimai priimami dalyvaujančių posėdyje komiteto narių bendru sutarimu. Jeigu bendro sutarimo nėra, komiteto pirmininkas klausimą gali pasiūlyti apsvarstyti sesijai. 27 straipsnis. Redakcinė komisija
  76. Prieš sesiją Prezidiumas arba sesijos pradžioje Baltijos Asamblėja gali sudaryti Redakcinę komisiją. Į Redakcinę komisiją kiekviena nacionalinė delegacija skiria po vieną narį.
  77. Redakcinės komisijos posėdžiai vyksta Baltijos Asamblėjos sesijos metu.
  78. Redakcinė komisija: 1) apsvarsto visus sesijai teikiamų dokumentų projektus, siekdama vienodo jų stiliaus ir formos padaro būtinas redakcines pataisas ir šias pataisas suderina su dokumentą parengusiais komitetais; 2) pateikia išvadas dėl visų sesijoje priimamų dokumentų; 3) patvirtina dokumentų projektų galutines redakcijas ir teikia jas sesijai balsuoti. 4 SKYRIUS PARTINĖS GRUPĖS (FRAKCIJOS) IR KITOS INTERESŲ GRUPĖS 28 straipsnis. Baltijos Asamblėjos partinės grupės (frakcijos)
  79. Panašiems politiniams interesams ir požiūriams išreikšti, remdamiesi atitinkama bendra deklaracija, nacionalinių delegacijų nariai gali sudaryti partines grupes (frakcijas): ne mažiau kaip 5 narių iš ne mažiau kaip dviejų nacionalinių delegacijų.
  80. Partinė grupė (frakcija) išrenka pirmininką ir jo pavaduotoją ir apie tai praneša Baltijos Asamblėjos Prezidiumui.
  81. Nacionalinės delegacijos atskiras narys gali priklausyti tik vienai partinei grupei (frakcijai).
  82. Partinės grupės (frakcijos) turi teisę pateikti Prezidiumui ar sesijai dokumentų projektus ir siūlyti dėl jų balsuoti.
  83. Partinės grupės (frakcijos) veikia vadovaudamosi Baltijos Asamblėjos partinių grupių (frakcijų) veiklos nuostatais, kurie yra neatskiriama Statuto sudedamoji dalis. 29 straipsnis. Kitos interesų grupės Kitos interesų grupės veikia pagal Baltijos Asamblėjos interesų grupių veiklos nuostatus, kurie yra neatskiriama Statuto sudedamoji dalis. 5 SKYRIUS Baltijos Asamblėjos Sekretoriatas 30 straipsnis. Bendrosios nuostatos
  84. Reguliarią Baltijos Asamblėjos ir jos organų veiklą užtikrina Sekretoriatas.
  85. Baltijos Asamblėjos Sekretoriatą sudaro Baltijos Asamblėjos generalinis sekretorius, Lietuvos, Estijos ir Latvijos nacionalinių delegacijų sekretoriai (nacionaliniai sekretoriai). BA Sekretoriatas turi savo darbo aparatą.
  86. Baltijos Asamblėjos generalinio sekretoriaus ir nacionalinių delegacijų sekretorių veiksmai derinami vadovaujantis šiuo Statutu ir kitais jo pagrindu priimtais dokumentais. TREČIASIS SKIRSNIS Baltijos Asamblėjos dokumentų rengimo tvarka 1 skyrius DOKUMENTŲ Projektų pateikimas 31 straipsnis. Baltijos Asamblėjos priimami dokumentai Baltijos Asamblėja savo poziciją išreiškia rezoliucijomis, deklaracijomis, rekomendacijomis, kreipimaisi, sprendimais, pareiškimais, pasiūlymais, nuomonėmis arba memorandumais. 32 straipsnis. Dokumentų inicijavimo teisė
  87. Dokumentų inicijavimo teisę bet kuria forma turi Prezidiumas, kiekvienas nacionalinės delegacijos narys, komitetas, partinė grupė (frakcija) ir pati BA nacionalinė delegacija.
  88. Tik Prezidiumas tokia teise naudojasi sprendžiant Baltijos Asamblėjos darbo organizavimo klausimus, taip pat šio Statuto nustatytais atvejais. 33 straipsnis. Dokumento projekto pateikimas
  89. Baltijos Asamblėjos dokumento projektas pateikiamas Prezidiumui.
  90. Eilinėje sesijoje svarstytino dokumento projektas turi būti perduotas Prezidiumui ne vėliau kaip prieš pusantro mėnesio iki sesijos pradžios.
  91. Nacionalinė delegacija gali išimties tvarka pateikti dokumento projektą eilinės sesijos pradžioje.
  92. Dokumentų, svarstomų neeilinėje sesijoje, projektai gali būti pateikti tos pačios sesijos pradžioje. 34 straipsnis. Inicijuojamo dokumento reikalavimai
  93. Dokumento projektas pateikiamas Prezidiumui viena iš oficialių BA kalbų kartu su vertimu į anglų kalbą. Prie projekto pridedamas aiškinamasis raštas, kuriame projekto autorius (iniciatorius) pagrindžia būtinumą dokumentą priimti.
  94. Dokumento projekte turi būti data ir iniciatorių arba jų atstovų vardai, pavardės ir parašai. 35 straipsnis. Dokumentų projektų sąrašas
  95. Baltijos Asamblėjos pirmininkaujančios valstybės delegacijos sekretorius sudaro laiku pateiktų sesijai svarstyti ir Statuto reikalavimus atitinkančių dokumentų projektų sąrašą ir jį kartu su dokumentų projektais išsiunčia Baltijos Asamblėjos Sekretoriatui ir kitų valstybių narių nacionalinių delegacijų sekretoriams.
  96. Prireikus sesijoje svarstytinų dokumentų sąrašas papildomas arba sutrumpinamas, remiantis organų, kurių kompetencijai priklauso dokumentų projektų rengimas, sprendimu. 2 skyrius DOKUMENTO Projekto rengimo tvarka 36 straipsnis. Pagrindinio komiteto skyrimas
  97. Baltijos Asamblėjos Prezidiumas, gavęs dokumento projektą, iš karto paskiria inicijuojamam projektui pagrindinį komitetą, atsižvelgdamas į kiekvieno komiteto veiklos sritį. Baltijos Asamblėjos pirmininkaujančios valstybės delegacijos sekretorius paskirtą pagrindinį komitetą nurodo projektų sąraše ir per nacionalinių delegacijų sekretorius organizuoja projekto vertimą ir įteikimą pagrindinio komiteto nariams.
  98. Projektui, kurį nacionalinė delegacija sesijos pradžioje pateikia išimties tvarka, rengti Prezidiumas iš karto paskiria pagrindinį komitetą ir šį projektą perduoda Redakcinei komisijai.
  99. Prireikus ir komitetų sutarimu Prezidiumas dokumentų projektus perskirsto. 37 straipsnis. Pranešėjo skyrimas ir jo uždaviniai
  100. Pagrindinio komiteto pirmininkas, gavęs dokumento projektą, paskiria už projekto rengimą atsakingą asmenį – komiteto pranešėją.
  101. Apie komiteto paskirtą pranešėją informuojamas Baltijos Asamblėjos pirmininkaujančios valstybės delegacijos sekretorius, o šis nurodo jį rengiamų projektų sąraše.
  102. Pranešėjas parengia projektą esminiam aptarimui komitete ir komiteto vardu informuoja apie jį svarstant projektą Baltijos Asamblėjos sesijoje. 38 straipsnis. Pagrindinio komiteto darbas su dokumento projektu
  103. Pagrindinis komitetas apsvarsto pateiktą projektą savo posėdyje ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki sesijos pradžios. Komiteto pirmininkas kviečia dokumento projektui svarstyti būtinus specialistus ir Vyriausybės atstovus.
  104. Pagrindinis komitetas padaro dokumento projekte būtinus pakeitimus ir ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki eilinės sesijos pradžios priima sprendimą pateikti projektą svarstyti Baltijos Asamblėjos sesijai.
  105. Dokumento projektas, kurį pagrindinis komitetas nusprendė pateikti svarstyti sesijai ir kurį prireikus pagrindinis komitetas yra pataisęs, perduodamas Redakcinei komisijai kartu su komiteto išvada. 39 straipsnis. Dokumento projekto rengimas
  106. Baltijos Asamblėjos sesijoje pranešimą dėl projekto padaro jo autorius ir pagrindinio komiteto pranešėjas. Po pateikimo jiems gali būti užduodama klausimų ir į juos atsakoma.
  107. Baigus atsakinėti į klausimus, posėdžio pirmininkas nustato laiką pateikti pasiūlymus dėl projekto pakeitimų.
  108. Pasiūlymus dėl pakeitimų gali teikti frakcijos, komitetai ir nacionalinių delegacijų nariai. Pasiūlymai dėl pakeitimų turi būti raštu pateikti pagrindiniam komitetui.
  109. Pagrindinis komitetas pasiūlymus dėl pakeitimų apsvarsto ir priima dėl jų sprendimus. Po to projekto tekstas pateikiamas Redakcinei komisijai, ši jį apsvarsto ir suderinusi su pagrindiniu komitetu pateikia galutinę projekto redakciją BA Prezidiumui. BA Prezidiumas ir Sekretoriatas organizuoja dokumento projekto galutinio teksto vertimą.
  110. Galutinė projekto redakcija kartu su pasiūlymais dėl pakeitimų (papildymų) vėl pateikiama svarstyti sesijai, kurioje pranešimą skaito tik komiteto pranešėjas.
  111. Po pranešimo autoriai, į kurių pakeitimus nebuvo atsižvelgta, gali teikti juos balsuoti. Po balsavimo dėl pakeitimų dokumento projektas teikiamas galutiniam balsavimui.
  112. Pagrindinis komitetas arba projekto autorius turi teisę prašyti bet kuriuo metu nutraukti projekto svarstymą. Esant projekto svarstymo pertraukai, komitetas, atsižvelgdamas į sesijos darbotvarkę, gali tarpininkauti dėl projekto naujo svarstymo toje pačioje sesijoje arba svarstymą atidėti. Šiuo klausimu sprendimą priima Baltijos Asamblėjos sesija. 40 straipsnis. Baigiamasis sesijos dokumentas
  113. Priėmus sprendimus dėl projektų, Prezidiumas parengia ir pateikia sesijai priimti Baigiamąjį dokumentą. Baigiamajame dokumente išvardijami visi sesijoje priimti dokumentai ir pažymimi visi svarbiausi svarstyti klausimai, nurodomi Baltijos Asamblėjos ateinančių metų veiklos prioritetai, taip pat kitos eilinės sesijos data ir valstybė.
  114. Baigiamasis dokumentas kartu su sesijoje priimtais dokumentais yra vieši ir skelbiami BA interneto tinklalapyje. 41 straipsnis. Projektų, pateiktų išimties tvarka, rengimas
  115. Sesijos pradžioje nacionalinės delegacijos pateiktam projektui Prezidiumas iš karto paskiria pagrindinį komitetą ir perduoda projektą Redakcinei komisijai.
  116. Baltijos Asamblėjos Sekretoriatas iš karto organizuoja projekto vertimą ir išdalija jį nacionalinių delegacijų nariams.
  117. Pagrindinis komitetas apsvarsto projektą, padaro būtinus pakeitimus ir pateikia projektą Redakcinei komisijai. Ši kartu su savo išvadomis grąžina jį BA Prezidiumui.
  118. Prezidiumas įtraukia projektą į darbotvarkę pagal jo svarbą.
  119. Dėl dokumento projekto kalba projekto autorius ir pagrindinio komiteto atstovas. Po to dokumento projektas teikiamas galutiniam balsavimui arba jo svarstymas nutraukiamas.
  120. Išimties tvarka pateikti dokumentų projektai turi būti apsvarstyti iki sesijos Baigiamojo dokumento svarstymo. 3 skyrius Kitų klausimų svarstymas 42 straipsnis. Kitų klausimų įtraukimas į darbotvarkę Baltijos Asamblėjos Prezidiumas, sudarydamas sesijos darbotvarkę, komitetų, partinių grupių (frakcijų) arba nacionalinių delegacijų narių siūlymu gali į ją įtraukti aktualių temų svarstymą ir pareigūnų atsakymų į paklausimus išklausymą. 43 straipsnis. Kitų klausimų svarstymo tvarka
  121. Aktualiais klausimais, kurie yra įtraukti į sesijos darbotvarkę, pranešimą daro siūlymo iniciatorius, o esant paklausimų – pakviestas pareigūnas.
  122. Po pranešimo pranešėjas gali būti kviečiamas atsakyti į klausimus.
  123. Baigus klausimus, sesijos pirmininkas paskelbia diskusijas, kurių metu nustatyta tvarka suteikiamas žodis kiekvienam norinčiajam pasisakyti. Prašymai pasisakyti pateikiami raštu, o pasisakymų eiliškumas nustatomas prašymo pateikimo tvarka. KETVIRTASIS SKIRSNIS Baltijos Asamblėjos turtas, lėšos IR biudžetas 44 straipsnis. Baltijos Asamblėjos turtas ir lėšos
  124. Baltijos Asamblėjos veikla finansuojama iš narių įmokų.
  125. Baltijos Asamblėja gali turėti ir naudoti savo veiklai būtiną turtą ir lėšas, gautus kaip aukas, palikimą, taip pat gautus iš susijusios su jos tikslais ekonominės veiklos (suvenyrų su jos simbolika pardavimo, publikacijų ir kt.). Šis turtas ir lėšos naudojami laikantis nustatytos tvarkos.
  126. Kiekvienas nacionalinis parlamentas pats dengia išlaidas, susijusias su jo delegacijos Baltijos Asamblėjoje narių dalyvavimu sesijose, Prezidiumo, komitetų ir komisijų posėdžiuose, Baltijos Taryboje, taip pat tarptautinių Baltijos Asamblėjos partnerių bendradarbiavimo priemonėse.
  127. Baltijos Asamblėjos Sekretoriato išlaidas Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentai pasidalija po lygiai.
  128. Pagal Baltijos Asamblėjos statutą teisę naudoti Baltijos Asamblėjos turtą ir lėšas turi Baltijos Asamblėjos generalinis sekretorius.
  129. Bendrosios išlaidos, susijusios su Baltijos Asamblėjos veikla, finansuojamos iš Baltijos Asamblėjos biudžeto.
  130. Prezidiumas iš karto, priėmęs sprendimą dėl biudžeto, informuoja parlamentus ir Baltijos Asamblėjos valstybių narių Vyriausybes apie įmokų, kurias reikia įmokėti į Baltijos Asamblėjos biudžetą, dydį.
  131. Baltijos Asamblėjos finansinės lėšos naudojamos vadovaujantis Baltijos Asamblėjos finansinių lėšų naudojimo nuostatais, kurie yra neatskiriama Statuto sudedamoji dalis. PENKTASIS SKIRSNIS BALTIJOS ASAMBLĖJOS IR BALTIJOS MINISTRŲ TARYBOS BENDRADARBIAVIMAS 45 straipsnis. Bendradarbiavimo įgyvendinimas Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos bendradarbiavimas grindžiamas 1994 m. birželio 13 d. susitarimu „Dėl Baltijos šalių tarpparlamentinio ir tarpvyriausybinio bendradarbiavimo“, 1996 m. balandžio 14 d. pasirašytu Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos bendradarbiavimo protokolu, šiuo Statutu ir kitais teisės aktais. Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos bendradarbiavimą įgyvendina Prezidiumas ir nuolatiniai komitetai, jį koordinuoja Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos Sekretoriatai. 46 straipsnis. Baltijos Taryba
  132. Baltijos Asamblėja ir Baltijos Ministrų Taryba kasmet šaukia bendrus posėdžius – Baltijos Tarybą. Bendro posėdžio laiką ir vietą bei darbotvarkę derina atitinkami sekretoriatai, remdamiesi Baltijos Asamblėjos Prezidiumo ir Baltijos Ministrų Tarybai pirmininkaujančios Baltijos valstybės susitarimu.
  133. Baltijos Ministrų Taryba kiekviename kasmetiniame bendrame Baltijos Tarybos posėdyje pateikia pranešimą apie Baltijos valstybių bendradarbiavimą, apie bendrus veiksmus praėjusiais metais ir apie tolesnio bendradarbiavimo planus.
  134. Kasmetiniuose bendruose posėdžiuose ir tarp jų Baltijos Asamblėjos nariai individualiai arba valstybės delegacijos, atskiro nuolatinio komiteto arba užregistruotos partinės grupės (frakcijos) vardu gali Baltijos Ministrų Tarybai žodžiu ar raštu pateikti klausimų, susijusių su Baltijos valstybių bendradarbiavimu.
  135. Baltijos Asamblėja gali kreiptis į Baltijos Ministrų Tarybą su pasiūlymais ir rekomendacijomis. Baltijos Asamblėja gali prašyti Baltijos Ministrų Tarybą, kad padarytų pranešimą apie tai, kaip vykdomos Baltijos Asamblėjos priimtos rezoliucijos. ŠEŠTASIS SKIRSNIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 47 straipsnis. Baltijos Asamblėjos veiklos nutraukimas
  136. Baltijos Asamblėjos veikla nutraukiama nutraukus Susitarimą „Dėl Baltijos šalių tarpparlamentinio ir tarpvyriausybinio bendradarbiavimo“.
  137. Kiekvienos Baltijos valstybės parlamentas gali priimti sprendimą išstoti iš Baltijos Asamblėjos. Tokiu atveju Asamblėjos veikla laikoma nutraukta po šešių mėnesių nuo dienos, kai sprendimą priėmusios Baltijos valstybės parlamentas pranešė apie tai Prezidiumui arba kitų Baltijos Asamblėjos nacionalinių delegacijų pirmininkams. 48 straipsnis. Statuto tekstai ir jų aiškinimas
  138. Šis Statutas surašytas keturiomis kalbomis: lietuvių, estų, latvių ir anglų. Visi tekstai turi vienodą galią, o iškilus ginčui dėl jų, pirmenybė teikiama tekstui anglų kalba.
  139. Prireikus šio Statuto aiškinimo teisę turi Baltijos Asamblėjos Prezidiumas, gavęs Teisės ir saugumo reikalų komiteto išvadą. 49 straipsnis. Statuto įsigaliojimas
  140. Šis Statutas įsigalioja nuo jo priėmimo bendru sutarimu Baltijos Asamblėjos sesijoje (bendrame delegacijų posėdyje).
  141. Priėmus šį Baltijos Asamblėjos statutą, netenka galios 1991 m. lapkričio 8 d. Baltijos Asamblėjos nuostatai ir jų vėlesni pakeitimai. Ryga, 2010 m. spalio 22 d. 1 Baltijos Asamblėjos statutas priimtas 1999 m. gegužės 29 d. Statuto tekstas su pakeitimais, priimtais 2000 m. gegužės 27 d., 2002 m. gruodžio 14 d., 2003 m. lapkričio 29 d., 2004 m. gruodžio 19 d. ir 2010 m. spalio 22 d.

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.