Attachment No

Attachment No Baltijos asamblėjos 29-OSIOS SESIJOS REzOLiUcija Baltijos Asamblėja, susirinkusi į 29-ąją sesiją 2010 m. spalio 21–22 dienomis Rygoje, Latvijos Respublikoje; aptarusi Baltijos valstybių bendradarbiavimą stabilizuojant ekonomiką, atnaujinant konkurencingumą ir įgyvendinant priemones, skatinančias Baltijos valstybių saugumą, plėtrą ir gyvenimo kokybę, taip pat Baltijos valstybių bendrus sveikatos apsaugos projektus; pripažindama, kad tik bendradarbiaudamos ir tik bendromis politinėmis pastangomis Baltijos valstybės gali atremti visuotinius iššūkius ir skatinti regiono plėtrą, gerovę ir stabilumą; pabrėždama, kad Baltijos valstybių parlamentai ir vyriausybės turėtų ypač atkreipti dėmesį į ekonomikos stabilizavimą ir socialinį saugumą, nustatydami konkrečius vidutinės trukmės ir ilgalaikės plėtros uždavinius; palankiai vertindama Estijos pasiektą tikslą – euro įvedimą 2011 metais ir pažymėdama, kad euro įvedimas Estijoje teigiamai paveiks ir kitų realią euro įvedimo strategiją įgyvendinančių Baltijos valstybių ekonominę padėtį; dėl ekonominio bendradarbiavimo pabrėždama, kad Baltijos valstybės privalo bendrai sutelkti išteklius konkurencingai ekonomikai plėtoti, koordinuodamos investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, nuosekliai vystydamos regiono žinių ir kūrybos pramonę ir koordinuodamos bendrus infrastruktūros ir susisiekimo projektus, ragina Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentus ir vyriausybes, taip pat Baltijos Ministrų Tarybą: – stiprinti Baltijos valstybių mokesčių politikos ir su verslumu susijusių nuostatų koordinavimą, pavyzdžiui, plėtoti panašias mokesčių sistemas visose Baltijos valstybėse, – priimti sprendimus, susijusius su bendrais infrastruktūros projektais, ir ypač atkreipti dėmesį į didelio masto energetikos projektus ir bendrą atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, – bendrai koordinuoti projektus ir iniciatyvas įgyvendinant Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją; nesudaryti susitarimų su kitomis kaimyninėmis šalimis be bendro sutarimo, jeigu tokie susitarimai galėtų paveikti strategiškai svarbius projektus, dėl kurių plėtojimo Baltijos valstybės yra susitarusios. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama rinkos administracinių kliūčių panaikinimui, gerinant energijos vartojimo efektyvumą ir plėtojant transporto jungtis, – susitarti dėl bendros vizijos, kaip plėtoti Rail Baltica infrastruktūros projektą, kartu nustatyti projekto įgyvendinimo grafiką ir susitarti, kad po Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) politikos peržiūros Via Baltica maršrutas būtų integruotas į pagrindinį Europos Sąjungos transporto tinklą; dėl socialinio ir sveikatos apsaugos sektoriaus išreikšdama įsitikinimą, kad sveikatos apsaugos išteklių konsolidavimas palengvins kokybiškos, bendros ir efektyvios sveikatos apsaugos sistemos plėtrą regione, kartu aiškiai suprasdama, kad bendrų projektų plėtojimas yra ilgas procesas; palankiai vertindama Baltijos valstybių ministrų pirmininkų sprendimą sudaryti Baltijos Ministrų Tarybos socialinių ir sveikatos apsaugos reikalų darbo grupę, ragina Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentus ir vyriausybes, taip pat Baltijos Ministrų Tarybą: – vykdomosios valdžios lygiu parengti veiksmų planą, kuris taptų Baltijos valstybių abipusiškai naudingo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo sveikatos apsaugos srityje pagrindu, nustatant būtinas teisės aktų pataisas, sąnaudas ir įgyvendinimo terminus, – įvertinti galimybę sukurti bendrą Baltijos valstybių kompensuojamųjų vaistų ir medicinos įrangos, tarpvalstybinio spermos banko ir keitimosi transplantacijai skirtais organais sistemą, taip pat galimybę įkurti bendrus specializuotus medicinos centrus regione, – koordinuoti pirmosios medicinos pagalbos teikimą pasienio miestuose ir gyvenvietėse; dėl mokslo ir mokslinių tyrimų pažymėdama, kad tikslinė mokslo ir mokslinių tyrimų plėtra yra vienas iš pagrindinių konkurencingumo stiprinimo veiksnių, ragina Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentus ir vyriausybes, taip pat Baltijos Ministrų Tarybą: – siekti supaprastinti dalyvavimo Europos Sąjungos finansuojamose programose taisykles ir jas suderinti pagal naują, pasitikėjimu grindžiamą modelį, – geriau panaudoti mokslui ir moksliniams tyrimams skiriamas valstybės lėšas, – užtikrinti bendrai su Europos Sąjunga finansuojamų projektų išankstinį ir tarpinį mokėjimus iš valstybės biudžeto, – atleisti valstybės finansuojamas aukštojo mokslo įstaigas nuo pridėtinės vertės mokesčio. Ryga, 2010 m. spalio 22 d.