← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2009 M. GEGUŽĖS 22 D. ĮSAKYMO Nr. 3D-371 „DĖL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS IR VERTINIMO PLANO IKI 2015 METŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2010 m. spalio 22 d. Nr. 3D-938 Vilnius P a k e i č i u Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. 3D-371 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo plano iki 2015 metų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 64-2582, Nr. 85-3616) ir išdėstau jį nauja redakcija: „LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS IR VERTINIMO PLANO IKI 2015 METŲ PATVIRTINIMO Atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL 2005 L 277, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 473/2009 (OL 2009 L 144, p. 3), 80–82 straipsnius ir siekdamas įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo tikslus, uždavinius ir principus 2008–2015 metais, t v i r t i n u Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo planą iki 2015 metų (pridedama).“ Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3D-371 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 3D-938 redakcija) LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS IR VERTINIMO PLANAS IKI 2015 METŲ I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo planas iki 2015 metų (toliau – Planas) yra planavimo dokumentas, kuriame nustatyti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, patvirtintos 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C

(2007)5076 (toliau – Programa), įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo tikslai, uždaviniai ir principai 2008–2015 metais, suplanuotos priemonės ir finansavimo galimybės šiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, vertinimo kokybės kriterijai bei kontrolės procedūros.
  1. Planas parengtas vadovaujantis 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL 2005 L 277, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 473/2009 (OL 2009 L 144, p. 3), 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1974/2006, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (OL 2006 L 368, p. 15), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. vasario 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 108/2010 (OL 2010 L 36, p. 4), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ (Žin., 2007, Nr. 22-839), Programa, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (Žin., 2007, Nr. 41-1562; 2009, Nr. 21-834), ir kitais teisės aktais.
  2. Prireikus, Planas gali būti tikslinamas ir atnaujinamas įgyvendinimo metu. II. SUTRUMPINIMAI IR PAGRINDINĖS SĄVOKOS
  3. Plane vartojami sutrumpinimai: Agentūra – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos; EB – Europos Bendrija; EK – Europos Komisija; EPVD – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir programų vertinimo departamentas; ES – Europos Sąjunga; EŽŪFKP – Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai; KPD – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamentas; SSGG – silpnybės, stiprybės, grėsmės, galimybės; ŽŪM – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
  4. Plane vartojamos sąvokos: Baigiamasis (ex post) vertinimas – įgyvendinus Programą atliekamas vertinimas, kai analizuojamas Programos lėšų panaudojimas, nustatomi planuoti ir neplanuoti Programos padariniai, Programos veiksmingumas, naudingumas, socialinis ir ekonominis poveikis. Išankstinis (ex ante) vertinimas – planuojant Programą atliekamas vertinimas, kuriuo siekiama optimizuoti lėšų paskirstymą ir tobulinti Programą: nustatomi ir įvertinami vidutinės ir ilgalaikės trukmės poreikiai, siektini tikslai, numatomi rezultatai, kiekybiškai išreikšti tikslai, pirmiausia poveikio pradinei padėčiai atžvilgiu, įvertinama Programos atitiktis EB prioritetams, ankstesnio programavimo patirtis bei įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir finansų valdymo procedūrų kokybė. Išorinis vertinimas – vertinimas, atliekamas asmenų, nepriklausančių už Programą atsakingai institucijai. Programos rodikliai – finansiniai (įnašo), fiziniai (produkto), rezultato, poveikio ir pradinės padėties rodikliai, kuriais apibūdinami Programos įgyvendinimo socialiniai ir ekonominiai padariniai. Programos stebėsena – reguliarus ir sistemingas vertinimui reikalingų kiekybinių duomenų apie Programos įgyvendinimo pažangą rinkimas pagal finansinio įnašo, produkto ir rezultatų rodiklius, jų kaupimas ir apibendrinimas. Strateginė stebėsena – kas dvejus metus pradedant 2010 metais rengiama suvestinė ataskaita, kurioje išdėstoma pažanga, padaryta įgyvendinant Nacionalinę 2007–2013 metų kaimo plėtros strategiją (kuriai pritarta EK 2007-01-25 raštu Nr. 002276) (toliau – Strategija), vykdant jos tikslus, nurodomas įnašas vykdant EB strategines gaires. Ataskaitoje apibendrinamos Programos įgyvendinimo ankstesniųjų metų pažangos ataskaitos, apibūdinami Programos pasiekimai ir rezultatai, susiję su Strategijoje numatytais rodikliais, ir tęstinio vertinimo rezultatai. Ataskaitoje apibūdinama pažanga remiantis produkto, rezultato, poveikio rodikliais ir, jei būtina, atnaujinami pradinės padėties rodikliai. Tarpinis vertinimas – įgyvendinant Programą (2010 m.) atliekamas vertinimas, kuriuo siekiama nustatyti Programos tikslų pasiekimo tikimybę ir prireikus padaryti tam tikrų Programos pakeitimų. Nagrinėjamas išteklių panaudojimo mastas, Programos našumas ir veiksmingumas, jos socialinis ir ekonominis poveikis bei poveikis EB prioritetams. Tarpinis vertinimas apima Programos tikslus, juo siekiama sukaupti patirties kaimo plėtros politikos srityje, nustatomi veiksniai, prisidėję prie sėkmingo arba nesėkmingo Programos įgyvendinimo, įskaitant tvarumą, ir nustatoma geriausia praktika. Programos pažanga nagrinėjama remiantis rezultatų ir (prireikus) poveikio rodikliais, siūlomos priemonės Programos įgyvendinimo kokybei gerinti. Teminis vertinimas – vertinimas, kai analizuojamas konkretus klausimas ar tema, siekiant tobulinti Programą ar įvertinti patirtį, reikalingą rengiant naujas programas. Tęstinis vertinimas – vertinimų, atliekamų per visą Programos įgyvendinimo laikotarpį, visuma: išankstinis vertinimas, tarpinis ir baigiamasis vertinimai ir kiti su vertinimu susiję veiksmai, būtini geresniam Programos valdymui – teminiai tyrimai, rodiklių apskaičiavimas ir tikslinimas, duomenų rinkimas. Vertinimo galimybės – vertinimui atlikti reikalingų žmonių ir kitų išteklių, žinių, įgūdžių, taisyklių, procedūrų, normų ir tradicijų derinys. Vertinimo kordinavimo grupė – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta darbo grupė Programos įgyvendinimo vertinimui koordinuoti. Vertinimo paklausa – Programą administruojančių institucijų poreikis atlikti vertinimą. Vertinimo pasiūla – nepriklausomų konsultantų siūlomos vertinimo paslaugos. Kitos Plane vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia kiti teisės aktai. III. STEBĖSENOS IR VERTINIMO BŪKLĖS ANALIZĖ
  5. Nuo 2005 m. pagrindinė stebėsenos ir vertinimo veikla buvo susijusi su pasirengimu 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui: 6.
  6. Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – FM) 2005–2006 m. įgyvendino projektą „Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento (toliau – BPD) teminis vertinimas ir vertinimo gebėjimų stiprinimas“ (pagal BPD 5 prioriteto „Techninė parama“ 2 priemonę „Programos viešumas ir vertinimas (ESF)“, kurį įgyvendinant buvo parengta vertinimo metodinė medžiaga: ES programų Lietuvoje priežiūros gairės (parengtos 2006 m. sausio mėn. FM užsakymu įgyvendinant vertinimo gebėjimų stiprinimo projektą. Gairės parengtos Centre for Strategy & Evaluation Services kartu su VšI „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“); ES programų Lietuvoje vertinimo gairės (parengtos FM užsakymu, įgyvendinant projektą „BPD teminis vertinimas ir vertinimo gebėjimų stiprinimas“ (Nr. BPD04-ESF-5.2.1-01-04/0004). Gaires parengė „Centre for Strategy & Evaluation Services kartu su VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“. Minėtos gairės yra svarbūs metodiniai dokumentai, kurie turėtų tapti veiksmingu metodiniu įrankiu, padedančiu stiprinti bendrus ES fondų paramą Lietuvoje administruojančių institucijų programos vertinimo ir priežiūros gebėjimus. Jie bus atnaujinami ir tikslinami įvykus svarbiems pasikeitimams, susijusiems su ES struktūrinių fondų programų vertinimu ir priežiūra; 6.
  7. ŽŪM, siekdama gauti rekomendacijas dėl 2007–2013 m. programavimo periodo, 2005–2008 m. organizavo keletą teminių BPD 4 prioriteto ir Lietuvos kaimo plėtros 2004–2006 m. plano (toliau – KPP) įgyvendinimo vertinimų. Juose buvo analizuojama žemės ūkio ir kaimo plėtros būklė ir tendencijos, nagrinėjama BPD 4 prioriteto ir KPP įgyvendinimo patirtis. Pagal vertinimo rekomendacijas buvo patobulinta Programa; 6.
  8. Programos projekto išankstinį įvertinimą (ex ante) atliko nepriklausomas konsultantas – Danijos konsultacinių paslaugų bendrovė „Orbicon A/S“.
  9. Atsižvelgiant į esamos būklės ir ateities tendencijų analizę galima išskirti vidaus (stiprybes ir silpnybes) ir išorės (galimybes ir grėsmes) veiksnius, turinčius įtakos ES paramos vertinimui: 7.
  10. Stiprybės: 7.1.
  11. sukaupta stebėsenos ir vertinimo organizavimo patirtis SAPARD, BPD 4 prioriteto, KPP įgyvendinimo laikotarpiais paramą administruojančiose institucijose (ŽŪM, Agentūroje ir kt.), šios patirties nestokoja ir savivaldybės, socialinių ir ekonominių partnerių organizacijos; 7.1.
  12. išsaugota dauguma kvalifikuotų darbuotojų, dirbusių per SAPARD, BPD 4 prioriteto, KPP įgyvendinimo laikotarpius paramą administruojančiose institucijose, savivaldybėse, įvairiose socialinių ir ekonominių partnerių organizacijose; 7.1.
  13. KPD 2006 m. įkurtas Kaimo plėtros programų priežiūros ir vertinimo skyrius, kurio pagrindinė funkcija buvo organizuoti KPD administruojamų kaimo plėtros programų stebėseną ir vertinimą, aptarnauti stebėsenos komitetus. 2010 m. šis skyrius performuotas į ES ir nacionalinių programų vertinimo skyrių ir perkeltas į EPVD; 7.1.
  14. užsimezgę ryšiai tarp ES fondų paramą administruojančių institucijų Lietuvoje, pvz., ŽŪM ir FM, vyksta bendradarbiavimas su kitų ES šalių institucijomis stebėsenos ir vertinimo srityje. 7.
  15. Silpnybės: 7.2.
  16. ES paramą kaimo plėtrai administruojančios institucijos ne visai supranta stebėsenos ir vertinimo galimybių naudą, nepakankamai skiria dėmesio stebėsenos ir vertinimo kokybei, ypač rezultatų naudojimui; 7.2.
  17. nepakankamai reglamentuota vertinimo funkcija ES paramą kaimo plėtrai administruojančiose institucijose; 7.2.
  18. nepakankami instituciniai ir asmeniniai gebėjimai (vis dar silpni esamų darbuotojų gebėjimai, žinios ir patirtis vertinimo srityje); 7.2.
  19. nepakankamai išnaudojamos vertinimo galimybės ES paramos kaimo plėtrai įgyvendinimui tobulinti, neužtikrinama vertinimo ataskaitų kokybė ir tinkamas vertinimo rezultatų naudojimas; 7.2.
  20. Lietuvoje vis dar ribota ir individualių poreikių neatitinkanti mokymų pasiūla vertinimo srityje. 7.
  21. Galimybės: 7.3.
  22. dėl 2007–2013 m. laikotarpiu skiriamos didesnės ES paramos kaimo plėtrai ir ilgesnio programavimo laikotarpio daugiau galimybių naudoti vertinimą, priimant sprendimus dėl Programos tobulinimo; 7.3.
  23. aiškus vertinimo planavimas 2007–2013 m. laikotarpiu leidžia ES paramą kaimo plėtrai administruojančioms institucijoms ir vertintojams iš anksto planuoti savo veiklą; 7.3.
  24. galimybė dalyvauti FM įkurtos Vertinimo koordinavimo grupės veikloje ir mokymo programoje pagal projektą „ES struktūrinės paramos vertinimo galimybių stiprinimas“ leidžia gerinti gebėjimus ir įgūdžius ES finansuojamų programų vertinimo srityje. 7.
  25. Grėsmės: 7.4.
  26. ekonominė krizė, infliacija, interesantų grupės – noras keisti Programos priemones ir pan., perskirstyti lėšas, nelaukiant vertinimo rezultatų; 7.4.
  27. maža konkurencija vertinimo paslaugų rinkoje neskatina vertinimo kokybės; 7.4.
  28. vertinimo pasiūla gali neatitikti augančios vertinimo paklausos: jaučiamas aukštos kvalifikacijos nepriklausomų išorės vertintojų, kurie galėtų tenkinti augančius vertinimo poreikius, trūkumas; 7.4.
  29. kvalifikuotų darbuotojų migracija: valstybės sektorius, ypač Agentūra, patiria privataus sektoriaus spaudimą. IV. VERTINIMO NUOSTATOS 2007–2013 M. KAIMO PLĖTRĄ ES REGLAMENTUOJANČIUOSE DOKUMENTUOSE
  30. Vertinimo nuostatos 2007–2013 m. nurodytos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 13, 14, 79–82, 84–87 straipsniuose ir reglamento (EB) Nr.1974/2006 VII ir VIII prieduose.
  31. Vertinimo reikalavimai apibrėžti EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato 2006 m. rugsėjo mėnesį parengtame Bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos vadove (aiškinamajame dokumente). V. BENDRAS STEBĖSENOS IR VERTINIMO TIKSLAS
  32. Atsižvelgiant į Programos stebėsenos ir vertinimo nuostatas kaimo plėtrą reglamentuojančiuose ES teisės aktuose bei SSGG analizę, bendras stebėsenos ir vertinimo tikslas – tobulinti Strategiją ir Programą bei gerinti jų įgyvendinimo kokybę, taip pat atsiskaityti EK ir visuomenei už paramos panaudojimą ir Strategijos bei Programos tikslų pasiekimą. VI. VERTINIMO UŽDAVINIAI, KRITERIJAI IR PRINCIPAI
  33. Vertinimo uždaviniai: 11.
  34. organizuoti ir atlikti Programos įgyvendinimo vertinimus pagal tęstinio vertinimo sistemą ir panaudoti vertinimų rezultatus; 11.
  35. stiprinti Programą administruojančių ir vertinančių darbuotojų administravimo bei vertinimo gebėjimus ir vertinimo kultūrą.
  36. Tęstinio vertinimo sistema apima visus įmanomus vertinimus ir su vertinimu susijusius veiksmus, numatomus atlikti per 2007–2015 m. laikotarpį, t. y.: privalomuosius tęstinius vertinimus, vertinimus ir tyrimus, susijusius su stebėsena, papildomus teminius vertinimus ir tyrimus: 12.
  37. privalomieji tęstiniai vertinimai. 2010 ir 2015 metais bus atliekami privalomieji Programos įgyvendinimo vertinimai – tarpinis ir baigiamasis (ex post) vertinimai. Tarpiniame ir baigiamajame (ex post) vertinimuose nagrinėjamas Programos finansinių išteklių panaudojimo mastas, jos našumas ir veiksmingumas, socialinis ir ekonominis poveikis bei poveikis EB prioritetams. Šie vertinimai apima Programos tikslus ir jais siekiama sukaupti patirties kaimo plėtros politikos srityje. Jais nustatomi veiksniai, prisidėję prie sėkmingo arba nesėkmingo Programos įgyvendinimo, įskaitant tvarumą, ir nustatoma geriausia praktika. Tarpinis ir baigiamasis (ex post) vertinimai EK pateikiami ne vėliau kaip atitinkamai iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d.; 12.
  38. vertinimai ir tyrimai, susiję su stebėsena: 12.2.
  39. nuo 2008 m. kiekvienais metais atliekami šie su Programos įgyvendinimo stebėsena susiję vertinimai/tyrimai: 12.2.1.
  40. su Programos įgyvendinimo metinių pažangos ataskaitų rengimu susiję vertinimai/tyrimai. Juose bus analizuojama Programos ir jos priemonių įgyvendinimo eiga, atsižvelgiant į išorinius pokyčius (Programos konteksto bei su tikslais susijusių pradinės padėties rodiklių analizė), lėšų įsisavinimas (finansinių arba indėlio rodiklių analizė), rezultatų pasiekimas (produkto ir rezultato rodiklių analizė), pateikti geros praktikos pavyzdžiai ir t. t.; 12.2.1.
  41. vertinimai/tyrimai, susiję su kokybiškų stebėsenos duomenų rinkimu apie Programos rodiklių pasiekimą. Juose bus analizuojama ir tobulinama Programos rodiklių sistema ir renkami papildomi duomenys, reikalingi rodiklių kiekybinėms reikšmėms nustatyti ir įvertinti. Taip pat bus įvertinta stebėsenos duomenų kaupimo sistemos kokybė ir patikimumas; 12.2.
  42. su strategine stebėsena susiję vertinimai/tyrimai. Pagal reglamento (EB) Nr. 1698/2005 13 straipsnį nuo 2010 m. ir po to kas dvejus metus ne vėliau kaip spalio 1 d. būtina pateikti EK suvestinę strateginę ataskaitą, kurioje bus išdėstoma pažanga, padaryta įgyvendinant Strategiją, ir nurodomas jos įnašas vykdant EB strategines gaires. Paskutinė strateginė ataskaita bus pateikiama ne vėliau kaip 2014 m. spalio 1 d.; 12.
  43. papildomi teminiai vertinimai/tyrimai bus organizuojami pagal poreikį. Šio pobūdžio vertinimais analizuojamas konkretus klausimas ar tema, siekiant tobulinti Programą ar įvertinti patirtį, rengiant naują programą, pvz., analizuojamas Programos įgyvendinimo sistemos (ar jos atskirų funkcijų) efektyvumas (administravimo sistemos funkcionavimo, Programos įgyvendinimo procedūrų kokybės ir efektyvumo vertinimas). Nuo šių vertinimų/tyrimų rekomendacijų įgyvendinimo didžia dalimi priklauso paramos panaudojimo sparta.
  44. Nuo 2008 m. valdymo institucija kiekvienais metais Stebėsenos komitetui teikia pranešimą apie tęstinį vertinimą. Vertinimo veiklos santrauka įtraukiama į Programos įgyvendinimo metų pažangos ataskaitą.
  45. Vykdant antrąjį vertinimo uždavinį – stiprinti Programą administruojančių ir vertinančių darbuotojų vertinimo gebėjimus ir vertinimo kultūrą, bus dalyvaujama kitų institucijų organizuotose tarpžinybinėse darbo grupėse vertinimo klausimais, EK organizuojamame Kaimo plėtros vertinimo tinkle, studijuojama ir naudojama ES ir Lietuvos institucijų parengta metodinė medžiaga, dalyvaujama vertinimo konferencijose ir seminaruose.
  46. Visi ES paramos vertinimai bus atliekami atsižvelgiant į vertinimo kriterijus. Pagrindiniai Programos vertinimo kriterijai, pagal kuriuos formuluojami vertinimo klausimai, yra: 15.
  47. tinkamumas, kuriuo vertinama Programos (ar jos dalies) tikslų atitiktis socialinėms ir ekonominėms šalies ar regiono problemoms bei tikslinių grupių poreikiams; 15.
  48. nuoseklumas, kuriuo vertinamas ryšys tarp Programos dalių ir jų indėlis siekiant nacionalinių ir EB tikslų; 15.
  49. efektyvumas, kuriuo vertinamas Programos (ar jos dalies) finansinių ir kitų sąnaudų santykis su rezultatais; 15.
  50. rezultatyvumas, kuriuo vertinamas Programos (ar jos dalies) tikslų pasiekimo laipsnis; 15.
  51. poveikis, kuriuo vertinamas socialinis ir ekonominis pokytis, pasireiškiantis dėl Programos (ar jos dalies) įgyvendinimo; 15.
  52. tvarumas, kuriuo vertinama Programos (ar jos dalies) rezultatų ir poveikio tęstinumo tikimybė pasibaigus programavimo laikotarpiui.
  53. Planuojant, organizuojant ir atliekant Programos įgyvendinimo vertinimą, svarbu laikytis nepriklausomumo, partnerystės ir skaidrumo principų: 16.
  54. nepriklausomumas. Nors vertinimo procesas turi būti sąveikus, užtikrinantis atsakingų institucijų dalyvavimą ir bendradarbiavimą su vertinimo ekspertais, vertinimas turi būti nepriklausomas, kad būtų užtikrintas vertinimo rezultatų objektyvumas ir patikimumas. Tuo tikslu planuojama, kad vertinimus atliks išorės vertintojai, samdomi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 3D-502, nustatyta tvarka. Vertinimas bus planuojamas, organizuojamas ir atliekamas taip, kad būtų užtikrintas tinkamas nepriklausomumo principo įgyvendinimas; 16.
  55. partnerystė. Partnerystės principo taikymas vertinimo srityje turi užtikrinti vertinimo proceso atvirumą, skaidrumą, sudaryti sąlygas vertinimo galimybėms stiprinti ir vertinimo kultūrai ugdyti. Siekiant užtikrinti partnerystės principo laikymąsi, vertinimo veiklai koordinuoti sudaryta Vertinimo koordinavimo grupė. Vertinimo rezultatai bus pristatomi visuomenei, atliekant vertinimus bus pasitelkiami socialiniai ir ekonominiai partneriai; 16.
  56. skaidrumas. Siekiant užtikrinti vertinimo skaidrumą ir paskatinti viešas diskusijas, vertinimo ataskaitos bus publikuojamos internete ir viešai prieinamos visiems, kas domisi vertinimo rezultatais. Vertinimo rezultatai bus viešai aptariami tuo tikslu organizuojamų seminarų metu, be to, kasmet, rengiant metines Programos įgyvendinimo pažangos ataskaitas, bus teikiama informacija apie vertinimo veiklą ir jos rezultatus. VII. STEBĖSENA, JOS UŽDAVINYS IR PRIEMONĖS JAM ĮGYVENDINTI
  57. Stebėsena – tai reguliarus ir sistemingas kiekybinių duomenų apie Programos įgyvendinimo išteklius, produktus ir rezultatus rinkimas, kaupimas ir apibendrinimas Programos įgyvendinimo metu. Stebėsenos informacija neapima kokybinių duomenų ir duomenų apie Programos poveikį.
  58. Stebėsenos uždavinys 2007–2015 metams – organizuoti ir atlikti Programos stebėseną ir naudoti jos duomenis Programos įgyvendinimui įvertinti bei EK ir visuomenei atsiskaityti.
  59. Vykdant 19 punkte suformuluotą stebėsenos uždavinį, bus įgyvendinamos šios priemonės: 19.
  60. kiekybinių duomenų ir kitos informacijos, reikalingos Programos įgyvendinimui įvertinti, kaupimas: 19.1.
  61. Programos administravimo informacinės sistemos duomenų kaupimo ir statistinių ataskaitų formavimo modulių realizavimas ir nuolatinis tobulinimas; teisės aktų, kurių informatyvumas ir kokybė tiesiogiai turi įtakos kaupiant statistinius duomenis apie Programos įgyvendinimą (nustatant finansinių (indėlio) ir fizinių (produkto ir rezultato) rodiklių kiekybines reikšmes), aktualizavimas – paraiškų gauti paramą, paramos gavėjų ataskaitų už projekto įgyvendinimą formų tobulinimas, prireikus klausimynų prie paraiškų formavimas, pasiūlymų dėl papildomos būtinos informacijos kaupimo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro registruose teikimas; statistinių ataskaitų apie Programos įgyvendinimą formų modifikavimas, siekiant kiekybine informacija geriau atspindėti Programos įgyvendinimo pažangą; 19.1.
  62. organizavimas 13.2.1.2 punkte minimų vertinimų/tyrimų, reikalingų kasmetinei rodiklių reikšmei nustatyti (pvz., rezultato rodiklio „bendrosios pridėtinės vertės padidėjimas remiamose valdose“ ir kt. rodiklių kiekybinių reikšmių nustatymas) tais atvejais, kai Programos administravimo informacinėje sistemoje neįmanoma sukaupti pirminių statistinių duomenų rodiklių kiekybinėms reikšmėms nustatyti; 19.
  63. kasmetinis atsiskaitymas EK ir visuomenei už pažangą įgyvendinant Programą: 19.2.
  64. tęstinė stebėsena bus vykdoma rengiant Programos įgyvendinimo metų pažangos ataskaitas ir teikiant jas EK kasmet iki birželio 30 d. (paskutinė ataskaita teikiama 2016 m.). Kartu su metų pažangos ataskaita yra privaloma pateikti ir stebėsenos lenteles, kuriose pateikiama kiekybinė informacija, pagrįsta indėlio, produkto ir rezultato rodikliais. Nuo 2009 m. šios stebėsenos lentelės bus pildomos naudojant EK duomenų bazės taikomąją programą, kuri bus integruota į Kaimo plėtros informacinę sistemą (angl. Rural Development Information System); 19.2.
  65. kokybiškų Programos įgyvendinimo metų pažangos ataskaitų parengimo tikslais bus organizuoti su Programos įgyvendinimo stebėsena susiję vertinimai/tyrimai (13.2.1 punktas); 19.
  66. nuo 2010 m. ir po to kas dvejus metus ne vėliau kaip spalio 1 d. atsiskaitymas EK ir visuomenei už Strategijos įgyvendinimą, teikiant suvestinę strateginę ataskaitą. Tuo tikslu periodiškai bus organizuoti su strategine stebėsena susiję vertinimai/tyrimai (13.2.2 punktas). VIII. STEBĖSENOS IR VERTINIMO ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS
  67. Programos stebėsenos ir vertinimo institucinę sąrangą sudaro: 20.
  68. Valdymo institucija (ŽŪM padaliniai ir komitetai, dalyvaujantys Programos administravime, priežiūroje, valdyme ir vertinime); 20.
  69. Agentūra (koordinatorius – Agentūros projektų valdymo ir veiklos ataskaitų skyrius); 20.
  70. Stebėsenos komitetas (sekretoriato funkcijas atlieka EPVD ES ir nacionalinių programų vertinimo skyrius); 20.
  71. Vertinimo koordinavimo grupė (koordinatorius – EPVD ES ir nacionalinių programų vertinimo skyrius).
  72. Programos stebėsenos ir vertinimo organizavimo schema pateikta 1 priede.
  73. Valdymo institucija yra atsakinga už Programos stebėsenos ir vertinimo organizavimą, valdymą, rezultatų sklaidą bei panaudojimą ir atlieka šias funkcijas: 22.
  74. nuolat stebi Programos įgyvendinimo pažangą, pasinaudodama finansiniais, produkto ir rezultatų rodikliais, ir apie tai informuoja Stebėsenos komitetą; 22.
  75. kasmet nuo 2008 iki 2016 m. parengia ir pateikia EK Programos įgyvendinimo metų pažangos ataskaitą: 22.2.
  76. parengia pavedimą Agentūrai ir ŽŪM struktūriniams padaliniams dėl visų duomenų, reikalingų metų pažangos ataskaitai parengti, pateikimo iki vasario 28 d. bei organizuoja su stebėsena susijusių Programos vertinimų paslaugos pirkimą; 22.2.
  77. apibendrinusi pateiktus duomenis bei vertinimo medžiagą, kasmet iki birželio 15 d. parengia Programos įgyvendinimo metų pažangos ataskaitą; 22.2.
  78. kasmet iki birželio 25 d. organizuoja Stebėsenos komiteto posėdį ir teikia jam svarstyti bei tvirtinti parengtą metų pažangos ataskaitą; 22.2.
  79. pataiso metų pažangos ataskaitą pagal Stebėsenos komiteto pastabas ir iki birželio 30 d. pateikia ją EK; 22.2.
  80. gavusi iš EK pastabų dėl metų pažangos ataskaitos, informuoja apie tai Stebėsenos komitetą ir pataiso ataskaitą pagal pateiktas pastabas; 22.
  81. 2010 m., 2012 m. ir 2014 m. iki spalio 1 d. parengia ir pateikia EK suvestinę strateginės stebėsenos ataskaitą; 22.
  82. numatydama visus privalomuosius tęstinius (tarpinius ir ex post) ir kitus būtinus teminius vertinimus/tyrimus, kasmet nuo 2008 m.: 22.4.
  83. rengia ir/arba koreguoja detalius metinius tęstinio vertinimo planus ir teikia juos svarstyti Vertinimo koordinavimo grupei; 22.4.
  84. organizuoja vertinimų/tyrimų paslaugos pirkimą; 22.4.
  85. informuoja Stebėsenos komitetą apie tęstinio vertinimo veiklą bei atliktų vertinimų rezultatus; 22.
  86. 2010 m. organizuoja tarpinio vertinimo ataskaitos parengimą ir pateikia ją svarstyti Stebėsenos komitetui, o jam pritarus, siunčia EK; 22.
  87. 2015 m. organizuoja ex post vertinimo ataskaitos parengimą ir pateikia ją svarstyti Stebėsenos komitetui, o jam pritarus, siunčia EK; 22.
  88. organizuoja vertinimo išvadose suformuluotų rekomendacijų įgyvendinimą.
  89. Agentūra, administruodama Programą, atlieka šias funkcijas: 23.
  90. koordinuoja Kaimo plėtros programų administravimo informacinės sistemos kūrimo ir diegimo veiksmus; 23.
  91. kaupia projektų priežiūros duomenis bei informaciją, reikalingą stebėsenos rodikliams apskaičiuoti; 23.
  92. du kartus per mėnesį (iki 5 ir 20 kiekvieno mėnesio dienos) pateikia valdymo institucijai statistinę informaciją apie Programos priemonių įgyvendinimo būklę: pateiktų paraiškų skaičių bei prašomą paramos sumą, pasirašytų sutarčių skaičių bei paramos sumą, išmokėtas lėšas bei prognozes; pagal poreikį teikia valdymo institucijai kitą informaciją apie Programos įgyvendinimą; 23.
  93. kasmet iki balandžio 30 d. užpildo ir pateikia valdymo institucijai EK nustatytos formos stebėsenos lenteles.
  94. Stebėsenos komiteto funkcijos: 24.
  95. remdamasis valdymo institucijos pateiktais dokumentais, peržiūri pažangą, padarytą vykdant konkrečius Programos uždavinius; 24.
  96. prieš valdymo institucijai išsiunčiant Programos įgyvendinimo metų pažangos ataskaitą EK, pateikia pastabas dėl šios ataskaitos, svarsto ir tvirtina ją; 24.
  97. nagrinėja tęstinio vertinimo rezultatus; 24.
  98. atsižvelgdamas į tęstinio vertinimo rezultatus ir rekomendacijas, gali siūlyti valdymo institucijai pakeisti arba peržiūrėti Programą ar pagerinti vadovavimą Programai, įskaitant jos finansų valdymą.
  99. Vertinimo koordinavimo grupės funkcijos: 25.
  100. svarsto Planą, prireikus inicijuoja jo pakeitimus; 25.
  101. svarsto detaliuosius tęstinio vertinimo planus (metinius ar 2–3 metų) ir jiems pritaria; 25.
  102. analizuoja detaliųjų tęstinio vertinimo planų įgyvendinimą; 25.
  103. prireikus svarsto vertinimo paslaugų pirkimo technines specifikacijas ir kvalifikacinius reikalavimus ekspertams ir teikia pasiūlymus dėl jų valdymo institucijai; 25.
  104. svarsto tęstinio vertinimo rezultatus; 25.
  105. teikia pasiūlymus valdymo institucijai. IX. STEBĖSENOS IR VERTINIMO KOKYBĖS KRITERIJAI IR KONTROLĖ
  106. Vertinimo kokybės kontrolė yra neatsiejama vertinimo organizavimo proceso dalis. Siekiant užtikrinti Programos vertinimo kokybę, bus: 26.
  107. remiamasi vertinimo ataskaitų kokybės kriterijais, leidžiančiais objektyviai įvertinti kokybę; 26.
  108. užtikrinta kokybės kriterijų kontrolės tvarka.
  109. Vertinimo ataskaitų kokybė nustatoma pagal šiuos kokybės kriterijus: 27.
  110. rezultatų kriterijai: tinkama vertinimo apimtis ir aprėptis, pagrįstas modelis ir metodai, duomenų patikimumas, išsami analizė, analize ir duomenimis pagrįstų rezultatų patikimumas, objektyviu vertinimu pagrįstos nešališkos išvados ir ataskaitų aiškumas; 27.
  111. proceso kriterijai: aiškių uždavinių vertinimui suformulavimas, gerai parengta techninė užduotis, tinkama pasiūlymų atranka, veiksmingas dialogas ir atsakomoji reakcija per visą vertinimo procesą, tinkami prieinami informacijos šaltiniai, geras vertinimo komandos valdymas ir koordinavimas, veiksminga ataskaitų ir rezultatų sklaida Programos administravimo sistemoje dalyvaujančioms institucijoms ir socialiniams partneriams.
  112. Konkretūs kokybės kriterijai ir jų kontrolės tvarka kiekvienam Programos vertinimui nustatomi rengiant viešojo pirkimo konkurso sąlygas ir svarbiausią jų dalį – techninę specifikaciją.
  113. Tęstinio vertinimo proceso ir vertinimų rezultatų tinkamumo kontrolę vykdys Vertinimo koordinavimo grupė.
  114. Valdymo institucija organizuoja vertinimų išvadose suformuluotų rekomendacijų įgyvendinimą. X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
  115. Pagal reglamento (EB) Nr. 1968/2005 ir reglamento (EB) Nr. 1974/2006 nuostatas stebėsena ir vertinimas bus finansuojamos iš Programos priemonės „Techninė pagalba“ pirmosios veiklos srities „Parama programos parengimui, valdymui, priežiūrai ir kontrolei“ lėšų.
  116. Planui įgyvendinti bus sudaromi jį detalizuojantys tęstinio vertinimo planai vieneriems arba 2–3 metams. Į detalųjį tęstinio vertinimo planą bus įtraukiami konkretūs vertinimai/tyrimai, būtini atsiskaityti pagal Stebėsenos ir vertinimo ataskaitų pateikimo tvarkaraštį (2 priedas), preliminarūs viešojo pirkimo organizavimo terminai ir preliminari vertinimo/tyrimo paslaugos kaina. _________________ Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo plano iki 2015 metų 1 priedas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 3D-938 redakcija) LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS STEBĖSENOS IR VERTINIMO ORGANIZAVIMO SCHEMA (pav.) _________________ Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo plano iki 2015 metų 2 priedas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 3D-938 redakcija) STEBĖSENOS IR VERTINIMO ATASKAITŲ PATEIKIMO TVARKARAŠTIS Stebėsenos ir vertinimo ataskaitos Programos įgyvendinimo metai 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 Programos įgyvendinimo metų pažangos ataskaita (pateikti EK iki birželio 30 d.)* + + + + + + + + + Strateginė ataskaita (pateikti EK iki spalio 1 d.)* + + + EK pranešimas apie EB strateginių gairių įgyvendinimą** + + + Ex ante (išankstinio) Programos vertinimo ataskaita)*** + Tarpinio Programos vertinimo ataskaita (pateikti EK iki gruodžio 31 d.)*** + Tarpinių vertinimo ataskaitų suvestinė (iki gruodžio 31 d.)** + Ex post (baigiamojo) Programos vertinimo ataskaita (pateikti EK iki gruodžio 31 d.)*** + Ex post vertinimų suvestinė (iki gruodžio 31 d.)** + * – Atsakinga valstybė narė. ** – Atsakinga EK arba rengiama jos iniciatyva. *** – Atsakinga (už organizavimą) valstybė narė, atlieka nepriklausomi vertintojai. _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.