← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL APLINKOS MINISTRO 2005 M. GEGUŽĖS 23 D. ĮSAKYMO Nr. D1-256 „DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠO, PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ KOKYBĖS ELEMENTŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ RODIKLIŲ APRAŠO IR KRITERIJŲ DIRBTINIAMS, LABAI PAKEISTIEMS IR RIZIKOS VANDENS TELKINIAMS IŠSKIRTI APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2010 m. spalio 27 d. Nr. D1-890 Vilnius Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. D1-256 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tipų aprašo, Paviršinių vandens telkinių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodiklių aprašo ir Kriterijų dirbtiniams, labai pakeistiems ir rizikos vandens telkiniams išskirti aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 69-2481; 2007, Nr. 35-1287):

  1. Išdėstau įsakymo antraštę taip: „DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠO IR PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“.
  2. Išdėstau įsakymo 1.2 punktą taip: „1.
  3. Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašą.“
  4. Pripažįstu netekusiu galios įsakymo 1.3 punktą.
  5. Pripažįstu netekusiu galios įsakymo 2 punktą.
  6. Išdėstau nurodytuoju įsakymu patvirtintą Paviršinių vandens telkinių tipų aprašą nauja redakcija (pridedama).
  7. Išdėstau nurodytuoju įsakymu patvirtintą Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašą nauja redakcija (pridedama). Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-890 redakcija) PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠAS
  8. Paviršinių vandens telkinių tipų aprašas (toliau – Aprašas) nustato upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų paviršinių vandens telkinių tipus, kuriems turi būti nustatomos etaloninės sąlygos ir paviršinių vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo kriterijai.
  9. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 3 straipsnyje ir Vandensaugos tikslų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 (Žin., 2003, Nr. 92-4179), apibrėžtas sąvokas.
  10. Upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai yra pateikiami 1, 2, 3 ir 4 lentelėse. 1 lentelė. Upių tipai ir juos apibūdinantys veiksniai Eil. Nr. Tipas Veiksniai Ekoregionas Absoliutinis aukštis, m Baseino plotas, km2 Vidutinis vandens paviršiaus nuolydis, m/km Geologinis pagrindas
  11. 1 Baltijos jūros < 200 <100 Kalcinis
  12. 2 100–1000 <0,7
  13. 3 100–1000 >0,7
  14. 4 >1000 <0,3
  15. 5 >1000 >0,3 2 lentelė. Ežerų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai Eil. Nr. Tipas Veiksniai Ekoregionas Absoliutinis aukštis, m Vidutinis gylis, m Paviršiaus plotas, km2 Geologinis pagrindas
  16. 1 Baltijos jūros < 200 <3 >0,5 Kalcinis
  17. 2 3–9
  18. 3 >9 3 lentelė. Tarpinių vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai Eil. Nr. Tipas Veiksniai Ekoregionas Druskingumas, ‰, praktiniai druskingumo vienetai Potvynių dydis, m Bangų poveikis Vidutinė substrato sudėtis
  19. 1 Baltijos jūros 0,5–5 <2 Labai apsaugota Smėlis, dumblas
  20. 2 <0,5 Labai apsaugota Smėlis, dumblas
  21. 3 0,5–18 Atvira Smėlis, akmenys 4 lentelė. Priekrantės vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai Eil. Nr. Tipas Veiksniai Ekoregionas Druskingumas, ‰, praktiniai druskingumo vienetai Potvynių dydis, m Vidutinė substrato sudėtis
  22. 1 Baltijos jūros 5–18 <2 Smėlis
  23. 2 5–18 Smėlis–žvyras, akmenys
  24. Dirbtinių ir labai pakeistų paviršinių vandens telkinių kategorijos vandens telkinių tipai yra nustatomi pagal tipus apibūdinančius veiksnius tokios vandens telkinių kategorijos, į kurią yra labiausiai panašus dirbtinis arba labai pakeistas vandens telkinys. _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-890 redakcija) PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠAS
  25. Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) nustato paviršinių vandens telkinių, kurie nėra paveikti žmogaus ūkinės veiklos, tipų etalonines sąlygas.
  26. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 3 straipsnyje, Vandensaugos tikslų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 (Žin., 2003, Nr. 92-4179) ir Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2007, Nr. 47-1814; 2010, Nr. 29-1363), apibrėžtas sąvokas.
  27. Apraše yra nurodytos upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai (1–4 lentelės). 1 lentelė. Upių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai Eil. Nr. Kokybės elementai Rodikliai Upės tipas Erdvinė vertinimo skalė Etaloninių sąlygų vertė/ apibūdinimas
  28. Biologiniai Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžinė struktūra Vidutinė metų Lietuvos žuvų indekso (LŽI) vertė 1–5 tyrimų vieta 1
  29. Netolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (NTOLE n), % 1 61 2 22 3 45 4 18 5 27
  30. Netolerantiškų žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (NTOLE sp), vnt. 1 3 2 - 3 5 4 - 5 5
  31. Tolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (TOLE n), % 1 1 2 33 3 2 4 37 5 23
  32. Tolerantiškų žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (TOLE sp), % 1 - 2 18 3 14 4 18 5 14
  33. Visaėdžių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (OMNI n), % 1 3 2 37 3 4 4 53 5 38
  34. Reofilinių žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (RH sp), vnt. 1 - 2 5 3 8 4 6 5 10
  35. Litofilinių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (LITH n), % 1 96 2 52 3 93 4 33 5 65
  36. Litofilinių žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (LITH sp), % 1 83 2 41 3 72 4 39 5 52
  37. Zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa Vidutinė metų Danijos indekso upių faunai (toliau – DIUF) ekologinės kokybės santykio (toliau – EKS) vertė 1–5 tyrimų vieta 1
  38. Vidutinė metų DIUF vertė 1–5 7
  39. Hidromorfologiniai Hidrologinis režimas Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika Nuotėkio dydis 1–5 tyrimų vieta Nėra natūralaus nuotėkio dydžio pokyčių dėl žmogaus veiklos poveikio (vandens paėmimo, HE veiklos, vandens išleidimo iš tvenkinių, patvankos įtakos) arba nuotėkio dydžio svyravimas yra nereikšmingas (<=? 10 % vidutinio nuotėkio dydžio atitinkamu laikotarpiu), tačiau nuotėkio dydis turi būti ne mažesnis kaip minimalus natūralus nuotėkis sausuoju laikotarpiu (30 parų vidurkis)
  40. Upės vientisumas Upės vientisumas 1–5 atkarpa* Nėra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai.
  41. Morfologinės sąlygos Krantų struktūra Upės vagos pobūdis 1–5 atkarpa* Vaga yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis).
  42. Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis ir plotis 1–5 atkarpa* Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta dengia ne mažiau kaip 70 % vagos pakrantės ilgio. Miško juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų.
  43. Fizikiniai–cheminiai Bendri duomenys Maistingosios medžiagos Nitratinio azoto (NO3-N) vidutinė metų vertė, mg/l 1–5 tyrimų vieta ?<= 0,90
  44. Amonio azoto (NH4-N) vidutinė metų vertė, mg/l 1–5 ?<= 0,06
  45. Bendrojo azoto (Nb) vidutinė metų vertė, mg/l 1–5 ?<= 1,40
  46. Fosfatinio fosforo (PO4-P) vidutinė metų vertė, mg/l 1–5 ?<= 0,03
  47. Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė metų vertė, mg/l 1–5 ?<= 0,06
  48. Organinės medžiagos Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS7) vidutinė metų vertė, mg/l 1–5 tyrimų vieta ?<= 1,80
  49. Prisotinimas deguonimi Ištirpusio deguonies kiekio vandenyje (O2) vidutinė metų vertė, mg/l 1, 3, 4, 5 tyrimų vieta >=? 9,5 2 >=? 8,5
  50. Specifiniai teršalai Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2010, Nr. 59-2938), 1 priede ir 2 priedo A dalyje, vertės 1–5 tyrimų vieta Išmatuotos vertės mažesnės už atitinkamos medžiagos kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)
  51. Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalyje, išskyrus šios lentelės 16–20 eilutėse nurodytų maistingųjų medžiagų, vertės 1–5 tyrimų vieta Išmatuotos vertės neviršija natūralaus (gamtinio) lygio, o sintetinių teršiančių medžiagų vertės mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą) * – upių atkarpos, kurioje vertinami hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai, ilgis: upių, kurių baseino plotas yra < 100 km2 – 0,5 km aukščiau ir 0,5 km žemiau tyrimų vietos; 100–1000 km2 – 2,5 km aukščiau ir 2,5 km žemiau tyrimų vietos; >1000 km2 – 5 km aukščiau ir 5 km žemiau tyrimų vietos. 2 lentelė. Ežerų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai Eil. Nr. Kokybės elementai Rodikliai Ežero tipas Etaloninių sąlygų vertė/apibūdinimas
  52. Biologiniai Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė Chlorofilo „a“ vidutinės metų vertės EKS ir maksimalios vertės EKS vidurkis 1–3 1
  53. Chlorofilo „a“ vidutinė metų vertė, µmiug/l 1, 2 2,5 3 2,0
  54. Chlorofilo „a“ maksimali vertė, µmiug/l 1, 2 5,0 3 4,0
  55. Hidromorfologiniai Hidrologinis režimas Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika Vandens lygio pokyčiai 1-3 Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio sumažėjimo (lygis nepažemintas, vanduo nepaimamas) arba pokyčiai yra nedideli (lygis ne mažesnis nei natūralus minimalus vidutinis metinis vandens lygis), arba nėra žmogaus veiklos poveikio, dėl kurio galėtų aukščiau nurodytu būdu pasikeisti vandens lygis. Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio kaitos (kaita, sąlygota ant ežero ištekančios ar įtekančios upės įrengtos HE veiklos) arba ši kaita yra tik minimalaus ir maksimalaus vidutinio natūralaus metinio vandens lygio ribose.
  56. Morfologinės sąlygos Ežero kranto struktūra Kranto linijos pokyčiai 1–3 Kranto linija yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis) arba pokyčiai yra nedideli (?<= 5 % ežero kranto linijos).
  57. Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis 1–3 Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta apima ne mažiau kaip 70 % ežero kranto linijos.
  58. Fizikiniai–cheminiai Bendri duomenys Maistingosios medžiagos Bendrojo azoto (Nb) vidutinė metų vertė, mg/l 1, 2 ?<= 1,00 3 ?<= 0,75
  59. Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė metų vertė, mg/l 1, 2 ?<= 0,020 3 ?<= 0,015
  60. Specifiniai teršalai Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje, vertės 1-3 Išmatuotos vertės mažesnės už atitinkamos medžiagos kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)
  61. Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalyje, išskyrus šios lentelės 7 ir 8 eilutėse nurodytų maistingųjų medžiagų, vertės 1–3 Išmatuotos vertės neviršija natūralaus (gamtinio) lygio, o sintetinių teršiančių medžiagų vertės mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą) 3 lentelė. Tarpinių vandenų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai Eil. Nr. Kokybės elementai Rodikliai Tarpinių vandenų tipas Etaloninių sąlygų vertė/apibūdinimas
  62. Biologiniai Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė Chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertės EKS 1–3 1
  63. Chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, µmiug/l 1 26,4 2 37,0 3 26,4* 14,2** 2,0***
  64. Gaubtasėklių ir makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa Plūdinių (potameidų) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS 1–2 1
  65. Plūdinių (potameidų) maksimalus paplitimo gylis, m 1–2 3,6
  66. Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS 3 1
  67. Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis, m 3 18
  68. Zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa Zoobentoso vidutinio rūšių skaičiaus vidutinės metų vertės EKS 1–3 1
  69. Zoobentoso vidutinis rūšių skaičius, vnt./mėginyje 1 24 2 22 3 12
  70. Ichtiofaunos taksonominė sudėtis ir gausa Gružlio (Gobio gobio) vidutinio gausumo vidutinės metų vertės EKS 2 1
  71. Gružlio (Gobio gobio) vidutinis gausumas, vnt./100 m2 2 250
  72. Fizikiniai–cheminiai Bendri duomenys Maistingosios medžiagos Bendrojo azoto (Nb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l 1,3* ?<= 0,75 2 ?<= 0,76 3** ?<= 0,33 3*** ?<= 0,10
  73. Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l 1,3* ?<= 0,047 2 ?<= 0,048 3** ?<= 0,029 3*** ?<= 0,011
  74. Specifiniai teršalai Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje, vertės 1–3 Išmatuotos vertės mažesnės už atitinkamos medžiagos kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)
  75. Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalyje, išskyrus šios lentelės 11 ir 12 eilutėse nurodytų maistingųjų medžiagų, vertės 1–3 Išmatuotos vertės neviršija natūralaus (gamtinio) lygio, o sintetinių teršiančių medžiagų vertės mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą) * – kai vandens telkinių druskingumas <2 praktinių druskingumo vienetų; ** – kai vandens telkinių druskingumas 2–4 praktiniai druskingumo vienetai; *** – kai vandens telkinių druskingumas >4 praktinių druskingumo vienetų. 4 lentelė. Priekrantės vandenų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai Eil. Nr. Kokybės elementai Rodikliai Priekrantės vandenų tipai Etaloninių sąlygų vertė/ apibūdinimas
  76. Biologiniai Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė Chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertės EKS 1, 2 1
  77. Chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, miuµg/l 1, 2 2,0
  78. Makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS 2 1
  79. Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis, m 2 20
  80. Zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa Zoobentoso vidutinio rūšių skaičiaus vidutinės metų vertės EKS 1, 2 1
  81. Zoobentoso vidutinis rūšių skaičius, vnt./mėginyje 1 14 2 18
  82. Fizikiniai–cheminiai Bendri duomenys Maistingosios medžiagos Bendrojo azoto (Nb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l 1, 2 ?<= 0,10
  83. Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l 1, 2 ?<= 0,011
  84. Skaidrumas Vandens skaidrumo vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, m 1, 2 >=? 7,2
  85. Specifiniai teršalai Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje, vertės 1, 2 Išmatuotos vertės mažesnės už atitinkamos medžiagos kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)
  86. Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalyje, išskyrus šios lentelės 7 ir 8 eilutėse nurodytų maistingųjų medžiagų, vertės 1, 2 Išmatuotos vertės neviršija natūralaus (gamtinio) lygio, o sintetinių teršiančių medžiagų vertės mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)
  87. Etaloninių sąlygų vertės pagal biologinių kokybės elementų rodiklius yra naudojamos apskaičiuojant upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų vandens telkinių biologinių kokybės elementų rodiklių EKS. Dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių kategorijos vandens telkinių biologinių kokybės elementų rodiklių EKS apskaičiavimui yra naudojamos natūralių vandens telkinių (upių ir ežerų) tipų, į kuriuos yra labiausiai panašus dirbtinis arba labai pakeistas vandens telkinys, etaloninių sąlygų vertės, o tarpinių vandenų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo vertės EKS apskaičiavimui – tarpinių vandenų 3-iojo tipo chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo etaloninių sąlygų vertės. _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.