Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 39 IR 90 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-2423 2010 m. lapkričio 10 d. Nr. 1567 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-900 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 39 ir 90 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-2423 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
- Įstatymo projekto nuostatos, siūlančios nustatyti naują tiekėjų pasiūlymų vertinimo tvarką atliekant darbų pirkimus, kai statybos darbai perkami iš to tiekėjo, kuris pasiūlo pirmą kainą, mažesnę už visų pateiktų pasiūlymų kainos vidurkį, prieštarauja 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 19) (toliau – Direktyva 2004/17/EB) ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 132) (toliau – Direktyva 2004/18/EB). Pagal Direktyvos 2004/17/EB 55 straipsnį ir Direktyvos 2004/18/EB 53 straipsnį pasiūlymai gali būti vertinami tik pagal mažiausios kainos ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Be to, Direktyvos 2004/17/EB preambulės 55 konstatuojamojoje dalyje ir Direktyvos 2004/18/EB preambulės 46 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad sudarant viešojo pirkimo sutartis būtina užtikrinti skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų laikymąsi ir garantuoti, kad pasiūlymai būtų vertinami veiksmingos konkurencijos sąlygomis, todėl reikėtų taikyti tik du sutarties sudarymo kriterijus: žemiausios kainos ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo. Taigi skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principai būtų pažeisti, jeigu būtų taikomi kiti pasiūlymų vertinimo kriterijai. Be to, remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika, vykdant darbų pirkimus, kurie nesiekia direktyvose nustatytų verčių, t. y. direktyvos jiems netaikytinos, taip pat privalu laikytis skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų, kuriems užtikrinti, kaip pirmiau nurodyta, galimi mažiausios kainos ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai. Pasiūlymai gali būti vertinami pagal perkančiosios organizacijos nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi, tik tada, kai perkamos teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, meniniu ar kultūriniu požiūriu sudėtingos ar panašaus pobūdžio paslaugos, bet ne darbai (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) 90 straipsnis).
- Įstatymo projekte siūloma nauja pasiūlymų vertinimo tvarka, kai darbai būtų perkami iš tiekėjo, pasiūliusio pirmą kainą, mažesnę už visų pateiktų pasiūlymų kainos aritmetinį vidurkį, prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui – įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, nes nugalėtojas būtų išrenkamas ne pagal mažiausią ir, tikėtina, racionaliausią kainą, o pagal vidutinę kainą. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas kaip ir nurodytos direktyvos leidžia užtikrinti, kad taikant juose įtvirtintus pasiūlymų vertinimo kriterijus nenukentėtų siūlomų atlikti darbų kokybė ir nelaimėtų tiekėjas, pasiūlęs nepagrįstai mažą kainą. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja perkančiąją organizaciją prašyti tiekėjo, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti ją ir tik nesant tinkamo pagrindimo tiekėjo pasiūlymą atmesti. Spręsdama Lietuvos statybininkų asociacijos keliamas problemas ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, Viešųjų pirkimų tarnyba yra nustačiusi, kokią tiekėjo pasiūlymo kainą reikėtų laikyti neįprastai maža ir kuriais atvejais prašyti pagrindimo. Taigi galiojantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai sudaro galimybę perkančiajai organizacijai nusipirkti geros kokybės statybos darbų, racionaliai naudojant jiems skirtas lėšas ir nepažeidžiant nurodytų direktyvų, todėl teisinio reguliavimo keisti nereikia.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė nesutinka su įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktu argumentu, kad statybos darbai gali būti perkami taikant tik mažiausios kainos pasiūlymų vertinimo kriterijų ir kad dėl to suprastėjusi statybos darbų kokybė. Kaip jau minėta, perkančiosios organizacijos pasiūlymus gali vertinti ir pagal jų ekonominį naudingumą, kai kaina – ne svarbiausias vertinimo kriterijus, o kartu vertinami kokybiniai parametrai, techniniai privalumai, eksploatavimo išlaidos, garantinė priežiūra, darbų atlikimo terminai ir kita. Siekiant padėti perkančiosioms organizacijoms geriau taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, parengtos šio kriterijaus taikymo rekomendacijos. Pažymėtina, kad pastaraisiais metais šis pasiūlymų vertinimo kriterijus taikomas vis plačiau. Pirkimų pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų vertė 2008 metais sudarė 10,8, o 2010 metais – 14,1 procento visų pirkimų vertės.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė nesutinka su įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktu argumentu, kad priėmus įstatymą būtų pašalinta galimų išankstinių susitarimų galimybė, kadangi įstatymas įtakos galimiems draudžiamiems tiekėjų susitarimams neturėtų. Priemonės draudžiamiems tiekėjų susitarimams išvengti nustatytos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS ŪKIO MINISTRAS DAINIUS KREIVYS _________________