Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-2469 2010 m. gruodžio 1 d. Nr. 1698 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. SV-S-909 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-2469 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
- Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 19 straipsnio 1 dalį savivaldybės meras ir vienas ar keli mero pavaduotojai renkami savivaldybės tarybos iš tarybos narių jos įgaliojimų laikui. Mero ir mero pavaduotojo veiklos pobūdis lemia, kad jų veikla galima tik turint savivaldybės tarybos narių daugumos pasitikėjimą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad meras, mero pavaduotojai netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais ir savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, už kurį balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą ir mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šis klausimas pakartotinai gali būti svarstomas tik po pusės metų. Šio termino paskirtis – garantuoti mero ir mero pavaduotojo veiklos stabilumą, taip užtikrinti, kad tam tikrą laiką nebus svarstomas nepasitikėjimo jais klausimas, taigi nebus trikdoma mero ir mero pavaduotojui dirbti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatytas pusės metų terminas, per kurį nepasitikėjimo meru ir mero pavaduotoju klausimas negali būti pakartotinai svarstomas, užkerta kelią galimiems savivaldybės tarybos piktnaudžiavimams teise atleisti merą ir mero pavaduotoją prieš terminą dėl nepasitikėjimo, o kartu skatina savivaldybių tarybas atsakingai spręsti nepasitikėjimo meru ir mero pavaduotoju klausimą. Įstatymo projekte siūloma atsisakyti šio pusės metų termino apribojimo tuo atveju, kai nepasitikėjimą meru ar mero pavaduotoju pakartotinai pareiškia ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių, nenustatant jokių apribojimų dėl šio nepasitikėjimo pareiškimo termino. Taigi priėmus siūlomus teisinio reguliavimo pakeitimus, nepasitikėjimo meru ar mero pavaduotoju klausimą būtų galima svarstyti nuolat ir kiekviename savivaldybės tarybos posėdyje organizuoti savivaldybės narių balsavimą šiuo klausimu, o tai ne tik trukdytų dirbti pagrindinį savivaldybės tarybos narių darbą – tvarkyti vietos viešuosius reikalus ir spręsti savivaldybės bendruomenei aktualias problemas, tačiau ir silpnintų pačią mero instituciją, sudarytų sąlygas menkinti mero, kaip savivaldybės vadovo, autoritetą, formuotų neigiamą mero ir mero pavaduotojo įvaizdį visuomenėje, mažintų savivaldybės bendruomenės pasitikėjimą šiais politikais.
- Įstatymo projekte siūlomose Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pataisose nenustatyta, kiek savivaldybės tarybos narių pakaktų priimti sprendimui dėl mero ar mero pavaduotojo atleidimo iš pareigų jiems pakartotinai pareiškus nepasitikėjimą, todėl pakartotinai svarstant mero ir mero pavaduotojo atleidimo iš pareigų dėl nepasitikėjimo jais klausimą sprendimas dėl šių valstybės politikų atleidimo iš pareigų dėl nepasitikėjimo būtų laikomas priimtu, jeigu už jį balsuotų ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių, t. y. tiek pat savivaldybės tarybos narių kaip ir per pirmąjį balsavimą. Taigi mero ir mero pavaduotojo atleidimas iš pareigų priklausytų ne nuo nepasitikėjimą meru ir mero pavaduotoju pareiškusių savivaldybės tarybos narių balsų, bet nuo savivaldybės tarybos narių balsų dalies balsuojant, todėl net ir didesnis nepasitikėjimą pareiškusių savivaldybės tarybos narių skaičius (nuo ne mažiau kaip 1/3 iki ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių) neužtikrina, kad nepasitikėjimą pareiškusi 1/2 savivaldybės tarybos narių balsuos ir už mero ar mero pavaduotojo atleidimą, taigi iš esmės nebūtų pasiekta aiškinamajame rašte nurodyto tikslo.
- Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad parengti Įstatymo projektą paskatino Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 19 straipsnio 3 dalis, net pusę metų draudžianti savivaldybių taryboms pakartotinai svarstyti nepasitikėjimo meru klausimą net ir tuo atveju, jeigu atsiranda naujų faktų, diskredituojančių merą, savivaldybę ir Lietuvos Respublikos politinę sistemą ir dėl šių faktų meras praranda absoliučios savivaldybės tarybos narių daugumos paramą. Derėtų pažymėti – jeigu nurodyti paaiškėję nauji faktai būtų susiję su įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams ir nuosavybei, mero ar mero pavaduotojo atleidimo prieš terminą klausimas būtų sprendžiamas ne Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškiant nepasitikėjimą šiais valstybės politikais, bet šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą meras ir mero pavaduotojas už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams ir nuosavybei (toliau – šiurkštūs teisės aktų pažeidimai), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Valstybės kontrolės siūlymu ir savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma, netektų įgaliojimų prieš terminą. Taigi ir pagal esamą teisinį reguliavimą paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pavyzdžiui, kad meras ar mero pavaduotojas padarė šiurkščių teisės aktų pažeidimų, savivaldybių tarybos turi teisę iš karto pradėti spręsti tokių jos pasitikėjimą praradusių valstybės politikų atleidimo iš pareigų klausimą, nesilaikydamos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino. Vadinasi, Įstatymo projekto tikslų galima būtų pasiekti taikant jau galiojančias Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRĖ, PAVADUOJANTI VIDAUS REIKALŲ MINISTRĄ RASA JUKNEVIČIENĖ _________________