NUTARIMAS DĖL LAIKINŲJŲ PRIĖMIMO I TARNYBA LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOJE IR ATLEIDIMO IŠ JOS TAISYKLIŲ BEI POLICIJOS PAREIGŪNŲ PRIESAIKOS PRIĖMIMO T

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LAIKINŲJŲ PRIĖMIMO I TARNYBA LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOJE IR ATLEIDIMO IŠ JOS TAISYKLIŲ BEI POLICIJOS PAREIGŪNŲ PRIESAIKOS PRIĖMIMO TVARKOS 1991 m. sausio 30 d. Nr. 44 Vilnius Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo įsigaliojimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Patvirtinti Laikinąsias priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje ir atleidimo iš jos taisykles. Laikinąsias priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje iš tarnybos vidaus reikalų organuose (milicijoje) taisykles ir Laikinąja Lietuvos Respublikos policijos pareigūnų priesaikos priėmimo tvarka (pridedama). Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G. Vagnorius PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 44 Laikinosios priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje ir atleidimo iš jos taisyklės Bendrieji nuostatai Laikotarpiu, iki įsigalios Tarnybos policijoje statusas, šios laikinosios taisyklės nustato darbuotojų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje, taip pat atleidimo iš jos tvarką. Priėmimas į tarnybą policijoje

1. Lietuvos Respublikos policijos įstatymas nustato, kad į tarnybą policijoje savanoriškumo ir atrankos pagrindu priimami ne jaunesni kaip 18 metų mokantys valstybinę kalbą Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal išsilavinimą, asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę tinka policijos pareigūno pareigoms.
2. Taikant pilietybės ir valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimus, turi būti atsižvelgta į Pilietybės įstatymo įsigaliojimo terminus ir į tai, kad tuose Lietuvos miestuose, gyvenvietėse ir apylinkėse, kur daugumą sudaro kitakalbiai gyventojai, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nustatė iki 1995 m. sausio 1 d. taikyti gyventojus aptarnaujantiems darbuotojams (iš jų ir policijos pareigūnams) tik minimalius valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimus.
3. Į tarnybą policijoje priimami asmenys, turintys ne mažesnį kaip vidurinį išsilavinimą, o į komisaro ir aukštesnes pareigas gali būti paskirti tik turintys aukštojo mokslo cenzą.
4. Asmenys, išreiškę norą tarnauti policijoje, privalo pasikrinti Vidaus reikalų ministerijos medicininėje komisijoje, kuri atsižvelgdama į priimamų asmenų sveikatos būklę, sprendžia, ar jie tinka šiai tarnybai. Medicinos reikalavimus priimamiesiems nustato Vidaus reikalų ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.
5. Priimami į tarnybą policijoje asmenys tikrinami pagal Vidaus reikalų ministerijos ir policijos įskaitą (atliekamas specialus tikrinimas).
6. Priimti į tarnybą policijoje asmenys negali būti politinių partijų ar kokių nors kitų politinių organizacijų nariais. Specialieji reikalavimai
7. Specialieji reikalavimai taikomi asmenims, išreiškusiems norą dirbti tam tikrose policijos tarnybose.
8. Į operatyvinę tarnybą priimami asmenys, turintys tam tikrų polinkių operatyvinei vaikiai, ne žemesni kaip 165 cm ūgio. Nerekomenduojama imti į operatyvinę tarnybą asmenų, turinčių ryškiai pastebimų savitumų atvirose kūno vietose.
9. Į tarnybą viešojoje policijoje priimami ne žemesni kaip 172 cm, o į rikiuotės padalinius - ne žemesni kaip 175 cm ūgio asmenys.
10. Asmenys, priimami į tarnybą kelių policijoje, privalo turėti automobilio vairuotojo kvalifikaciją. Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento generalinis komisaras gali nustatyti tam tikroms tarnyboms ir papildomus reikalavimus.
11. Priimti į policiją ar į atskiras jos tarnybas draudžiama: 11.1 esant neigiamai Vidaus reikalų ministerijos medicininės komisijos išvadai dėl asmens tinkamumo dirbti policijoje arba kurioje nors iš policijos tarnybų; 11.2 jeigu priimamas asmuo: 11.2.1 yra baustas teismo už nusikaltimą; 11.2.2 yra vyresnis kaip 30 metų. Asmenų, perkeliamu iš kitų statutiniais pagrindais veikiančių organizacijų, tarnyba kuriose gali būti įskaitoma į tarnybos policijoje stažą, amžius neribojamas; 11.2.3 anksčiau tarnavo Vidaus reikalų ministerijos sistemoje ir buvo atleistas už darbuotojo vardą diskredituojančius veiksmus; 11.2.4 atsisako paklusti Lietuvos Respublikos policijos įstatymo reikalavimams; 11.3 jeigu artimiausieji priimamo asmens giminaičiai (tėvas, motina, broliai, seserys, žmona arba vyras), o pirmą kartą priimamo arba perkeliamo iš kitos tarnybos į kriminaline policiją asmens - ir žmonos arba vyro artimiausieji giminaičiai nuteisti už sunkų tyčinį nusikaltimą. Jeigu priimamo asmens giminaičiai gyvena ne Lietuvoje, tikrinama atskira tvarka. Nurodytieji 11.2 ir šiame punkte draudimai nėra išsamūs. Specialaus tikrinimo metu gali būti nustatyta ir kitokių priimamą asmenį kompromituojančių duomenų. Tais atvejais policijos padalinių vadovai, turintys priėmimo teisę, savarankiškai sprendžia apie jo tinkamumą tarnybai. Ginčus, kilusius dėl priėmimo į tarnybą policijoje, sprendžia Policijos departamento generalinis komisaras. Paskyrimas į pareigas
12. Skiriama į konkrečias pareigas tada, kai priimamas asmuo atitinka policijos pareigūnui keliamus reikalavimus ir kai visiškai įforminama jo asmens byla. Asmens bylų vedimo ir kadrų apskaitos tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
13. Su asmenimis, priimamais į tarnybą policijoje, sudaroma sutartis.
14. Priimami į tarnybą policijoje asmenys skiriami tik į esamas etatų sąraše pareigas, patvirtintas nustatytąja tvarka.
15. Skirti i atitinkamas policijos pareigūno pareigas turi teisę vadovai, nurodyti Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, taip pat aukštesnieji pareigūnai, kuriems ši teisė suteikta vidaus reikalų ministro arba Policijos departamento generalinio komisaro įsakymu.
16. Paskirtas asmuo tampa policijos pareigūnu, jam suteikiamas atitinkamas pareiginis laipsnis, išduodamas nustatyto pavyzdžio tarnybinis pažymėjimas.
17. Policijos pareigūnai, pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei.
18. Profesionalumo laipsniui nustatyti įvedamos policijos pareigūnų kvalifikacinės kategorijos. Jų suteikimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
19. Pirmą kartą priimtiems į tarnybą policijoje ir neturintiems specialiojo ar aukštojo išsimokslinimo asmenims suteikiamas pirmasis policininko stažuotojo pareiginis laipsnis ir nustatomas vienerių metų stažuotės laikas.
20. Karių - atsargos prievolininkų, taip pat naujokų priėmimas į policiją turi būti suderintas su Krašto apsaugos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Suderinimo tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija ir Krašto apsaugos departamentas. Atleidimas iš tarnybos policijoje
21. Policijos pareigūnai atleidžiami iš tarnybos Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 29 straipsnio nustatytais atvejais: 21.1 policijos pareigūnui pačiam prašant. Šiais atvejais pareigūnas rašo raportą savo padalinio vadovui, jog nori nutraukti tarnybą policijoje. Pareigūno prašymas turi būti patenkintas per du mėnesius nuo raporto padavimo dienos. Šalims susitarus, sutartis gali būti nutraukta ir nepraėjus dviejų mėnesiu laikotarpiui. Policijos pareigūnas dviejų mėnesių laikotarpiu turi teisę atšaukti savo raportą ir tęsti tarnybą, jeigu nepasirašytas įsakymas dėl jo atleidimo; 21.2 suėjus nustatytam amžiui. Visi policijos pareigūnai tarnauja: 21.2.1 nuo policininko iki vyriausiojo komisaro pareigų - iki 45 metų amžiaus; 21.2.2 vyriausiasis komisaras - iki 50 metų amžiaus; 21.2.3 generalinis komisaras - iki 55 metų amžiaus; 21.2.4 moterys - iki 40 metų amžiaus. Pareigūnui sutikus, vidaus reikalų ministras gali pratęsti tarnybą dar 5 metams; 21.3 dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Vidaus reikalų ministerijos medicininės komisijos išvadai; 21.4 atestavimo tvarka, įsigaliojus nustatytąja tvarka surašytai atestacijai; 21.5 už drausmės pažeidimus; 21.6 už policijos darbuotojo vardo diskreditavimą; 21.7 pažeidus Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį; 21.8 vadovaujantis teismo sprendimu arba nuosprendžiu; 21.9 netekus Lietuvos Respublikos pilietybės. Ginčai dėl atleidimo iš darbo sprendžiami teismine tvarka. Taikyti kitus atleidimo motyvus, nenurodytus Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, draudžiama. Atleistiems iš tarnybos asmenims išduodamos darbo knygelės, kur įrašomi atleidimo motyvai. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 44 Laikinosios priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje iš tarnybos vidaus reikalų organuose (milicijoje) taisyklės Bendrieji nuostatai Šios taisyklės nustato priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje iš tarnybos vidaus reikalų organuose (milicijoje) tvarką iki 1991 m. liepos 1 dienos. Priėmimo tvarka
22. Pareigūnas rašo raportą dėl priėmimo į tarnybą policijoje .
23. Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamente sudaroma atestacinė komisija, nagrinėjanti darbuotojų, kuriuos komisarai atsisakė priimti į tarnybą policijoje, pareiškimus ir kitus kadrų kaitos klausimus.
24. Vidaus reikalų organų (milicijos) darbuotojas, nesutikęs su atestacinės komisijos išvada, turi teise kreiptis į vidaus reikalų ministrą. Ministro sprendimas yra galutinis.
25. Perkeltiems į tarnybą policijoje iš vidaus reikalų organų (milicijos) suteikiama kvalifikacinė kategorija vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
26. Perkeltiems į tarnybą policijoje iš vidaus reikalų organų (milicijos) tarnybos stažas nustatomas pagal Lietuvoj Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 11 d. „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo įsigaliojimo
27. Nepriimtiems po milicijos reorganizavimo tarnauti policijoje ir neperėjusiems į kitas vidaus reikalų sistemos tarnybas iki 1991 m. liepos 1 d. galioja esami Tarnybos vidaus reikalų organuose nuostatai, socialinio ir pensinio aprūpinimo garantijos. Nuo 1991 m. liepos 1 d. jie bus atleidžiami iš darbo nustatytąja tvarka.
28. Vidaus reikalų organų (milicijos) pareigūnams, kurie po milicijos reorganizavimo tarnaus ne policijos struktūrose, kurių atliekamos funkcijos yra būdingos policijos pareigūnams, iki bus priimti atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai, suteikiamos policijos pareigūnų funkcijos, teisės ir pareigos, atsakomybė bei socialinės garantijos Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nustatyta tvarka. Kitiems vidaus reikalų organų (milicijos) pareigūnams suteikiamos atitinkamos socialinės garantijos. Pareigūnų skyrimo tvarka
29. Į pareigas Policijos departamente skiria: 8.
30. Policijos departamento vyriausiuosius komisarus, vyresniuosius komisarus - vidaus reikalų ministras Policijos departamento generalinio komisaro teikimu; 8.
31. Policijos departamento komisarus - Policijos departamento generalinis komisaras; 8.
32. kitus Policijos departamento darbuotojus - Policijos departamento generalinis komisaras, o padalinių, turiniu Juridinio asmens teises, darbuotojus - šių padalinių vadovai.
33. Į pareigas miestų (rajonų) policijos komisariatuose: 9.
34. miesto (rajono) policijos komisarą - bendru Policijos departamento generalinio komisaro ir aukštesniosios opos savivaldybės valdybos teikimu tvirtina savivaldybės skiria vidaus reikalų ministras; 9.2 miestų (rajonų) policijos vyresniuosius komisarus, komisarus, komisarus inspektorius, išskyrus komisariatų padalinių vadovus, Policijos departamento generalinio komisaro teikimu skiria vidaus reikalų ministras; 9.
35. savivaldybės policijos komisarą, kuris yra miesto (rajono) policijos komisaro pavaduotojas, policijos komisaro teikimu skiria aukštesniosios pakopos savivaldybės valdyba, tvirtina Taryba. Policijos departamento generalinis komisaras įsakymu paskelbia jo paskyrimą, suteikdamas pareiginį laipsni; 9.
36. savivaldybių policijos nuovados komisarą savivaldybės policijos komisaro teikimu skiria miesto (rajono) policijos komisaras ir tvirtina žemesniosios pakopos savivaldybės Taryba arba Tarybos, kurių teritorijoje veikia nuovada. Kuriai nors šių Tarybų nepatvirtinus, nuovados komisarą tvirtina aukštesniosios pakopos savivaldybės Taryba; 9.
37. komisariatų policijos padalinių vadovus skiria Policijos departamento generalinis komisaras; 9.
38. kitus komisariatų darbuotojus skiria miesto (rajono) policijos komisaras; 9.
39. kitus savivaldybių policijos pareigūnus skiria esto (rajono) policijos komisaras savivaldybių policijos komisaro teikimu. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. sausio 30 d. nutarimu Nr.44 Laikinoji Lietuvos Respublikos policijos pareigūnų priesaikos priėmimo tvarka
40. Priesaiką duoda kiekvienas Lietuvos Respublikos policijos pareigūnas nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų.
41. Priesaika duodama individualiai, ne vėliau kaip per mėnesį po paskyrimo į atitinkamas pareigas policijoje.
42. Priesaika duodama iškilmingoje aplinkoje, dalyvaujant asmeninei policijos padalinio sudėčiai ir vadovybei.
43. Asmeninė policijos padalinio sudėtis stovi rikiuotėje. Prasidėjus ceremonijai, vadovaujantysis rikiuotei komanduoja: „Ramiai - lygiavimas į vidurį!“ ir praneša padalinio vadovui, jog pasirengta ceremonijai.
44. Policijos padalinio vadovas pasisveikina su stovinčiaisiais rikiuotėje, primena atsakomybę susijusią su pareigų policijoje vykdymu, ir duoda nurodymą pradėti prisaikdinimą.
45. Prisiekiantysis, išėjęs prieš rikiuotę, garsiai skaito priesaiką ir pasirašo lape su priesaikos tekstu. į policijos padalinio vadovo pasveikinimą jis atsako: „Tarnauju Lietuvos Respublikai!“ ir grįžta į rikiuotę.
46. Visiems prisiekus, policijos padalinio vadovas pasveikina policijos pareigūnus, davusius priesaiką.
47. Pareigūnai, neprisiekę nurodytu laiku ne dėl savo kaltės, prisaikdinami kitu policijos padalinio vadovo paskirtu laiku.
48. Pareigūnai, atsisakę duoti priesaiką, atleidžiami iš tarnybos Lietuvos policijoje.
49. Pasirašyti lapai su priesaikos tekstu saugomi policijos pareigūnų tarnybos asmens bylose.
50. Policijos padalinio vadovas atsako už tai, kad griežtai būtų laikomasi šios policijos pareigūnų prisaikdinimo tvarkos.