NUTARIMAS DĖL PASIŪLYMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 21, 22, 23, 26, 33, 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO

(2)IR XIP-1516

(3)2010 m. gruodžio 1 d. Nr. 1729 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. SV-S-909 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Kęstučio Daukšio 2010 m. spalio 13 d. pasiūlymų: 1.
2. Pritarti pasiūlymo esmei – papildyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 21, 22, 23, 26, 33, 36 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 111 straipsniu ir trečiuoju1 skirsniu įstatymo projekto Nr. XIP-1516

(2)(toliau – Įstatymo projektas) 6 straipsnį nauja 2 dalimi, siekiant įtvirtinti nuostatą, leisiančią bankroto proceso metu įskaityti priešpriešinius vienarūšius įmonės ir kreditorių reikalavimus. Kadangi siūlomos sąlygos, kurioms esant būtų galimi įskaitymai (teismui pripažinus įmonės netinkamai įvykdytų prievolių ir (arba) nepagrįsto praturtėjimo faktą), nepakankamos priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo bankroto proceso metu tvarkai nustatyti, taip pat netinkamos valstybės reikalavimams įskaityti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo reguliavimo klausimą derėtų spręsti ne tik Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Įstatymas), bet ir kituose įstatymuose. Šiuo tikslu siūlomi šie Įstatymo pakeitimai: 1.1.

1. Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „
2. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išskyrus nustatytąjį Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.“ 1.1.
3. Pakeisti 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip: „3) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal kituose įstatymuose nustatytas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo bankroto metu sąlygas arba pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Įmonės kolektyvinės sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka;“. 1.1.
4. Pakeisti 10 straipsnio 7 dalies 6 punktą ir išdėstyti jį taip: „6) teismas kreditorių prašymu gali nustatyti įmonės ūkinės komercinės veiklos ir disponavimo įmonės turtu, kurį be teismo leidimo draudžiama parduoti, išnuomoti, įkeisti, juo laiduoti, garantuoti kitų subjektų prievolių įvykdymą ar kitaip jį perleisti (perduoti), apribojimus, leisti įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kai toks įskaitymas galimas pagal kituose įstatymuose nustatytas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo bankroto proceso metu sąlygas;“. 1.1.
5. Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir išdėstyti ją taip: „
6. Teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, paduoti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos.“ 1.1.
7. Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 23 punktą ir išdėstyti jį taip: „23) imasi priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, išskyrus tą skolos dalį, dėl kurios pateiktas prašymas teismui įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus.“ 1.1.
8. Papildyti 21 straipsnio 2 dalį šiais 4 ir 5 punktais: „4) bet kuriuo bankroto proceso metu, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, pateikti teismui prašymą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, jeigu įskaitymas galimas pagal kituose įstatymuose nustatytas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo bankroto proceso metu sąlygas. Šio prašymo kopija tuo pačiu metu pateikiama įmonei; 5) bet kuriuo bankroto proceso metu atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.“ 1.1.
9. Išbraukti 26 straipsnio 1 dalyje žodžius „(nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams)“ ir išdėstyti šią dalį taip: „
10. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.“ 1.1.
11. Papildyti 26 straipsnį naujomis 4 ir 5 dalimis: „
12. Kai kreditoriai šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu atveju kreipiasi į teismą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, teismas reikalavimų įskaitymo klausimą išsprendžia nutartimi. Teismui priėmus nutartį leisti įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, ta pačia nutartimi atitinkamai sumažinami kreditorių reikalavimai.
13. Kai iškėlus bankroto bylą mokesčių administratorius pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas atlieka priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, teismui teikiami tvirtinti įskaityta suma sumažinti reikalavimai.“ 1.1.
14. Ankstesniąsias 26 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti 6 ir 7 dalimis. 1.1.
15. Papildyti 35 straipsnį šia 8 dalimi: „
16. Įmonės ir kreditoriaus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atveju kreditoriaus reikalavimai mažinami įskaitytos sumos dydžiu kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ir netesybomis. Jei įskaitomos sumos neužtenka visiems kreditoriaus reikalavimams tenkinti, pirmiausiai tenkinama reikalavimo dalis be palūkanų ir netesybų, likusi reikalavimų dalis tenkinama šio straipsnio nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų tenkinimą dviem etapais.“ 1.
17. Nepritarti Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje siūlomam pakeitimui, kuriuo siekiama nustatyti, kad bankroto administravimo paslaugas galėtų teikti tik Lietuvoje registruoti asmenys. Siūlomas Įstatymo pakeitimas prieštarauja 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36) (toliau – Paslaugų direktyva) 15 straipsnio 2 dalies b punktui (teisinės formos ribojimas), 16 straipsnio a punktui (reikalavimas būti įsisteigusiam Lietuvos Respublikos teritorijoje) ir b punktui (reikalavimas gauti Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos leidimą ir reikalavimas įsiregistruoti į atitinkamą registrą). Be to, vertinant šio straipsnio siūlomus pakeitimus kartu su kitais siūlomais Įstatymo projekto 9 straipsnyje dėstomo 112 straipsnio 7 dalies, 116 straipsnio 5 ir 6 dalių pakeitimais, neaišku, ar pasiūlymas nustatyti, kad bankroto administratoriaus paslaugas galėtų teikti tik Lietuvoje registruoti asmenys, būtų taikomas fiziniams asmenims. Visi siūlomi Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies, Įstatymo projekto 9 straipsnyje dėstomo 112 straipsnio 7 dalies, 116 straipsnio 5 ir 6 dalių pakeitimai įsisteigimo ir laisvo paslaugų teikimo principų požiūriu sukurtų teisiškai neapibrėžtą, neaiškią ar dviprasmišką situaciją. Siūlomuose pakeitimuose aiškiai neatskiriami pagrindai, kuriais vadovaujantis paslaugų teikėjai įgyja teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Lietuvos Respublikoje. Įstatyme siūloma palikti nuostatas dėl fizinių asmenų, teisę teikti bankroto administravimo paslaugas įgijusių pagal kitos valstybės narės teisės aktus, profesinės kvalifikacijos pripažinimo ir drauge įtvirtinti reikalavimą įgyti analogišką teisę Lietuvoje, t. y. įsirašyti į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą. 1.
18. Nepritarti pasiūlymui pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnio 7 dalį ir šioje dalyje dėstomame Įstatymo 11 straipsnio 11 dalies 2 punkte išbraukti nuostatas dėl įpareigojimo nuolat tobulinti kvalifikaciją kitos valstybės narės piliečiui, kitam fiziniam asmeniui, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, laikinai teikiančiam bankroto administravimo paslaugas Lietuvos Respublikoje. Reikalavimas tobulinti kvalifikaciją sietinas su valstybės narės, pagal kurios teisės aktus suteikta teisė teikti bankroto administravimo paslaugas, teise (nustatytais reikalavimais). 1.
19. Pritarti nuostatai, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bankroto administratoriams būtų nustatyti atitinkami kvalifikaciniai reikalavimai. Galimi Įstatymo projekto 9 straipsnyje dėstomo 112 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimai, nustatantys, kad ne trumpesnis kaip penkerių metų įmonės vadovo darbo stažas būtų sukauptas per paskutinius 7 metus, alternatyvaus reikalavimo teisės aktų nustatyta tvarka būti pripažintam advokatu arba turėti ekonomikos ar teisės mokslų daktaro laipsnį atsisakymas, taip pat reikalavimo mokėti lietuvių kalbą nustatymas. Siekiant teisinio nuoseklumo, pritarti nuostatai, kad juridinio asmens, siekiančio teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, vadovas privalo turėti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kurią siūloma įtvirtinti keičiant Įstatymo projekto 9 straipsnyje dėstomo 112 straipsnio 5 dalį. 1.
20. Nepritarti Įstatymo projekto 9 straipsnyje dėstomo 112 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimui, t. y. pasiūlymui nustatyti, kad fizinis asmuo, siekiantis įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, galėtų turėti bet kokį aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Bankroto administratorius sprendžia įmonės valdymo, įmonės ūkinės komercinės veiklos, sutarčių sudarymo ir nutraukimo, darbo santykių ir kitus klausimus, atstovauja įmonei teismuose gindamas kreditorių ir įmonės interesus, taigi tam būtinos specialios socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties studijos. Kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse paprastai tokias paslaugas gali teikti teisinį ar ekonominį išsilavinimą turintys asmenys. 1.
21. Nepritarti Įstatymo projekto 9 straipsnyje dėstomo 112 straipsnio 6 ir 7 dalių ir 116 straipsnio 5 ir 6 dalių pakeitimui dėl šio nutarimo 1.2 punkte nurodytų priežasčių.
22. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nario Jurgio Razmos 2010 m. spalio 14 d. pasiūlymui Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis ir nustatyti, kad bankroto administratoriaus veiklą prižiūri Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato bankroto administratorių veiklos priežiūros tvarką.
23. Dėl Lietuvos bankų asociacijos 2010 m. spalio 19 d. pasiūlymų (projektui XIP-1516

(3): 3.

1. Nepritarti pasiūlymui supaprastinti kreditorių pranešimo įmonei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tvarką – nustatyti, kad toks pranešimas, išsiųstas įmonės buveinės adresu, laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo. Atsisakius projekto nuostatų, kad įmonei visų pirma turi būti pranešta registruotu laišku, per kurjerį ar antstolį ir tik tada, kai nepavyksta jo įteikti vienu iš šių būdų, pranešimas siunčiamas buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo, būtų sunku įrodyti pranešimo įteikimo faktą, be to, šis pranešimo įteikimo būdas būtų ne toks patikimas. 3.
2. Pritarti nuostatai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pradėtos įmonės turto varžytynės neturėtų būti stabdomos padavus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o gautos lėšos už varžytynėse parduotą turtą būtų pervedamos bankroto administratoriui. Tai leistų greičiau ir efektyviau likviduoti nemokią įmonę ir iš realizuoto įmonės turto atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, siūloma: 3.2.
3. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas susieti su Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalyje dėstoma Įstatymo 33 straipsnio nauja 4 dalimi ir Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „
4. Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Informaciją apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą teismas privalo paskelbti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teisėjo rezoliucijos priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat po nutarties dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Ši informacija skelbiama viešai šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyto teismo interneto svetainėje.“ 3.2.
5. Patikslinti Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalyje dėstomą Įstatymo 33 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „
6. Jeigu įkeisto turto pardavimas paskelbtas iki bankroto bylos iškėlimo, turto pardavimas baigiamas vykdyti iš varžytynių gautą pinigų sumą pervedant į bankrutuojančios įmonės sąskaitą.“ 3.
7. Pritarti nuomonei, kad pagal siūlomą Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pakeitimą nevisiškai aišku, ar įskaitymas leidžiamas visais atvejais, ar tik „teismui pripažinus bankrutuojančios įmonės netinkamai įvykdytų prievolių ir (arba) nepagrįsto praturtėjimo faktą“. Siūloma priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo klausimą spręsti šio nutarimo 1.1 punkte nurodytu būdu. 3.
8. Nepritarti pasiūlymui Įstatymo 10 straipsnio 14 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio „gali“ įrašyti žodį „privalo“, nes teismas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įgaliotas vykdyti teisingumą ir kiekvienu atveju teismui turi būti suteikiama galimybė vertinti ir priimti sprendimą. 3.
9. Pritarti pasiūlymo esmei – numatyti reikalavimą administratoriams nuolat tobulinti kvalifikaciją. Pareiga administratoriams tobulinti kvalifikaciją numatyta Įstatymo projekto 7 straipsnio 8 dalyje. Kadangi Įstatymo projekto 9 straipsnyje dėstomo Įstatymo 115 straipsnyje siūloma nustatyti, kad bankroto administratoriaus pažymėjimu patvirtinama asmens, kaip bankroto administratoriaus, kvalifikacija, o to paties straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad pažymėjimai galioja neterminuotai, taip pat ir tai, kad administratoriai privalomai turi tobulinti kvalifikaciją, periodinė bankroto administratorių atestacija būtų nesuderinama su administratoriaus kvalifikacijos įgijimo ir tobulinimo modeliu. 3.
10. Nepritarti pasiūlymui pagal analogiją su Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymu Įstatyme nustatyti, kad paskutine eile tenkinami su įmone susijusių asmenų reikalavimai. Nors tiek įmonių restruktūrizavimo, tiek bankroto procesai sprendžia įmonės nemokumo problemas, šių procesų tikslai iš esmės skirtingi. Restruktūrizavimo atveju su įmone susijusių asmenų reikalavimų tenkinimas paskiausiai padeda užtikrinti, kad asmenys, valdantys įmonę, asmeniškai būtų suinteresuoti sėkmingu restruktūrizavimo plano įgyvendinimu. Bankroto atveju tikėtina, kad su įmone susiję asmenys, iki bankroto suteikę įmonei paskolas, rizikavo savo lėšomis abejodami įmonės sėkme, todėl jeigu tyčinis bankrotas nenustatytas, nėra pagrindo nustatyti paskesnę šių kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių nemokumą reguliuojantys teisės aktai nustato dvi kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles, kai valstybės ir privačių asmenų reikalavimai tenkinami bendra antrąja eile. Su tokia praktika Lietuvos Respublikos Vyriausybė sieja tolesnį nemokumo teisės tobulinimą.
11. Dėl Nacionalinės verslo administratorių asociacijos pasiūlymų: 4.
12. Pritarti pasiūlymui Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte palikti Įstatymo numatytą maksimalų 45 dienų terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus. Visais atvejais sutrumpinus maksimalų terminą nuo 45 iki 30 dienų, kreditoriams būtų sunku suspėti laiku pareikšti savo reikalavimus. Bankroto proceso metu papildomai tvirtinant kreditorių reikalavimus dėl proceso eigoje reikšmingai kintančios kreditorių sudėties, gali būti inicijuojami nauji teisminiai ginčai. Siekiant palikti terminų trumpinimo galimybę, o drauge pateikti teismui vertinti kiekvieną konkretų bankroto atvejį ir priimti optimalų sprendimą, siūloma nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį kreditorių reikalavimams pareikšti, Įstatyme nenustačius trumpiausio galimo termino. Atsižvelgiant į tai, pakeisti Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir išdėstyti jį taip: „5) nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo;“. 4.
13. Pritarti pasiūlymo dėl Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies keitimo esmei – nustatyti, kad juridinio asmens, turinčio teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, vadovas privalo turėti teisę teikti bankroto administravimo paslaugas dėl šio nutarimo 1.4 punkte nurodytų priežasčių. 4.
14. Pritarti pasiūlymui keisti Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą – nustatyti 6 mėnesių terminą nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, per kurį administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, taip būtų numatyta galimybė teismo sprendimu pratęsti šį terminą. Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir išdėstyti jį taip: „8) ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat tyčinio bankroto nustatymo. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Šiame punkte nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.“ 4.
15. Nepritarti pasiūlymui dėl Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pakeitimo ir 21 straipsnio 2 dalies papildymo – atsisakyti pakeitimų, nustatančių kreditoriams teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo, jeigu kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, nereikalaujant kreditorių susirinkimo sprendimo dėl administratoriaus pakeitimo. Tokia teisė neturėtų būti laikoma išskirtine, nes kreditorių susirinkimui priimti atitinkamą sprendimą užtektų tų pačių kreditorių balsų, o galimybė jiems tiesiogiai kreiptis į teismą smarkiai sutrumpintų bankroto procedūras. Be to, analogiška bankroto administratoriaus pakeitimo procedūra nustatyta ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme. 4.
16. Nepritarti pasiūlymui dėl Įstatymo projekto 9 straipsnyje dėstomo Įstatymo 114 straipsnio pakeitimo – nustatyti, kad komisijos nariu būtų skiriamas Nacionalinės verslo administratorių asociacijos atstovas, nes tai prieštarautų Paslaugų direktyvos 14 straipsnio 6 punktui, kuriame nustatyta, kad valstybės narės negali kelti teisei teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklos vykdymui savo teritorijoje reikalavimo, nustatančio tiesioginį ar netiesioginį konkuruojančių subjektų dalyvavimą, įskaitant jų dalyvavimą konsultacinių įstaigų veikloje, išskyrus profesines įstaigas ir asociacijas arba kitas organizacijas, kurios veikia kaip kompetentingos institucijos, išduodant leidimus arba priimant kitus kompetentingų institucijų sprendimus. Konkuruojančių subjektų dalyvavimas priimant su konkrečiu atveju susijusius sprendimus prieštarauja pagrindiniam tikslui – užtikrinti objektyvias ir skaidrias procedūras – ir gali sutrukdyti naujiems dalyviams įžengti į rinką. Bankroto administratorius vienijančių asociacijų narių dalyvavimas atestavimo komisijos veikloje nepriimtinas antikorupciniu požiūriu. 4.
17. Pritarti nuomonei dėl Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pakeitimo. Palikti galiojantį 30 darbo dienų terminą nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, per kurį turi įvykti pirmasis kreditorių susirinkimas. Sutrumpinus šį terminą iki 15 darbo dienų, didėtų tikimybė, kad po neįvykusio pirmojo susirinkimo (nesant kvorumo) tektų šaukti pakartotinius susirinkimus, o tai užtęstų bankroto procesą. 4.
18. Nepritarti pasiūlymui dėl Įstatymo 33 straipsnio pakeitimo – nustatyti, kad administratorius savo veiksmus dėl greitai gendančio ar galinčio greitai prarasti prekinę vertę turto derintų su teismu. Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įmonės turto valdymas yra administratoriaus veikla, todėl administratorius gali prisiimti atsakomybę už greitai gendančio turto realizavimą. 4.
19. Iš esmės pritarti pasiūlymui papildyti Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą, kuriame nustatomas 30 dienų terminas pranešti suinteresuotiems asmenims apie sudarytų sutarčių nutraukimą ir iš šių sutartinių įsipareigojimų kylančių reikalavimų tenkinimą, nustačius išlygą, kad tuo atveju, kai įmonės vadovas laiku neperduoda administratoriui reikiamų dokumentų, šiame punkte nustatytas 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo dokumentų gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai: 4.8.
20. Pakeisti Įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip: „4) jeigu per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius praneša suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl to atsiradę reikalavimai tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu įmonės valdymo organai administratoriui perdavė ne visus duomenis apie įmonės sudarytas sutartis, prisiimtus įsipareigojimus ir su jomis susijusius dokumentus, šiame punkte nustatytas pranešimo suinteresuotiems asmenims apie tokių sutarčių nevykdymą terminas pradedamas skaičiuoti nuo duomenų apie šias sutartis ar įsipareigojimus ir dokumentų gavimo dienos.“ 4.8.
21. Turėtų būti papildytas Įstatymo projekto 6 straipsnis. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS ŪKIO MINISTRAS DAINIUS KREIVYS _________________