Dėl veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko trumpųjų formų kirčiavimo

Dėl veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko trumpųjų formų kirčiavimo VALSTYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJOS PROTOKOLINIS NUTARIMAS DĖL REKOMENDACIJOS „DĖL VEIKIAMOSIOS RŪŠIES ESAMOJO LAIKO DALYVIŲ VYRIŠKOSIOS GIMINĖS VIENASKAITOS IR DAUGISKAITOS VARDININKO TRUMPŲJŲ FORMŲ KIRČIAVIMO“ 2010 m. gruodžio 9 d. Nr. PN-8 (K-19) Vilnius Valstybinė lietuvių kalbos komisija n u t a r i a: Patvirtinti rekomendaciją „Dėl veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko trumpųjų formų kirčiavimo“ (pridedama). KOMISIJOS PIRMININKĖ IRENA SMETONIENĖ ______________________ PATVIRTINTA Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2010 m. gruodžio 9 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-8 (K-19) REKOMENDACIJA DĖL VEIKIAMOSIOS RŪŠIES ESAMOJO LAIKO DALYVIŲ VYRIŠKOSIOS GIMINĖS VIENASKAITOS IR DAUGISKAITOS VARDININKO TRUMPŲJŲ FORMŲ KIRČIAVIMO Atsižvelgiant į kodifikacijos tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko trumposios formos (toliau – formos) rekomenduojamos kirčiuoti taip: 1. Formos, padarytos iš dviskiemenių veiksmažodžių pamatinių formų, atitraukiančių kirtį į priešdėlius (išskyrus per-), kirčiuojamos tvirtagališkai galiniame skiemenyje, pvz.: kalbs, kalb (plg. àpkalba), kulis, kuli (plg. škulia), nešs, neš (plg. sùneša), suks, suk (plg. àpsuka), perks, perk (plg. perka), tiks, tik (plg. pàtiki). 2. Formos, padarytos iš dviskiemenių veiksmažodžių pamatinių formų, neatitraukiančių kirčio į priešdėlį, gali būti kirčiuojamos dvejopai – galiniame skiemenyje tvirtagališkai arba šaknyje (išlaikant pamatinės formos priegaidę), pvz.: augs, aug arba áugąs, áugą (plg. išáuga); rašs, raš arba rãšąs, rãšą (plg. surãšo); šaukis, šauki arba šaũkiąs, šaũkią (plg. apšaũkia); šoks, šok arba šókąs, šóką (plg. prišóka); tyls, tyl arba tỹlįs, tỹlį (plg. patỹli); žiūrs, žiūr arba žirįs, žirį (plg. apžiri); taip pat ẽsąs, ẽsą ir esą̃s, esą̃. 3. Formos, padarytos iš daugiaskiemenių veiksmažodžių (išskyrus turinčius kirčiuotas priesagas -ẽna, -ja, -na), išlaiko pamatinės formos kamieno kirtį ir priegaidę, pvz.: dainúojąs, dainúoją (plg. dainúoja), galvójąs, galvóją (plg. galvója), pãsakojąs, pãsakoją (plg. pãsakoja), katinąs, katiną (plg. katina), láiminąs, láiminą (plg. láimina), šnẽkinąs, šnẽkiną (plg. šnẽkina). 4. Formos, padarytos iš daugiaskiemenių veiksmažodžių su kirčiuotomis priesagomis -ẽna, -ja, -na, gali būti kirčiuojamos dvejopai – priesagoje (išlaikant pamatinės formos kamieno kirtį ir priegaidę) arba galiniame skiemenyje tvirtagališkai, pvz.: gyvẽnąs, gyvẽną (plg. gyvẽna) ir gyvens, gyven; kūrẽnąs, kūrẽną (plg. kūrẽna) arba kūrens, kūren; daljąs, dalją (plg. dal

1. ja)ir dalijs, dalij; augnąs, augną (plg. aug
2. na)arba augins, augin; vadnąs, vadną (plg. vad
3. na)arba vadins, vadin. 5. Sangrąžinės nepriešdėlinės formos išlaiko pamatinės veiksmažodžio formos kamieno kirtį ir priegaidę, pvz.: kabąsis, kabąsi (plg. kabasi), nẽšąsis, nẽšąsi (plg. nẽšasi), rãšąsis, rãšąsi (plg. rãšosi), tkįsis, tkįsi (plg. tkisi), katinąsis, katinąsi (plg. katinasi), pãsakojąsis, pãsakojąsi (plg. pãsakojasi), vadnąsis, vadnąsi (plg. vadnasi), kūrẽnąsis, kūrẽnąsi (plg. kūrẽnasi), daljąsis, daljąsi (plg. daljasi). 6. Priešdėlinės formos (išskyrus su priešdėliu pér-) kirčiuojamos taip pat kaip nepriešdėlinės (pasitaikantis sangrąžos formantas visų priešdėlinių formų kirčiavimui įtakos neturi), pvz.: 6.1. galiniame skiemenyje (plg. 1 punktą), pvz.: apkalbs, apkalb (plg. kalbs, kalb), iš(si)kulis, iš(si)kuli (plg. kulis, kuli), par(si)nešs, par(si)neš (plg. nešs, neš), nu(si)perks, nu(si)perk (plg. perks, perk), pa(si)tiks, pa(si)tik (plg. tiks, tik); 6.2. dvejopai – galiniame skiemenyje arba šaknyje (plg. 2 punktą), pvz.: suaugs, suaug (plg. augs, aug) arba suáugąs, suáugą (plg. áugąs, áugą); pa(si)rašs, pa(si)raš (plg. rašs, raš) arba pa(si)rãšąs, pa(si)rãšą (plg. rãšąs, rãšą); ap(si)šaukis, ap(si)šauki (plg. šaukis, šauki) arba ap(si)šaũkiąs, ap(si)šaũkią (plg. šaũkiąs, šaũkią), pri(si)žiūrs, pri(si)žiūr (plg. žiūrs, žiūr) arba pri(si)žirįs, pri(si)žirį (plg. žirįs, žirį); 6.3. kamiene (plg. 3 punktą), pvz.: apdainúojąs, apdainúoją (plg. dainúojąs, dainúoją), su(si)galvójąs, su(si)galvóją (plg. galvójąs, galvóją), iš(si)pãsakojąs, iš(si)pãsakoją (plg. pãsakojąs, pãsakoją), paláiminąs, paláiminą (plg. láiminąs, láiminą); 6.4. dvejopai – priesagoje arba galiniame skiemenyje (plg. 4 punktą), pvz.: iš(si)augnąs, iš(si)augną (plg. augnąs, augną) arba iš(si)augins, iš(si)augin (plg. augins, augin); išgyvẽnąs, išgyvẽną (plg. gyvẽnąs, gyvẽną) arba išgyvens, išgyven (plg. gyvens, gyven); pa(si)daljąs, pa(si)dalją (plg. daljąs, dalją) arba pa(si)dalijs, pa(si)dalij (plg. dalijs, daliją̃); 7. Formos su priešdėliu pér- visada kirčiuojamos priešdėlyje tvirtapradiškai, pvz.: péraugąs, péraugą; pérkalbąs, pérkalbą; pér(si)nešąs, pér(si)nešą; pér(si)rašąs, pér(si)rašą; pér(si)sukąs, pér(si)suką; péršokąs, péršoką; pér(si)žiūrįs, pér(si)žiūrį; pérgyvenąs, pérgyveną; pér(si)galvojąs, pér(si)galvoją; pér(si)kaitinąs, pér(si)kaitiną; pérpasakojąs, pérpasakoją.