LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2006 M. balandžio 5 D. ĮSAKYMO Nr. A1-92 „dėl socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinių reikalavimų, socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašų patvirtinimo“ PAKEITIMO 2010 m. gruodžio 31 d. Nr. A1-639 Vilnius Pakeičiu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. A1-92 „Dėl Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacinių reikalavimų, Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 43-1569, Nr. 86-3375; 2007, Nr. 53-2065; 2008, Nr. 134-5219; 2009, Nr. 75-3082): 1. Pripažįstu netekusiu galios 5 punktą. 2. Nurodytu įsakymu patvirtintuose Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikaciniuose reikalavimuose: 2.1. Išdėstau 3 punktą taip: „3. Socialiniais darbuotojais ir socialinio darbuotojo padėjėjais laikomi socialinį darbą dirbantys asmenys, kurių pareigybės yra išvardintos Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. A1-401 (Žin., 2008, Nr.142-5667).“ 2.2. Įrašau 27 punkte vietoj žodžio „etatai“ žodį „pareigybės“. 3. Išdėstau nurodytu įsakymu patvirtintą Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašą nauja redakcija (pridedama). 4. Išdėstau nurodytu įsakymu patvirtintą Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašą nauja redakcija (pridedama). Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-92 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A1-639 redakcija) SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ IR SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ PADĖJĖJŲ PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS KĖLIMO TVARKOS APRAŠAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis Tvarkos aprašas) nustato socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų ir socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų darbuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimo tikslus ir uždavinius, profesinės kvalifikacijos kėlimo organizavimą ir finansavimą bei kvalifikacijos kėlimo programų atranką. 2. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos: Socialiniai darbuotojai – Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. A1-401 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr.142-5667), 2 punkte nurodyti darbuotojai. Socialinio darbuotojo padėjėjai – Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. A1-401 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, 3 punkte nurodyti darbuotojai. Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginami darbuotojai – Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. A1-181 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo ir Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 112-5050), nurodyti darbuotojai. Supervizija – tai socialinį darbą dirbančiųjų bei įstaigų (įmonių, organizacijų), kuriose dirbamas socialinis darbas, vadovų, struktūrinių padalinių vadovų konsultavimas profesinių santykių klausimais, kad būtų tobulinama specialistų profesinė kompetencija ir organizacijų veikla. Supervizija gali vykti individualiai, grupėse arba komandose bei organizacijose. Supervizijos procesui vadovauja profesionalūs supervizoriai. Praktinis mokymasis – praktinių socialinio darbo įgūdžių įgijimas pagal praktinio mokymosi kvalifikacijos kėlimo programas ir dalyvavimas supervizijoje. Teorinis mokymasis – profesinių socialinio darbo žinių ir vertybių, reikalingų praktinei veiklai, sistemos įgijimas nuosekliųjų ar nenuosekliųjų studijų būdu pagal teorinio mokymosi kvalifikacijos kėlimo programas. II. SOCIALINĮ DARBĄ DIRBANČIŲJŲ PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS KĖLIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 3. Socialinį darbą dirbančiųjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tikslas – kelti socialinį darbą dirbančiųjų profesinę kvalifikaciją, užtikrinant aukštą socialinio darbo ir socialinių paslaugų kokybę bei veiksmingumą. 4. Socialinį darbą dirbančiųjų profesinės kvalifikacijos kėlimo uždaviniai: 4.1. skatinti socialinį darbą dirbančiųjų profesinį tobulėjimą; 4.2. sudaryti galimybes socialinį darbą dirbantiesiems kelti įgyti didesnę profesinę kompetenciją; 4.3. tirti socialinį darbą dirbančiųjų profesinio tobulinimosi poreikius ir įvertinti socialinio darbo būklę; 4.4. plėtoti socialinį darbą dirbančiųjų profesinį bendravimą ir bendradarbiavimą. III. SOCIALINIO DARBUOTOJO PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS 5. Socialinis darbuotojas privalo nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją. Jo profesinė kvalifikacija yra vertinama socialinio darbuotojo atestacijos metu. 6. Socialinis darbuotojas kelia savo kvalifikaciją dalyvaudamas teoriniuose mokymuose, kuriuose nenuosekliųjų studijų būdu jis įgyja teorines socialinio darbo žinias, bei praktiniuose mokymuose, kuriuose nenuosekliųjų studijų būdu jis įgyja praktinius socialinio darbo įgūdžius ir gebėjimus. 7. Socialinis darbuotojas gali kelti savo kvalifikaciją, organizuodamas kitų asmenų teorinius ir praktinius mokymus, kurių metu jis moko kitus socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus, socialinio darbo studentus, padėdamas jiems įgyti reikalingų socialinio darbo žinių bei praktinių socialinio darbo įgūdžių ir gebėjimų. 8. Socialinio darbuotojo profesinės kvalifikacijos kėlimo formos yra: 8.1. teorinis mokymasis: 8.1.1. paskaitos; 8.1.2. teoriniai seminarai; 8.2. praktinis mokymasis: 8.2.1. praktiniai užsiėmimai; 8.2.2. profesinė praktika; 8.2.3. dalyvavimas supervizijoje; 8.3. kitų asmenų teorinis mokymas: 8.3.1. paskaitos; 8.3.2. teoriniai seminarai; 8.3.3. įžanginis socialinių darbuotojų padėjėjų teorinis mokymas; 8.4. kitų asmenų praktinis mokymas: 8.4.1. praktiniai užsiėmimai; 8.4.2. vadovavimas socialinio darbo studentų profesinei praktikai; 8.4.3. įžanginis socialinių darbuotojų padėjėjų praktinis mokymas. 9. Minimali socialinio darbuotojo kvalifikacijos kėlimo trukmė priklauso nuo kvalifikacinės kategorijos, kurią jis siekia įgyti arba prasitęsti galiojimo laiką ir kuri yra nustatyta socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos apraše. 10. Socialinių darbuotojų teoriniai ir praktiniai mokymai vykdomi pagal socialinius darbuotojus rengiančių aukštųjų mokyklų socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programas ir Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus (toliau vadinama – Tarnyba) patvirtintas socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programas. Pagrindinius reikalavimus Tarnybos direktoriaus tvirtinamų programų atrankai nustato šio Tvarkos aprašo VI skyrius. Taip pat socialiniam darbuotojui, dirbančiam su globėjais (rūpintojais) ar įtėviais, į kvalifikacijos kėlimą yra įskaitomi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojami bendros įtėvių ir globėjų (rūpintojų) rengimo programos (PRIDE) mokymai. 11. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programas rengia ir vykdo socialinio darbo metodiniai centrai, socialinius darbuotojus rengiančios aukštosios mokyklos bei kitos įstaigos (įmonės, organizacijos). 12. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programų poreikį šalyje tiria, šių programų rengimą inicijuoja bei jų įgyvendinimą koordinuoja Tarnyba, bendradarbiaudama su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija. 13. Superviziją gali vykdyti specialistas, kuris yra baigęs specialius supervizijos mokymus mokymo įstaigoje ir turi tai patvirtinantį dokumentą. 14. Socialinio darbuotojo darbdavys privalo jam sudaryti sąlygas kelti savo profesinę kvalifikaciją šio Tvarkos aprašo 8 punkte nustatytomis profesinės kvalifikacijos kėlimo formomis ne mažiau kaip 16 valandų per metus. 15. Socialinio darbuotojo dalyvavimas socialinio darbo kvalifikacijos kėlimo renginiuose (socialinio darbo stažuotėse, socialinio darbo mokymo įstaigų organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo renginiuose) užsienyje, taip pat Lietuvos Respublikoje tais atvejais, kai minėtus renginius organizuoja užsienio socialinio darbo mokymo įstaigų lektoriai, yra įskaitomas į socialinio darbuotojo kvalifikacijos kėlimą. 16. Socialinis darbuotojas, siekdamas, kad šio Tvarkos aprašo 15 punkte nurodytos išklausytos teorinio ar praktinio mokymo valandos būtų įskaitytos į jo kvalifikacijos kėlimą, privalo turėti pažymėjimą, kuris būtų išduotas kvalifikacijos kėlimą vykdžiusios įstaigos (įmonės, organizacijos) vadovo, jos struktūrinio padalinio vadovo ar įgalioto asmens. Pažymėjime turi būti nurodyta: vieta, kurioje socialinis darbuotojas kėlė savo kvalifikaciją, kvalifikacijos kėlimo data, forma ir trukmė (valandomis). Pažymėjimas turi būti patvirtintas jį išdavusio asmens parašu ir įstaigos (įmonės, organizacijos) antspaudu. 17. Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis, kuris dirba socialiniu darbuotoju Lietuvos Respublikoje, savo kvalifikaciją kelia, vadovaudamasis šio Tvarkos aprašo nuostatomis. IV. SOCIALINIO DARBUOTOJO PADĖJĖJO PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS 18. Socialinio darbuotojo padėjėjas privalo kelti savo profesinę kvalifikaciją, dalyvaudamas įžanginiuose ir periodiniuose mokymuose. 19. Įžanginius socialinio darbuotojo padėjėjo mokymus privalo išklausyti kiekvienas asmuo, kuris pradeda dirbti socialinio darbuotojo padėjėju ir kuris neturi socialinio darbo ar jam prilyginto išsilavinimo. Šių mokymų metu socialinio darbuotojo padėjėjas kelia savo kvalifikaciją, dalyvaudamas teoriniuose mokymuose, kuriuose nenuosekliųjų studijų būdu jis įgyja minimalias teorines socialinio darbo žinias, bei praktiniuose mokymuose, kuriuose nenuosekliųjų studijų būdu jis įgyja minimalius praktinius socialinio darbo įgūdžius ir gebėjimus. Įžanginių socialinio darbuotojo padėjėjo mokymų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 40 valandų. 20. Socialinio darbuotojo padėjėjas privalo dalyvauti periodiniuose socialinių darbuotojų padėjėjų mokymuose ne mažiau kaip 16 valandų per metus. Šių mokymų metu socialinio darbuotojo padėjėjas kelia savo kvalifikaciją, dalyvaudamas teoriniuose mokymuose, kuriuose nenuosekliųjų studijų būdu jis įgyja teorines socialinio darbo žinias, bei praktiniuose mokymuose, kuriuose nenuosekliųjų studijų būdu jis įgyja praktinius socialinio darbo įgūdžius ir gebėjimus. 21. Įžanginio socialinių darbuotojų padėjėjų mokymo formos: 21.1. teorinis mokymasis: 21.1.1. paskaitos; 21.1.2. teoriniai seminarai; 21.2. praktinis mokymasis: 21.2.1. praktiniai užsiėmimai; 21.2.2. profesinė praktika. 22. Periodinių socialinių darbuotojų padėjėjų mokymų formos: 22.1. teorinis mokymasis: 22.1.1. paskaitos; 22.1.2. teoriniai seminarai; 22.2. praktinis mokymasis: 22.2.1. praktiniai užsiėmimai; 22.2.2. profesinė praktika; 22.2.3. dalyvavimas supervizijoje. 23. Socialinių darbuotojų padėjėjų įžanginiai ir periodiniai mokymai vykdomi pagal socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos kėlimo programas, suderintas Tarnybos nustatyta tvarka. 24. Socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos kėlimo programas rengia ir vykdo socialinio darbo metodiniai centrai, mokymo įstaigos bei kitos įstaigos (įmonės, organizacijos). 25. Įžanginius socialinio darbuotojo padėjėjo mokymus gali vykdyti įstaigos (įmonės, organizacijos), kurioje socialinio darbuotojo padėjėjas buvo įdarbintas, vadovo paskirtas socialinis darbuotojas, kuris turi aukštąjį socialinio darbo išsilavinimą bei yra parengęs ir su Tarnyba suderinęs socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos kėlimo programą. 26. Socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos kėlimo programų poreikį šalyje tiria, šių programų rengimą inicijuoja bei jų įgyvendinimą koordinuoja Tarnyba, bendradarbiaudama su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija. 27. Socialinio darbuotojo padėjėjas gali dalyvauti socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programose. Pagal šias programas išklausytos teorinio ir praktinio mokymo valandos yra įskaitomos į socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikacijos kėlimą, atitinkamai prilyginant jo išklausytas teorinio ar praktinio mokymo valandas šio Tvarkos aprašo 19 ir 20 punktuose nustatytoms valandoms. 28. Socialinio darbuotojo padėjėjui įsidarbinus, jo darbdavys privalo jam sudaryti sąlygas dalyvauti įžanginiuose socialinių darbuotojų padėjėjų mokymuose ir kelti savo profesinę kvalifikaciją šio Tvarkos aprašo 21 punkte nustatytomis profesinės kvalifikacijos kėlimo formomis ne mažiau kaip 40 valandų. 29. Socialinio darbuotojo padėjėjo darbdavys privalo jam sudaryti sąlygas dalyvauti periodiniuose socialinių darbuotojų padėjėjų mokymuose ir kelti savo profesinę kvalifikaciją šio Tvarkos aprašo 22 punkte nustatytomis profesinės kvalifikacijos kėlimo formomis ne mažiau kaip 16 valandų per metus. 30. Socialinio darbuotojo padėjėjo dalyvavimas socialinio darbo kvalifikacijos kėlimo renginiuose (socialinio darbo stažuotėse, socialinio darbo mokymo įstaigų organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo renginiuose) užsienyje, taip pat Lietuvos Respublikoje tais atvejais, kai minėtus renginius organizuoja užsienio socialinio darbo mokymo įstaigų lektoriai, yra įskaitomas į socialinio darbuotojo padėjėjo kvalifikacijos kėlimą. 31. Socialinio darbuotojo padėjėjas, siekdamas, kad šio Tvarkos aprašo 30 punkte nurodytos išklausytos teorinio ar praktinio mokymo valandos būtų įskaitytos į jo kvalifikacijos kėlimą, privalo turėti pažymėjimą, kuris būtų išduotas kvalifikacijos kėlimą vykdžiusios įstaigos (įmonės, organizacijos) vadovo, jos struktūrinio padalinio vadovo ar įgalioto asmens. Pažymėjime turi būti nurodyta: vieta, kurioje socialinio darbuotojo padėjėjas kėlė savo kvalifikaciją, kvalifikacijos kėlimo data, forma ir trukmė (valandomis). Pažyma turi būti patvirtinta ją išdavusio asmens parašu ir įstaigos (įmonės, organizacijos) antspaudu. 32. Europos Sąjungos valstybių narių, Europos Ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis, kuris dirba socialinio darbuotojo padėjėju Lietuvos Respublikoje, savo kvalifikaciją kelia vadovaudamasis šio Tvarkos aprašo nuostatomis. V. SOCIALINĮ DARBĄ DIRBANČIAJAM PRILYGINAMO DARBUOTOJO PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS 33. Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginami darbuotojai kelia savo profesinę kvalifikaciją socialinio darbo srityje, dalyvaudami „gerosios patirties“ sklaidos renginiuose: teoriniuose seminaruose ir praktiniuose užsiėmimuose, konferencijose, stažuotėse ir kt. arba dalindamiesi savo „gerąja patirtimi“: skaitydami paskaitas ir pranešimus socialinio darbo tema, organizuodami teorinius seminarus ir praktinius socialinio darbo užsiėmimus, vadovaudami socialinio darbo studentų profesinei praktikai ir pan. 34. „Gerosios patirties“ sklaidos renginius socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamiems darbuotojams organizuoja socialinio darbo metodiniai centrai, Tarnyba, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, mokymo įstaigos bei kitos įstaigos (įmonės, organizacijos). 35. Poreikį socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų darbuotojų „gerosios patirties“ sklaidai šalies mastu tiria, šią sklaidą inicijuoja bei jos įgyvendinimą koordinuoja Tarnyba, bendradarbiaudama su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija. 36. „Gerosios patirties“ sklaidos renginius, kuriuos organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, koordinuoja Tarnyba. 37. Socialinį darbą dirbančiajam prilyginamas darbuotojas gali dalyvauti socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programose. Pagal šias programas išklausytos arba organizuotos teorinio ir praktinio mokymo valandos socialinį darbą dirbančiajam prilyginamam darbuotojui atestuojantis yra įskaitomos į jo kvalifikacijos kėlimo trukmę. 38. Šiame skyriuje nustatytuose „gerosios patirties“ sklaidos renginiuose gali dalyvauti ir kiti socialinį darbą dirbantys asmenys – socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai ir kt. VI. SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMO PROGRAMŲ IR SOCIALINIO DARBO METODINIŲ CENTRŲ ATRANKA 39. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programų ir socialinio darbo metodinių centrų atranką koordinuoja ir vykdo Tarnyba. 40. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programa yra rengiama užpildant Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programos formos 3 egzempliorius ir teikiama atrankai Tarnybai. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programų atrankos tvarkos aprašą ir Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programos formą, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įsakymu tvirtina Tarnybos direktorius. 41. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą vertina Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programų atrankos komisija (toliau vadinama – komisija). Komisiją sudaro Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Tarnybos, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos atstovai ir nepriklausomi socialinio darbo ekspertai. Šios komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą tvirtina Tarnybos direktorius. 42. Komisija socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą vertina pagal 100 balų sistemą, remdamasi šiais vertinimo kriterijais: 42.1. programos aktualumas ir naujumas; 42.2. programos įgyvendinimo rezultatų pritaikymas praktikoje; 42.3. programos atitiktis tikslinės grupės narių specializacijai; 42.4. įvairių mokymo metodų taikymas; 42.5. programos vykdytojų (dėstytojų) patirtis ir kompetencija; 42.6. mokymo turinio aprašymo kokybė; 42.7. materialinės mokymo bazės atitikimas programai vykdyti; 42.8. programos parengimo ir paraiškos pateikimo kokybė. 43. Komisija socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą atrenka, išvesdama kiekvienos programos vertinimo vidutinį balą. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programa yra pripažįstama tinkama, jeigu jos vertinimo vidutinis balas yra ne mažesnis kaip 60 balų. 44. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programa turi būti įvertinta per 45 kalendorines dienas nuo jos gavimo dienos. 45. Atrinktą socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą savo įsakymu tvirtina Tarnybos direktorius. 46. Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtinta socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programa yra registruojama socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programų duomenų bazėje ir galioja 5 metus. 47. Socialinio darbo metodiniai centrai yra atrenkami konkurso būdu vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintais Socialinio darbo metodinių centrų atrankos konkurso nuostatais. 48. Komisijos atrinktus socialinio darbo metodinius centrus, raštu suderintus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savo įsakymu tvirtina Tarnybos direktorius. Socialinio darbo metodinio centro statusas suteikiamas 5 metams. 49. Informacija apie socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programas bei socialinio darbo metodinius centrus yra skelbiama Tarnybos interneto svetainėje. 50. Tarnyba, bendradarbiaudama su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, šalyje renka informaciją apie patvirtintų ar suderintų kvalifikacijos kėlimo programų efektyvumą ir vykdo jų stebėseną šalyje bei pagal atskirus regionus. 51. Tarnyba nuolat renka informaciją apie socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo mokymus ir skelbia ją interneto svetainėje. VII. SOCIALINĮ DARBĄ DIRBANČIŲ DARBUOTOJŲ PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS KĖLIMO FINANSAVIMAS 52. Socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų ir socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų darbuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimas yra finansuojamas iš valstybės, savivaldybių, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir pačių socialinį darbą dirbančiųjų lėšų bei kitų šaltinių. VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 53. Socialinį darbą dirbančiam darbuotojui išklausius šiame Tvarkos apraše nustatytus teorinius ar praktinius mokymus pagal socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą arba socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos kėlimo programą yra išduodamas pažymėjimas, kuriame nurodoma: kvalifikacijos kėlimo programos pavadinimas (pageidautina su programos kodu), data, mokymų forma, trukmė. Jei socialinis darbuotojas pats organizavo ir vykdė mokymus – užpildoma šio Tvarkos aprašo priede nustatyta pažyma. Pažymėjimą ar pažymą pasirašo įstaigos (įmonės, organizacijos), kurioje buvo išklausyti ar organizuoti mokymai, vadovas ar jo įgaliotas asmuo bei patvirtina įstaigos (įmonės, organizacijos) antspaudu. _________________ Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašo priedas (Pažyma apie socialinio darbuotojo organizuotus teorinius ar praktinius mokymus forma) ___________________________________________________________________________ (socialinio darbuotojo, kuris organizavo teorinius ar praktinius mokymus, vardas ir pavardė) ______________________ (adresatas) PAŽYMA apie socialinio darbuotojo organizuotus teorinius ar praktinius mokymus Mokymų formos Mokymų data Mokymų trukmė (valandų skaičius) Mokymų (kvalifikacijos kėlimo programos) pavadinimas (nurodomas programos kodas) Dalyvių skaičius (pagal pareigybes) Įstaigos, įmonės, organizacijos, kurioje buvo organizuoti mokymai: pavadinimas vadovo ar jo įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos, parašas ir įstaigos, įmonės, organizacijos antspaudas Kitų asmenų teorinis mokymas paskaitos teoriniai seminarai Kitų asmenų praktinis mokymas praktiniai užsiėmimai vadovavimas socialinio darbo studentų profesinei praktikai __________________________ _______________ ________________________ (pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė) _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-92 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A1-639 redakcija) SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ ATESTACIJOS TVARKOS APRAŠAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis Tvarkos aprašas) reglamentuoja socialinių darbuotojų kvalifikacines kategorijas ir jų nustatymo bei pratęsimo kriterijus, socialinių darbuotojų atestacijos komisijų sudėtis ir jų funkcijas, socialinių darbuotojų pasirengimą atestacijai, kvalifikacinių kategorijų suteikimą, pratęsimą ir panaikinimą, skundų ir apeliacijų nagrinėjimą. 2. Socialinių darbuotojų atestacija (toliau vadinama – atestacija) yra privaloma Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. A1-401 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr.142-5667) įvardintiems socialiniams darbuotojams. 3. Atestacijoje turi teisę savanoriškai dalyvauti Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. A1-401 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ įvardinti socialinių paslaugų įstaigų vadovai, socialinių darbuotojų padėjėjai, darbuotojai, kurių pareigybės yra įvardintos Socialinį darbą dirbantiems prilyginamų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. A1-181 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo ir Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 112-5050) bei kiti darbuotojai, kurių veikla yra tiesiogiai susijusi su socialiniu darbu ir jo organizavimu. 4. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos: Atestacija – procedūra, kuria įvertinama socialinio darbuotojo profesinė kompetencija. Kvalifikacinė kategorija – atitinkamais kriterijais apibūdinamas socialinio darbuotojo profesinės kompetencijos lygmuo, kurį nustato socialinių darbuotojų atestacijos komisija. Praktinės veiklos vertintojas – įstaigos (įmonės, organizacijos), kurioje dirba socialinis darbuotojas, vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Socialinio darbuotojo praktinė veikla – socialiniam darbuotojui priskiriamų funkcijų ir pareigų vykdymas. Socialinio darbuotojo profesinė kompetencija – socialinio darbuotojo įgytų žinių, gebėjimų, įgūdžių ir etinių vertybių visuma, apibūdinanti jo profesinę kvalifikaciją ir nulemianti praktinės veiklos sėkmę. II. ATESTACIJOS UŽDAVINIAI 5. Atestacijos uždaviniai: 5.1. skatinti socialinius darbuotojus siekti išsimokslinimo ir didesnės profesinės kompetencijos; 5.2. didinti socialinių darbuotojų atsakomybę už darbo rezultatus, skatinti domėtis ir diegti socialinio darbo naujoves ir kūrybiškai, sėkmingai dirbti, kad galėtų spręsti visuomenėje iškylančias socialines problemas; 5.3. sudaryti sąlygas socialiniams darbuotojams, kad jie, siekdami karjeros, įgytų jų profesinę kompetenciją atitinkančią kvalifikacinę kategoriją; 5.4. didinti socialinio darbuotojo profesijos prestižą visuomenėje. III. aukštąjį SOCIALINIO DARBO ar jam prilygintą IŠSILAVINIMĄ TURINČIų SOCIALINIų DARBUOTOJų KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS IR JŲ NUSTATYMO KRITERIJAI 6. Kvalifikacinė kategorija suteikiama atsižvelgiant į: 6.1. išsilavinimo lygį; 6.2. socialinio darbo stažą; 6.3. profesinės kvalifikacijos kėlimo trukmę; 6.4. praktinės veiklos įvertinimą; 6.5. savo praktinės veiklos pristatymą. 7. Socialinio darbuotojo išsilavinimas skirstomas į: 7.1. socialinių mokslų daktaro kvalifikacinį laipsnį ir įgytą socialinio darbo magistro kvalifikacinį laipsnį; 7.2. socialinių mokslų daktaro kvalifikacinį laipsnį ir įgytą socialinės pedagogikos magistro kvalifikacinį laipsnį, kai dirbama su socialinės rizikos šeimomis, socialinės rizikos vaikais ir likusiais be tėvų globos vaikais; 7.3. aukštąjį universitetinį socialinio darbo krypties išsilavinimą (socialinio darbo magistro ir socialinio darbo bakalauro kvalifikaciniai laipsniai); 7.4. aukštąjį universitetinį socialinio darbo krypties išsilavinimą (socialinio darbo magistro kvalifikacinis laipsnis); 7.5. aukštąjį universitetinį pedagogikos krypties išsilavinimą (socialinės pedagogikos magistro kvalifikacinis laipsnis), kai dirbama su socialinės rizikos šeimomis, socialinės rizikos vaikais ir likusiais be tėvų globos vaikais; 7.6. aukštąjį universitetinį socialinio darbo krypties išsilavinimą (socialinio darbo bakalauro kvalifikacinis laipsnis); 7.7. aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir įgytą socialinio darbuotojo kvalifikaciją; 7.8. aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir įgytą socialinio pedagogo kvalifikaciją, kai dirbama su socialinės rizikos šeimomis, socialinės rizikos vaikais ir likusiais be tėvų globos vaikais; 7.9. aukštąjį neuniversitetinį socialinio darbo krypties išsilavinimą (socialinio darbuotojo kvalifikacija); 7.10. aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ir socialinio pedagogo kvalifikaciją, kai dirbama su socialinės rizikos šeimomis, socialinės rizikos vaikais ir likusiais be tėvų globos vaikais; 7.11. kitą aukštąjį socialiniam darbui prilygintą išsilavinimą, kurį reglamentuoja Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikaciniai reikalavimai. 8. Socialinio darbo stažu laikomas laikotarpis, per kurį darbuotojas dirbo socialinį darbą ir jo pareigybė buvo nurodyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1995 m. vasario 13 d. įsakyme Nr. 15 „Dėl Socialinių darbuotojų pareigybių sąrašo tvirtinimo“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. sausio 4 d. įsakyme Nr. 1-1 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 4-101), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakyme Nr. A1-181 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo ir Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 112-5050), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. A1-223 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 96-3608), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakyme Nr. A1-401 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 142-5667). Socialinio darbo stažui priskiriamas ir socialinį darbą dirbančiųjų pedagoginis darbo stažas, įgytas einant vaikų globos namų auklėtojo pareigas. 9. Profesinės kvalifikacijos kėlimo trukmė vertinama pagal pastaruosius 5 metus profesinės kvalifikacijos kėlimo programose dalyvautų valandų skaičių bei kitiems socialiniams darbuotojams, socialinių darbuotojų padėjėjams, socialinio darbo studentams dėstytų teorinio ir organizuotų praktinio mokymo valandų skaičių. 10. Socialinio darbuotojo praktinė veikla vertinama pagal šias sritis: 10.1. veiklos veiksmingumą ir rezultatyvumą; 10.2. bendravimą, bendradarbiavimą ir vadybą; 10.3. asmenines savybes ir vertybes. 11. Socialinio darbuotojo praktinę veiklą vertina praktinės veiklos vertintojas, užpildydamas šio Tvarkos aprašo 2 priede nustatytos formos praktinės veiklos įvertinimo lentelę. 12. Socialinio darbuotojo savo praktinės veiklos pristatymą vertina atestacijos komisija pagal atestacijos metu jo pateiktą informaciją apie savo socialinio darbo rezultatus. 13. Kvalifikacinės kategorijos suteikimo reikalavimų sąrašą nustato šio Tvarkos aprašo 1 priedas. 14. Socialinis darbuotojas gali įgyti šias kvalifikacines kategorijas: 14.1. socialinio darbuotojo; 14.2. vyresniojo socialinio darbuotojo; 14.3. socialinio darbuotojo eksperto. 15. Kvalifikacinė kategorija suteikiama 5 metams. Jeigu suėjus 5 metų terminui po kvalifikacinės kategorijos įgijimo reikiamą išsilavinimą turintis socialinis darbuotojas neperatestuojamas, jis praranda anksčiau turėtą kvalifikacinę kategoriją. IV. SOCIALINIO DARBO ar jam prilyginTo IŠSILAVINIMo NETURINČIų SOCIALINIų DARBUOTOJų KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS IR JŲ PRATĘSIMO KRITERIJAI 16. Socialinis darbuotojas, kuris iki 2004 m. gegužės 31 d. dalyvavo socialinių darbuotojų atestavime ir įgijo socialinio darbuotojo asistento, jaunesniojo socialinio darbuotojo, socialinio darbuotojo, vyresniojo socialinio darbuotojo, vedančiojo socialinio darbuotojo arba socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinę kategoriją, yra atestuojamas, pratęsiant jo turimos kvalifikacinės kategorijos galiojimo laiką. Ši kategorija pratęsiama iki 2011 m. birželio 30 d. 17. Socialinio darbuotojo profesinė veikla vertinama ir kvalifikacinės kategorijos galiojimo laikas pratęsiamas atsižvelgiant į: 17.1. profesinės kvalifikacijos kėlimo trukmę; 17.2. praktinės veiklos įvertinimą; 17.3. savo praktinės veiklos pristatymą. 18. Profesinei kvalifikacijai kelti, jo praktinei veiklai įvertinti bei savo praktinei veiklai pristatyti taikomi šio Tvarkos aprašo 8–12 punktuose nustatyti reikalavimai. 19. Kvalifikacinės kategorijos galiojimo laiko pratęsimo reikalavimų sąrašas nustatytas šio Tvarkos aprašo 1 priede. 20. Socialinis darbuotojas gali prasitęsti šių kvalifikacinių kategorijų galiojimo laiką: 20.1. socialinio darbuotojo asistento; 20.2. jaunesniojo socialinio darbuotojo; 20.3. socialinio darbuotojo; 20.4. vyresniojo socialinio darbuotojo; 20.5. vedančiojo socialinio darbuotojo; 20.6. socialinio darbuotojo eksperto. 21. Socialinis darbuotojas turi siekti įgyti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą ir privalo įgyti vieną iš šio Tvarkos aprašo 14 punkte nurodytų kvalifikacinių kategorijų ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. V. ATESTACIJOS KOMISIJOS 22. Atestaciją vykdo Vyriausioji socialinių darbuotojų atestacijos komisija (toliau vadinama – VAK) ir teritorinė socialinių darbuotojų atestacijos komisija (toliau vadinama – TAK), kurių veiklą koordinuoja ir techniškai aptarnauja Socialinės globos įstaigų administravimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Tarnyba). 23. VAK sudėtį, VAK ir TAK nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, TAK sudėtį, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau vadinama – SADM), tvirtina Tarnybos direktorius. 24. VAK sudaro 9 nariai: pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 7 nariai. VAK sudaroma iš SADM, Tarnybos, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (toliau vadinama – LSDA) atstovų, socialinius darbuotojus rengiančių aukštųjų mokyklų ir kitų įstaigų (įmonių, organizacijų) atstovų. Ne mažiau kaip 2/3 VAK narių privalo turėti socialinio darbo magistro kvalifikacinį laipsnį arba socialinių mokslų daktaro laipsnį. 25. VAK: 25.1. atestuoja aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą turinčius socialinius darbuotojus ir suteikia jiems socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacines kategorijas; 25.2. atestuoja socialinio darbo ar jam prilyginto išsilavinimo neturinčius socialinius darbuotojus ir pratęsia jų vedančiojo socialinio darbuotojo ir socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinių kategorijų galiojimo laiką; 25.3. teikia SADM pasiūlymus dėl TAK nuostatų tvirtinimo; 25.4. nagrinėja socialinių darbuotojų skundus ir apeliacijas dėl TAK priimtų sprendimų; 25.5. teikia informaciją SADM apie atestacijos eigą ir rezultatus; 25.6. vykdo kitas jai nustatytas funkcijas. 26. TAK sudaro 7 nariai: pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 5 nariai. TAK pirmininkas yra Tarnybos atstovas, kiti komisijos nariai – savivaldybių administracijų darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų (įmonių, organizacijų) darbuotojų, LSDA, socialinius darbuotojus rengiančių aukštųjų mokyklų ir kitų įstaigų (įmonių, organizacijų) atstovai. Ne mažiau kaip 2/3 TAK narių privalo turėti socialinio darbo magistro kvalifikacinį laipsnį arba vedančiojo socialinio darbuotojo, socialinio darbuotojo eksperto ar vyresniojo socialinio darbuotojo kvalifikacinę kategoriją. 27. TAK: 27.1. atestuoja socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą turinčius socialinius darbuotojus ir suteikia jiems socialinio darbuotojo arba vyresniojo socialinio darbuotojo kvalifikacines kategorijas; 27.2. atestuoja socialinio darbo ar jam prilyginto išsilavinimo neturinčius socialinius darbuotojus ir pratęsia jų socialinio darbuotojo asistento, jaunesniojo socialinio darbuotojo, socialinio darbuotojo ir vyresniojo socialinio darbuotojo kvalifikacinių kategorijų galiojimo laiką; 27.3. teikia informaciją Tarnybai ir VAK apie socialinių darbuotojų atestacijos eigą ir rezultatus; 27.4. vykdo kitas jai nustatytas funkcijas. VI. PASIRENGIMAS ATESTACIJAI 28. Socialinis darbuotojas atestuojamas, jei: 28.1. siekia įgyti kvalifikacinę kategoriją; 28.2. pageidauja įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją; 28.3. pageidauja prasitęsti turimos kvalifikacinės kategorijos galiojimo laiką; 28.4. gautas raštiškas LSDA kreipimasis dėl pakartotinės socialinio darbuotojo atestacijos. 29. Socialiniai darbuotojai, pageidaujantys įgyti arba prasitęsti kvalifikacinės kategorijos galiojimo laiką, prašymą bei visus jų atestacijai reikalingus dokumentus teikia Tarnybai pagal šio Tvarkos aprašo 3 priede nustatytą formą. 30. Kartu su prašymu socialinis darbuotojas pateikia: 30.1. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją; 30.2. praktinės veiklos vertintojo užpildytą praktinės veiklos įvertinimo lentelę; 30.3. savianalizės anketą, užpildydamas šio Tvarkos aprašo 4 priede nustatytą formą; 30.4. darbdavio (ar darbdavių) pažymų apie socialinio darbo stažą ir užimamą pareigybę (-
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.