ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS SPRENDIMAS DĖL PUBIKACIJOJE „KAIMYNŲ KARE TEISĖSAUGA BEJĖGĖ“ („LIETUVOS ŽINIOS“, 2009-12-30, NR. 301/12528; WWW.LZINIOS.LT, 2010-12-30) IR TELEVIZIJOS LAIDOJE „KAKADU“ (LNK, 2010-01-07) PASKELBTOS INFORMACIJOS 2011 m. sausio 18 d. Nr. SPR-7 Vilnius 2010 m. sausio 12 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas pareiškėjos Irenos Dzedulionienės (toliau – pareiškėja) skundas dėl publikacijoje „Kaimynų kare teisėsauga bejėgė“ („Lietuvos žinios“, 2009-12-30, Nr. 301/12528; www.lzinios.lt, 2009-12-30) ir televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK, 2010-01-07) paskelbtos informacijos. Pareiškėja nurodė, kad publikacijoje buvo paskleista vienpusiška ir neteisinga, klaidinanti informacija, žeminanti jos garbę ir orumą, neatitinkanti tikrovės ir kenkianti jos reputacijai. Pareiškėja nurodė, kad publikacijoje buvo paminėti jos asmens duomenys, nors ji tokio sutikimo niekam nebuvo davusi – paskleisti jos vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas, nenurodant buto, tačiau iš konteksto tai galima labai lengvai nustatyti. Anot pareiškėjos, jos duomenys buvo paskleisti ir viename iš komentarų tinklalapyje www.lzinios.lt, kuriame buvo nurodytas tikslus jos gyvenamosios vietos adresas. Pareiškėjos teigimu, publikacijoje ji buvo apkaltinta nebūtais dalykais, visiškai neturint tam jokių įrodymų. Dėl televizijos laidoje paskleistos informacijos pareiškėja nurodė, kad joje buvo paviešinti jos privatūs duomenys – vardas, pavardė, tikslus gyvenamosios vietos adresas bei atvaizdas. Anot pareiškėjos, tokia informacija žemina jos garbę ir orumą, nes ji buvo apkaltinta dalykais, kurie nebuvo įrodyti, dėl tokio šmeižto ji sulaukė grasinimų. Savo skunde pareiškėja taip pat kelia atsakymo teisės nesuteikimo klausimą, kadangi nei publikacijoje, nei televizijos laidoje jai nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti. Pareiškėja prašo ištirti jos skundą, nustatyti, ar nebuvo pažeistos jos teisės, nustačius pažeidimus, įspėti viešosios informacijos rengėjus ir reikalauti pašalinti pažeidimus, taip pat reikalauti paneigti viešai paskleistą tikrovės neatitinkančią ir jos garbę ir orumą žeminančią informaciją, jei tai nebus padaryta pagal jos prašymus, adresuotus viešosios informacijos rengėjams. 2010 m. vasario 12 d. skundo papildyme pareiškėja nurodė, jog jos prašymai paneigti tikrovės neatitinkančią, jos garbę ir orumą žeminančią informaciją per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įvykdyti. Pareiškėja prašo ištirti, kodėl jai nebuvo atsakyta. Be to, 2010 m. spalio 20 d. gautame skundo papildyme pareiškėja prašo įpareigoti viešosios informacijos rengėjus viešai paskelbti žurnalistų etikos inspektorės priimto sprendimo rezoliucinę dalį. Tirdama pareiškėjos skundą žurnalistų etikos inspektorė paaiškinimų dėl televizijos laidoje ir publikacijoje paskelbtos informacijos kreipėsi į viešosios informacijos rengėjus. Laikraščio „Lietuvos žinios“ ir interneto portalo www.lzinios.lt vyriausiasis redaktorius Valdas Vasiliauskas paaiškino, kad paneigti teiginius, kuriuos nurodo pareiškėja, nėra pagrindo. Anot vyriausiojo redaktoriaus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybė gerai žino šio namo gyventojų problemas. Skundai gaunami tiek iš pareiškėjos, tiek iš jos kaimynų, kurie teigia nebegalintys ištverti moters ir jos šeimos teroro. VPK 2-ojo policijos komisariato vadovai, kurio teritorijoje yra minėtas namas, taip pat gerai susipažinę su problema. Naujamiesčio nuovadoje saugoma daugybė skundų tiek iš pareiškėjos, tiek iš jos kaimynų. Patruliai taip pat patvirtino nuolat vykstantys šiuo adresu. Apie šiame name nuolat kylančias problemas buvo informuotas ir generalinis komisaras. Pareigūnai, su kuriais kalbėjosi žurnalistė, nežino, kaip išspręsti problemą ir nuraminti įsisiautėjusį kaimynų karą. Laikraščio žurnalistė su fotografe buvo nuvykusios ir kalbėjosi su gyventojais. Publikacijoje remtasi ne tik jų žodžiais, bet ir dokumentais, kurių yra daugybė. Ne tik skundai, bet ir įrodymai, kad vyksta teismo procesai, kuriuose daugeliu atvejų ieškovė yra pareiškėja. Vyriausiasis redaktorius nurodė, kad su pačia pareiškėja pasikalbėti nepavyko, nors namie tikrai buvo arba ji pati, arba jos namiškiai, durų niekas neatidarė. UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ generalinė direktorė Zita Sarakienė nurodė, kad televizijos laidos rengėjai LNK televizijai pateikė argumentus dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių ir paaiškino, jog teiginyje „<...> pro langus ant žmonių ir automobilių skrieja kiaušiniai, akmenys, pilasi rūgštis, vanduo, fekalijos ir kitokios išmatos <...>“ paskelbta informacija atitinka tikrovę. Šis teiginys paskelbtas remiantis pareiškėjos kaimynų bei policijos darbuotojų pateikta informacija. Kaimynų pasisakymai buvo rodyti televizijos laidoje. Teiginiai: „<...> užpilta su kažkokia klija <...>“, „<...> šių žmonių kraujyje yra keršyti žmonėms <...>“, „<...> mašina aptepta fekalijomis <...>“, „<...> po trijų dienų visos keturios padangos pradurtos, galinis stiklas išdaužtas, kapotas sugadintas <...>“, „<...> piktybiški veiksmai – mašinų gadinimas <...>“, „<...> ji manipuliuoja ne tik mumis, ji manipuliuoja policija, teismais, manipuliuoja valstybe! <...>“, „<...> tai užsislėpusi diktatorė, mini Hitleris, <...> gyvena mūsų kieme <...>“ yra televizijos laidoje kalbėjusių pareiškėjos kaimynų pasisakymai. Anot generalinės direktorės, Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla. Z. Sarakienės teigimu, pareiškėjos kaimynų asmens duomenys buvo pateikti televizijos laidoje. Minėti asmenys nėra televizijos darbuotojai, todėl televizija nėra atsakinga už jų pasisakymus. Laidos rengėjai neturėjo pagrindo abejoti visų pareiškėjos kaimynų pateikta informacija, kurią patvirtino ir policijos komisariato darbuotojai. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu, žurnalistų etikos inspektorė nustatė: Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl pažeistos pareiškėjos garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo bei atsakymo teisės nesuteikimo. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo pažeista pareiškėjos garbė ir orumas, pažymėtina, kad fizinio asmens garbė ir orumas visuomenės informavimo priemonėse ginami tais atvejais, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Asmens garbės ir orumo gynimas yra siejamas su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių, bet ne nuomonių, paskelbimu. Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio dispozicijoje išdėstytomis sąlygomis informacijos paneigimas reiškia reikalavimą paneigti konkrečias, tikrovės neatitinkančias bei asmenį žeminančias žinias, bet ne nuomones. Iš viešosios informacijos rengėjo negalima reikalauti paneigti nuomonę, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, tokiu atveju būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis, kurie įtvirtina žmogaus teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Kadangi žinios ir nuomonės atskyrimas yra reikšmingas paskleistos informacijos turinio teisiniam įvertinimui, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar skundžiamose publikacijoje ir laidoje buvo paskleistos žinios, ar nuomonės. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnį žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys; nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. I. Dėl paskelbtos informacijos vertinimo:
- Dėl publikacijoje „Kaimynų kare teisėsauga bejėgė“ („Lietuvos žinios“, 2009-12-30, Nr. 301/12528; www.lzinios.lt, 2009-12-30) paskelbtos informacijos Publikacijos teiginiuose: „<...> Viena šeima terorizuoja viso namo gyventojus <...>“, skyrelio pavadinime „Kiaušinių atakos“, „<...> juos įžeidinėja, grasina jiems <...>“, „<...> esą imasi net fizinių veiksmų <...>“, „<...> iš I. Dzedulionienės balkono lekia kiaušiniai <...>“, „<...> Aldonos Bobinos šešerių metų anūkei laiptinėje kiaušiniu kliuvo per galvą <...>“, „<...> apmėtomi ir žmonės, ir aikštelėje prie namo pastatyti automobiliai <...>“, „<...> Nuolatiniai kaimynės užgauliojimai <...>“, „<...> daužydavo į radiatorius <...>“, „<...> grįžę <...> namo žmonės rasdavo „Moment“ klijais užkimštas durų spynas <...>“, „<...> piktadarysčių viršūnė – ant galvų iš viršaus pilami kibirai vandens <...>“, „<...> teko išsimaudyti ir A. Bobinai <...>“, „<...> Su „piktybiškais“ automobilininkais kovojama ir kitomis priemonėmis <...>“, „<...>Ant vienos mašinos buvo matyti įlenkimų, kuriuos galėjo padaryti iš viršaus mėtyti akmenys <...>“, „<...> jos šeimos automobilis taip nukentėjo nuo rūgšties <...>“, „<...> kai pamatydavo nuleistas savo mašinų padangas arba užvažiuodavo ant primėtytų vinių <...>“, „<...> Tiek metų kenčiame smurtą <...>“, „<...> jei gali į žmogų mesti kiaušinį, gali ir rūgšties šliūkštelti <...>“ ir televizijos laidos „Kakadu“ teiginiuose: „<...> pro langus ant žmonių ir automobilių skrieja kiaušiniai, akmenys, pilasi rūgštis, vanduo, fekalijos ir kitokios išmatos <...>“, „<...> užpilta su kažkokia klija <...>“, „<…> nestatyk, pamatysi kas bus tavo mašinai, kitą dieną mergaitė prieina prie mašinos – mašina aptepta fekalijomis <...>“, „<...> po trijų dienų visos keturios padangos pradurtos, galinis stiklas išdaužtas, kapotas sugadintas <...>“, „<...> piktybiški veiksmai – mašinų gadinimas <...>“ paskelbta informacija gali būti patikrinama, todėl laikytina viešai apie pareiškėją paskelbtomis žiniomis, kuriomis pareiškėjai priskiriami teisei, moralei bei bendroms visuomeninio gyvenimo taisyklėms priešingi veiksmai. Vertinant, ar paskelbtos žinios yra žeminančio pobūdžio, pažymėtina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens dalykinę reputaciją ar gerą vardą. Tai klaidinga bei asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie jo padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Be to, paskleistų žinių žeminantis pobūdis nėra nustatinėjamas, kai žodis ar jų junginiai, kuriais išsakomos žinios, yra akivaizdžiai žeminančios. Atsižvelgiant į tai, pirmiau išvardintos apie pareiškėją paskleistos žinios, kuriomis jai priskiriami teisei, moralei bei bendroms visuomeninio gyvenimo taisyklėms priešingi veiksmai, yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio ir protingam, moraliam žmogui apie pareiškėją sukelia neigiamą nuomonę. Skundžiamu atveju pasakytina, kad iš pareiškėjos žurnalistų etikos inspektorei pateiktų dokumentų: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 2-ojo policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados viršininko A. Aksomaičio 2009-05-12 rašto Nr. 10-13-S-15624, Vilniaus apygardos teismo 2010-05-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-486-275/2010, Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010-06-09 nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.9.-3749-78/2010, Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010-06-09 nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.9.-3748-498/2010, Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010-06-10 nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.9.-3749-119/2010, taip pat iš publikacijoje ir laidoje paskelbtos informacijos matyti, jog pareiškėjos ir jos kaimynų santykiai yra priešiški, nedraugiški, be to, inicijuojami ne vien pareiškėjos, bet ir jos kaimynų – šalys nuolat skundžia viena kitos veiksmus įvairioms teisėsaugos institucijoms. Tokioms nuolatinėms priešiškų ir nedraugiškų santykių apraiškoms pagrįstai yra taikomi žemesni atidumo ir rūpestingumo, imperatyvų paisymo kriterijai, o šalių skleidžiama informacija nebūtinai atitinka tikrovę, kadangi vienos šalies elgesys ar veiksmai kitos šalies yra vertinami vienareikšmiškai neigiamai ir šališkai. Šiuo atveju pažymėtina, kad skundžiamoje publikacijoje ir televizijos laidoje apie pareiškėją paskleistos žinios paremtos gandais ir kaimynų pamąstymais, kurie daugeliu atvejų net neturi faktinio pagrindimo ir yra nulemti tik kaimynų neigiamo vertinimo pareiškėjos atžvilgiu. Publikacijos teiginiuose aprašomi pareiškėjos ir jos šeimos narių veiksmai, siekiant sunaikinti ar sugadinti kaimynų turtą ar sukelti fizinius sužalojimus. Pabrėžtina, jog pareiškimo ar skundo pateikimas policijai ar jos įgaliotų pareigūnų surašytas protokolas savaime neįrodo, jog asmuo yra kaltas. Asmens kaltumas yra nustatomas tik teisme. Tai, jog publikacijoje ir laidoje kaimynų pateikti svarstymai pareiškėjos atžvilgiu ne visada remiasi faktais ir yra objektyvūs, įrodo ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010-06-09 nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.9.-3749-78/2010, kuriame teigiama, jog nėra įrodymų, kad pareiškėja fekalijomis apmėtė vienai iš kaimynių priklausantį automobilį, todėl yra nekalta; taip pat Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-09-03 pažyma, kurioje nurodyta, jog pagal pareiškėjos skundus, pareiškimus ir pranešimus dėl policijos pareigūnų veiksmų buvo atlikti 4 tarnybiniai patikrinimai, 3 pareigūnai buvo griežtai įspėti, 1 pareigūnas ir du darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įspėti. Konkrečiu atveju pažymėtina, jog pareigos paskelbti ginčo informaciją viešosios informacijos rengėjas neturėjo, todėl, savo valia nusprendęs ją paskelbti, turėjo būti objektyvus ir apdairus, suvokti galimą atsakomybę ir pasidomėti, ar apie pareiškėją paskleista informacija atitinka tikrovę. Informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, o šią informaciją pateikiant vadovautis pagarbos žmogui principu yra viešosios informacijos rengėjų pareiga. Be to, vadovaujantis duomenų neatitikimo tikrovei, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, prezumpcija skundžiamu atveju nepatikrinę pareiškėjos kaimynų jiems pateiktos informacijos, viešosios informacijos rengėjai apie pareiškėją paskelbė gandais ir subjektyviais kaimynų vertinimais paremtą neatitinkančią tikrovės informaciją, ir taip pažeidė pareiškėjos garbę ir orumą. Laikantis pirmiau išvardintų teisinių kriterijų dėl žeminančių žinių, publikacijos teiginiuose: „Nebesuskaičiuoja bylų“ (skyrelio pavadinimas – inspektoriaus past.) „<...> Nepaliaujamų ginčų priežastis yra ir kaimynės Česlavos Charitonovič laikomas keturis kilogramus sveriantis simpatiškas šunelis <...>“, „<...> Žmonės priversti nuolat bylinėtis <...>“, „<...> A. Bilgelis gavo šaukimą į teismą ir sužinojo... sumušęs I. Dzedulionienę matant anūkui <...>“, „<...> nuotraukos buvo nusiųstos aplinkosaugininkams, Kelių policijai bei Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnams <...>“, „<...> mokėję beveik visi namo gyventojai <...>“, „<...> Tam buvo gauti visi reikiami leidimai <...>“, „<...> korespondentams apsilankius daugiabutyje tikrai buvo namie <...>“, „<...> tačiau durų niekas neatidarė <...>“, „<...> Jos skundais užversta policija, prokuratūra, teismai <...>“, „<...> Pati į teismus nuolat besikreipianti I. Dzedulionienė posėdžiuose pasirodo retai <...>“ paskelbta informacija yra konstatuojamo pobūdžio ir gali būti patikrinta, todėl laikytina žiniomis. Tačiau šiomis žiniomis nėra atskleidžiami netinkami, netoleruotini ar gerai moralei ir teisei priešingi pareiškėjos veiksmai, jai nėra priskiriamos neigiamos savybės, todėl pareiškėjos garbės ir orumo pažeidimo požiūriu šios žinios yra neutralios, o jas paskelbęs viešosios informacijos rengėjas nelaikytinas pažeidęs Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas. Skundžiamos publikacijos teiginiuose: „<...> rizikuoja būti apmėtyti kiaušiniais <...>“, „<...> Dzūkų g. 38-ojo namo gyventojai jau gerą dešimtmetį neturi ramybės <...>“, „<...> kenčia net aplinkinių namų gyventojai <...>“, „<...> kiaušiniai mėgstamas ponios Irenos „ginklas“ <...>“, „<...> neištvėrusi kaimynės teroro <...>“, „<...> kiek bylų teismuose nebesuskaičiuoja ir patys Dzedulioniai <...>“, „<...> kad trys kraštinės vietos aikštelėje išimtinai priklauso tik jiems <...>“, „<...> moteris kaip tiksinti bomba <...>“, „<...> Viena šeima šokdina ir kaimynus, ir teisėsaugą <...>“ – paskelbta informacija yra subjektyvūs pareiškėjos elgesio vertinimai, todėl laikytina apie pareiškėją paskelbtomis kritiškomis nuomonėmis, kurioms tiesos ir tikslumo kriterijai nėra taikomi. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis laiduoja vieną pagrindinių žmogaus teisių – teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas teisės skleisti informaciją turinį, yra konstatavęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas, paskelbęs skundžiamo turinio nuomones bei vertimus, nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų. Publikacijos teiginiuose: „<...> Aleksandras Bilgelis prisiminė kartą subaręs I. Dzedulionienės vyrą Silvestrą, kad šis tyčia netvarkingai stato automobilį <...>“, „<...> D. Dzedulioniui <...> pradėtas ikiteisminis tyrimas <...>“ paskelbti konstatuojamojo pobūdžio duomenys informacijai gali būti taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, todėl ji laikytina žiniomis apie pareiškėjos vyrą ir jos sūnų, tačiau ne apie pareiškėją. Kadangi skundžiamuose teiginiuose paskelbta informacija yra susijusi ne su pareiškėja, bet su jos vyru ir sūnumi, ši informacija gali būti vertinama tik esant minėtų suinteresuotų asmenų pareiškimams (skundams).
- Dėl televizijos laidoje „Kakadu“ („LNK“, 2010-01-07) paskelbtos informacijos Žurnalistų etikos inspektorė atkreipia dėmesį, kad UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ generalinės direktorės paaiškinimai dėl visuomenės informavimo priemonei kylančios atsakomybės bei pareigos atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą konkrečiu atveju yra nepakankami ir konkrečiu atveju nereikšmingi, kadangi Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 5 dalies nuostatos yra taikomos civiline tvarka nagrinėjant asmens ieškinį teisme ir sprendžiant visuomenės informavimo priemonės pareigos atlyginti neturtinę žalą klausimą. Konkrečiu atveju žurnalistų etikos inspektorė sprendžia viešosios informacijos rengėjo veiksmų atitikimo Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos klausimą, bet ne žalos atlyginimo, kaip civilinės atsakomybės instituto, klausimą. Pažymėtina, kad televizijos laidos teiginiuose: „<...> pro langus ant žmonių ir automobilių skrieja kiaušiniai, akmenys, pilasi rūgštis, vanduo, fekalijos ir kitokios išmatos <...>“, „<...> užpilta su kažkokia klija <...>“, „<…> nestatyk, pamatysi kas bus tavo mašinai, kitą dieną mergaitė prieina prie mašinos – mašina aptepta fekalijomis <...>“, „<...> po trijų dienų visos keturios padangos pradurtos, galinis stiklas išdaužtas, kapotas sugadintas <...>“, „<...> piktybiški veiksmai – mašinų gadinimas <...>“ – paskelbti konstatuojamojo pobūdžio duomenys, kuriais pareiškėjai priskiriami teisei, moralei bei bendroms visuomeninio gyvenimo taisyklėms priešingi veiksmai. Tokie duomenys šio sprendimo I dalyje nustatytų aplinkybių pagrindu vertintini kaip tikrovės neatitinkantys, pažeidžiantys pareiškėjos garbę ir orumą. Televizijos laidos teiginiuose: „<...> šių žmonių kraujyje yra keršyti žmonėms <...>“, „<...> ši iniciatyva įsiutino 30 buto gyventoją ponią Dzedulionienę <...>“, „<...> štabo viršininkei Dzedulionienei tai nepatiko <...>“, „<...> kuri neva pagal jų kažkokią teisę jiems priklauso <...>“, „<...> jie užsiėmė pusę aikštelės ir vis rėkia: „Nestatykit, tai mano yra, tai negalima!” <…>”, „<...> buvo priverstas parduoti butą, kadangi gyventi buvo neįmanoma <...>“, „<...> ji manipuliuoja ne tik mumis, ji manipuliuoja policija, teismais, manipuliuoja valstybe <...>“, „<...> tai užsislėpusi diktatorė, mini Hitleris, <...> gyvena mūsų kieme <...>“ paskelbta informacija yra subjektyvūs pareiškėjos elgesio vertinimai, todėl laikytina apie pareiškėją viešai paskelbtomis kritiškomis nuomonėmis, kurioms tiesos ir tikslumo kriterijai nėra taikomi. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis viešosios informacijos rengėjus įpareigoja viešąją informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą; įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų; įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta žurnalisto pareiga teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias; pagal įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 4 punktą žurnalistas turi vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų. Paskelbę tikrovės neatitinkančią, pareiškėjos garbę ir orumą žeminančią informaciją, viešosios informacijos rengėjai nesilaikė aukščiau išvardintų teisės normų bei reikalavimų. II. Dėl pareiškėjos asmens duomenų paskelbimo Asmens duomenys (vardas, pavardė, adresas) yra privataus gyvenimo dalis ir gali būti skelbiami tik esant duomenų subjekto sutikimui. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Šio įstatymo straipsnio 2 dalis numato, kad informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, tik jei tas žmogus sutinka. Tiek publikacijoje, tiek televizijos laidoje yra tiksliai nurodyti pareiškėjos vardas ir pavardė, kurių paskelbimui pareiškėja nedavė sutikimo. Skundžiamoje televizijos laidoje yra tiksliai nurodytas pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas, be to, publikacijoje minimas gatvės pavadinimas ir namo numeris. Tačiau interneto portale www.lzinios.lt prie ginčo publikacijos paskelbtame komentare: „<...> Irena Dzedulionienė gyvena Dzūkų g. 38-30 <...>“ yra aiškiai ir tiksliai nurodytas pareiškėjos gyvenamasis adresas. Šių duomenų paskelbimui pareiškėja taip pat nedavė sutikimo. Todėl viešosios informacijos rengėjai, paskelbę pareiškėjos duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą) be jos sutikimo, nesilaikė aukščiau nurodytų Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų bei pažeidė pareiškėjos teisę į privataus gyvenimo apsaugą. III. Dėl atsakymo teisės užtikrinimo Skunde pareiškėja taip pat nurodė, kad nei skundžiamoje publikacijoje, nei televizijos laidoje jai nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti, todėl pareiškėja kelia atsakymo teisės neužtikrinimo klausimą. Paaiškinimuose UAB „Lietuvos žinios“ generalinis direktorius nurodė, kad su pačia pareiškėja pasikalbėti nepavyko, nors namie tikrai buvo arba ji pati, arba jos namiškiai, tačiau durų niekas neatidarė. Skundžiamoje publikacijoje viešosios informacijos rengėjas paskelbė, jog su pareiškėja bandė susitikti, pareiškėjai neatidarius durų, su ja bandyta bendrauti telefonu, tačiau ir atsiliepusi moteris bendrauti taip pat nepanoro. Tokios informacijos rinkimo aplinkybės patvirtina, kad viešosios informacijos rengėjas sąžiningai siekė užtikrinti galimybę pareiškėjai pateikti savo argumentus, tačiau pareiškėja tokia galimybe nepasinaudojo. Atsižvelgdama į tai, žurnalistų etikos inspektorė neturi pagrindo abejoti viešosios informacijos rengėjo paaiškinimais ir konstatuoti, jog viešosios informacijos rengėjas nesuteikė pareiškėjai galimybės pateikti savo argumentus. UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ generalinė direktorė Z. Sarakienė nenurodė, kodėl neužtikrino pareiškėjai atsakymo teisės, ir nepaaiškino to priežasčių. Inspektorė pažymi, kad skundžiama laida buvo transliuojama netiesioginio eterio metu, todėl viešosios informacijos rengėjas turėjo galimybę plačiau ir išsamiau pasidomėti laidoje nagrinėjama tema ir susisiekti su laidoje kritikuojamu asmeniu – pareiškėja, tačiau to nepadarė. Iš to seka, kad viešosios informacijos rengėjas neturėjo tikslo ir nedėjo pastangų tam, kad laidoje kritikuojamam asmeniui būtų užtikrinta galimybė pasisakyti. Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją. Iš žurnalistų etikos inspektorei pareiškėjos pateikto prašymo, skirto UAB „Lietuvos žinios“, matyti, jog pareiškėja kreipėsi į viešosios informacijos rengėją dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, tačiau jos prašymas per įstatymo nustatytą terminą įvykdytas nebuvo ir pareiškėjai nebuvo atsakyta. Be to, pareiškėjai nebuvo nurodytos atsisakymo paskelbti tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą motyvai ir priežastys, kaip tai numatyta Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje. Todėl darytina išvada, jog viešosios informacijos rengėjas, skundžiamoje publikacijoje pateikęs pareiškėjos garbę ir orumą žeminančią informaciją, nepaskelbė paneigimo ir motyvuotai apie tai nepranešė pareiškėjai, pažeidė aukščiau minėtus Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimus. Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad per visuomenės informavimo priemonę privaloma paskelbti atsakymą, neatsižvelgiant į tai, ar per ją paskleisti duomenys buvo paskleisti pačios visuomenės informavimo priemonės vardu, ar kito asmens vardu. Pareigos paneigti tikrovės neatitinkančią, asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją įgyvendinimas siejamas su visuomenės informavimo priemone, kurioje tokia informacija buvo paskelbta ir kuri kontroliuoja jos skleidimą – šiuo atveju UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“. Tuo tarpu iš pareiškėjos pateikto prašymo paneigti televizijos laidoje paskelbtą informaciją matyti, jog jis buvo skirtas ne visuomenės informavimo priemonei (viešosios informacijos skleidėjui UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“), bet viešosios informacijos rengėjui UAB „Be tabu ir Ko“. Kadangi įstatymas nenustato televizijos laidos rengėjui pareigos paneigti informaciją, o pareiškėja nesikreipė tiesiogiai į visuomenės informavimo priemonę (viešosios informacijos skleidėją) dėl tikrovės neatitinkančios ir asmenį žeminančios informacijos paskelbimo, todėl nėra pagrindo UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ veikloje konstatuoti Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio reikalavimų pažeidimą. Dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, jog interneto tinklalapiuose www.lzinios.lt ir www.delfi.lt yra paskelbti grasinančio pobūdžio komentarai, kurie skatina smurtauti prieš ją ir propaguoja neapykantą jai ir jos šeimai, pasakytina, jog, atsižvelgiant į paskelbtų komentarų turinį bei pobūdį, pareiškėja šiuo klausimu teisinės gynybos pagal kompetenciją turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas – policiją ar prokuratūrą. Išnagrinėjusi pareiškėjos I. Dzedulionienės skundą, vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais ir 50 straipsnio 16 dalimi, žurnalistų etikos inspektorė nusprendė:
- Pripažinti pareiškėjos skundą iš dalies pagrįstu.
- Įspėti viešosios informacijos rengėją UAB „Lietuvos žinios“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalies, 15 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo.
- Įspėti viešosios informacijos skleidėją UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo.
- Reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas UAB „Lietuvos žinios“ paneigtų teiginiuose: „<...> Viena šeima terorizuoja viso namo gyventojus <...>“, skyrelio pavadinime „Kiaušinių atakos“, „<...> juos įžeidinėja, grasina jiems <...>“, „<...> esą imasi net fizinių veiksmų <...>“, „<...> iš I. Dzedulionienės balkono lekia kiaušiniai <...>“, „<...> Aldonos Bobinos šešerių metų anūkei laiptinėje kiaušiniu kliuvo per galvą <...>“, „<...> apmėtomi ir žmonės, ir aikštelėje prie namo pastatyti automobiliai <...>“, „<...> Nuolatiniai kaimynės užgauliojimai <...>“, „<...> daužydavo į radiatorius <...>“, „<...> grįžę <...> namo žmonės rasdavo „Moment“ klijais užkimštas durų spynas <...>“, „<...> piktadarysčių viršūnė – ant galvų iš viršaus pilami kibirai vandens <...>“, „<...> teko išsimaudyti ir A. Bobinai <...>“, „<...> Su „piktybiškais“ automobilininkais kovojama ir kitomis priemonėmis <...>“, „<...> Ant vienos mašinos buvo matyti įlenkimų, kuriuos galėjo padaryti iš viršaus mėtyti akmenys <...>“, „<...> jos šeimos automobilis taip nukentėjo nuo rūgšties <...>“, „<...> kai pamatydavo nuleistas savo mašinų padangas arba užvažiuodavo ant primėtytų vinių <...>“, „<...> Tiek metų kenčiame smurtą <...>“, „<...> jei gali į žmogų mesti kiaušinį, gali ir rūgšties šliūkštelti <...>“ paskelbtą informaciją apie pareiškėją arba sudarytų pareiškėjai galimybę pačiai atsakyti ir paneigti tokią informaciją.
- Reikalauti, kad viešosios informacijos skleidėjas UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ paneigtų televizijos laidos „Kakadu“ (LNK, 2010-01-07) teiginiuose: „<...> pro langus ant žmonių ir automobilių skrieja kiaušiniai, akmenys, pilasi rūgštis, vanduo, fekalijos ir kitokios išmatos <...>“, „<...> užpilta su kažkokia klija <...>“, „<…> nestatyk, pamatysi kas bus tavo mašinai, kitą dieną mergaitė prieina prie mašinos – mašina aptepta fekalijomis <...>“, „<...> po trijų dienų visos keturios padangos pradurtos, galinis stiklas išdaužtas, kapotas sugadintas <...>“, „<...> piktybiški veiksmai – mašinų gadinimas <...>“ paskelbtą informaciją apie pareiškėją arba sudarytų pareiškėjai galimybę pačiai atsakyti ir paneigti tokią informaciją.
- Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje (svetainėje).
- Išsiųsti sprendimo kopiją pareiškėjai, UAB „Lietuvos žinios“ generaliniam direktoriui ir laikraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiajam redaktoriui V. Vasiliauskui bei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ generalinei direktorei Z. Sarakienei. Rezoliucinė šio sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta laikraštyje „Lietuvos žinios“ ir jo interneto tinklalapyje bei televizijos laidoje „Kakadu“ (LNK). Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiamas teismui per 30 dienų nuo jo gavimo (paskelbimo) dienos. Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė _________________