ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS SPRENDIMAS DĖL PUBLIKACIJOJE „JONIŠKIO GARBĖS PILIEČIO VARDAS – NULIS IR BET KAM?“ („JONIŠKIO DIENOS“, 2010-07-19, NR. 40/69) PASKELBTOS INFORMACIJOS 2011 m. vasario 8 d. Nr. SPR-19 Vilnius 2010 m. liepos 19 d. žurnalistų etikos inspektorė gavo pareiškėjo Edmundo Baltakio skundą dėl publikacijoje „Joniškio garbės piliečio vardas – nulis ir bet kam?“ („Joniškio dienos“, 2010-07-19, Nr. 40/69) paskelbtos informacijos. Pareiškėjas nurodė, kad laikraščio „Joniškio dienos“ žurnalistė Birutė Kybartienė, prieš paskelbdama viešąją informaciją, turėjo pareigą patikrinti skelbiamos informacijos teisingumą ir tikslumą, tačiau ji šios pareigos nesilaikė, visuomenei pateikė išgalvotą informaciją, t. y. paskelbė tikrovės neatitinkančius faktus, kurie pažeidžia jo garbę ir orumą. Pareiškėjas prašo nustatyti, kad paskleista informacija pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius visuomenės informavimo principus ir jame nustatytą imperatyvų reikalavimą visuomenės informavimo priemonėse pateikti tikslią ir teisingą informaciją; įspėti UAB „Joniškio dienos“ apie aukščiau nurodytų teisės aktų pažeidimus; įpareigoti UAB „Joniškio dienos“ paneigti tikrovės neatitinkančią ir jo garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją; priimtą sprendimą paskelbti viešai. Tirdama pareiškėjo skundą žurnalistų etikos inspektorė kreipėsi į laikraščio „Joniškio dienos“ redaktorę Birutę Kybartienę, prašydama pateikti apie pareiškėją paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei įrodančius duomenis, savo paaiškinimus ir argumentus. B. Kybartienė paaiškino, kad pareiškėjas 2010-06-09 atsiuntė redakcijai raštą, kuriuo paprašė išspausdinti paneigimą, tačiau 2010-06-17 redakcija E. Baltakiui išsiuntė registruotą laišką, kuriuo buvo prašyta pareiškėjo patikslinti, kuriuos konkrečius teiginius jis nori paneigti, tačiau į šį prašymą redakcija negavo jokio atsakymo. Redaktorė nurodo, kad skundžiami ir kiti publikacijoje pateikti sakiniai yra kabutėse, nes cituojamas laikraščio skaitytojas, kuris ne tiesiogiai, su abejone, tariamai perteikia mintis, dažniausiai anksčiau publikuotas viešai spaudoje. Pasak B. Kybartienės, Joniškio rajono garbės piliečio vardas rajone suteikiamas ypatingai mene, kultūroje ar visuomeninėje veikloje pasižymėjusiems asmenims. Tarybos narių grupė, rajono savivaldybės tarybai pateikusi raštą „Dėl Joniškio garbės piliečio vardo suteikimo Joniškio ligoninės vyriausiajam gydytojui Edmundui Baltakiui“, labiausiai akcentavo pareiškėjo ilgametį 35-erių metų vadovavimo ligoninei darbą, kadangi gerai dirbančių ir sąžiningai atliekančių savo pareigas žmonių rajone – tūkstančiai, tarybos narių noras suteikti Joniškio garbės piliečio vardą E. Baltakiui sukėlė rajone sumaištį. Anot redaktorės, žmonės klausė, teiravosi, piktinosi, rašė, todėl redakcija nusprendė šią temą pagvildenti. Pasak jos, kadangi grupė žmonių – septyni tarybos nariai – teikdami pasiūlymą rajono savivaldybės tarybai, apžvelgė pareiškėjo biografijos ir kitus faktus nuo pat E. Baltakio atvykimo į Joniškio rajoną – 1970 metų, skaitytojai taip pat analizavo ilgametę E. Baltakio veiklą Joniškio rajone. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu, žurnalistų etikos inspektorė nustatė: Pareiškėjas kreipėsi dėl asmeninių neturtinių teisių – garbės ir orumo – gynimo, taip pat dėl pagrindinių visuomenės informavimo principų bei pareigos skelbti teisingą ir tikslią informaciją nesilaikymo. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 60 dalyje (šiuo metu galiojančio įstatymo redakcijoje ši dalis atitinka 73 dalį) apibrėžta, koks asmuo laikytinas viešuoju – tai valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Pareiškėjas yra VšĮ Joniškio ligoninės vyriausiasis gydytojas, kuris vadovauja asmens sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas teikiančiai viešajai įstaigai. Todėl pareiškėjas dėl einamų pareigų laikytinas viešuoju asmeniu, kuriam taikytinos platesnės kritikos ribos, jo veikla pagrįstai gali būti akylesnės stebėsenos bei analizės objektas. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurių pažeidimo visuomenės informavimo priemonėje sąlyga yra žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo fakto nustatymas. Asmens garbė ir orumas ginami nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie pareiškėją; 3) faktą, kad duomenys yra žeminančio pobūdžio; 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Žeminančia asmens garbę ir orumą laikoma tikrovės neatitinkanti, diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą elgesį, nesąžiningą visuomeninę ar komercinę veiklą ir pan. Kiekvienu garbės ir orumo pažeidimo konstatavimo atveju būtina nustatyti, ar paskleistos žinios, ar pareikšta nuomonė. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis; ji atitinka šiuo metu galiojančio įstatymo 36 dalį). Tuo tarpu žinių skleidimu laikytinas konkrečių faktų ar duomenų perdavimas, pranešimas tretiesiems asmenims, kai šie asmenys sužinojo apie perteikiamą informaciją, tiek tada, kai pranešami tikri faktai ar duomenys, tiek tada, kai pranešama apie tikrovėje neegzistuojančius (įsivaizduojamus ar melagingus) faktus ar duomenis (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 dalis; ji atitinka šiuo metu galiojančio įstatymo 84 dalį). Teiginyje „Apie E. Baltakio arogantiškumą, norą būti pirmam puikiai iliustruoja neva nutikusi istorija su Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimu.“ paskelbtas subjektyvus pareiškėjo asmeninių savybių vertinimas, parodantis jį pareiškusio asmens nuomonę apie pareiškėją. Nuomonei, skirtingai nei žiniai, tiesos kriterijus netaikomas. Teiginyje pareikšta nuomonė atskleidžia asmens būdo bruožus, tačiau menkinančios, niekinančios reikšmės neturi. Teiginiuose: „Porinama, kad E. Baltakis, sužinojęs apie tokių pažymėjimų išdavimą rajone, su šampano buteliu atlėkė į tuometinės milicijos pasų stalo viršininkės kabinetą, kad pirmasis rajone gautų LR piliečio pažymėjimą.“, „Anais sovietiniais laikais E. Baltakis gavo, regis, Tautų draugystės ordiną. Joniškyje iš lūpų į lūpas lyg anekdotas porinama istorija apie tai, kaip neva tuomet jis su vienu televizijos žurnalistu naktį vaikščiojo po miestą, pasiėmęs alaus statinaitę ir juo vaišino gatvėje sutiktuosius.“ paskelbta faktinio pobūdžio informacija, t. y. žinios apie pareiškėjo veiksmus ir elgesį, t. y. kad pareiškėjas kadaise buvo atlėkęs į milicijos pasų stalo viršininkės kabinetą su šampano buteliu tam, kad pirmasis rajone gautų LR piliečio pažymėjimą; kad pareiškėjas yra gavęs Tautų draugystės ordiną; jog pareiškėjas su vienu televizijos žurnalistu yra vaikščiojęs naktį po miestą ir alumi vaišinęs praeivius. Ginčo informacijos pateikimo būdas bei forma, panaudojant literatūrines išraiškos priemones – „porinama“, „iš lūpų į lūpas lyg anekdotas porinama istorija“ – suponuoja, jog paskelbta gandais paremta informacija, kurios atitikimo tikrovei pareiškėjas neįrodė. Vertinant žodžiu junginiuose „su šampano buteliu atlėkė“, „pasiėmęs alaus statinaitę ir juo vaišino gatvėje sutiktuosius“ paskelbtą informaciją visos publikacijos kontekste yra aišku, jog tokiu būdu parodomas pareiškėjo noras pasidalinti džiaugsmu su aplinkiniais ir įsiteikti pareigūnui tam, kad gautų atitinkamą dokumentą. Šie su pareiškėju siejami veiksmai nėra perteikti taip, kad būtų galima spręsti apie neteisėtą, negarbingą ar visuomenės interesams priešingą jo veiklą, pareiškėjas nėra įžeidinėjamas, nėra kalbama apie jo nesąžiningumą ar kitokį netinkamą elgesį. Tokio turinio informacija nėra žeminančio pobūdžio, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamuose teiginiuose buvo pažeista pareiškėjo garbė ir orumas. Tačiau viešosios informacijos rengėjas, paskelbdamas gandais paremtą informaciją ir neįrodęs jos atitikimo tikrovei, nesilaikė viešosios informacijos skleidimui taikomų reikalavimų, paskleidė neteisingą pareiškėjo charakterį apibūdinančią informaciją ir taip peržengė teisės skleisti informaciją ribas. Teiginiuose: „Dar viena istorija sklando apie neva E. Baltakio norą daryti įtaką net teismuose. Rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama jo medžioklės byla. Reikėjo liudininko, kuris paliudytų bičiulio naudai, E. Baltakis paprašė tą padaryti buvusį aukštą rajono valdininką, aistringą medžiotoją, tačiau šis atsisakė vykdyti jo užgaidą ir, pasak buvusio valdininko, užsitraukė didelę vyr. gydytojo nemalonę.“ paskelbta informacija apie tai, jog siekdamas sau palankaus teismo sprendimo, pareiškėjas darė įtaką asmeniui, kad šis teismui pateiktų pareiškėjui palankius, bet melagingus liudijimus. Tokia informacija gali būti patikrinama objektyviai egzistuojančiais duomenimis, todėl laikytina žiniomis. Žinios, jog pareiškėjas prašė „aukšto rajono valdininko“ melagingai paliudyti teisme taip, kad būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, suponuoja, kad pareiškėjas atliko teisei priešingą veiką. Poveikio darymas liudytojui duoti melagingus parodymus – baudžiamaisiais įstatymais uždraustas nusižengimas teisingumui, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnyje. Tokie veiksmai teisės ir moralės normų aspektu yra neleistini, parodo pareiškėjo nepriimtiną ir netoleruotiną elgesį. Tokių konstatuojamojo pobūdžio ir neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimas laikytinas akivaizdžiai asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskelbimu. Viešosios informacijos rengėjas paaiškino, kad teiginiuose vartojamas žodis „neva“, kurio reikšmė – lyg, tarsi, atrodo (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 2000 m., psl. 707). Nurodo, kad rašoma, jog istorija sklando, taigi kažkur lyg šnekama apie gal buvusią, gal nebuvusią istoriją, visa tai išdėstyta su abejonėmis, o ne kaip tikri, buvę faktai ar teiginiai. Tokia viešosios informacijos rengėjo pozicija laikytina nepagrįsta, kadangi asmuo gali būti diskredituojamas net ir tada, kai neigiamai asmenį apibūdinantys teiginiai yra vartojami su žodžiu, išreiškiančiu tam tikrą prielaidą, spėjimą ar abejonę. Nagrinėjamame teiginyje pavartoti žodžiai „neva“, „istorija sklando“ nepaneigia konstatuojamojo pobūdžio informacijos apie pareiškėjo padarytą poveikį liudytojui duoti teismui melagingus parodymus įrodomumo. Tokią informaciją galima patikrinti, todėl laikytina, kad buvo paskelbta žinia, bet ne nuomonė. Tokiais atvejais, kai abejojama viešai skleidžiamos informacijos teisingumu, viešosios informacijos rengėjui kyla pareiga ją patikrinti prieš skleidžiant (Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Be to, vienas iš žurnalistikos veiklos principų reikalauja, kad gandai nebūtų painiojami su žiniomis (Europos Tarybos parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1003