ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS SPRENDIMAS DĖL PUBLIKACIJOJE „VERSLININKAS STOS PRIEŠ TEISMĄ“ („ŠIAULIAI PLIUS“, 2010-04-02, NR. 306) IR TELEVIZIJOS ŽINIŲ REPORTAŽE „ŠIAULIETIS VERSLININKAS STOS PRIEŠ TEISMĄ“ („S PLIUS“, 2010-03-30) PASKELBTOS INFORMACIJOS 2011 m. vasario 19 d. Nr. SPR-22 Vilnius 2010 m. rugsėjo 8 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas pareiškėjo Anrido Vinklerio (toliau – pareiškėjas) skundas dėl publikacijoje „Verslininkas stos prieš teismą“ („Šiauliai plius“, 2010-04-02, Nr. 306) paskelbtos informacijos. 2010 m. rugsėjo 29 d. buvo gautas pareiškėjo skundas dėl televizijos žinių reportaže „Šiaulietis verslininkas stos prieš teismą“ („S plius“, 2010-03-30) paskleistos informacijos. Pareiškėjas skunduose nurodė, jog apie jį buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti bei pareiškėjo garbę ir orumą žeminanti informacija. Pareiškėjas prašo: 1) įspėti viešosios informacijos rengėją dėl Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimų; 2) pareikalauti, jog viešosios informacijos rengėjas nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią pareiškėjo garbę ir orumą; 3) viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos tinklalapyje; 4) apie pareiškėjo skundo išnagrinėjimą informuoti raštu. Tirdama pareiškėjo skundus, žurnalistų etikos inspektorė raštu kreipėsi paaiškinimų į viešosios informacijos rengėją VšĮ „Šiauliai plius“ bei viešosios informacijos skleidėją UAB „Telerena“. Viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo paaiškinimai buvo gauti. Kadangi pareiškėjo skunduose keliami klausimai tarpusavyje susiję, o publikacijoje „Verslininkas stos prieš teismą“ („Šiauliai plius“, 2010-04-02, Nr. 306) ir televizijos žinių reportaže „Šiaulietis verslininkas stos prieš teismą“ („S plius“, 2010-03-30) paskleistos informacijos rengėjas yra tas pats – VšĮ „Šiauliai plius“, pareiškėjo skundų tyrimas sujungtas. Dėl šių skundų priimtinas vienas sprendimas. Žurnalistų etikos inspektorė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundus Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu, nustatė: Fizinio asmens garbė ir orumas visuomenės informavimo priemonėse ginami tais atvejais, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Žinia yra informacija apie faktus ar tikrus (teisingus) duomenis (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 dalis), t. y. reiškinius, savybes, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo ar įrodymo priemonėmis. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ar duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir teisingumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 6 punktu, žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens dalykinę reputaciją ar gerą vardą; tai klaidinga bei asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę – ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Televizijos reportažo ir publikacijos teiginiuose: „Avariją sukėlęs ir iš įvykio vietos pasprukęs verslininkas stos prieš teismą.“, „Tuomet Anrido Vinklerio vairuojamas visureigis įsirėžė į aikštelėje stovėjusį „Mercedes Benz“ ir iš įvykio vietos paspruko.“ ginčo informaciją sudaro paskelbti faktai, jog pareiškėjas sukėlė avariją ir paspruko iš eismo įvykio vietos. Kadangi duomenų apie asmens sukeltą avariją ir pasišalinimą iš įvykio vietos teisingumą galimą patikrinti, laikytina, jog apie pareiškėją buvo paskleistos žinios. Žinios apie asmens įvykdytą administracinį pažeidimą – avarijos sukėlimą ir pasišalinimą iš įvykio vietos, jei jos neatitinka tikrovės, yra tą asmenį diskredituojanti informacija, kuri akivaizdžiai žemina asmens garbę ir orumą. Pažymėtina, jog Šiaulių apylinkės teismas, 2010-08-12 išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A-1142-167/2010, nutarimu skyrė pareiškėjui 150 litų baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančio transporto priemonės apgadinimą. Todėl informacija apie pareiškėjo sukeltą avariją atitinka tikrovę. Tačiau minėtame Šiaulių apylinkės teismo nutarime buvo konstatuota, jog A. Vinklerio tyčios dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nenustatyta, todėl administracinė byla dalyje dėl pažeidimo, įtvirtinto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukta. Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos yra nustatyta gerokai griežtesnė sankcija nei už eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė (ATPK 127 str. 2 d.), sukėlimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog viešosios informacijos skleidėjas paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog pareiškėjas paspruko iš eismo įvykio vietos. Viešosios informacijos skleidėjas nurodė, jog reportaže bei publikacijoje siekė informuoti visuomenę apie įvykusį eismo įvykį bei rėmėsi Šiaulių apskrities VPK atstovės spaudai pranešimu. Pažymėtina, jog policijos komisariato atstovės spaudai pateikta informacija, jog pareiškėjui buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir byla perduota nagrinėti teismui, nėra tapati konstatavimui, jog pareiškėjas tikrai įvykdė nurodytus administracinės teisės pažeidimus ir sukėlęs avariją paspruko iš įvykio vietos. Konstatuojamo pobūdžio teiginys, jog pareiškėjas paspruko iš įvykio vietos, yra savarankiška viešosios informacijos skleidėjo išvada. Pažymėtina, jog faktus, ar pareiškėjas tikrai atliko administracinių teisės pažeidimų protokole nurodytus veiksmus, sprendė teismas. Konkrečiu atveju viešosios informacijos skleidėjas paskelbė konstatuojamo pobūdžio informaciją apie pareiškėjo pasprukimą iš eismo įvykio vietos nesulaukęs galutinio nutarimo administracinių teisės pažeidimų byloje, taigi neįsitikinęs ketinamų skelbti faktų teisingumu. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas viešąją informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Minėto įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas skelbti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus. Viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių; neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 ir 4 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad visuomenei pateikiama informacija apie tam tikrus įvykius turi būti teisinga, pagrįsta faktais. Žurnalistas visais atvejais privalo patikrinti ketinamą skelbti informaciją, laikydamasis profesinei veiklai keliamų reikalavimų, o visuomenės informavimo priemonė, paskelbusi tikrovės neatitinkančią, netikslią ar šališką informaciją apie asmenį, kuri žemina asmens garbę ir orumą, privalo šią žinią paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008). Pažymėtina, jog po keletą kartų informavęs apie pareiškėjo suketą avariją ir pasprukimą iš įvykio vietos, viešosios informacijos skleidėjas fakto, jog teismas administracinę teisės pažeidimų bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukė, viešai nepaskelbė. Įvertinus pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes, įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, pripažintina, jog viešosios informacijos skleidėjas, paskelbęs tikrovės neatitinkančią ir garbę bei orumą žeminančią informaciją apie tai, jog pareiškėjas paspruko iš eismo įvykio vietos, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog be jo sutikimo buvo filmuojamas ir fotografuojamas, taip pat pareiškėjo atvaizdas be sutikimo buvo paskelbtas televizijos reportažuose „Šiaulietis verslininkas stos prieš teismą“ („S plius“, 2010-03-30) bei „Stuktelėjo ir pabėgo“ („S plius“, 2010-02-25), todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į atvaizdą bei padarytas Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio pažeidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje yra įtvirtinta teisė į privatumą. Minėtame straipsnyje yra numatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie asmens asmeninį gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimos gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje privatus gyvenimas apibrėžiamas kaip asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogaus sutinka. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Ginčo objektu esančiame televizijos reportaže buvo paskleistas pareiškėjo atvaizdas, jo asmens duomenys, informacija apie įvykdytą administracinį teisės pažeidimą, filmuotas ir parodytas pareiškėjo automobilis. Minėta informacija priklauso pareiškėjo privataus gyvenimo sričiai. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimo, yra svarbi teisės skleisti informaciją bei privataus gyvenimo, asmens garbės ir orumo gynimo pusiausvyra. Informuojant apie vieną ar kitą įvykį, o konkrečiu atveju apie tiriamą administracinį pažeidimą, svarbu nustatyti, ar pasirinkta tema negalėjo būti atskleista neviešinant pareiškėjo asmens duomenų ir atvaizdo. Konkrečiu atveju spręstinas klausimas, ar pareiškėjo asmens duomenų ir atvaizdo paskleidimas buvo būtinas ir pateisinamas visuomenės interesais. Nagrinėjamu atveju buvo paskleista informacija, susijusi su eismo įvykiu, kuriame neatsargiai manevruojant stovėjimo aikštelėje tik labai nežymiai buvo apgadintas automobilis. Taip pat buvo nurodyta, jog asmuo, apgadinęs svetimą automobilį, iš įvykio vietos paspruko. Tačiau publikacijų ir televizijos reportažo paskelbimo metu galutinio nutarimo administracinėje byloje nebuvo priimta, t. y. nebuvo aišku, ar įtariamas asmuo tikrai įvykdė reportaže minimus teisės pažeidimus. Be to, kaip nustatyta pirmiau, viešosios informacijos skleidėjas paskelbė neteisingą informaciją apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog eismo įvykio padariniai buvo nežymūs, taip pat nebuvo priimta galutinio sprendimo administracinėje byloje dėl įtariamo asmens kaltės, nėra pagrindo konstatuoti, jog informuojant apie minėtą eismo įvykį visuomenės interesais būtų buvę būtina skelbti pareiškėjo asmens duomenis ir atvaizdą. Viešosios informacijos skleidėjas, apsisprendęs informuoti visuomenę apie tokio pobūdžio eismo įvykį, galėjo tai padaryti neatskleidęs minėtos informacijos. Pažymėtina, jog priešingai nei savo paaiškinimuose teigia viešosios informacijos skleidėjas, pareiškėjas nėra viešasis asmuo, kuriam būtų taikytinos platesnės kritikos ribos, jo veikla galėtų būti atidesnės stebėsenos ir analizės objektas. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 60 dalyje įtvirtinta, jog viešasis asmuo tai – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Publikacijų paskelbimo metu pareiškėjas nėjo jokių pareigų, kurios patektų į Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 60 dalies sritį. Pareiškėjo buvimas verslininku, faktai, jog jis anksčiau yra bendravęs su visuomenės informavimo priemonėmis ir teikęs informaciją apie privatų savo gyvenimą nedaro pareiškėjo viešuoju asmeniu, kurio veikla turėtų įtakos kitų visuomenės narių teisėms ir pareigoms ar teisėtiems interesams. Tik pats asmuo gali nuspręsti, kada, kokiai visuomenės informavimo priemonei ir kokia apimtimi teikti informaciją apie savo privatų gyvenimą, o visuomenės informavimo priemonė, ketindama skelbti privataus pobūdžio informaciją, privalo gauti šio asmens sutikimą. Taip pat vien tai, jog buvo filmuojama viešoje vietoje, nėra lemianti aplinkybė sprendžiant dėl pareiškėjo atvaizdo paskleidimo teisėtumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nustatęs, jog asmuo, net ir būdamas viešoje vietoje, nepraranda savo individualumo ir privatumo, todėl yra svarbi subjektyvi vidinė fotografuojamo asmens nuostata; jeigu asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nenorą būti fotografuojamas, to turi būti paisoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje J. A. v. UAB „Lietuvos rytas“; bylos Nr. 3K-3-91/2004; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008). Viešosios informacijos skleidėjo argumentas, jog žurnalistas, filmuodamas pareiškėjo vairuojamą automobilį, fiksavo aplinkybes, galinčias padėti atskleisti teisės pažeidimą, taip pat laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, jog viešosios informacijos skleidėjo paskelbtoje filmuotoje medžiagoje pateikta informacija neatskleidė jokių įstatymų pažeidimų ar nusikalstamų veikų, dėl kurių būtų buvęs pagrindas parodyti pareiškėjo atvaizdą per visuomenės informavimo priemones. Be to, tyrimo, susijusio su eismo įvykio aplinkybių nustatymu, atlikimas ir įrodymų rinkimas yra policijos, o ne viešosios informacijos rengėjo kompetencija. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog per visuomenės informavimo priemonę pateikus filmuotą medžiagą apie pareiškėją ir su juo susijusią informaciją, kai tai nebuvo susiję su pareiškėjo visuomenine veikla, tarnybine padėtimi ar pagrįstu visuomenės interesu, viešosios informacijos skleidėjas pažeidė pareiškėjo teisę į atvaizdą bei privatų gyvenimą ir padarė Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio pažeidimą. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, žurnalistų etikos inspektorė pareiškėjo skundą pripažįsta pagrįstu iš dalies. Remdamasi išdėstytais motyvais, vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 1 ir 2 punktais bei 16 dalimi, žurnalistų etikos inspektorė nusprendė: 1. Įspėti viešosios informacijos rengėją VšĮ „Šiauliai plius“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 41 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo, padaryto televizijos reportaže „Šiaulietis verslininkas stos prieš teismą“ („S plius“, 2010-03-30) bei publikacijoje „Verslininkas stos prieš teismą“ („Šiauliai plius“, 2010-04-02, Nr. 306), taip pat dėl šio įstatymo 14 straipsnio pažeidimo, padaryto televizijos reportaže „Šiaulietis verslininkas stos prieš teismą“ („S plius“, 2010-03-30). 2. Pareikalauti paneigti publikacijoje „Verslininkas stos prieš teismą“ („Šiauliai plius“, 2010-04-02, Nr. 306) bei televizijos reportaže „Šiaulietis verslininkas stos prieš teismą“ („S plius“, 2010-03-30) paskleistą tikrovės neatitinkančią ir pareiškėjo garbę ir orumą žeminančią informaciją, jog pareiškėjas A. Vinkleris paspruko iš eismo įvykio vietos. 3. Išsiųsti sprendimo kopiją pareiškėjui A. Vinkleriui, VšĮ „Šiauliai plius“ direktoriui R. Šimaičiui ir laikraščio „Šiauliai plius“ vyriausiajai redaktorei J. Sobutienei. 4. Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje (svetainėje). Rezoliucinė šio sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta laikraštyje „Šiauliai plius“ bei televizijos „S plius“ programoje. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos. Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė _________________