Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 109, 110, 112 IR 114 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2228
(2)2011 m. vasario 23 d. Nr. 216 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-959 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 110, 112 ir 114 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-2228
(2)(toliau – Įstatymo projektas) siekiui didinti teismų atvirumą visuomenei ir vienam šio siekio įgyvendinimo būdų – visuomenės atstovų dalyvavimui teismų veikloje, bet siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto dėl šių priežasčių: Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti naują subjektą, dalyvaujantį vykdant teisingumą, – teismo tarėjus. Tačiau konkretus teismo tarėjų dalyvavimo vykdant teisingumą modelis nėra numatytas, t. y. šiuo metu nėra aiškus teismo tarėjų statusas vykdant teisingumą (ar jie turėtų patariamojo, ar sprendžiamojo balso teisę), teismo tarėjų dalyvavimo teismo darbe apimtis (ar jie dalyvautų nagrinėjant visas bylas, ar tik dalį jų – tam tikrų kategorijų bylas, vienai iš bylos šalių pageidaujant ar panašiai, ar visų sistemų ir grandžių teismuose, ar tik dalyje jų), teismo tarėjų skyrimo ir atleidimo tvarka, teismo tarėjams ir jų veiklai keliami reikalavimai (ar teismo tarėjams būtų keliami išsilavinimo, darbo patirties, turtinės, šeiminės ir socialinės padėties, sėslumo ir kiti reikalavimai, ar būtų taikomi kitos veiklos, įskaitant politinę, ribojimai ir panašiai), teismo tarėjų nepriklausomumo užtikrinimo priemonės (Įstatymo projekte numatytos teismo tarėjų priesaikos, teismo tarėjų imuniteto nepakanka teismo tarėjų nepriklausomumui užtikrinti), teismo tarėjų darbo apmokėjimo tvarka ir šiems asmenims taikomos socialinės garantijos, kiti teismo tarėjų teisinio statuso klausimai. Kartu su Įstatymo projektu nepateikus informacijos apie numatomo diegti konkretaus teismo tarėjų instituto modelį, nėra galimybės ne tik nustatyti reikalingų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimų apimties ir pobūdžio, bet ir apskritai įvertinti, ar norint pasiekti Įstatymo projekto tikslą – įtraukti visuomenės atstovus į teismų veiklą būtina keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją. Taip pat negali būti nustatyta, kiek reikėtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų tarėjų institutui įdiegti. Kartu pažymėtina, kad, pirmiausia priėmus Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimus ir tik paskui rengiant teismo tarėjų instituto modelį, turėtų būti laikomasi minėtais pakeitimais nustatytų teismo tarėjų instituto modelio gairių, o tai ribotų galimybę ar net iš viso užkirstų kelią parinkti ir įdiegti tinkamiausią visuomenės atstovų dalyvavimo teismų veikloje mechanizmą. Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimai turėtų būti svarstomi tik po to, kai bus apsispręsta dėl konkretaus visuomenės atstovų dalyvavimo teismų veikloje modelio. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės atstovų dalyvavimo teismų veikloje modelio įteisinimas gali būti susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimais, kurių iniciatyvos teisės Lietuvos Respublikos Vyriausybė neturi, be to, šis klausimas reikalauja politinio apsisprendimo, siūlytina Lietuvos Respublikos Seime iš visų valstybės valdžių – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės – atstovų, taip pat visuomenės atstovų sudaryti darbo grupę, kuri įvertinusi visus siūlymus (įskaitant tuos, kuriuos ir iki šių metų gegužės mėnesio pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybė) parinktų Lietuvos teisinei sistemai geriausiai tinkantį, asmens teisę į teisminę gynybą, nepriklausomą ir nešališką teismą garantuojantį visuomenės atstovų dalyvavimo teismų veikloje modelį. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS TEISINGUMO MINISTRAS REMIGIJUS ŠIMAŠIUS _________________