Dėl būdvardžių, skaitvardžių, [įvardžių] ir esamojo laiko dalyvių įvardžiuotinių formų kirčiavimo

Dėl būdvardžių, skaitvardžių, [įvardžių] ir esamojo laiko dalyvių įvardžiuotinių formų kirčiavimo VALSTYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJOS PROTOKOLINIS NUTARIMAS DĖL REKOMENDACIJOS „DĖL KAI KURIŲ ĮVARDŽIUOTINIŲ FORMŲ KIRČIAVIMO“ 2011 m. vasario 24 d. Nr. PN-3 (K-21) Vilnius Valstybinė lietuvių kalbos komisija n u t a r i a: Patvirtinti rekomendaciją „Dėl kai kurių įvardžiuotinių formų kirčiavimo“ (pridedama). KOMISIJOS PIRMININKĖ IRENA SMETONIENĖ _____________________ PATVIRTINTA Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2011 m. vasario 24 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-3 (K-21) REKOMENDACIJA „DĖL KAI KURIŲ ĮVARDŽIUOTINIŲ FORMŲ KIRČIAVIMO“ Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir įvardžiuotinių formų kilnojamojo kirčio plitimą šnekamojoje kalboje, nutaria, kad šios įvardžiuotinės formos gali būti kirčiuojamos dvejopai – pastoviai (tradiciškai išlaikant paprastosios formos kirčio vietą ir priegaidę) arba kilnojamuoju kirčiu:

1. Įvardžiuotinės formos būdvardžių su priesagomis -ingas, -a ir -iškas, -a, pvz.: laimìngasis, -oji (plg. laimìngas, -a 1) arba laimingàsis, -óji (vns. gal. laimìngąjį, laimìngąją); draũgiškasis, -oji (plg. draũgiškas, -a 1) arba draugiškàsis, -óji (vns. gal. draũgiškąjį, draũgiškąją).
2. Įvardžiuotinės formos šių kelintinių skaitvardžių: tū́kstantasis, -oji (plg. tū́kstantas, -a 1) arba tūkstantàsis, -óji (vns. gal. tū́kstantąjį, tū́kstantąją), vienúoliktasis, -oji (plg. vienúoliktas, -a 1) arba vienuoliktàsis, -óji (vns. gal. vienúoliktąjį, vienúoliktąją)... devynióliktasis, -oji (plg. devynióliktas, -a 1) arba devynioliktàsis, -óji (vns. gal. devynióliktąjį, devynióliktąją); taip pat dvejopai gali būti kirčiuojamas ir įvardis kelióliktasis, -oji (plg. kelióliktas, -a 1) arba kelioliktàsis, -óji (vns. gal. kelióliktąjį, kelióliktąją).
3. Įvardžiuotinės formos veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių, kurių pamatas nepriesaginės (dviskiemenės) veiksmažodžių esamojo laiko formos, pvz.: drbantysis, -ioji (plg. drbantis, -i ← drba) arba dirbantỹsis, -ióji (vns. gal. drbantįjį, drbančiąją); nẽšantysis, -ioji (plg. nẽšantis, -i ← nẽša) arba nešantỹsis, -ióji (vns. gal. nẽšantįjį, nẽšančiąją); tkintysis, -ioji (plg. tkintis, -i ← tki) arba tikintỹsis, -ióji (vns. gal. tkintįjį, tkinčiąją); mýlintysis, -ioji (plg. mýlintis, -i ← mýli) arba mylintỹsis, -ióji (vns. gal. mýlintįjį, mýlinčiąją); gýdantysis, -ioji (plg. gýdantis, -i ← gýdo) arba gydantỹsis, -ióji (vns. gal. gýdantįjį, gýdančiąją); rãšantysis, -ioji (plg. rãšantis, -i ← rãšo) arba rašantỹsis, -ióji (vns. gal. rãšantįjį, rãšančiąją).
4. Įvardžiuotinės formos neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių, kurių pamatas (a) 3-iosios asmenuotės veiksmažodžių ir (b) priesaginių veiksmažodžių esamojo laiko formos, pvz.: a) gýdomasis, -oji (plg. gýdomas, -a 1 ← gýdo) arba gydomàsis, -óji (vns. gal. gýdomąjį, gýdomąją); rãšomasis, -oji (plg. rãšomas, -a 1 ← rãšo) arba rašomàsis, -óji (vns. gal. rãšomąjį, rãšomąją); válgomasis, -oji (plg. válgomas, -a 1 ← válgo) arba valgomàsis, -óji (vns. gal. válgomąjį, válgomąją); du kirčiavimo variantai galimi taip pat ir sudaiktavardėjusių dalyvių, pvz.: rãšomasis arba rašomàsis (dkt. „rašytinis darbas“), válgomasis arba valgomàsis (dkt. „valgyti skirtas kambarys“). b) áuklėjamasis, -oji (plg. áuklėjamas, -a 1 ← áuklėja) arba auklėjamàsis, -óji (vns. gal. áuklėjamąjį, áuklėjamąją); dalìjamasis, -oji (plg. dalìjamas, -a 1 ← dalìja) arba dalijamàsis, -óji (vns. gal. dalìjamąjį, dalìjamąją); gyvẽnamasis, -oji (plg. gyvẽnamas, -a 1 ← gyvẽna) arba gyvenamàsis, -óji (vns. gal. gyvẽnamąjį, gyvẽnamąją); vadìnamasis, -oji (plg. vadìnamas, -a 1 ← vadìna) arba vadinamàsis, -óji (vns. gal. vadìnamąjį, vadìnamąją).