ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS SPRENDIMAS DĖL TELEVIZIJOS LAIDOJE „LIETUVOS ŽINIŲ TYRIMAS“ (BTV, 2010-01-21) PASKELBTOS INFORMACIJOS 2011 m. kovo 14 d. Nr. SPR-31 Vilnius 2010 m. sausio 25 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas pareiškėjos Irenos Dzedulionienės (toliau – pareiškėja) skundas dėl televizijos laidoje „Lietuvos žinių tyrimas“ (BTV, 2010-01-21) paskelbtos informacijos. Skunde pareiškėja nurodė, kad laidoje paskelbta informacija neatitinka tikrovės, žemina jos garbę ir orumą. Anot pareiškėjos, laidoje buvo parodyti vienpusiški ir tikrovės neatitinkantys faktai, jai mesti kaltinimai net nepaklausus jos nuomonės bei neleidžiant tinkamai apsiginti. Pareiškėja taip pat nurodė, kad laidoje buvo paminėti jos asmens duomenys, nors sutikimo juos skleisti ji nebuvo davusi, paskelbtas jos gyvenamosios vietos adresas, vaikų vardai ir pavardės, reportaže parodyta kažkieno filmuota medžiaga, kurioje matoma pareiškėja ir jos šeimos nariai. Pareiškėja prašo ištirti jos skundą, nustatyti, ar nebuvo pažeistos jos teisės, nustačius pažeidimus, įspėti viešosios informacijos rengėją ir reikalauti pašalinti pažeidimus, taip pat reikalauti paneigti viešai paskleistą tikrovės neatitinkančią ir jos garbę ir orumą žeminančią informaciją, jei to nebus padaryta pagal jos prašymą, adresuotą viešosios informacijos rengėjui. 2010 m. vasario 12 d. papildydama skundą pareiškėja nurodė, jog jos prašymas paneigti tikrovės neatitinkančią garbę ir orumą žeminančią informaciją per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įvykdytas. Pareiškėja taip pat prašo ištirti, kodėl jai nebuvo atsakyta. 2010 m. spalio 20 d. papildydama skundą pareiškėja prašė įpareigoti viešosios informacijos rengėją viešai paskelbti priimto inspektorės sprendimo rezoliucinę dalį. Tirdama pareiškėjos skundą žurnalistų etikos inspektorė paaiškinimų dėl televizijos laidoje paskelbtos informacijos kreipėsi į viešosios informacijos rengėją. UAB „Baltijos TV“ generalinis direktorius Romualdas Mironas savo paaiškinimuose nurodė, kad laida buvo filmuojama remiantis jau spaudoje („Lietuvos žinios“) bei televizijoje skelbta informacija. Laidos žurnalistinio tyrimo pagrindas – daug metų besitęsiantis šio namo kaimynų konfliktas, o ne pareiškėja. R. Mironas paaiškino, kad filmavimo metu pateikti savo versiją buvo sudarytos sąlygos ne tik kaimynams, valstybės pareigūnams, bet ir pareiškėjai, tačiau ji tokia teise nepasinaudojo (tai užfiksuota laidos metu), todėl žurnalistei nepavyko išgirsti jos pozicijos šio kaimynų konflikto metu. Viešosios informacijos rengėjas taip pat nurodė, kad laidos autorė laikosi nuomonės, jog laidoje iš jos lūpų nuskambėję žodžiai atitinka tikrovę, o pareiškėja nebaudžiamai piktnaudžiauja savo teisėmis ir tiesiog gaišina valstybinių institucijų darbo laiką. Tai liudija ir laidoje dalyvavusių pareigūnų, priverstų tirti jos skundus, pasisakymai. Kiti pareiškėjos skunde nurodyti teiginiai nuskambėjo iš namo gyventojų ir pareigūnų lūpų. Tai, kad ji „viena kovoja“ prieš viso namo gyventojus, yra „užpylusi“ pareiškimais visas institucijas, pradedant Naujininkų nuovada, baigiant Vidaus reikalų ministerija, tik parodo, jog teisėsauga bejėgė taip savo teises suprantančio žmogaus atžvilgiu ir nepajėgia jo nubausti už akivaizdų piktnaudžiavimą. R. Mirono teigimu, pareiškėjos asmens duomenys laidoje skelbti nebuvo, o tai, kad kalbėdami kaimynai paminėjo jos vaikų vardus, tai vaikai užaugo jų akyse gyvenant tame pačiame name. UAB „Baltijos TV“ generalinis direktorius taip pat pabrėžė, jog Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas (laidoje panaudota archyvinė kaimynų filmuota medžiaga būtent ir fiksavo nusikalstamą veiką, be to, pareiškėja buvo nufilmuota pažeidimą atliekant viešoje vietoje, o ne privačioje valdoje). Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu, žurnalistų etikos inspektorė nustatė: Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl pažeistos pareiškėjos garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo bei atsakymo teisės nesuteikimo. Asmens garbė ir orumas visuomenės informavimo priemonėse ginami tais atvejais, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Asmens garbės ir orumo gynimas yra siejamas su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių, bet ne nuomonių paskelbimu. Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio dispozicijoje išdėstytomis sąlygomis informacijos paneigimas reiškia reikalavimą paneigti konkrečias tikrovės neatitinkančias ir žeminančias žinias, bet ne nuomones. Iš viešosios informacijos rengėjo negalima reikalauti paneigti nuomonės, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, nes tuo būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis, įtvirtinantys žmogaus teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Kadangi žinios ir nuomonės atskyrimas yra reikšmingas paskleistos informacijos turinio teisiniam įvertinimui, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar skundžiamose publikacijose buvo paskleistos žinios, ar nuomonės. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnį žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys; nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Televizijos laidos teiginiuose: „<...> mes visi įžeidinėjami, mušami esame, tai ne vienas faktas, kiekvieną kartą grasina, gąsdina ir taip toliau <...>“, „<...> jie nuolat šmeižia mus, sako netiesą, klaidingai liudija, nepasirodo teisme <...>“, „<...> žmogus nepakėlė to viso šmeižto <...>“, „<...> buvo užklijuotos durys, seifines duris man sugadino <...>“, „<...> jinai man iš abiejų rankų špygas rodė <...>“, „<...> visą laiką mane necenzūriniais žodžiais apvadina <...>“, „<...> tu, smirdanti baltarusi, važiuok iš čia <...>“, „<...> tu, baltaruse, važiuok iš čia <...>“, „<...> buvau aplieta vandeniu per langą, sodinant po darželiu medžius <...>“, „<...> yra parodymai, kad bus akmenimis išdaužytas stiklas, kas nors bus pridaryta <...>“, „<...> išmatos guli ant kapoto <...>“, „<...> dažai sugadinti, mašinų stiklai išmušti, apipiltos dažais, išmatom apmėto – tai jų darbas <...>“, „<...> mašina apmėtyta kiaušiniais <...>“, „<...> daugkartiniai įžeidinėjimai, klaidingi liudijimai, tiesiog apkalbos ir šmeižtas <...>“ paskelbta informacija gali būti patvirtinta objektyviai egzistuojančiais duomenimis, todėl laikytina viešai apie pareiškėją paskelbtomis žiniomis, kuriomis pareiškėjai priskiriami teisei, moralei bei bendroms visuomeninio gyvenimo taisyklėms priešingi veiksmai. Asmenį žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens dalykinę reputaciją ar gerą vardą. Tai klaidinga bei asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Paskleistų žinių žeminantis pobūdis nėra nustatinėjamas, kai žodis ar jų junginiai, kuriais išsakomos žinios, yra akivaizdžiai žeminančios. Pirmiau išvardintos apie pareiškėją paskleistos žinios, kuriomis jai priskiriami teisei, moralei bei bendroms visuomeninio gyvenimo taisyklėms priešingi veiksmai, yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio ir protingam, moraliam žmogui apie pareiškėją sukelia neigiamą nuomonę. Tačiau, vadovaujantis garbės ir orumo pažeidimo konstatavimui būtinų faktinių aplinkybių visuma, svarbu nustatyti ne tik žeminantį paskleistų žinių pobūdį, bet ir žinių atitiktį tikrovei. Iš žurnalistų etikos inspektorei pateiktų dokumentų: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 2-ojo policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados viršininko A. Aksomaičio 2009-05-12 rašto Nr. 10-13-S-15624, Vilniaus apygardos teismo 2010-05-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-486-275/2010, Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010-06-09 nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.9.-3749-78/2010, Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010-06-09 nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.9.-3748-498/2010, Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010-06-10 nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.9.-3749-119/2010, taip pat iš publikacijoje ir laidoje paskelbtos informacijos matyti, jog pareiškėjos ir jos kaimynų santykiai yra priešiški, nedraugiški, be to, inicijuojami ne vien pareiškėjos, bet ir jos kaimynų – šalys nuolat skundžia viena kitos veiksmus įvairioms teisėsaugos institucijoms. Tokioms nuolatinėms priešiškų ir nedraugiškų santykių apraiškoms pagrįstai yra taikomi žemesni atidumo ir rūpestingumo, imperatyvų paisymo kriterijai, o šalių skleidžiama informacija nebūtinai atitinka tikrovę, kadangi vienos šalies elgesys ar veiksmai kitos šalies yra vertinami vienareikšmiškai neigiamai ir šališkai. Šiuo atveju pažymėtina, kad skundžiamoje laidoje apie pareiškėją paskleistos žinios paremtos gandais ir kaimynų pamąstymais, kurie daugeliu atvejų net neturi faktinio pagrindimo ir yra nulemti tik kaimynų neigiamo vertinimo pareiškėjos atžvilgiu. Kad taip yra, įrodo vieno iš kaimynų – Josifo Lištmano laidos metu nuskambėjęs pasisakymas: „<...> dažai sugadinti, mašinų stiklai išmušti, apipiltos dažais, išmatom apmėto. Įrodyti yra labai sunku. Suprantate, nepagautas už rankos. Bet tai jų darbas! <…>“, kuriuo sprendžiama apie pareiškėjos ir jos šeimos narių veiksmus, siekiant sunaikinti ar sugadinti kaimynų turtą. Tai, jog ne visi kaimynų pareiškimai pareiškėjos atžvilgiu paremti faktais, įrodo ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nutarimas 2010-06-09 administracinėje byloje Nr. A2.9.-3749-78/2010, kuriame teigiama, jog nėra įrodymų, kad pareiškėja fekalijomis apmėtė vienai iš kaimynių priklausantį automobilį, bei Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010-06-10 nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.9.-3749-119/2010, konstatuojantis, jog įrodymų, kad pareiškėja būtų necenzūriniais žodžiais išvadinusi kaimynę, nėra. Pasakytina, jog pareigos paskelbti minėtą informaciją viešosios informacijos rengėjas neturėjo, todėl, savo valia nusprendęs šią informaciją paskelbti, turėjo būti objektyvus ir apdairus, suvokti galimą atsakomybę ir pasidomėti, ar apie pareiškėją paskleista informacija atitinka tikrovę, nes informaciją pateikti teisingai tiksliai ir nešališkai, vadovaujantis pagarbos žmogui principu, yra viešosios informacijos rengėjo pareiga. Skundžiamu atveju nepatikrinęs pareiškėjos kaimynų pateiktos informacijos viešosios informacijos rengėjas apie pareiškėją paskelbė gandais ir subjektyviais kaimynų vertinimais paremtą neatitinkančią tikrovės informaciją ir tuo pažeidė pareiškėjos garbę ir orumą. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis viešosios informacijos rengėjus įpareigoja informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą; įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatyta, kad viešosios informacijos rengėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų; įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta žurnalisto pareiga teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias; pagal įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 4 punktą žurnalistas savo veikloje turi vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų. Paskelbęs ginčo informaciją, žeminančią pareiškėjos garbę ir orumą, viešosios informacijos rengėjas nesilaikė išvardintų Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų. Teiginyje „<...> kaimynų karas jau tęsiasi beveik dešimt metų <...>“ paskelbta informacija gali būti patikrinta, todėl laikytina žinia, kuria pažymima apie ilgą laiką besitęsiančius kaimynų ginčus ir nesutarimus. Iš laidoje pateiktos informacijos bei pareiškėjos pateiktos medžiagos darytina išvada, kad ši informacija atitinka tikrovę, todėl viešosios informacijos rengėjas, paskelbęs skundžiamo turinio žinią, nepažeidė visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teiginyje „<...> tąsomi po teismus ir po visas po visas instancijas <...>“ paskelbta informacija yra konstatuojamo pobūdžio ir gali būti patikrinta, todėl laikytina žinia, kuria pažymima, jog pareiškėja dėl kaimynų veiksmų dažnai kreipiasi į teisėsaugos institucijas. Kaip matyti iš laidoje pateiktų Naujininkų policijos nuovados viršininko Dariaus Navio, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato valdybos viršininko Vytauto Grašio duomenų bei pačios pareiškėjos pateiktų dokumentų, ji iš tiesų dažnai kreipiasi teisinės gynybos į teisėsaugos institucijas. Todėl nagrinėjamame teiginyje paskelbta informacija atitinka tikrovę. Teiginyje „<...> tą adresą tikrai žino visi policijos pareigūnai, kurie aptarnauja, sakysim, Naujininkų mikrorajoną <...>“ paskelbtas vertinimas apie faktą, jog Naujininkų mikrorajoną aptarnaujantys pareigūnai žino pareiškėjos adresą, o teiginio dalyje „<...> visais atvejais būna skundų <...>“ – konstatuojamojo pobūdžio duomenys apie teisėsaugos institucijų dažnai gaunamus (pareiškėjos ir jos kaimynų) skundus. Šalies įstatymai kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeidžiamos jo teisės, užtikrina galimybę įstatymų nustatyta tvarka ir būdais kreiptis į teisėsaugos institucijas siekiant jas apginti, o tokie kreipimaisi nelaikytini teisei ar moralei priešingais arba smerktinais veiksmais. Todėl nagrinėjamu atveju paskleidęs žinią apie nuolat gaunamus skundus bei vertinimą apie policijai gerai žinomą pareiškėjos adresą, viešosios informacijos rengėjas neperžengė teisės skleisti informaciją ribų, nuomonę reiškė sąžiningai ir etiškai. Teiginyje „<...> Dzedulionienei pasirodė, kad stulpą užkabino, skambina į policiją, atvažiuokit, kad stulpas numuštas – skambina elektros tinklams <...>“ paskelbtai informacijai gali būti taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, todėl ji laikytina žinia apie pareiškėjos aktyvų elgesį, siekiant apsaugoti viešąją tvarką. Tokia žinia ne tik nediskredituoja pareiškėjos, bet priešingai, ją apibūdina kaip aktyviai bendruomenės gyvenime dalyvaujantį asmenį, siekiantį apsaugoti viešą interesą, todėl tokios informacijos paskelbimas nelaikytinas pareiškėjos garbės ir orumo pažeidimu, o tokią informaciją paskleidęs viešosios informacijos rengėjas – pažeidusiu teisės aktų reikalavimus. Teiginyje „<...> visas maratonas vyko visokių tų teismų, keliskart priteistos ir nemažos sumos, tačiau apeliacija viską panaikina iki nulio <...>“ paskelbta informacija gali būti patikrinta, todėl laikytina žinia, kuria pažymima apie pareiškėjai palankius teismo procesus. Kadangi teisminis teisių gynimas yra konstitucinė kiekvieno asmens teisė, kuri savaime neparodo negarbingo ar nedoro elgesio, tokia žinia pareiškėjos garbės ir orumo pažeidimo požiūriu laikytina neutralia. Teiginyje „<...> jinai specialiai provokuoja šitas situacijas, kad paskui rašyti skundus, gauti atsakymus, eiti į departamentą, šalinti pareigūnus iš darbo <...>“ paskelbtai informacijai gali būti pritaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, todėl ji laikytina žinia, kuria pažymima apie pareiškėjos dukros, bet ne pareiškėjos tyčinius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad ši žinia išimtinai susijusi su pareiškėjos dukterimi, žurnalistų etikos inspektorė šiame teiginyje paskelbtos informacijos, nesant suinteresuoto asmens prašymo, nevertina. Teiginiuose: „<...> kaip užstatytom mašinom išvažiuoti <...>“, „<...> Dzedulionių šeima nusprendė, kad trys kraštinės vietos – išimtinai priklauso jiems, automobiliai statomi įstrižai <...>“ paskelbta informacija gali būti patikrinta, todėl laikytina viešai paskelbta žinia, kuria pažymima, jog pareiškėja ir jos šeimos nariai stovėjimo aikštelėje netvarkingai palieka savo transporto priemones. Pažymėtina, kad teiginys „<...> kaip užstatytom mašinom išvažiuoti <...>“ yra iliustruotas filmuota medžiaga, kurioje aiškiai matyti, jog tamsiai raudonos spalvos automobilis VW GOLF, iš kurio išlipusi pareiškėja padeda vairuojančiam asmeniui parkuoti automobilį, buvo paliktas taip, jog užstoja išvažiavimą kitoms transporto priemonėms. Teiginys „<...> Dzedulionių šeima nusprendė, kad trys kraštinės vietos – išimtinai priklauso jiems, automobiliai statomi įstrižai <...>“ iliustruotas nuotraukomis, kuriose matyti, jog tamsiai raudonos spalvos automobilis VW GOLF yra paliktas stovėjimo aikštelės gale ir užima dvi automobilių stovėjimo vietas bei apsunkina kitų automobilių parkavimą ir pravažiavimą į likusią automobilių stovėjimui skirtą vietą. Atsižvelgiant į tai, teiginyje paskelbta informacija atitinka tikrovę, todėl pareiškėjos garbės ir orumo nežemina. Skundžiamos laidos teiginiuose: „<...> Vieno buto gyventojai gali terorizuoti visą namą, ir ne vienerius metus <...>“, „<...> žmonės bijo išeiti iš namų <...>“, „<...> net nemačius žmogaus gali parašyti, kad mes ją sumušėm <...>“, „<...> geras užnugaris, kuris ją laiko <...>“, „<...> policijai nukeliaus pareiškimas, kad apgadinome duris <...>“, „<...> situacijos tiesiog provokuojamos <...>“, „<...> jie iš mūsų tiesiog tyčiojasi <...>“, „<...> gal pasėdėtų tokia ponia areštinėje, prapultų noras visus vaikyti <...>“, „<...> jų šeimynėlė <...>“ paskelbta informacija yra subjektyvūs pareiškėjos elgesio vertinimai, todėl laikytina apie pareiškėją viešai paskelbtomis kritiškomis nuomonėmis, kurioms tiesos ir tikslumo kriterijai negali būti pritaikyti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis laiduoja vieną pagrindinių žmogaus teisių – teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas teisės skleisti informaciją turinį, yra konstatavęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas, perteikęs kitų asmenų vertinimus pareiškėjos atžvilgiu, nepažeidė visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Ginčo teiginyje „<...> nuo šito šiknio <...>“ paskelbtas vertinimas yra ne apie pareiškėją, bet apie jos sūnų, todėl išsamesnis paskleistos informacijos vertinimas Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų požiūriu yra galimas tik suinteresuoto asmens prašymu. Skunde pareiškėja nurodė, kad laidos metu buvo paminėti jos asmens duomenys, nors tokio sutikimo ji niekam nebuvo davusi, be to, laidoje buvo paskelbtas tikslus jos gyvenamosios vietos adresas, jos vaikų tikslūs vardai ir pavardės. Pareiškėja taip pat nurodė, kad reportaže parodyta kažkieno filmuota medžiaga, kurioje matoma ji ir jos šeimos nariai. Tokiu būdu buvo pažeista jos teisė į privatumą, kadangi atvaizdas parodytas be sutikimo. Asmens teisė į privatų gyvenimą – tai žmogaus teisė gyventi savo gyvenimą. Asmens privatus gyvenimas apima žmogaus šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninio gyvenimo faktų slaptumą, draudimą be leidimo publikuoti asmenines nuotraukas, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir pan. Asmens privatus gyvenimas visada siejamas su konkretaus asmens asmenine nuožiūra. Tik pats asmuo turi teisę nuspręsti, kokią informaciją apie savo privatų gyvenimą ir kiek jos atskleisti viešai. Asmens duomenys (vardas, pavardė, adresas), nuotrauka ar kitoks jo atvaizdas yra laikomi privataus gyvenimo dalimi ir gali būti skelbiami tik šio asmens sutikimu. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog rengiant ir platinant viešąją informaciją privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, tik jei tas žmogus sutinka. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nedavė sutikimo skelbti jos vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą. Be to, skundžiamu atveju laidoje buvo pateikta filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip pareiškėja padeda kitam asmeniui parkuoti automobilį. Tokiu būdu buvo paskelbtas ir pareiškėjos atvaizdas, kurį skleisti viešai pareiškėja taip pat nedavė sutikimo. Be pareiškėjos sutikimo paskelbęs jos asmens duomenis bei atvaizdą viešosios informacijos rengėjas atskleidė pareiškėjos privataus pobūdžio informaciją, todėl nesilaikė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų bei pažeidė pareiškėjos teisę į privataus gyvenimo apsaugą. Dėl pareiškėjos skunde minimo jos vaikų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo pažymėtina, kad pareiškėjos pilnamečių vaikų vardų atskleidimas yra susijęs su jų, bet ne pareiškėjos privataus pobūdžio informacijos skleidimu, todėl apie pareiškėjos vaikus paskleistos informacijos vertinimas galimas tik esant jų prašymui. Skunde pareiškėja nurodė, kad skundžiamos laidos metu jai nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti, nebuvo užtikrinta atsakymo teisė. Viešosios informacijos rengėjas paaiškino, kad filmavimo metu pateikti savo versiją buvo sudarytos sąlygos ne tik kaimynams, valstybės pareigūnams, bet ir pareiškėjai, tačiau tokia teise ji nepasinaudojo. Kaip matyti iš laidoje pateiktos filmuotos medžiagos, viešosios informacijos rengėjas siekė išklausyti pareiškėjos nuomonę, tačiau dėl tam tikrų priežasčių (niekas neatidarė durų), tokia galimybė nebuvo užtikrinta. Pažymėtina, kad skundžiama laida buvo transliuojama netiesiogiai. Rengdamas laidą viešosios informacijos rengėjas turėjo objektyvią galimybę išsamiau pasidomėti laidoje nagrinėjama tema ir papildomai susisiekti su laidoje kritikuojamu asmeniu – pareiškėja, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjo pastangos laidoje kritikuojamam asmeniui užtikrinti galimybę pasisakyti buvo nepakankamos ir neadekvačios paskelbtos informacijos pobūdžiui. Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją. Iš pareiškėjos pateikto prašymo, skirto UAB „Baltijos TV“, matyti, kad ji kreipėsi į viešosios informacijos rengėją dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, tačiau jos prašymas per įstatymo nustatytą terminą įvykdytas nebuvo – pareiškėjai nebuvo atsakyta į jos pateiktą prašymą, nenurodyti atsisakymo paskelbti tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą motyvai ir priežastys, kaip tai numatyta Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje. Todėl darytina išvada, jog viešosios informacijos rengėjas, televizijos laidos metu nesudaręs pareiškėjai galimybės pasisakyti, nepaskelbęs jos garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo ir motyvuotai apie tai nepranešęs pareiškėjai, pažeidė minėtas imperatyvias Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, žurnalistų etikos inspektorė pripažįsta pareiškėjos skundą pagrįstu iš dalies. Vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalies 1 ir 2 punktais ir 16 dalimi, žurnalistų etikos inspektorė nusprendė: 1. Įspėti viešosios informacijos rengėjus – UAB „Baltijos TV“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalies, 15 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 41 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 44 straipsnio 4 dalies pažeidimo. 2. Reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas UAB „Baltijos TV“ paneigtų teiginiuose: „<...> mes visi įžeidinėjami, mušami esame, tai ne vienas faktas, kiekvieną kartą grasina, gąsdina ir taip toliau <...>“, „<...> jie nuolat šmeižia mus, sako netiesą, klaidingai liudija, nepasirodo teisme <...>“, „<...> žmogus nepakėlė to viso šmeižto <...>“, „<...> buvo užklijuotos durys, seifines duris man sugadino <...>“, „<...> jinai man iš abiejų rankų špygas rodė <...>“, „<...> visą laiką mane necenzūriniais žodžiais apvadina <...>“, „<...> tu, smirdanti baltarusi, važiuok iš čia <...>“, „<...> tu, baltaruse, važiuok iš čia <...>“, „<...> buvau aplieta vandeniu per langą, sodinant po darželiu medžius <...>“, „<...> yra parodymai, kad bus akmenimis išdaužytas stiklas, kas nors bus pridaryta <...>“, „<...> išmatos guli ant kapoto <...>“, „<...> dažai sugadinti, mašinų stiklai išmušti, apipiltos dažais, išmatom apmėto – tai jų darbas <...>“, „<...> mašina apmėtyta kiaušiniais <...>“, „<...> daugkartiniai įžeidinėjimai, klaidingi liudijimai, tiesiog apkalbos ir šmeižtas <...>“ paskelbtą informaciją apie pareiškėją arba sudarytų pareiškėjai galimybę pačiai atsakyti ir paneigti tokią informaciją. 3. Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto svetainėje. 4. Išsiųsti sprendimo kopiją pareiškėjai ir UAB „Baltijos TV“ generaliniam direktoriui Audriui Lelkaičiui. Rezoliucinė šio sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta televizijos laidoje „Lietuvos žinių tyrimas“. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas gali būti skundžiamas teismui per 30 dienų nuo jo gavimo (paskelbimo) dienos. Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė _________________