Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL ŪKIO LĖŠŲ SKYRIMO SAVIVALDYBIŲ PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOMS IŠ ATITINKAMŲ METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIŲJŲ TIKSLINIŲ DOTACIJŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS METODIKOS PATVIRTINIMO 2011 m. kovo 23 d. Nr. 337 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 98-2478; 2007, Nr. 43-1627; 2010, Nr. 67-3338) 31 straipsnio 10 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Patvirtinti Ūkio lėšų skyrimo savivaldybių profesinio mokymo įstaigoms iš atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams metodiką (pridedama). MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS GINTARAS STEPONAVIČIUS Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 337 ŪKIO LĖŠŲ SKYRIMO SAVIVALDYBIŲ PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOMS IŠ ATITINKAMŲ METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIŲJŲ TIKSLINIŲ DOTACIJŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS METODIKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
- Ūkio lėšų skyrimo savivaldybių profesinio mokymo įstaigoms iš atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja ūkio lėšų poreikio apskaičiavimą ir paskirstymą iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių profesinio mokymo įstaigoms, kurių teisinė forma – biudžetinė arba viešoji įstaiga ir kurios vykdo formaliojo profesinio mokymo programas (toliau – mokymo įstaigos).
- Ūkio lėšos gali būti naudojamos netiesiogiai su švietimo procesu susijusių prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidoms, kurios negali būti apmokamos iš mokinio krepšelio lėšų: bendrabučiams išlaikyti, medikamentams įsigyti (ir darbuotojų sveikatai tikrinti), ryšių paslaugoms apmokėti, transportui išlaikyti, aprangai ir patalynei, spaudiniams įsigyti, komandiruotėms (transporto, apgyvendinimo, ryšio ir kitoms komandiruotės išlaidoms), už komunalines paslaugas (šildymą, elektros energiją, vandentiekį ir kanalizaciją) sumokėti, ilgalaikiam materialiajam turtui nuomoti ir einamajam remontui atlikti, samdomiems ekspertams ir konsultantams sumokėti, komisinių išlaidoms apmokėti, už turto vertinimo paslaugas sumokėti, veiklai nuomoti, kitoms prekėms ir paslaugoms įsigyti. II. ŪKIO LĖŠŲ POREIKIO APSKAIČIAVIMAS
- Mokymo įstaigoms skiriamų ūkio lėšų poreikis apskaičiuojamas laikantis šių nuostatų: 3.
- Lėšų ūkio reikmėms per metus vienam mokymo įstaigos mokiniui dydį (bazinį ūkio lėšų dydį) atitinkamais metais nustato Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į praėjusių metų mokymo įstaigos ūkio lėšų, vidutiniškai tenkančių vienam profesinio mokymo įstaigos mokiniui šalyje, dydį, kuris apskaičiuojamas visų mokymo įstaigų ūkio lėšas padalijus iš mokinių jose skaičiaus. Bazinis ūkio lėšų dydis negali būti mažesnis kaip 450 litų. 3.
- Bazinis lėšų dydis indeksuojamas: 3.2.
- už kiekvieną mokinį, gyvenantį bendrabutyje – 1,1 karto; 3.2.
- už kiekvieną mokinį, besimokantį ar gyvenantį pastatuose, kuriems šildyti naudojama šilumos energija iš vietinės katilinės, – 1,05 karto; 3.2.
- už kiekvieną mokinį, kuris mokosi pagal žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės srities ar kitas su ja susijusias profesinio mokymo programas ir kurio mokymo programos dalis vyksta mokomajame ūkyje, – 1,4 karto; 3.2.
- už kiekvieną vaiką, besimokantį skyriuje (nepagrindiniame) kitoje vietovėje – 1,05 karto; 3.2.
- už kiekvieną besimokantį neįgalų mokinį – 1,4 karto. 3.
- Ūkio lėšų, skiriamų metams mokymo įstaigai, poreikis apskaičiuojamas vidutinį metinį mokinių, besimokančių pagal formaliojo profesinio mokymo programas mokymo įstaigoje, skaičių padauginus iš bazinio ūkio lėšų dydžio ir Metodikos 3.2.1–3.2.5 punktuose nurodytais atvejais taikant nustatytus indeksus. III. ŪKIO LĖŠŲ PASKIRSTYMAS SAVIVALDYBIŲ MOKYMO ĮSTAIGOMS
- Ūkio lėšų mokymo įstaigoms numatoma iš atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Metodikos 3.3 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotą ūkio lėšų poreikį ir atvejus, nurodytus 5.1–5.3 punktuose.
- Ūkio lėšos mokymo įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas iš valstybės perėmė savivaldybės, skirstomos laikantis šių nuostatų: 5.
- 2012 metams – atitinkamai mokymo įstaigai 2011 metais iš valstybės biudžeto skirtas ūkio lėšų dydis; 5.
- 2013 metams skiriama: 5.2.
- 80 procentų – 2012 metais atitinkamai mokymo įstaigai ūkio išlaidoms skirtų specialiosios tikslinės dotacijos lėšų; 5.2.
- 20 procentų ūkio lėšų poreikio, apskaičiuoto Metodikos 3.3 punkte nustatyta tvarka; 5.
- 2014 metams skiriama: 5.3.
- 40 procentų 2013 metais atitinkamai mokymo įstaigai ūkio išlaidoms skirtų specialiosios tikslinės dotacijos lėšų; 5.3.
- 60 procentų ūkio lėšų poreikio, apskaičiuoto Metodikos 3.3 punkte nustatyta tvarka; 5.
- 2015 ir vėlesniems metams – pagal ūkio lėšų poreikį, apskaičiuotą Metodikos 3.3 punkte nustatyta tvarka.
- Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti savivaldybės institucija savo sprendimu gali perskirstyti tarp savivaldybės profesinio mokymo įstaigų iki 10 procentų specialiosios tikslinės dotacijos. IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
- Mokiniams perėjus iš vienos mokymo įstaigos į kitą, ūkio lėšos per kalendorinius metus tarp mokymo įstaigų neperskirstomos.
- Mokyklos ūkio lėšos naudojamos laikantis teisės aktų, reglamentuojančių valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymą ir vykdymą.
- Kitos lėšos, reikalingos savivaldybių profesinio mokymo įstaigų veiklai užtikrinti (mokiniams maitinti, mokyklos personalo (išskyrus darbuotojus, išlaikomus iš mokinio krepšelio lėšų) darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, stipendijoms mokėti ir kitkam), skiriamos kaip tikslinė dotacija iš valstybės biudžeto teisės aktų nustatyta tvarka.
- Duomenis, kurių reikia atitinkamų metų mokymo įstaigų lėšų poreikiui apskaičiuoti, savivaldybės teikia Švietimo ir mokslo ministerijai jos nustatyta tvarka.
- Savivaldybės iš savo biudžetų gali skirti papildomų lėšų mokymo įstaigų ūkio išlaidoms finansuoti. _________________